Vitalijus Čiapas

Gyvūnų mylėtojai bei inspektoriai aptiko dar vieną nelegalią daugyklą Jurbarko rajone. Šįkart pavyko išgelbėti prastomis sąlygomis laikytus 26 šunis. Viena šiomis dienomis turinti gimdyti buldogė buvo be maisto ir vandens palikta lauke, kitas šuo apakęs, keletui galimai pakirptos balso stygos. Daugyklą rasti pavyko atsekus saitų su kita dar praėjusią savaitę rasta veisykla Tauragėje.

Dar prieš dešimtmetį Kretingos rajoną su per Europą besidriekiančiu Švento Jokūbo keliu nusprendę sujungti kretingiškiai bei Lenkijos atstovai rezultato nemato iki šiol. Nors projektui kaimynai suorganizavo apie 100 000 eurų, už juos Kretingos rajono valdininkai šio piligrimo kelio per savo žemes taip ir nesugebėjo pažymėti. Tačiau už šiuos pinigus pertvarkė viešąjį tualetą ir jame įkūrė Turizmo informacijos centrą.

Pareigūnai sulaikė šešis Klaipėdoje bei Šiauliuose veikusių nusikalstamų gaujų narius. Atlikę kratas jų namuose policininkai rado ne tik dešimtis dūkstančių eurų, o ir kastetų, kirvių bei šaunamųjų ginklų su amunicija. Jais įtariamieji planavo išsiaiškinti santykius su kitos grupuotės nariais. Uostamiesčio pareigūnai vieną po kito iš automobilių traukia ir ant žemės guldo galimai vienos Klaipėdoje veikusios nusikalstamos gaujos narius.

Miestų ir miestelių kiemuose bei žaliosios vejose įvairiausiomis spalvomis nušvito žiemą čia vedžiotų šunų išmatos. Tautiečiai piktinasi ne tik žmonių sąmoningumo trūkumu, o ir valdininkų neveiklumu – esą trūksta specialių dėžučių augintinių ekskrementams išmesti.  Tačiau yra ir keistų išimčių – viename uostamiesčio kvartale tokių dėžučių valdininkai pastatė tiek daug, kad čia gyvenantys klaipėdiečiai juokiasi, jog kiekvienas kvartalo šuo dabar turi asmeniškai po vieną.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Net 100 pareigūnų krėtė įmonę „Vaisingumo klinika“. Be kitų nusikalstamų veikų, jos vadovai ir darbuotai įtariami nuslėpę net 1 000 000 eurų pajamų. Šie pinigai galimai nugulė bendrovės vadovų kišenėse, taip pat iš jų darbuotojams buvo mokami atlyginimai vokeliuose. TV3 Žinių šaltinių duomenimis, tarp sulaikytųjų yra ir prezidento Algirdo Brazausko žentas, įmonės direktorius Algirdas Usonis.

Išaiškintas dar vienas galimai nelegalus veislynas, šį kartą Tauragėje. Gyvūnų globėjų iškviestiems policininkams veislyno savininkė ilgai neatidarė savo durų, o kai jas atvertė, pareigūnai išvydo pertvara užtvertame kambaryje net 27 šunis. 15 jų dar visai mažyčiai, mintantys motinos pienu. Labiausiai visus šokiravo, kad šunys nelojo, gyvūnų globėjai įtaria, kad veislyno savininkė galėjo keturkojus nutildyti ypač žiauriu būdu.

Naktį Klaipėdoje pro daugiabučių langus skirtinguose rajonuose neaiškiomis aplinkybėmis iškrito net du žmonės. Vienas jų, 21-erių vaikinas, dėl sunkios traumos papasakoti, kas nutiko, negali, o štai kitoje Klaipėdos dalyje po langais rasta nepilnametė policininkams ir medikams papasakojo, kad girtas vyriškis ją per prievartą laikė bute, o vėliau tiesiog išstūmė pro langą.

