Vitalijus Čiapas

Kokius patiekalus valgė ir kaip juos gaminosi pajūrio gyventojų protėviai kuršiai? Patirtimi ir receptais su TV3 žinių žiūrovais dalinasi vienintelė Lietuvoje ir ko gero pasaulyje moteris, kuri ne tik žino kaip kuršiai ruošdavo valgį, bet ir moką jį pagaminti pagal tūkstantmetį skaičiuojančius receptus.  Edita yra vienintelė moteris Lietuvoje ir, ko gero pasaulyje, kurią aplankę žmonės gali paskanauti autentiškų patiekalų, kokius valgė pajūrio gyventojų protėviai kuršiai.

Į Klaipėdos teismą sugrįžo išžaginti nepilnametę pasikėsinusio, o šiai pasipriešinus, merginą žiauriai sumušusio kovinio sporto medalininko iš Jurbarko byla. Teismas apklaus lemtingojo vakarėlio liudininkus, o kaltinamasis jau pripažįsta ir visus jam pareikštus kaltinimus. Vaikino advokatas sako, kad jaunuolis nusikaltimą įvykdė dėl gamtos šauksmo.

Prasidėjusi vasara prie jūros sutraukė ne tik poilsiautojus, o ir vagis. Ilgapirščiai iš atsipalaidavusių žmonių švilpia viską – rankines, mobiliuosius telefonus bei dviračius. Per pirmąsias vasaros dienas tokių nusikaltimų jau per dešimt. Pasitaikė atvejų, kai maudytis einantys žmonės daiktus pasaugoti patikėdavo ne kam kitam, o patiems vagišiams.  Iki 24 laipsnių įšilęs oras ir 17 laipsnių šilumą pasiekusios Baltijos bangos traukia žmones į pliažus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai pristato naujausią pirkinį – pakrančių nendres pjaunančia amfibiją. Mašinos neringiškiams prireikė, man nendrės taip išsikerojo, kad ėmė kelti pavojų į Raudonąją knygą įrašytiems augalams ir paukščiams.  Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas sėdasi už keistai atrodančio aparato vairalazdės ir juo važiuoja tiesiai į Kuršių marias. Vyras vairuoja parko tik ką įsigytą amfibiją.

Klaipėdoje pacientus operuoja robotai. Tokios operacijos vienintelės visose Baltijos šalyse. Maža to, uostamiestyje robotas atliko ir vieną išskirtinę procedūrą – operavo koronavirusu užsikrėtusį pacientą. Taip medikai išvengė užkrato, o pacientui buvo suteikta reikalinga skubi pagalba.   Klaipėdos universitetinėje ligoninė – penkiašimtoji operacija kuria atliko keturrankis robotas. Žinoma, ne pats savarankiškai, o nuotoliu prie pulto ir ekranų valdomas patyrusių medikų.

Aplinkosaugininkai Klaipėdos rajone tikrina automobilius remontuojančias įmones. Nors akcija ir pavadinta žaismingai „Garažiuku“, tačiau tikrintojai griežti. Beveik visuose autoservisuose jie rado pažeidimų. Kai kurie meistrai taip išsigando, kad dešimtą valandą ryto užsirakino duris ir paskelbė pietų pertrauką.  Tiesa, pirmos aplankytos įmonės savininkas pasitinka draugiškai. Tačiau žodis po žodžio ir paaiškėja, kad įmonė turi ne visus reikiamus dokumentus.

Gitanas Nausėda su žmona apsilankęs pajūrio miestelyje Doviluose griežtai atsikirto konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kuris viešai sukritikavo prezidento žmoną, kad ši dar nepasiskiepijusi, ir taip paskleidė abejones dėl jos požiūrio į skiepus.  Nausėda pareiškė, kad jo žmona kol kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių, o konservatorių lyderio elgesį įvardino žodžiu iš P raidės. Mažame Klaipėdos rajono miestelyje Doviluose – sujudimas.

Šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje apsigyveno šešiolika ruoniukų našlaičių. Nusilpusius mažylius į krantą išmetė Baltijos bangos, o biologai juos apsiėmė globoti, kad sustiprėję ruoniukai galėtų keliauti į laisvę. Tokių pamestinukų kasmet vis daugėja. Lietuvos jūrų muziejuje mamos šaukiasi vienišas pamestinukas ruoniukas. Jis, kaip ir dar 10 jo likimo brolių ir 5 sesės, į Jūrų muziejų pateko bejėgiai, išmesti Baltijos bangų į krantą. Viena mažylė neišgyveno.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Klaipėdoje actekų palikimas – miesto centre plūduriuoja dirbtinė sala. Joje mokslininkų pasodinti augalai valo orą bei vandenį. Sala turėjo tapti ir puošybos elementu, tačiau čia pasodintus gražius, egzotiškus augalus uostamiesčio antys suprato kaip pietus ant vandens ir juos lyg niekur nieko sulesė. Į dirbtinę salą Klaipėdos centre prie Jono kalnelio keliasi uostamiesčio universiteto mokslininkas. Ji – tikrų tikriausias actekų palikimas.

Tikras detektyvas Palangoje. Legendinę kurorto vilą Auską iš valstybės ir nuomininkų perėmę valdininkai nustėro – viduje jie pasigedo interjero detalių, skulptūrų ir net virtuvinės įrangos. Kurorto meras kreipiasi į prokuratūrą įtardamas valstybinio turto iššvaistymą. Tačiau nei už vilą atsakingos valstybinės įmonės, nei buvę pastato nuomininkai sako nieko neėmę.  Palangos meras rodė, kas liko iš legendinės, Brežnevo vila vadintos, Auska vilos kurorte.

Klaipėdoje – išskirtinė anties ir devynių ančiukų gelbėjimo operacija. Paukštis susisuko lizdą uždarame mokyklos kieme ir padėjo kiaušinius, iš kurių išsirito ančiukai. Kad šie netaptų katinų grobiu, gyvūnų globėjai bei mokyklos bendruomenė pasiryžo visus juos sugauti ir paleisti į laisvę.  „Mūsų gyvūnai ir paukščiai jaučia, kur gyvena ir dirba geri žmonės, kur mokosi patys geriausi mokiniai.

Miestą į kaimą iškeitusi mergina šalia Rietavo atvėrė prieglaudą niekam nebereikalingiems naminiams gyvuliams. Orią senatvę ten pasitinka triušiai, arkliai ir net avinas. Beje, pastaruoju jo nebenorėjęs ūkininkas atsikratė tiesiog raguotį išleisdamas Šilutės centre. Su trimis šunimis – Bardaku, Chaosu ir Bubu žaidžianti mergina vardu Skaistė. Ji su vyru bei atžala metė patogų gyvenimą Klaipėdoje ir atsikraustė į kaimą prie Rietavo.

Neįprasta „Aro“ pareigūnų operacija Klaipėdoje. Antrojo pasaulinio karo muziejuje uostamiestyje eksponuojamus ginklus tikrinę policininkai pamanė, kad lankytojams gali būti demonstruojami tikri sprogmenys. Tad išsikvietė „Arą“, o šie įvedė planą „Skydas“ ir kone aštuoniasdešimtmetį skaičiuojančias granatas bei minosvaidžių sviedinius išsivežė tyrimams.  Tačiau ne kokie vagys ten pasidarbavo.

Lietuvos pajūryje – vasara. Termometras rodo 22 laipsnius, Baltijos jūros vanduo įšilo iki 8 laipsnių. Tad tiek Klaipėdos, tiek Palangos pliažuose poilsiautojų netrūksta net eilinę darbo dieną. Dauguma vaikštinėja su marškinėliais trumpomis rankovėmis, tačiau jau yra ir besiginančių kopose ir net išdrįsusių pūkštelėti į Baltijos bangas.  Iš Mažeikių į Palangą atvykusi Lina pirmą kartą šiais metais neria į Baltijos bangas.

Kavinės plečia lauko terasas, viešbučių kambarinės kedena patalus. Tiesa, nors daugumos viešbučių kambarių rezervacijos kreivės kyla aukštyn, verslininkai atsargūs. Bijo, kad grįžęs karantinas gali sujaukti visus planus. Kiek dabar Nidoje kainuoja pavalgyti bei išsimiegoti, kokias kainas ekspertai prognozuoja vasarai? Nors Nidoje ir šviečia saulė, temperatūra siekia 16 laipsnių, tačiau svečių yra dar vos vienas kitas. Žmonės slampinėja arčiau marių, grožisi laivais.

