Vitalijus Čiapas

Klaipėdos zoologijos sodas gali būti uždarytas. Jo administracija iš Aplinkos ministerijos sulaukė rašto, kuriame nurodoma per 18 mėnesių pagerinti čia laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas – padidinti voljerus bei pakeisti gruntą. Zoologijos sodo vadovai sako, kad tokius reikalavimus įvykdyti per tokį trumpą laiką neįmanoma, be to tai pareikalaus šimtatūkstantinių lėšų. O iš kur gauti tiek pinigų, sodo administracija neįsivaizduoja.

Paskutiniame iš didmiesčių, Klaipėdoje, pastatyta kalėdinė eglė. Uostamiestis tęsia tradiciją puošti gyvą, miestelėnų dovanotą žaliaskarę. Tiesa, jog iš žmonių kiemo atkeliautų į centrinę miesto aikštę, eglė turėjo įveikti daugybę iššūkių. O juos nugalėti padėjo ne tik policininkai, o ir visą kelią virš žaliaskarės ore elnių tempiamose rogėse skridęs pats Kalėdų Senelis. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje stovinčiame privačių namų kvartale nuo ankstyvo ryto pluša darbininkai.

Žmonės skundžiasi, kad jų bendruomenės problemas ignoruoja ir valdininkai, ir jų pačių išsirinktas pirmininkas, o situacija jau net keturis dešimtmečius tik blogėja. Uostelis, kuriame žmonės laiko savo laivelius ir katerius tapo tikru šabakštynu, o klaipėdiečiai šią teritoriją vadina Klaipėdos Šanchajumi. Klaipėdos privačių mažųjų laivelių uostelyje savo katerius ir valtis laikantys klaipėdiečiai skundžiasi palikti už borto.

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Kur kas vėliau nei pernai Lietuvos pakrantėje Baltijos jūroje jau pasirodė pirmosios stintos. Kol kas šių šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių vos viena kita. Tad į Klaipėdos turgų žvejų atvežtas žuvis klaipėdiečiai išgraibstė per kelias valandas. Klaipėdiečiai jau trečiadienį keliavo į miesto turgų. Į jį žvejai atgabeno pirmąsias stintas. Tiesa, šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių kainą dažnam pasirodė didoka. Kilogramas stintų kainuoja per 6 eurus. „Brangiai.

Klaipėdos priemiesčių gyventojai ginkluojasi signalizacijomis ir vaizdo stebėjimo kameromis: jas kabina ne tik ant savo namų, o ir prie įvažiavimų į gyvenvietes. Pajūryje po privačius namus siautėja vagys. Vien per pastarąsias dvi savaites jie išnešė turto už 150 tūkst. eurų. Didžiausias nusikaltėlių laimikis – seifas su juvelyrikos dirbiniais bei laikrodžiais. Jų savininkas žalą įvertino 80 tūkst. eurų. Klaipėdos apskrities policija sukelta ant kojų.

Lapkričio pradžioje už kaukės nedėvėjimą ir nepaklusimą policijos reikalavimams nubaustas plungiškis su tokiais kaltinimais nesutiko ir kreipėsi į teismą. Tačiau penktadienį turėjęs įvykti posėdis pasibaigė nė neprasidėjęs – teisybės ieškojęs vyras kaukę dėvėti atsisakė ir teismo salėje. Nemažą šou surengė ir prie teismo pastato susirinkę jį palaikantys bendraminčiai.

Plungės miesto gyventojai šneka apie drąsų vietinės maisto parduotuvės pardavėjos poelgį. Kai į parduotuvę viduryje dienos įsiveržė slidininko kaukę dėvintis plėšikas ir pagrasino merginai ginklu bei pareikalavo kasos pinigų, pardavėja kaukėto vyro nepabūgo, ėmė derėtis, o iš parduotuvės jis iškiūtino nešinas tik pigiausio alaus skardine. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja kaip į vieną nedidelę maisto prekių parduotuvę Plungėje antrą valandą dienos įeina slidininko kaukę dėvintis vyriškis.