Klaipėdietis karys savanoris pralaimėjo principinę kovą prieš Lietuvos kariuomenės vadovybę. Prieš kelis mėnesius pastaroji viešai priminė, kad mūsų šalies kariai negali būti barzdoti, mat barzdos pažeidžia bendrą tvarką. Karininkas iš uostamiesčio viešai paskelbė, kad trejus metus augintos barzdos nesiskus ir geriau pasitrauks iš kariuomenės. Vis dėlto dabar vyras barzdą nusiskuto – viešai.

Kuršių nerijos mokslininkų pastangomis į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas stintų bumbinimas. Tokia prieš šimtmetį itin populiaria žvejyba dabar užsiima tik 15 žmonių pasaulyje. Ir visi jie – mūsų tautiečiai.  Nidos žvejys Vincas, sėdėdamas dar jo senelių naudotose rogėse, keliauja ant užšalusių Kuršių marių vidurio.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Laimingai pasibaigusi nelaimė. Taip jūrininkai vadina iš užsieniečių laivo Ramiajame vandenyje iškritusio, ten inžinieriumi dirbusio, 52-iejų metų klaipėdiečio Vadimo istoriją. Kol buvo išgelbėtas, lietuvis vandenyne praleido apie 16 valandų. Kokia dabar vyro būklė vis dar nėra aišku, tačiau gelbėtojai pasakoja, kad klaipėdietį ištraukė sąmoningą, tik sušalusį.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Atomazga dešimtmetį trukusiame teismų maratone. Nidoje griaunami „Nidos seklyčia“ pavadinti svečių namai. Nors jie čia prieš 15 metų išdygo su leidimais, baigus statybas paaiškėjo, kad leidimai buvo neteisėti, tad teismas nurodė dalį statinio nugriauti. Panašu, kad už valdininkų klaidas sumokės visi šalies gyventojai. Statinio savininkas žada paduoti valstybę į teismą ir tikisi išsireikalauti pustrečio milijono eurų. „Nidos seklyčios“ savininkas į griaunamą namus žiūri su ašaroms.

Pajūrio muitininkai bei pasieniečiai TV3 žinių komandai atvėrė savo sandėlius ir pakvietė supažindinti lietuvius su čia sukrautu iš kontrabandininkų atimtu laimikiu. Jame supakuotos ir utilizacijos laukia tonos alkoholio ir cigarečių. Pūpso neaišku kur pagaminti žaislai bei skalbimo milteliai. Pareigūnai rodo ir kokiomis, dažnai tik filmuose matytomis transporto priemonėmis, kontrabandininkai gabena nelegalias prekes.

Įprastu maršrutu vakare važiavęs keleivinio autobuso Klaipėdoje vairuotojas susidūrė su netikėta kliūtimi. Paskutinė akimirką vyras pastebėjo, kad viduryje gatvės kabo metalinis strypas, kuris rėžėsi į autobuso priekinį stiklą ir vos neperdūrė vairuotojo. Paaiškėjo, kad tai šviesoforo dalis, kurį nulaužęs didžiagabaritį krovinį gabenęs vilkikas su visa policijos palyda nė nestabtelėjęs nurūko toliau.

Galimai apėję eilę ir pirmąją vakcina nuo koronaviruso pasiskiepije privačios greitosios pagalbos stoties vadovo šeimos nariai bei verslininkas gavo ir antrą vakciną. Tačiau vis dar nėra aišku, ar šie asmenys už tai bus nubausti. Sprendimą turintys padaryti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotai atsakymo dar neturi.

Į Kuršių marias ir vėl plūstelėjo teršalai. Neaiškias, gelsvai rusvos spalvos drumzlių sankaupas pastebėjo meškeres užmerkę klaipėdiečiai. Aplinkosaugininkai tiria įvairias versijas, tačiau realiausia, kad kažkurį uostamiestyje įsikūrusį įmonė valė savo teritoriją ir ten susikaupę nešvarumai su vandeniu pateko į kanalizaciją, o iš jos į marias. Aplinkosaugininkai ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai atsidarę nuotekų šulinius ima vandens mėginius.

