Vitalijus Čiapas

Šunų pragaras Kretingos rajone. Ieškodama  dingusio keturkojo, moteris aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Joje užrakintą narve ji rado ne tik savo dingusį šeimos narį, o ir daugybę pasibaisėtinomis sąlygomis laikomų kitų šunų. Istorija domisi ir policija, ir veterinarijos tarnyba. Prie niekuo neišsiskiriančio pastato Kretingos rajono gyvenvietėje Padvariuose būriuojasi žmonės. Vietiniai įtaria, kad čia veikia nelegali šunų daugykla.

Su pustrečio metro ilgio ir per 70 kilogramų sveriančia žuvimi vyras galynėjosi ne vieną valandą. Specialistai aiškina, kad tauragiškiui labai pasisekė – šamai Lietuvos upėse tiek užauga retai, mat juos be jokio gailesčio esą doroja žvejai verslininkai. Milžinišką šamą tauragiškis Donatas sugavo Nemune. Vyras pasakoja, kad meškeres merkia nuo pat vaikystės, o gaudyti šamus sumąstė prieš metus. Vienas pirmųjų laimikių taip pat nemažas – metro dešimties centimetrų šamas. O dabar užkibo šis.

Klaipėdoje policija sučiupo sekmadienį iš Pravieniškių ligoninės pasprukusį žudiką. Pavojingo bėglio visoje Lietuvoje ieškojo gausios pareigūnų pajėgos, o šis kuo ramiausiai važinėjosi po Klaipėdą taksi. Išsiaiškinę, kad uostamiestyje gyvena žudiko artimieji pareigūnai bėglį susekė, sustabdė taksi, kuriuo šis važiavo ir vėl bandžiusį pabėgti vyrą sugavo. Liudininkė fiksuoja kaip policija staiga uždaro eismą Smiltelės ir Varpų gatvių sankryžoje.

Klaipėdoje teisiamas vyras, kuris, kaip įtariama, girtas nužudė savo pusantro mėnesio sūnelį. Prokurorai teigia, kad mažylį vyras uždusino jo galvytę prispaudęs prie patalynės. Esą vyras taip bandė priversti kūdikį nebeverkti. Pats kaltinamasis  aiškina, kad vaikas tiesiog iškrito iš lovos, neigia ir buvęs visiškai girtas, nors policijai tą vakarą įpūtė per tris promiles. Į Klaipėdos teismo salę policija veda antrankiais surakintą savo pusantro mėnesio sūnaus nužudymu kaltinamą šilutiškį.

Prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje poilsiautojai sutiko neįprastą ir egzotinį gyvūną. Nepabūgę grėsmingai atrodančio žuvies kardo, poilsiautojai ją nutempė gilyn į jūrą ir paleido. Mokslininkai negali paaiškinti, kaip ši tropiniuose vandenyse ar vandenynuose gyvenanti žuvis atsidūrė mūsų pakrantėje. Vis dėlto, kardžuvės į Baltijos jūrą atklysta kas penkerius metus. Yra net fotografija, kaip vieną tokią milžinę žvejai ištraukė dar dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje Smiltynėje.

Uostamiesčio policininkai ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai šukuoja paplūdimius ir įspėjimus žeria su alkoholiniais gėrimais aptiktiems poilsiautojams. Tačiau tokio reido rezultatais suabejoja paplūdimyje stiklinius butelius ir skardines renkantys benamiai, kurių maišai kasdien pilni alkoholio taros. Smiltynės paplūdimiu papatruliuoja policijos pareigūnai ir Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Prasidedant paskutiniam vasaros savaitgaliui žmonių Palangoje nemažėja. Čia šviečia saulė, Baltijos jūros vanduo įšilęs iki 19 laipsnių. Vis dėlto, sezonas jau artėja pabaigos link, tad kurorto svečiai, verslininkai, gelbėtojai bei policininkai jau skaičiuoja viščiukus. Nors skundų mažai, tačiau visi sutinka – koronavirusas ir šalyje įvestas karantinas bei apniukusi vasara gerokai pakeitė įprastą Palangos ritmą. Nors visa savaitė buvo apsiniaukusi, savaitgalį Palanga pasitinka su saule.

Į Klaipėdos uostą atplaukė dvi milžiniškos NATO sąjungininkų fregatos iš Portugalijos ir Kanados. Iki dantų ginkluoti laivai čia sustojo pasipildyti atsargų bei pailsėti. Povandeninius laivus ir lėktuvus galintys naikinti svečiai ruošiasi pratyboms Baltijoje. Tiesa, jose užsieniečiai su Lietuvos karo jūrininkais treniruosi kaip padėti nelaimė patyrusiems laivams.

Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai daugėjant autizmu sergančių vaikų Klaipėdoje tokiems mažiesiems siūloma neįprasta mūsų šalyje terapija – juokas, jūros purslai bei banglentės. Specialistai aiškina, jog taip vaikai visiškai atsipalaiduoja, bet tuo pačiu išmoksta sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką. O to šiems mažyliams tą išmokti ypač svarbu. Juokas, džiaugsmingi šūkavimai, jūra, smėlis ir banglentės. Klaipėdos paplūdimyje vyksta bangų terapijos užsiėmimai vaikams autistams. „Tikrai bijojome.

Pajūrio regioniniame parke darbuotojai aptiko nelegalias gyvūnų kapines. Augintiniams čia pastatyti net paminklai. Regioninio parko darbuotojai kviečia gyvūnus palaidojusius žmones nugriauti paminklus ir išrauti pasodintus augalus, antraip kapinės bus sunaikintos. Esą augintiniams čia ne vieta. Antkapį netikėtai Pajūrio regioniniame parke rado jo darbuotojai. Tačiau čia palaidotas ne žmogus, o kažkieno mylimas augintinis.

Klaipėdos universiteto botanikos sode išdygo unikalus labirintas. Juo vaikščiodami lankytojai gali lavinti pagrindinius pojūčius – lytėjimą, uoslę ir klausą. Tiesa, klausytis reikia bičių dūzgimo, uostyti vaistažoles, kuriose šios ieško nektaro ir  basomis kojomis liesti labirinto taką. Tokių pasivaikščiojimo takų, kokį galima išbandyti Klaipėdos universiteto botanikos sode, Lietuvoje vos vienas kitas. Eidami šiuo pojūčių labirintu lankytojai gali uostyti augalus.

Baltijos jūroje vos nenuskendo du paaugliai. Septynių vaikinų ir merginų būrelis sugalvojo paplaukioti už jūroje esančių plūdurų, nors tai daryti gelbėtojai draudžia dėl srovių ir susiformavusių povandeninių duobių. Į vieną tokią ir pakliuvo kompanijos šešiolikametis ir penkiolikametis. Vieną padedami poilsiautojų ištraukė draugai, kitas paniro po vandeniu. Po dešimties minučių rastą vaikiną medikai gaivino pusantros valandos – vaikinas nors ir sunkios būklės, tačiau išgyveno.

Nelaimė  Kuršių mariose – čia nuskendo žmogus. Jo paieškas vykdantys gelbėtojai nepraranda vilties, tačiau tikėtina, kad vakar vakare iš katerio iššokęs pasimaudyti ir po vandeniu staiga paniręs 55-erių vyras nebegyvas. Vos nenuskendo ir jo gelbėti šokęs draugas. Kuršių mariose vyksta gelbėjimo operacija. Zuja laivai ir pripučiamos valtys. Gelbėtojai ir jūrų kariškiai ieško trijų metrų gylyje galimai nuskendusio žmogaus. Jo paieškos tęsiasi antra diena.

Nidoje susirungė profesionaliausi Lietuvos pajūrio gelbėtojai. Kasmet vykstančiose varžybose jauni vaikinai ir merginos siekia išsiaiškinti, kurio mūsų šalies paplūdimio gelbėtojai greičiausi ir ištvermingiausi. Kepinant saulei jiems reikia ne tik bėgti šimtus metrų įkaitusiu smėliu, o ir plaukti ar susirungti, kuris pirmasis išgelbės skęstantįjį. Nidos paplūdimyje vykusiose tarpmiestinėse gelbėtojų varžybose rungėsi Neringos, Klaipėdos ir Palangos komandos.

Pajūrio pliažuose vėl pasirodė iškrypėliai. Nors dažniausiai tokie patenkinę savo lytinę aistra spėja pabėgti, šią vasarą poilsiautojai 63-ejų blaivų vyriškį sučiupo. Iškrypėlis smaginosi žiūrėdamas į besideginančią dvidešimtmetę, tačiau savo darbo nebaigė – buvo suriestas į ožio ragą atskubėjusio merginos vaikino. Šis vyrą perdavė policininkams. Už tai iškrypėliui gresia net dveji metai kalėjimo. Kitą iškrypėlį prieš du mėnesius uostamiesčio pliaže nufilmavo dvi nepilnametės mergaitės.