Ankstyvą sekmadienio rytą klaipėdiečius iš lovų išvertė kaukti pavojų skelbianti sirena. Garsas tęsėsi kelias valandas, tad dalį miesto apėmė panika. Žmonės galvojo, kad sprogo Astravo atominė elektrinė ar prasidėjo karas. Paaiškėjo, kad apie nelaimes suskystintų gamtinių dujų terminale informuojanti sirena įsijungė netyčia. Garsai pažadino dalį klaipėdiečių ankstyvą sekmadienio rytą. Apie pavojų pranešanti sirena kaukė ne vieną valandą. Kartais garsas įgaudavo gan keistą skambesį.

Pajūrio miestelių muziejuose kaupiasi kalnai istorinių eksponatų, kuriais lankytojai negali pasigrožėti. Nėra kam šių daiktų restauruoti, tad eksponatai dulka saugyklose. Specialistai aiškina, jog naujus restauratorius į mažus pajūrio miestelius labai sunku prisikviesti. Alga tokius mokslus baigusių jaunuolių nemotyvuoja, o dažnas atsisako ir dėl to, kad nemato, kur galės praleisti laisvalaikį.

Būrelis žmonių iš Klaipėdos, Kauno, Šilutės ir kitų Lietuvos kampelių susivienijo gelbėti sužeistą lapiuką. Mažylį prieš kelias savaites partrenkė automobilis, tad gyvūnui prireikė sudėtingos operacijos. Kol lapiuko žaizdos gijo, jį savo namuose globojo kaunietė mergina, o dabar veterinarijos gydytojai iš Klaipėdos turi įvertinti, ar operacija pavyko. Išvados nulems gyvūno likimą. Į vieną veterinarijos kliniką Klaipėdoje atkeliauja retas pacientas.

Šilutės rajone nežinomo šaulio kulka pakirto ūkininko aptvare gyvenusį danielių. Keista, tačiau gyvūną nušovęs asmuo jį taip ir paliko gulėti aptvare. Vietiniai net neįtaria, kas galėjo taip pasielgti, kaltės kratosi ir netoli aptvaro įsikūrę medžiotojai. Keista istorija Šilutės rajone, netoli sienos su Rusija. Aptvare vietos ūkininkas augina danielius. Ryte atėjęs aplankyti gyvūnų, vyriškis nustėro. „Vyriškis danielių aptvare rado nevyvą. Galimai su šautine žaizda.

Romantiškas pasivaikščiojimas smėlėta Baltijos jūros pakrante vienai vilnietei vos nesibaigė tragiškai. Šventojoje moteris prisirinko saują gintariukų, kurie grįžtant rūbuose savaime užsiliepsnojo. Moteris spėjo svylančius drabužius nusimesti, tačiau vis tiek apdegė rankas. Mokslininkai aiškina, kad vilnietė su gintarais pasiėmė ir cheminės medžiagos – baltojo fosforo gabaliuką, kuris sušilęs užsiliepsnoja. Vilnietė Ilona rodo apdegusius savo drabužius.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Kaip ir dalis pasaulio, Lietuva ruošiasi Helovino nakčiai. Profesionalios visažistės jau kuria šiurpą keliančius klientų įvaizdžius. Tačiau ir šią šventę pakoregavo koronavirusas – teminiai Helovino vakarėliai kažin ar įvyks, todėl dauguma į pabaisų kailį įlindusių žmonių savo įvaizdį šiemet labiau linkę demonstruoti socialiniuose tinkluose. Koronavirusas padarė įtaką ir šių metų Helovino madoms.  Ernesta pamažu tampa vampyrų karaliene.

Lietuvoje – pirmoji medikės mirtis nuo koronaviruso. Galimai užsikrėtusi nuo paciento sunkiai susirgo ir mirė ilgametė Šilutės vaikų ir šeimos gydytoja. Velionės gedi kolegos, sukrėstas visas Šilutės miestas. Na, o medikai šnabždasi, kad nuo koronaviruso mirusių daktarų šeimos jokios finansinės kompensacijos iš šalies valdžios gali nesulaukti – esą sunku įrodyti, kad užkratą medikai pasigauna būtent darbe, o be to jie davė Hipkrato priesaiką.