Išgirdę, kad amerikiečiai nulipdė milžinišką senį besmegenį, du žemaičiai nusprendė neatsilikti. Pasitelkę žemės ūkio techniką nulipdė net 6 metrų sniego milžiną. Ir tik duodami vardą suprato, kad tai ne besmegenis, o besmegenė. Žemaitišką sniego milžinišką, net 6 metrų ūgio ir kelias tonas sveriantį senį besmegenį, nulipdė du kaimynai, Šilalės rajono gyventojai. Dručkis yra žemaitiškas atsakas amerikiečiams.

Kodėl ant praėjusio amžiaus ugniagesių šalmų buvo pritvirtinamos skiauterės ir ką dėvėjo pirmieji į Černobylio atominę elektrinę po sprogimo atvykę gelbėtojai, galima pamatyti Žemaitijoje. Būtent ten veikia išskirtinis ugniagesių muziejus, kuriame taip pat galite sužinoti, kodėl kaip labdara į Lietuvą iš Švedijos atvažiavęs ugniagesių automobilis iškart nukeliavo į muziejų. Tauragės rajone gyvenantis Vladas 25-erius metus dirbo ugniagesiu.

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga pustrečio tūkstančio vyrų, 500 miršta. Naują etapą su šia klastinga liga pradėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kur akredituotas vienintelis toks Baltijos šalyse centras, kuriame prostatos tyrimai atliekami naujausiu būdu – tiksliau ir atliekant mažiau dūrių.  Pacientas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gulasi į magnetinio rezonanso aparatą.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Jau ne vienerius metus keliuose Lietuvos zoologijos soduose apsilankantieji žmonės už tam tikrą mokestį gali pažaisti su liūtų ar tigrų jaunikliais. Zoologijos sodų vadovai aiškina, kad tokia paslauga padeda įstaigoms išgyventi bei moko vaikus kaip elgtis su gyvūnais. Tačiau gamtininkai aiškina, kad žaidimai su žmonėmis laukinių gyvūnų jaunikliams kenkia ir siūlo tokių pramogų atsisakyti.

Vienos Klaipėdos gimnazijos kiemą ir šaligatvius nuo sniego valo neįprastas aparatas – mokyklos ūkvedžio ir dviejų jo kolegų patobulintas antros kartos automobilis „Golf“. Vyrai savomis rankomis prie jo primontavo iš mašinos vidaus valdomą sniego peilį ir didžiai praeivių nuostabai ėmė darbuotis. Pusnys iššūkiu netapo ir 34-erių metų senukui golfui.

Dviejų instancijų teismų paliktas laisvėje, nepilnametės jurbarkietės sumušimu ir pasikėsinimu išžaginti kaltinamas kovinio sporto propaguotojas lengviau atsipūsti dar negali. Ir merginos advokatas, ir prokuroras skundžia nutartis Aukščiausiam Teismui ir reikalauja jaunuolį patupdyti už grotų. Prokurorai netiki, kad vaikinas gailisi nuoširdžiai, o merginos advokatas pasakoja, kad nukentėjusiajai prireikė veido-žandikaulių chirurgų pagalbos.

Išskirtinėmis sąlygomis nuo koronaviruso paskiepytais ne medikais išgarsėjusi Šilalė, vėl dėmesio centre. Policija ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar nebuvo pažeisti karantino reikalavimai laidojant šio miestelio ligoninės vadovą. Esą į šarvojimą ir išlydėti velionį į paskutinę kelionę susirinko apie šimtas žmonių. Tai patvirtina ir Šilalės meras bei laidojimo namų vadovas, tačiau abu tvirtina, esą susirinkusieji laikėsi visų saugumo reikalavimų.