Kretingoje autobusai iki metų pabaigos visus veža nemokamai. Tokį eksperimentą sugalvoję valdininkai sako, kad papildomai miesto biudžetui tai nieko nekainuos, mat panašia suma buvo dengiami autobuso parko nuostoliai už lengvatinius bilietus. Nors dauguma kretingiškių naujieną sutiko džiugiai, dalis sako, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. „Daug kas nežinojo, tai nustebę – kaip čia veltui, kaip čia kas.

Nors didžioji dalis nukentėjusių darbuotojų ruošiasi gydytis namuose, dviejų būklė vis dar sunki. Vienas vyras apdegė trečdalį kūno, kitas – daugiau nei 90 procentų. Nelaimės priežastys vis dar nėra aiškios, incidento vietoje ekspertams darbuotis per daug pavojinga. Pirmadienį įvyko sprogimas „Klaipėdos medienoje“. Ugnis pliūptelėjo net per kaminą, o sienos sugriuvo it kortų namelio. Matyti kaip išsigandę tolyn nuo sprogimo vietos bėga žmonės.

Uostamiestyje bendrovėje „Klaipėdos mediena“ per pietus nugriaudėjo du sprogimai, o po jų įsiplieskė gaisras. Vieno pastato sienos pasviro, kitą statinį sprogimai sulygino su žeme. Aštuoni darbuotojai išvežti į ligonines, penki jų – atsidūrė reanimacijoje. TV3 žinios gavo išskirtinę medžiagą, kas dėjosi gamykloje praėjus vos kelioms minutėms po sprogimų. Kelios minutės po dviejų sprogimų bendrovėje „Klaipėdos mediena“. Saulę užstoja dūmai. Vieni darbuotojai bėgioja, kiti sutrikę vaikšto.

Greičiau nei žmogaus akis taršą nustatantys davikliai, lokomotyvai robotai ir fantastinius filmus primenantys milžiniškų kranų simuliatoriai. Pasitelkę tokias technologijas darbuojasi Klaipėdos uostininkai. Kviečiame išvysti technologijas, kurias realybėje gali pamatyti tik griežtą patikrą įveikę žmonės. Klaipėdos jūrų uosto direkcijoj verda darbas. Budintys dispečeriai reguliuoja, kur švartuojasi į uostamiestį atvykstantys laivai.

Šilutėje išdygo naujas traukos objektas, bent jau taip juokauja vietiniai. Mat vienoje miesto dalyje, rekonstruodami išvažiavimą iš gatvelės, kelininkai asfaltą nutiesė beveik viduryje gatvės palikę elektros stulpo dalį. Dabartinį vaizdą praeiviai net fotografuoja, o Šilutės valdininkai ginčijasi su energetikais, dėl kieno kaltės šis keistas darinys atsirado. Gyvuoja toks posakis – jei nori, gali ir prie stulpo prisikabinti. Tačiau Šilutėje prie stulpo neprisikabinti neįmanoma.

Klaipėdos rajone Vilkių kaime kilęs gaisras vos nepareikalavo trijų aukų. Gyvybes išgelbėti padėjo drąsūs kaimynai. Kol vieni tolyn nuo liepsnų vedė vos paeinančią šimtametę, kiti darė dirbtinį kvėpavimą nuo išgąsčio nualpusiai kito vos nesupleškėjusio namo gyventojai. Mažame Klaipėdos rajono Vilkių kaime degė medinis gyvenamasis namas. Darbuojasi net šešios ugniagesių komandos iš uostamiesčio ir Gargždų. Liepsnų apimtame name gyveno vyras su beveik šimtamete mama.

Klaipėdiečiams iki gyvo kaulo įgriso pakelėse ir kiemuose stovinčios apleistos, tačiau automobilių supirktuvių reklamomis tapusios mašinos. Vienas uostamiesčio gyventojas net sugalvojo ironišką akciją – tokius automobilius įprasmina kaip Klaipėdos paminklus, ragina prie jų dėti gėles ir net planuoja ceremonijas su orkestru. Klaipėdietis Michailas pristato naują paminklą uostamiestyje. Vyras atneša ir informacinę lentelę apie jį bei paploja.