Klaipėdos pašonėje esančiame Ketvergių miestelyje supleškėjo gyvenamasis namas. Ten sulėkė gausios ugniagesių pajėgos, mat šalia degančio namo stovi miestelio mokykla ir gyvenamieji būstai. Kilus gaisrui du vyrai vyrai patys išėjo iš namo. Savininką išsivežė medikai, o jo sugėrovas pabėgo. Visas gaisro gesinimas iš eilės vyko taip: atvira liepsna degė Klaipėdos pašonėje esančio Ketvergių miestelio gyvenamasis namas. Ugniagesiai žinojo, kad viduje buvo du žmonės.

Į Karklės pajūrio miestelį įsisuko vagis. Ir vagia jis ne dviračius ar atsipalaidavusių poilsiautojų daiktus, o geriamąjį vandenį. Miestelis per parą suvartoja 68 kubinius metrus vandens, iš kurių net trečdalį nusiurbia vagis. Kadangi Karklė nėra su Klaipėda sujungta vandentiekiu, vietiniai rytais atsibunda iš viso be vandens. Vandenį tiekianti bendrovė jau ėmėsi tyrimo, o vietiniai spėlioja, kam gali prireikti tokio kiekio vandens.

Į Kuršių marias išsiliejo galimai 300 litrų naftos produkto – dyzelino. Teršalai nukeliavo į jūrą ir pilnus poilsiautojų paplūdimius. Gelbėtojai apie taršą sako sužinoję ne iš atsakingų tarnybų, o iš neaiškias dėmes išvydusių poilsiautojų. Gelbėtojai iš karto 14 kilometrų pliažų ruože iškėlė maudytis nerekomenduojančias raudonas vėliavas. Aplinkosaugininkai tiria uoste viešinčius laivus, nustačius kaltininką, jo laukia dešimtis tūkstančių siekianti bauda.

Sovietmečiu komunistų šulų, o nepriklausomos Lietuvos prezidentų pamėgta vila Palangoje gali būti parduota aukcione. Liaudyje Brežnevo vila vadinamas statinys priklauso valstybei, kurios sutartis su dabar čia svečių namus įkūrusiu verslininku baigiasi. Palangiškiai baiminasi, kad pastatą aukcione nusipirkęs asmuo gali užtverti ir porą dešimčių hektarų vilos teritorijai priklausančio miško. O kurorto meras tikina apskritai neleisiantis pastato privatizuoti.

Saulėtomis dienomis birželį pasidžiaugę Palangos verslininkai lietingą liepą neteko ūpo ir miestą vėl praminė savaitgaliniu kurortu. Mat svečiai visą mėnesį čia lankėsi tik savaitgaliais. Tačiau nosis nukabina ne visi. Krituliais džiaugiasi sušilti norinčių poilsiautojų sulaukiantys kavinių ir barų savininkai, mažiau darbo turi ir policininkai. Pareigūnai juokauja, kad lietus atvėsina karštakošius svečius. Irena į Palangą atvyko pailsėti iš Jurbarko.

Tokios apgaulės pajūryje nebuvo jau daug metų. Įtikinę investuoti į kriptovaliutas, sukčiai iš moters internetu išviliojo kone 50 000 eurų. Pinigus pajūrio gyventoja pusę mėnesio nuolat internetu vedė į skirtingas sąskaitas. Finansinių technologijų ekspertai mano, jog pasidarbavo profesionalai. Esą eiliniai sukčiai tokios sumos nesugebėtų pradanginti. Viena 68-erių metų pajūrio gyventoja trumpą laiką manė, kad jai labai pasisekė.

Specialistai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje skenduolių beveik penktadaliu daugiau nei pernai ir perspėja saugoti ne tik save, bet neužmiršti ir vaikų, kuriuos kartais vandenyje tenka pamatyti net plevėsuojant maudytis draudžiančiai raudonai vėliavai. Savaitgalį Lietuvoje nuskendo du žmonės, vieną iš jų pasiglemžė Baltijos jūros bangos. Artimieji spėja, kad vyrui sustojo širdis. Dar vieną skenduolį ugniagesiai gelbėtojai ištraukė iš kūdros Plungės rajone.