Dar vienu skiepų skandalu pakvipo ir Skuode, kur pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną anksčiau laiko galėjo gauti šios įstaigos direktorius ir buvęs rajono meras, dabar įstaigose dirbantis informacinių technologijų specialistu. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną jau spėjo gauti šios įstaigos direktorius Virginijus Kiguolis ir informacinių technologių specialistu čia dirbantis buvęs Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Pajūrio aplinkosaugininkai į dvi priekabas vos sutalpino per šiuos metus konfiskuotą brakonierių įrangą. Juose atsidūrė kilometrai tinklų, šakės, žeberklai ir net valtys. Gamtosaugininkai pastebi, kad per abu šių metų karantino laikotarpius brakonieriai ypač suaktyvėjo. Kol dalis tautiečių izoliavosi namuose, niekdariai būriais traukė prie upių bei ežerų ir gaudė lašišas, ungurius, šlakius bei kitas neršiančias žuvis. „Specialiai galai užgaląsti, kad įsmeigus iš karto ištrauktum.

Nagingomis rankomis išgarsėjęs Palangos menininkas Vytautas Kusas pristato naujausius savo darbus. Sako, pirmą kartą pamėgino ką nors sumeistrauti panaudodamas metalą. Ar jam pavyko?  Miniatiūrų kūryba pagarsėjęs menininkas iš Palangos Vytautas Kusas pusės žmogaus nago dydžio inkilui klijuoja laktą. Nors darbas su medžiu menininkui įprastas, su metalu jis nėra dirbęs. Tad nusprendė save išbandyti. „Buvo prie piršto prikibęs, nes aš užmiršau, kad jis kaista, metalas.

Dar du Lietuvos piliečiai bus teisiami už šnipinėjimą Rusijai. Įtariama, jog vyrai fotografavo strateginius Lietuvos objektus, filmavo daugiausia rusakalbiams skirtus renginius ir taip galimai ieškojo kitų asmenų, kuriuos Rusija taip pat galėtų užverbuoti. Įtariamiems šnipams gresia iki 15 metų kalėjimo.

Šiandien sukanka lygiai metai, kai prokurorai paskelbė nustatę, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorų teigimu tyrimas jau artėja prie pabaigos ir netrukus byla bus perduota teismui. Teisėsaugininkai atskleidžia, kad per metus išsiplėtė įtariamųjų ratas, tačiau dar neišduoda kokią žalą gamtai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ padarė. Tiesa, anot prokurorų, pačios įmonės nusamdyti ekspertai tvirtina, kad žalos gamtai iš viso nėra.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Baltijos jūroje, ties Būtingės naftos terminalu, išsiliejo beveik dvi tonos naftos. Nelaimės vietoje dirba ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos laivai, mat vėjas keturių kilometrų ilgio teršalų dėmę neša šios kaimyninės šalies pusėn. Likvidacijos padarinius apsunkina du metrus siekiančios bangos bei stingdanti temperatūra, o aplinkosaugininkai jau pradėjo skaičiuoti gamtai padarytą žalą.

Netikėtas radinys Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje įrodė, kad senos palėpės gali slėpti netikėčiausių staigmenų. Kuopdamos šimtmetį skaičiuojančios klebonijos palėpę miestelio gyventojos aptiko praėjusio amžiaus pradžioje leisto savaitraščio kolekciją. Laikraštis puikiai išsilaikė ir bus demonstruojamas vietos muziejuje, kur iki šiol lankytojai galėjo pamatyti tik šio savaitraščio kopijas.

Praėjusių metų vasarą uostamiestyje pastatytame socialiniame daugiabutyje gyvenanti neįgali klaipėdietė, jos žodžiais, dienas leidžia tarsi kalėjime. Nors pagal projektą, jos ir kitų pirmo aukšto kaimynų butai pritaikyti neįgaliesiems, realybėje moteris jokių išskirtinių sąlygų neturi. Pro langą klaipėdietė gali matyti tik medžių viršūnes, o vonioje nėra nė vieno kištukinio lizdo.