Švieži kaimiški kiaušiniai, nešaldyta mėsa ar tik ką iš jūros ištraukta žuvis. Tokiu maistu mėgaujasi klaipėdiečiai net neiškeldami kojos iš namų. Uostamiestyje pradėjo veikti išmanioji programėlė, kuria galima užsisakyti maistą tiesiai nuo ūkininkų prekystalių turgavietėje. Klaipėdietis Ramūnas yra kurjeris.

Šunų veisėjai, iš kurių gyvūnų gynėjai bei policija konfiskavo šunis už žiaurų elgesį su jais, šturmavo prieglaudą, kurioje keturkojai glaudžiasi, kol vyksta teismo procesai. Kilo ne tik tikras žodžių karas, o ir teko į pagalbą kviesti policijos pareigūnus bei apsaugos darbuotojus. Šunų veisėjai šturmavo gyvūnų prieglaudą Klaipėdos rajone. Būrelis jų, lyg niekur nieko atsidarė įstaigos vartus ir suėjo į vidų. Tuo metu viena buvusi savanorė sako negalėjusi nieko padaryti.

Vienoje Šilutės mokykloje septintokai vietoj istorijos pamokos išvydo pornografinius vaizdus. Kažkas įsilaužė į nuotolinę pamoką ir keturiolikmečiams ėmė rodyti iškreiptus seksualinius santykius. Teisėsaugininkai įsilaužėliui grasina kalėjimu, o psichologai sako, kad septintokai nepamatė nieko naujo. Šilutės mokykloje istorijos pamoka septintokams virto biologijos. Mokytojai vedant nuotolinė pamoką, kažkas į ją įsibrovė ir 14-mečiai vietoj antikinės Romos vaizdų išvydo pornografines nuotraukas.

Neapsikęsdami prie vakcinavimo centrų tįstančių eilių bei nesulaukdami jau metus šalies valdžios žadamos išankstinės registracijos skiepytis sistemos, uostamiesčio valdininkai ją pasišovė sukurti patys. Nutįsusios gyvos, skiepo nuo koronaviruso laukiančių klaipėdiečių, eilės uostamiestyje tampa įprastos. Pusantros valandos vakcinos laukė prekybininkai, ne ką trumpiau tenka stovėti ir vyresniems nei 65-erių senjorams.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Laisvėjantys karantino suvaržymai, 21 laipsnis šilumos ir šviečianti saulė savaitgalį į Palangą sutraukė šimtus žmonių. Nors išsimaudyti Baltijoje dar nė vienas neišdrįso, tačiau braidančių ar besideginančių pliaže netrūko. Darbo turėjo ir polciija porelė poilsiautojų vartojo alkoholį kopose ir užmiršo savo mažamečius vaikus. Teko įsikišti ir Vaiko teisių apsaugos specialistams. Palangoje vasara. Oro temperatūra siekia net 21 laipsnį šilumos, šviečia saulė, pučia šiltas vėjelis.

Mergaitė nuo aštuonerių susidomėjo tortų, pyragų bei keksiukų kepimu ir ši aistra ją taip užvaldė, kad atėję svečiai galvoja, jog ant stalo sukrauti desertai atkeliavo iš kulinarijos parduotuvių. Didvyčių kaimo gyventojos Justės kepamus tortus ir kitus gardėsius žino ne tik kaimynai, o ir nemažai Plungės gyventojų. Nors mergaitei tik 12 metų, ji turi įgimtą talentą kulinarijai. „Man mama leisdavo prie jos gaminių prisidėti, gaminti, visada maišydavau, sudėdavai ingredientus.

Ar įmanoma Lietuvoje, dirbtinėmis sąlygomis, greičiau nei natūralioje gamtoje, užauginti krevetes? Tokiam eksperimentui ryžosi Klaipėdos universiteto mokslininkai ir rezultatas nustebino net juos pačius – baseinuose spurda 100 kilogramų šių vėžiagyvių. Maža to, dauguma krevečių tikros milžinės. Klaipėdos universiteto mokslininkai augina krevetes.

Nepaisydami vėjuoto ir lietingo oro į Palangą plūsta žmonės iš visos Lietuvos. Beveik visi veikiantys viešbučiai savaitgaliui jau užpildyti. Poilsiautojų laukia ir trigubai didesnės policijos pajėgos, kurios žada ieškoti rengiančių vakarėlius ir juos bausti. O užkrato išsigandę vietiniai plūsta į parduotuves pirktis savaitgaliui maisto ir slepiasi namuose, o nosies į miestą artimiausiomis dienomis kišti net neketina. Pailsėti į Palangą Aušra atvyko iš Rumšiškių.

