Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje. Jos kompiuteryje per šimtą geros kokybės nuotraukų, kuriuose pavaizduota Kuršių nerija prieš šimtmetį. Moteris kviečia aplankyti dalį senose nuotraukose užfiksuotų vietų ir pažiūrėti, kaip viskas pasikeitė per tiek metų.
„Dabar jau ragas nebešviečia iš tolo. Ne taip jau seniai dar ten buvo kopa. Mes ją vadindavom kopa vienišuolė ir kaip tik tai nuotraukoje matosi, didžiulė balta kopa, kurią dalinai nupustė, o jau likučiai jos apaugo žole ir nebeteko savo pirmykščio vaizdo“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Šimtametėje nuotraukoje puikiai matosi net iki šių dienų išlikę pastatai. Gatvės senasis pavadinimas – Kaimo. Dabar – Pamario.
„Jos gale matosi posūkis, kopa, ten dabar stovi viešbutis „Jūratė“, anksčiau – „Luizė“ ir Urbo kalnas matosi. Ir, kaip matome, smėlis ant kelio ir nebuvo čia nieko baisaus tame“, – pasakoja A. Feser.
Labiausiai pasikeitė Purvynės gatvė. O prieš šimtą metų praeiviai ir vežimai šia atkarpa, kuri taip pat buvo gatvė, klampojo smėliu ir žvyru.
„Kai arklys su pilnu vežimu traukė į viršų, jam smėliu važiuoti sunku. Tada žvyru. O žemyn su tuščiu vežimu yra ant kieto grunto blogiau. Tada jau važiuodavo žemyn smėliu. Tai toksai niuansas kurį girdėjau iš senų žvejų“, – teigia A. Feser.
Taip pat keitėsi Skruzdynės gatvė Nidoje. Važinėjasi automobiliai ir skuba žmonės. Prieš šimtmetį vaizdas visai kitoks – tvarkingai surikiuoti ūkiniai pastatai, o gyvenamieji namai stovi galu į marias, kur ištremti į krantą žvejybos laukia gyventojų laivai kurėnai.
„Matosi kalva, ant kurios stovi Tomo Mano namelis. Tuo metu dar to namelio nebuvo ir kalva dar buvo beveik plika. Tai matyt ne be reikalo tomas Manas būtent ten išsirinko savo namą, nes buvo nuostabus vaizdas ir į marias, ir į kaimą“, – kalbėjo A. Feser.
Prieš šimtą metų Kuršių marių pakrantėje išrikiuoti kurėnai. Dabartinė išbetonuota krantinė jiems netinkama – kurėnai buvo plokščiadugnės valtys.
„Yra tokių epitetų, kad tai yra tartum Dievo kerštas žmonėms. Niūresnės žemės niekur pasaulyje nerasi. Visi dievai sukilę prieš žmones. Na, maždaug tokių dalykų“, – sako A. Feser.
Šiais laikais keliauti po Kuršių nerija visai kitas reikalas. Asfaltuoti keliai, jaukios gyvenvietės ir turistų visai metų laikais laukiantys vietiniai.