Šalies valdžia nusprendė, kad nuo šiol į darbus tautiečiams nereikės eiti ir lapkričio antrąją. Esą taip žmonės galės ilgiau lankyti artimųjų kapus. Šiemet lapkričio antroji yra pirmadienis, tačiau panašu, kad ilgąjį savaitgalį dalis lietuvaičių ne žvakutes ant kapų degs. Palangos viešbučiuose Vėlinių savaitgalį jau rezervuota pusė kambarių. Verslininkai neabejoja, kad atvykėlių skaičius tik augs. Palangoje apsiniaukę ir vėjuota.

Išskirtinį reidą uostamiestyje surengė policininkai. Pareigūnai gaudė per geležinkelio bėgius neleistinose vietose skubančius klaipėdiečius. Sučiupti pažeidėjai teisinosi, kad taip kelią trumpina jau ne vienerius metus, o artimiausia perėja yra tik už kelių šimtų metrų. Pasitaikė ir tokių, kurie bėgiais kulniuoja prieš pat atvažiuojantį traukinį. Bėgiai, kur rieda traukinys, skiria vieną gyvenamąjį Klaipėdos kvartalą nuo likusio miesto. Šalia ir profesinė mokykla.

Klaipėdos rajono miškuose policininkai, maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, bei gyvūnų globėjai narpliojo keistą istoriją. Miške žmonės rado mikroautobusiuką pilną veislinių, po 5 tūkst. eurų kainuojančių šunų. Prasidėjus jų gelbėjimo operacijai paaiškėjo, kad keturkojus čia atsivežė medžioti į Lietuvą atvykęs ispanas ir gelbėti jų nuo nieko nereikia.

Klaipėdos miesto simbolis, barkentina „Meridianas“ dviem savaitėm iškeliauja į doką. Specialistai jį tvarkys, mat septyniasdešimtmečiui laivui reikės įveikti techninę apžiūrą. Tiesa, iki remonto vietos doke jam dar teko išlaviruoti pro du pakeliamus tiltus ir judria Danės upe. Klaipėdos simbolis, barkentina „Meridianas“ įprastoje savo vietoje miesto centre skaičiuoja paskutines minutes. Netrukus laivas Danės upe pajudės į doką.

Kurorto simbolio atstatymui prireikė 4 milijonų eurų bei pusšimčio architektų ir restauratorių. Pasak palangiškių darbas pavyko. Šiandien jie mato tokį Kurhauzą, kokį atsimeną iš savo jaunystės. Kviečiame ir jus pasižvalgyti po XIX a. pavyzdžiu atkurtas sales bei kambarius. Prie legendinio Palangos Kurhauzo darbininkai tvarko paskutinius štrichus. Jau šeštadienį visiems kurorto gyventojams ir dažnam kitų miestų bei miestelių gyventojams žinomas statinys atvers duris.

Savotišką dovaną Baltosios lazdelės dienos progą uostamiesčio neregiams įteikė Klaipėdos valdininkai. Prie tik ką nutiesto tako per kopas jie įrengė informacinius stendus, kuriuose informacija pateikiama ir liečiamu Brailio raštu. Tačiau kai neregiai pamėgino pirštais jį perskaityti suprato, kad Brailio rašto taškai sudėti tik dėl vaizdo – jie esą lygūs kaip ir pats stendo paviršius, tad skaityti tiesiog neįmanoma. Regos negalią turinti klaipėdietė Vaida mėgsta pasivaikščioti pajūriu.

Klaipėdos rajono teisme skamba nepilnamečių berniukų apklausų įrašai. Vaikai pasakoja, ką su jais darė dabar kaltinamųjų suole sėdintis garsus pajūrio renginių organizatorius Viktoras Usovas. 35-erių vyras kaltinamas, jog per penkerius metus ne kartą girdė alkoholiu, vaišino cigaretėmis bei tvirkino net 13 nepilnamečių berniukų. Į teismo salę Gargžduose kulniuoja nepilnamečių berniukų tvirkinimu kaltinamas garsus pajūryje renginių vedėjas Viktoras Usovas.