Kviečiame apsilankyti Palangos menininko Vytauto Kuso dirbtuvėse. Tiesa, čia sukiotis reikia ypač atsargiai – Šventoms Velykoms vyras sukūrė aibę trapių dirbinių iš kiaušinių lukštų. Įprastai įvairių švenčių tematika kuriantis vyras šį kartą dalį kūrinių skyrė savo šeimai. Vienam net panaudojo žmonos vestuvinę puokštę. Apie Palangos menininko Vytauto Kuso dirbtuvių prieigas šneka visas kurortas. Mat čia auga tikrų tikriausias kiaušinių medis.

Pavasarėjant pirmą kartą šiemet į ekspediciją išvyko Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“. Ekspedicijos tikslas – paimti vandens mėginius iš Kuršių marių ir įvertinti kiek šios užterštos. Kaip tokie tyrimai atliekami bei kokių būdu galima gauti vandens mėginius iš šimto metrų gylio? Ankstyvą rytą snyguriuojant į Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“ renkasi įgula.

Kuršių Nerijos žvejai ir iš žuvų uždirbantys verslininkai sukilo prieš politikų siekį su išimtimis uždrausti verslinę žvejybą tinklais Kuršių mariose. Ja iš kartos į kartą užsiimantys žvejai sako, kad liks be darbo, kavinės tikina nebegalėsiančios pasiūlyti šviežios, rūkytos žuvies, o gidai prognozuoja nykius turizmo sezonus. Draudimo iniciatoriai tikina, jog žuvies mariose mažėja, o žvejai verslininkai slepia tikrą laimikį ir nemoka mokesčių, tad veiksmų imtis būtina.

Sekmadienį Lietuvą pereina į vasaros laiką. Laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tautiečiai, medikai ir net veterinarijos gydytojai ragina tokio proceso atsisakyti, tačiau kada tai įvyks – neaišku, nes Europos Sąjungos šalys kol kas bendro sutarimo šiuo klausimu nepriėjo.

Klaipėdos valdžios ir medikų kvietimu stoti į gyvą eilę ir greičiau pasiskiepyti nuo koronaviruso senjorai nesusidomėjo. Jų čia atėjo vos kelios dešimtys. Užtat nesusipratimų buvo apstu – ne vienas klaipėdietis kvietimą suprato, kad siūloma ateiti visiems, tad skiepo atvyko įvairaus amžiaus žmonės. Nieko nepešus, teko keliauti namo.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Baltijos bangos į paplūdimį išmetė pirmą šiais metais gyvą, tačiau stipriai sužeistą ruonių mažylį. Iš Šventosios į Klaipėdą jį atsigabeno gyvūnų gelbėtojai, o iš jų prieglaudos jauniklis į Jūrų muziejų keliavo TV3 komandos mašina.  Šventosios paplūdimyje akimis mirksi gyvas ruonio mažylis. Jį čia aptiko grynu oru išėjusi pasivaikščioti porelė. Ruonio kailyje raudonuoja kraujo žymės. Dar daugiau sužeidimų aptinka jį parsivežę gyvūnų globėjai.

Atlaisvinus kelionių tarp savivaldybių ribojimus, į Palangą plūsta žmonės iš visos Lietuvos. Savaitgalį kurorto viešbučiuose vos užteko lovų, netrūko darbo ir policijai. Į Palangą tautiečiai vyko net iš tų savivaldybių, iš kurių išvažiuoti negalima dėl aukšto sergamumo. Palanga bunda iš karantino miego. Nors pučia žvarbokas vėjas, termometras rodo 5 laipsnius, tačiau šviečia saulė ir kurorto širdimi – Basanavičiaus alėja jau vaikštinėja žmonės.

Palangoje naktį gyvenamajame name kilęs gaisras, anot ugniagesių, vos nenusinešė gyvybių. Pusė keturių ryto viena namo gyventoja ėjo į tualetą ir išvydo liepsną. Jei ne šis sutapimas, pasak ugniagesių, visi aštuonI namo gyventojai, tarp kurių du vaikai, taip ir būtų supleškėję miegantys, mat dūmų detektorių atvykę gaisrininkai name nerado nė vieno. Kaimynai filmuoja naktį Palangoje atvira liepsna degantį gyvenamąjį dviejų aukštų namą.