Neaiškiomis aplinkybėmis Klaipėdos rajone mirė vos vienuolikos mėnesių kūdikis. Policijos duomenimis, mirusios mergytės mama ją atsivežė į gretimą kaimą, kur galimai girtavo. Kodėl kūdikis mirė, aiškinasi ekspertai. Prie mergytės lavonėlio akies jie rado žaizdą. Samališkės kaimo, Klaipėdos rajone, gyventojai sukrėsti. Daugiabutyje neaiškiomis aplinkybėmis mirė kūdikis. Žinia kaip mat apskriejo kaimą.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Gerą darbą sugalvojęs klaipėdietis liko prie suskilusios geldos. Sumąstęs uostamiesčio gyventojams padovanoti sporto treniruoklius, kuriais nemokamai galės naudotis kas tik nori, vyras užklimpo biurokratiniame aparate. Kol derino leidimus treniruokliams mieste stovėti, dalį jų pasisavino vagys, o leidimo klaipėdietis vis tiek negavo. Klaipėdietis Germanas sumąstė uostamiesčio gyventojus pradžiuginti nemokamu sportu.

Kol vieni tautiečiai ieško, kur pigiau Kalėdoms nusipirkti eglutę, Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo jas išsinuomoti. Už 20–30 eurų gyvas žaliaskares vazonuose siūlantys botanikai po švenčių už išsaugotą eglutę pusę sumos grąžina. Kur sutiks gražiausias metų šventes, ten laukia 300 eglučių, tiesa, pusė jų jau rezervuotos. Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala.

Šilutės rajono valdžia prieš gražiausias metų šventes sukiršino vietos religines bendruomenes, teigia įvairių konfesijų dvasininkai. Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

Pajūryje miškuose užaugo sniego ūsai. Unikalų gamtos reiškinį aptikęs eigulys pasakoja, kad nors apie tokius ūsus girdėjo, tačiau per savo darbo metus pats juos mato pirmą kartą. Pajūrio eigulys Modestas braunasi pro Šernų miško tankmę. Vyras nori parodyti tai, ką ir pats šiandien išvydo pirmą kartą gyvenime. Sniego ūsus. Iš pūvančių nukritusių medžių šakų kyšantys ledo siūlai. Aptikęs juos eigulys ir pats gerokai nustebo.

Šį savaitgalį sužibo daugumos pajūrio miestų ir miestelių eglės. Organizatoriai stengėsi, kad žmonės į įžiebimo renginius neitų ir ceremonijas transliavo internetu ar net slėpė laiką kada jos sutviks, tačiau norui pasigrožėti šventinėmis žaliaskarėmis dalis pajūrio gyventojų neatsispyrė. Tiesa, laikėsi saugaus atstumo ir nesibūriavo. Kokiomis eglėmis šiemet stebina mūsų pajūris, kviečiame pasižiūrėti ir jus. Tokių Kalėdų Klaipėdoje dar nėra buvę.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Nidiškiai ir kurorto svečiai šiomis dienomis čiumpa fotoaparatus ar mobiliuosius telefonus ir masiškai traukia į marių pakrantę medžioti vaizdų. Gamta sukūrė unikalų reiškinį – dūžtančių bangų purslai užšalo ant čia esančių objektų ir juos pavertė ledo įspudingomis skulptūromis. Nidiškiai tiki, kad toks reiškinys daugiau niekur kitur Lietuvoje nevyksta, o jam protėviai ir pavadinimą sugalvojo. Nidiškis Antanas džiaugiasi, kad jo namas stovi būtent šioje vietoje.

Nufilmuoti vaizdai, kurių savo akimis pamatyti nenorėtų niekas, nes jie šokiruoja. Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikai parodė, koks darbas vyksta ligoninės korpuse, kuriame už savo gyvybę kovoja koronovirsu sergantys pacientai. Pervargę medikai, žmonių gyvybę palaikanti technika, švokščiantys deguonies aparatai ir pacientams iš burnų kyšantys vamzdeliai. Toks vaizdas atsiveria atidarius ypač sunkia COVID-19 formą sergančių pacientų reanimacijos duris.