Pajūryje gyvenantis vyriškis yra sukaupęs unikalią kolekciją. Joje šimtai praėjusių amžių buities ir pramogų įrankių bei instrumentų. Vyro aistra – tos paties paskirties žemaitiški ir Mažosios Lietuvos gyventojų tuo pačiu laikmečiu naudoti įrankiai. Tad kolekcijoje galima aiškiai išvysti, kuo jie skiriasi.  Vilkų kampu pavadintame kaime gyvenantis Mindaugas kviečia į svečius. Vyras jau 30 metų kolekcionuoja devynioliktame bei dvidešimtajame amžiuje žmonių naudotus buities prietaisus.

Šilutės rajone du jaučiai mirtinai subadė ir sutrypė juos maitinti atėjusį šeimininką. Kaimynai pasakoja, kad gyvulius 58-erių vyras augino nuo mažumės. Kodėl jaučiai taip pasielgė – visiems paslaptis. Netoli Ventės rago esančioje pievoje jautis ramiai kasosi ragą. Šalia jo žolę rupšnoja dar vienas. Sunku būtų įtarti, jog mažiau nei prieš parą šie du jaučiai mirtinai subadė ir sutrypė juos maitinti atėjusį 58-nerių metų savo šeimininką.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Keli šimtai uostamiesčio bei Klaipėdos rajono gyventojų surengė protesto akciją bei eitynes, taip norėdami atkreipti vietos bei šalies valdžios dėmesį į apverktiną infrastruktūrą naujakurių gyvenvietėse.  Anot žmonių, čia trūksta ne tik perėjų ar apšvietimo, o net ir šaligatvių. Paskutiniu kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo prieš savaitę įvykusi nelaimė, kai norėdamas pasiekti dviračių taką po automobilio ratais žuvo paspirtuku važiavęs keturiolikmetis.

Klaipėdos pareigūnams įkliuvo 13 000 eurų iš senjoro išvilioję sukčiai. Policininkai vien per rugsėjį sučiupo ir dar du tokius nusikaltėlius, kurie iš patiklių klaipėdiečių išviliojo per 50 000 eurų. O štai vilnietė sukčiams internete savo noru atidavė net 170 000 JAV dolerių. Tiesa, lietuvius mulkinančių sukčių gretos nemažėja. Juolab, kad dažnai patikliems tautiečiams skambinėja jau kalėjime sėdintys sukčiai tiesiai iš savo kamerų.

16 tūkst. gyventojų turinti Palanga nusprendė šį skaičių ženkliai padidinti. Kurorto valdžia pirmoji Lietuvoje nusprendė jaunus žmones iki 29-nerių metų ar jaunas šeimas vilioti pinigais. Jei tokie asmenys išgyvens Palangoje ne mažiau nei metus, gali tikėtis gauti kone tūkstantį eurų. Nors jaunuolius toks pasiūlymas sužavėjo, politologai kurorto valdžios siekius vadina priešrinkiminiu triuku.

Klaipėdoje sukilo jau ne vienerius metus dirbantys taksistai. Jie tikina, jog taksi veiklą kontroliuojanti savivaldybei pavaldi įstaiga bando juos išstumti iš verslo ir už įvarius, kartais net esą absurdiškus nusižengimus, taiko šimtus eurų siekiančias baudas. Kontrolieriai atkerta, kad tiesiog vadovaujasi teisės aktais. Klaipėdietis Arūnas taksi automobilį vairuoja jau 15 metų. Per tą laiką sako patyręs ir karšto, ir šalto.

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Klaipėdoje pro atvirą langą iškrito septynmetis vaikų globos namų auklėtinis. Nors įstaigos vadovybė prisiekia, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, policija ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba aiškinasi kodėl mažametis su draugais klasėje buvo vieni be auklėtojos bei ar tikrai septynmečio niekas neišstūmė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, globos namai net gali netekti teisės rūpintis vaikais. Galvos traumą patyręs septynmetis šiuo metu guli reanimacijoje.

Vieną kartą metuose Kuršių marios ties Klaipėda prisipildo šviečiančių, mirksinčių,  grojančių ir dainuojančių įgulų pilnų laivų, katerių bei valčių. Uostamiestyje vyksta laivų paradas. Jame įgulos stengiasi kuo labiau išsiskirti, išskirtinai puošia ir savo laivus. Kaip jiems pavyko, vertina komisija ir krante esantys žiūrovai. O štai vienuoliktus metus vykstančio renginio organizatoriai išduoda, jog kai kurios parado tradicijos gimė net iš sapnų.