Neįprastą kolekciją sukaupė vienas Pagėgių gyventojas. Vyras renka senovines žibalines lempas. Kol nebuvo išrasta ir į Lietuvą neatkeliavo elektra, tokiomis mūsų protėviai apšviesdavo namus ar ankstų tamsų rytą pasišviesdavo kelią eidami pašerti gyvulių. Ant kolekcininko lentynos stovi ir tik moterims skirta spingsulė. Kodėl išskirtinai tik joms?  Pagėgių gyventojas Egidijus uždega kone šimtmečio senumo žibalinę lempą. Knatas dar neprisigėręs žibalo, tad liepsna kuklinasi.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Ieškodami, iš kur į Salantų miestelio tvenkinį nuotekų grioviu kelias dienas tekėjo dyzelinas, specialistai aptiko ne tik teršalų šaltinį po žeme užkastoje talpoje. Šalia jos darbininkai iškasė dar 14 tokių ir iš jų išpumpavo 6 tonas naftos produktų. Toje pačioje sodyboje, aplinkosaugininkai rado 48 šarminius akumuliatorius bei dar gausybę daiktų. Kaimynai pasakoja, kad jau miręs sodybos savininkas visą šį turtą parsigabeno iš senos sovietų karinės bazės.

Gražius Kovo 11-osios įspūdžius Gargžduose sudrumstė nelaimė. Nukabindami nuo pastato milžinišką trispalvę, iš 6 metrų aukštyje iškelto bokštelio iškrito du darbininkai. Dėl vyrų gyvybės kovoja medikai, o darbo inspektoriai sako, kad nelaimės buvo galima išvengti, tačiau darbininkai bokštelyje dirbo neprisirišę.  Gargždai turi gražią tradiciją, per Lietuvai svarbias šventes ant savivaldybės pastato pakabinti milžinišką trispalvę. Ji kabėjo ir Kovo 11-osios proga.

Uostamiesčio savivaldybė planuoja Klaipėdos švyturį perimti iš dabartinių jo valdytojų ir leisti jame pasižvalgyti lankytojams. Ką žmonės čia pamatys bei kokių istorijų išgirs? Klaipėdos švyturio prižiūrėtojas Jurijus rakina statinio duris, tada pakyla 200 laiptelių į patį švyturio viršų, iš kurio turėtų atsiverti įspūdingas Kuršių marių, uosto bei jūros vaizdas. Tačiau viską slepia rūkas.

Detektyvas dėl taršos Kuršių mariose išaiškintas – Aplinkosaugininkų pareiškė, kad į lietaus kanalizaciją vandenį išpylė katilus valantys bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbininkai. „Klaipėdos energijos“ atstovai pripažįsta, kad nutekėjimas pas juos įvyko, tačiau kaltinimų tarša nepripažįsta. Ir rėžia argumentą – esą jų teritorijoje nubėgo žalias vanduo, o į marias ištekėjo geltonas.

Klaipėdos lietaus nuotekų tinklus ir kanalizaciją naršo du šimtus tūkstančių kainuojantis robotas, kuris, beje, aptiko ir skandalingą „Grigeo Klaipėda" teršalų vamzdį. Jo tikslas aptikti, ar nėra sutrūkę vamzdžiai bei išsiaiškinti, kas juos užkemša. „Gėrio“ robotukas suranda apsčiai – prezervatyvai, automobilių padangos, riedučiai ir net namų kilimas. Kaip tokius daiktus klaipėdiečiai sukiša į kanalizaciją, nesupranta net ilgamečiai vandentiekininkai.

Visi norintys jau gali nemokamai aplankyti vienintelį mūsų šalies povandeninį laivą. Jį sukonstravo medikas iš Pasvalio. Povandeniniu laivu jis plaukiojo net Estijos įlankoje. O šiems laivas taip patiko, kad net mėgino pasilikti. Lietuvos jūrų muziejus pristato naujausią savo eksponatą, vienintelį tokį pasaulyje dvivietį lietuvišką savadarbį povandeninį laivą.