Klaipėdos universitetinėje ligoninė – penkiašimtoji operacija kuria atliko keturrankis robotas. Žinoma, ne pats savarankiškai, o nuotoliu prie pulto ir ekranų valdomas patyrusių medikų. Tačiau pati sistema stulbinanti ir vienintelė tokia Baltijos šalyse.
Robotinės chirurgijos programos vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius sako: „Chirurgas kontroliuoja robotinės kameros optikos judesius savo akių obuoliais. Tai įdiegta iš karinių technologijų ir jeigu norime pažiūrėti į kairę ar dešinę, užtenka tik pasukti savo akis, o jei norime pamatyti objektą iš arčiau, reikia šiek tiek pasilenkti link ekrano.“
O jei robotas paliečia kaulą, chirurgo laikoma vairalazdė suvibruoja.
„Visa robotinės chirurgijos esmė yra suteikti riešo funkciją chirurginiam instrumentui. Ar mes operuojame atviru būdu, ar mes operuojame laparoskopiškai, mūsų instrumentai riešo funkcijos neturi. Tai robotas įgalina tuos be galo tikslius žmogiškojo riešo judesius atlikti chirurginio instrumento pagalba“, – sako E. Samalavičius.
Operuojantiems robotams nedreba rankos. Tai dar vienas tokių procedūrų privalumas. Medikai pasakoja, kad nė vienas iš pusės tūkstančio pacientų sužinojęs, kad jį operuos robotas, neišsigando ir procedūros neatsisakė.
„Man nėra žinoma nė vieno paciento, kuris nuo robotinės chirurgijos būtų atsisakęs. Atvirkščiai. Vis eilė pacientų šiandien iš įvairių Lietuvos kampelių atvyksta specifiškai šiai operacijai, robotinei operacijai“, – sako E. Samalavičius.
Dar vienas robotų privalumas – jie gali operuoti koronovirusu užsikrėtusius pacientus. Taip tiesioginio kontakto ir užkrato pavojaus medikai išvengia, o pacientui suteikiama reikiama pagalba. Tokia operacija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atliktą pirmą kartą Baltijos šalyse.
Samalavičius teigia: „Pacientas, kuriam buvo atliekamas kompleksinis gydymas, gydymo eigoje užsikrėtė COVID-19 infekcija ir atidėjimas operacijos, mes, žinoma, neoperuojame planine tvarka pacientų, kurie yra infekuoti, tačiau atidėjimas operacijos šiam pacientui būtų buvęs jam netinkamas ir pablogintų bendrus onkolginius rezultatus.“
Pirmoji robotinė operacija pasaulyje buvo atlikta 1997 metais, o žymiausia 2001-siais. Niujorke esantis chirurgas nuotoliniu būdu valdydamas robotą operavo pacientę, kuri ant operacinio stalo gulėjo Vokietijoje. O štai Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje pirmąją operaciją robotas atliko dar 2018-aisiais.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis pasakoja: „Žinoma, čia yra didžiulis paruošiamasis darbas, didžiulis organizacinis darbas. Konsultacijos, diskusijos su įvairiais ir įvairių šalių mokslininkais ir vadybininkais, ir gydytojais, ir paruošiamasis etapas.“
Kol kas ligoninėje žmones operuoja vienas toks robotas. Tačiau ateityje medikai planuoja įsigyti dar vieną. Šiuo metu kompanijos „Google“ ir „Johnson&Johnson“ planuoja sukurti naujausią ir visus pritrenkti turėsiantį operuojantį robotą, tačiau daugiau detalių dar neatskleidžia. Gali būti, jog toks gyvybes gelbės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pacientams. Be to, medikai jau kalba apie robotus, kurie operacijas atlikinės savarankiškai.