Nidiškiai iš Vokietijos muziejaus parsivežė per šimtą senovinių Kuršių nerijos nuotraukų. Ateityje žada jas ir eksponuoti. Nuotraukose užfiksuotas Nidos ir kitų čia esančių gyvenviečių vaizdas bei vietinių buitis prieš daugiau nei šimtą metų. Dalis anuomet stovėjusių pastatų ar gatvių linkių išliko, tad galima palyginti kaip ta pati vietovė atrodė prieš šimtmetį ir šiomis dienomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje.

Lietuvoje pirmosios į užsienį dėl karantino per kelionių agentūras neišvykusių ir pinigų neatgavusių tautiečių bylos teismuose. Viena jų vyksta pajūryje. Dar balandį į Egiptą su šeima atšvęsti septyniasdešimtmetį planavusi gargždiškė negavo nei kelionės, nei už ją sumokėtų 5000 eurų.

Kuršių nerijoje gryname ore plovą dažnai verdantis virtuvės šefas susipažino su lape, kurią kartą priviliojo šio patiekalo kvapas. Nuo tada vos tik pasklinda verdamos mėsos garai, laputaitė visada prisistato. Tokią draugystę pastebėję Kuršių nerijos gyventojai virtuvės šefą jau praminė Mažuoju princu. Maisto gaminimo šefas Antanas verda plovą. Tačiau Kuršių nerijoje jis žinomas ir kitu vardu – vietiniai vyrą jau praminė Mažuoju princu.

Uostamiestyje vyko neįgaliųjų pamokos jaunimui.  Karčiais, o kartais ir komiškais pavyzdžiais žmonės ratukuose pasimokė, kad aplinkinius dar reikia daug šviesti apie pagalbą judėjimo negalią turintiems. O geriausia tai daryti nuo jaunų dienų. Neįgalieji pasakoja, kad pasitikėję žmonių gerumu yra likę ir be pinigų. „Va taip aš pasidedu vežimą, man iš karto pagauna ir sako, duok padėsiu susidėti, sakau, na gerai.

Siekdami atstatyti iki Antrojo pasaulinio karo mieste stovėjusią liuteronų bažnyčią, iš kurios telikę tik pamatai, archeologai atrado ne tik senųjų uostamiesčio gyventojų palaikus, bet ir įrodomų, kad tarpukariu bažnyčioje buvo elektra. Vis tik daugiausia mįslių archeologams sukėlė atkasta tą laikmetį lenkianti šildymo sistema. Jos veikimo principo nepavyksta įminti iki šiol. Archeologė Greta valo indų šukes, kurias surado kasinėdama Švento Jono bažnyčios pamatus.

Šįryt Klaipėdoje pustrečio šimto mažylių teko evakuoti, mat užsiliepsnojo mokyklos sporto salės stogas. Tuo metu tame pačiame pastate vyko pamokos pradinukams. Kai kurie vaikai pirmiau suskubo rūpintis savo broliais ir seserimis iš kitų klasių. Maža to, stogą gesinančius ugniagesius užpuolė ten įsikūrusios širšės. Uostamiestyje dega mokyklos sporto salė. Pluša ugniagesiai, evakuoti tame pačiame korpuse pamokose sėdėję Klaipėdos licėjaus pradinukai. Lauke atsidūrė 30 mokytojų ir 270 mažylių.

Po pusmetį trukusio slaugymo į Baltijos bangas Lietuvos jūrų muziejus išleidžia rekordinį skaičių ruoniukų. Jie čia pateko į krantą išmesti bangų. Tik gimęs toks žinduolis sveria apie 14 kilogramų, o vienas išgelbėtųjų svėrė vos dešimt. Nors į laisvę išleidžiami ruoniai atrodo žaviai, mokslininkai per daug nesidžiaugia – nusilpusių žinduolių kasmet vis daugiau. Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai.