Pajūryje bręsta nauja idėja, geležinkeliu sujungti Kretingą su Palangą. Valdininkai ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai tikisi, kad traukiniu turistai galės kurortą pasiekti tiesiai iš Vilniaus. Tačiau Palangos svečiai aiškina, kad keliauti jiems kur kas labiau patinka automobiliais. Netoli viaduko įvažiuojant į Palangą gali išdygti traukinių stotis. Kita jai numatoma vieta dar arčiau kurorto.

Klaipėdoje prasideda 61-oji Jūros šventė. Šventę šįkart kiek drumsčia lietus, kur kas mažiau žmonių nei pernai ir koronaviruso grėsmė. Visuomenės sveikatos specialistai siūlė iš viso šiemet šventės neorganizuoti, tačiau renginys vyksta. Šventės svečiai sako užsikrėsti nebijantys, o štai prekybininkams kaukes dėvėti privalu. Prasideda 61-oji Jūros šventė. Tiesa, šiemet dėl koronaviruso grėsmės šventė kitokia nei įprasta.

Klaipėdoje viduryje dienos prie vairo sučiuptas visiškai girtas keleivinio autobuso vairuotojas. Maršrutas, kuriuo jis važiavo, driekiasi per visą miestą iki jūros. Apie keistai manevruojantį vairuotoją policijai pranešė keleiviai, o autobusą sustabdžiusiems policininkams į alkotesterį vyras pripūtė kone 3 promiles. Policininkai mano, kad 60-metis prisigėrė jau vairuodamas autobusą. Klaipėdietis Bronius keleivinį autobusą vairuoja jau ne vieną dešimtmetį.

Vagys išnešė inventoriaus už pusketvirto tūkstančio eurų. Nusivylęs tokiu klaipėdiečiu elgesiu į uostamiestį ranka numojo ir šios sporto salės veidu buvęs bei renginius čia organizavęs reperis Ironvytas. Patyrę sportininkai mano, kad inventorių galėjo pasisavinti sporto salę rūsyje sumanę įsikurti paaugliai. „Iš visos eilės „hantelių“ liko keli. Bet ir jų, deja, neliks.

Klaipėdoje mįslingomis aplinkybėmis žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės byloje – nauji liudijimai. Merginos kūną pirmasis aptikęs liudininkas pasakoja, kad vienas kaltinamųjų galimai mėgino paimti manekenės telefoną, tačiau jis jam sukliudė. Kaltinamieji – chirurgas ir žinomas prodiuseris – savo kaltės nepripažįsta.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Į Lietuvos jūrų muziejų kasmet atkeliauja apie 20 Baltijos bangų į krantą išmestų nusilpusių ruoniukų. Biologai juos gydo, maitina ir sustiprėjusius išleidžia į jūrą. O kad nesusimaišytų tarp tokios gausybės ruonių, galvoja jiems vardus. Šiemet pirmą kartą muziejininkai tai padaryti pakvietė žemaičius. O šie prigalvojo tokių vardų, kad ne žemaičiui ne tik ištarti, bet ir suprasti sunku.

Beprotišku greičiu lankstantys kateriai, užterštas vanduo ir žvejams nepritaikytos krantinės. Tai tik dalis problemų, kurias garsiai įvardijo per Klaipėdą tekančia Danės upe valdininkus ir politikus pakvietę paplaukioti ekologai, jūrininkai ir žvejai. Valstybės tarnautojai žada padėtį taisyti, tačiau kai kurių, net elementarių problemų sprendimo žvejai laukia jau kone trisdešimt metų.

Per specialią operaciją Nidoje policijos pareigūnai sulaikė dviračių vagis. Aptiko ir jų grobį – dešimt pastarosiomis dienomis kurorte pavogtų šių transporto priemonių. Pareigūnai tvirtina, kad vagys šiemet įsisiautėjo kaip niekad anksti. Dalis jų grįžo į Lietuvą pasaulyje paskelbus karantiną. Tiesa, sako policininkai, ne ką mažiau kaltės tenka ir per daug atsipalaidavusiems poilsiautojams. Kaunietis Mantas žengia į policijos komisariatą Nidoje.

Archeologai pasakoja, kad netoli dabartinės Karklės pakrantės prieš porą tūkstančių metų galėjo driektis prekybos gintaru kelias, kuriuo šis Baltijos auksas pasiekdavo net Egiptą. Tokią hipotezę jie kelia kasinėdami prieš trejus metus aptiktą seniausią vakarų Lietuvoje piliakalnį. Čia archeologai aptiko bronzos amžiaus gyvenvietės liekanas, o jose – gausybę gintaro. Archeologė Miglė rodo bronzos amžiaus grūstuvę.

Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliauja nauja, ekologiška mada – bėgiojant kartu rinkti ir randamas šiukšles. Vienas pirmųjų tokių renginių įvyko Klaipėdoje. Iniciatyvos organizatoriai pasakoja, kad taip gali ne tik sutvirtėti fiziškai ar palaikyti formą, o ir padaryti gerą darbą. Nors žmonių kultūra keičiasi sunkiai – per valandą po pajūrio miškus bėgiodami klaipėdiečiai surinko 87 kilogramus šiukšlių. Būrelis klaipėdiečių daro mankštą. Tai – apšilimas prieš bėgimą po pajūrio miškus.

Kuršių nerijoje nukrito ir stuburą susilaužė bemotoriu parasparniu sklandęs vyriškis iš Rokiškio. Tačiau net taip sužeistas pats sugebėjo išsikviesti pagalbą – nelaimėlį iš automobiliais neprivažiuojamos vietos į ligoninę išgabeno kariškių sraigtasparnis. Parasparnių profesionalai aiškina, kad nelaimė greičiausiai įvyko dėl žinių stokos ir neįvertintų oro sąlygų. Pajūryje smagiai pažaboję vėją sklando užkietėję parasparnininkai. Tačiau ne visi skrydžiai baigiasi laimingai.

Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi masyvūs vabzdžiai. Net septynių kilometrų ruože gulintys vabalai vieniems poilsiautojams kelia šleikštulį, o kiti tai vadina natūraliu gamtos procesu. Tai patvirtina ir gamtininkai. Ieškodami poros, grambuoliais vadinami vabzdžiai ima skraidžioti, pajūrio vėjai juos nuneša į Baltiją, kur šie žūva, o bangos juos parneša atgal į pliažus. Gamtininko Gedimino Gražulevičiaus rankose yra sauja negyvų vabzdžių.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Į vietinį tvenkinį pažvejoti atėjęs vaikas netikėtai aptiko gyvą kinišką krabą. 10-metis pakvietė tėtį, o šis vėžiagyvį perdavė Klaipėdos universiteto mokslininkams. Šie nustebo ne ką mažiau – Baltijoje žvejai tokius krabus kartas nuo karto ištraukia, tačiau tvenkinys, kuriame vėžiagyvį rado vaikas – beveik už dešimties kilometrų nuo jūros. 10-metis Vilius vis dar priblokštas. Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje esančiame tvenkinyje vaikas aptiko tikrų tikriausią gyvą krabą.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos švenčia 28-ąjį gimtadienį, o tokios šventės proga karo jūrininkai atveria savų kajučių duris, pasakoja apie kamuojančią jūros ligą, buitį laive, pratybas ir ginkluotę. Karinių laivų flotilėje Klaipėdoje šventė. 28-ąsias atkūrimo metines mini Lietuvos karinės jūros pajėgos. Nors karinių jūrų pajėgų istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau dar praėjusio tūkstantmečio pradžioje mūsų protėviai laivus naudojo ne tik prekybai, o ir karybai.

Didvyriška istorija Rietavo rajone. Anksti ryte užsiliepsnojo 9-is vaikus turinčios šeimos namas. Nepaisydami liepsnų, vyriausieji  sūnūs iš degančio namo išgelbėjo savo vienuolikmetę seserį ir devynmetį brolį. Ugniagesiai pasakoja, jog jei ne jaunuolių pasiaukojimas ir drąsa, mažieji šeimos nariai būtų uždusę nuo dūmų. Šeima neteko ne tik namų, bet ir mylimų gyvūnų. Du broliai tvarko, kas liko iš jų namų po gaisro. Vaikinai – Rietavo krašto didvyriai.

Retas svečias Klaipėdoje: draugišku vizitu čia vieši Vokietijos karinio laivyno povandeninis laivas. Tiesa, uostamiesčio gyventojams ir svečiams juo pasigrožėti neteks – laivas prišvartuotas uždaroje teritorijoje, o koronavirusu užsikrėsti bijantys vokiečiai žmonių arti neprileis.  Pro Klaipėdos uosto vartus didingai įplaukia Vokietijos karinis povandeninis laivas. Išsirikiavusi įgula sveikina uostamiestį. Tačiau lyja, ant molo žmonių nėra tad svečių niekas nemato.