Kuršių nerijoje stūgstančiame turistų ypač pamėgtame Raganų kalne sujudimas. Tiesa, ne pragaro būtybės čia kelia puotą, o darbuojasi skulptoriai, čia stovinčių eksponatų autoriai. Gamta mediniams velniams ir raganoms negailestinga – jie pūva ir aižėja. Tad tautodailininkai stengiasi, jog jau 40 metų žmonėms čia liežuvius rodančios būtybės savo išdaigas tęstų ir ateityje. Skulptorius Jonas užsikuria benzininį pjūklą ir žengia medinės pabaisos link.

Triguba avarija magistralėje Vilnius–Klaipėda, kurioje nukentėjo policininkas. Kol ties Gargždais pareigūnas tarnybiniame automobilyje rašė protokolą girtam vairuotojui, į policijos mašiną atsitrenkė atskriejęs krovininis autobusiukas. Pareigūną išsivežė medikai, o pažeidėją iš sumaitotos policijos mašinos teko vaduoti ugniagesiams. Policininkams eilinis greitį viršijusio automobilio patikrinimas  magistralėje baigėsi triguba avarija.

Rekonstruodami vieną pagrindinių Kretingos gatvių darbininkai aptiko senąją Kretingą. Prieš darbininkų ir archeologų akis atsivėrė daugiau kaip tūkstantis archeologinių radinių. 200 jų – muziejinės vertybės. Tęsdami tyrimus, mokslininkai rado ir vienas ant kito tiestus senuosius grindinius, taip pat net septynioliktame amžiuje čia gyvenusių kretingiškių namų liekanas. Darbininkai pačiame Kretingos centre atsargiai šluoja žemes nuo didžiulių akmenų.

Skalbiklio baloje „Lidl“ parduotuvėje Klaipėdoje paslydusi ir susižalojusi moteris bandė iš prekybos centro prisiteisti krūvą pinigų, tačiau po teismo sprendimo liko jiems dar ir skolinga. Nors teismas šioje byloje padėjo tašką ir juodkrantiškę pripažino nuketėjusia, dėl teisinių niuansų moteriai iš prekybos centro priteisė mažiau pinigų nei prekybos centrui iš jos.

Tokios provokacijos Žemaitija nematė jau seniai. Kažkas naktį nupjovė kryžkelėje stovėjusį kryžių, o vietoj jo iškėlė Žemaitijos vėliavą. Kryžius čia stovėjo kaip atminties simbolis už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems pokario partizanams. Tad kaimo gyventojai spėlioja, ar atminties vietą vandalai išniekino taip išreikšdami neapykantą Lietuvos patriotams, ar sunaikino religinį simbolį taip pabrėždami neva pagoniškas žemaičių šaknis.

Kretingos rajone ginklų ekspertai dabar pradėjo tirti prieš 76-erius metus kare ant minos užvažiavusį tanką. Nors tanko viduje nieko nebėra likę, o pats jau beveik suaugęs su žeme, policininkai gavo neva išsigandusio žmogaus skundą, esą reikia išsiaiškinti ar tankas negali šaudyti. Dabartiniai tanko savininkai mano, kad tokiais būdais kovinės mašinos gviešiasi rusai.

Klaipėdiečiai apstulbę. Per vieną naktį šalia per visą miestą vingiuojančios Danės upės išdygo maudytis draudžiantys ženklai. Uostamiesčio gyventojai pasakoja, kad Danės vandenyse plaukiojo jau ne viena vietinių karta, tačiau kažkas vienu mostu šią gaivią tradiciją nutraukė. Paaiškėjo, kad tokį draudimą priėmė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė, kad upėje maudytis negalima nes čia nebudi gelbėtojai bei niekas netiria vandens kokybės.

Palangoje – didžiausia pajūryje šunų dresavimo ir vedžiojimo aikštelė. Nors jos plotas net 26 arai, tačiau čia sunkiai tilpo ir kurorto gyventojai bei svečiai, ir jų keturkojai šeimos nariai. Dalis pastarųjų net įrodė, kad jokių dresavimo pamokų jiems iš viso nereikia – ir taip moka įvairiausių triukų ir net dainuoti. Palanga ir vėl viską daro kitaip. Atidarant naują objektą,  iškilmių juostelę kerpa ne kurorto meras, o peršoka šuo.