Birželio 27-ąją žvejai visame pasaulyje šventė tarptautinę žvejų dieną. Šiemet Lietuvoje ji švęsta Smiltynėje.  Žvejys Virginijus žvejoja jau 30 metų ir nė kiek nesigaili pasirinkęs šią profesiją. Anot jo, kai darbas kartu yra ir hobis – gyventi gera. „Kas atbėgo pasipelnyti, jau seniai išėjo. Likom tik mes, kuriem čia pašaukimas, o ne darbas. Pirmas išėjimas į jūrą toks sunkus buvo. Žiemą. Geras. Bangos, šalta.

Šilutės bendruomenė kviečia prisiminti vaikystę. Miestelio šaligatviuose po stiklu jie įmontavo mokinių kurtus sekretus – sustabdytas akimirkas iš praėjusios amžiaus Šilutės gyvenimo ir buities. Mažuose kambarėliuose galima sutikti ir karstadirbį ir sviesto mušėją. Po grūdintu stiklu keleiviai laukia traukinio, o siuvėja siuva suknelę. Šilutiškiai pasakoja, kad tokių sekretų nėra niekur kitur Europoje.

Poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja ne dienomis, o valandomis. Ypač daug žmonių plūstelėjo šią puikaus oro ir mažiau darbo dienų turinčią savaitę. Kurorto viešbučiuose liko vos keletas laisvų kambarių, o kavinių savininkai skaičiuoja, kad beveik atsigriebė už karantino metu patirtus nuostolius. Tuo metu gelbėtojams ir policininkams darbo netrūksta.

Atšilus orams į Klaipėdos paplūdimius grįžo ir iškrypėliai. Vieną, mūvintį moteriškas prisegamas pėdkelnes, kelios nepilnametės net nufilmavo. Mergaitės nė nespėjo pranešti gelbėtojams – patenkinęs savo aistrą, vyras pabėgo. Gelbėtojai ir policininkai sako, kad dažniausiai taip elgiasi tie patys jiems žinomi asmenys. Dauguma jų – klaipėdiečiai. Tačiau sučiupti nusikaltimo vietoje juos sunku.

Klaipėdos teismas vėl ėmėsi mįslingomis aplinkybėmis žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės bylos. Procesas buvo sustojęs, nes nukentėjusios šeimos advokatas paprašė nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ir bylą perkvalifikuoti, įrašant ir nužudymą. Teismas tokius prašymus atmetė, bet leido dar kartą apklausti liudininkus. Kaltinamieji – chirurgas ir žinomas prodiuseris – savo kaltės nepripažįsta.

Baltijos jūros priekrantės žvejai ir mokslininkai išbando naujovę. Į bangas jie panardino Švedijoje sukurtą žuvų gaudyklę, iš kurios išdraskyti bei ištraukti laimikio negali ruoniai. Iki šiol šie žinduoliai dažnai įsipainioję į tinklus ir žūdavo, o dėl pomėgio vogti žuvį tapdavo ir žvejų verslininkų taikiniu. Naujoje gaudyklėje šių bėdų nutikti negali. Jei eksperimentas pasitvirtins, žvejai planuoja ieškoti lėšų ir tokias žuvų gaudykles naudoti plačiau. Tiesa, vienos kaina net 15 000 eurų.

Kuršių Nerijoje turistai viliojami knygomis. O, kad dar labiau pritraukti svečių akį, jas suguldė į tris skulptoriaus sukurtas išskirtines lauko bibliotekas trijose gyvenvietėse. Kiekvienas statinys simbolizuoja to miestelio istoriją ir išskirtinumą. Vienas jų – švyturys net naktimis šviečia ir rodo kelią knygų link. Tad pasigrožėti sustoję turistai ne tik knygą pasiima, o ir išvykdami palieka savo iš namų atsivežtą. Jaunasis Nidos poilsiautojas renkasi knygą.

Per Kuršių marias su muzika. Tokią netikėtą pramogą atsitiktiniams kelto keleiviams pasiūlė Klaipėdos brass kvintetas. Kaip sureagavo visiškai to nesitikėję žmonės? Eilinį penktadienį keltu iš Klaipėdos į Smiltynę norintys persikelti žmonės maloniai apstulbę. Kelte juos pasitinka įvairiausias melodijas grojantis Klaipėdos brass kvintetas. Tokia muzikalia kelione kelto keleiviai mėgaujasi. Kas užsimerkęs klausosi, o kas ir šoka.