Pulkas vaikų, dūkstančių su jauniausiais Klaipėdos zoologijos sodo gyventojais, kai kur – gana įprastas vaizdas. Galima pačiupinėti ir mažuosius keturkojus, kurie šiame pasaulyje gyvena dar tik šešis mėnesius.
Su zoologijos sodo jaunikliais dūkstantys vaikai sako, kad iš pradžių jų kiek baiminosi, tačiau greitai susidraugavo – netruko išmokti ir vardus.
„Knopkė, Zoja ir Kinietis. Iš pradžių bijojau. Vilko. Bet paskui jau pripratau prie vilko“, – sako vienas zoologijos sodo lankytojų.
Zoologijos sodo darbuotojai liūtuką Kiniečiu praminė, nes jis gimė siauromis akimis, Knopkė savo vardą gavo dėl nedidelio ūgio, o Zoja, sako darbuotojai, tiesiog gražus vardas gražiai vilkei.
Tačiau gali būti, kad tokie vaikų, o ne retai ir suaugusiųjų žaidimai su Lietuvos zoologijos sodų mažaisiais gyventojais gali baigtis.
Aplinkos ministro patarėjas, gamtos fotografas Marius Čepulis sako, kad tokios pramogos gyvūnams kenkia ir jau kalba apie planus jas apriboti ar visai uždrausti.
„Mes turim šuniukus, kačiukus, ožiukus, triušiukus. Krūva gyvūnų, su kuriais vaikai gali žaisti, jie įpratę prie žmogaus. Čia nėra problema. O kas paskui bus daroma su prijaukintais gyvūnais? Juos galima parduoti į visokius cirkus ir t. t. Jie jau žmogaus nebebijo, juk pratinami, kad nebijotų. Nėra čia geras dalykas. Ir neturėtų šito būti“, – įsitikinęs jis.
Zoologijos sodo vadovai tai neigia. Esą čia gyvena plėšrūnai, kurie turi būti įpratę prie žmogaus. Antraip gali nutikti nelaimių. Jau ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai nesocializuotas zoologijos sodo augintinis sužaloja prižiūrėtojus ar net lankytojus.
„Visų pirma, plėšrūnai–tigriukai užaugę jau visai kitaip reaguoja į žmogų. Lengviau mums su juo susitvarkyti. Priežiūra kur kas lengvesnė. Dėl to šitas daroma“, – sako zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.
Tačiau gamtininkas Marius Čepulis perspėja – taip naikinama plėšrūno prigimtis. Zoologijos soduose plėšriuosius gyvūnus reikia stebėti, o ne juos liesti ir niurkyti.
„Zoologijos sodas turėtų būti išimtinai edukacinė erdvė mokytis apie gamtą ir taip toliau. Pažindintis su gyvūnais, kurių mes šiaip negalime pamatyti. Tai tas ir būtų pagrindinis dalykas zoologijos sodų veikloje“, – teigia pašnekovas.
Zoologijos sodo vadovai atšauna, kad tokie žaidimai ir yra edukacija. Vaikas nuo mažumės taip pratinamas nebijoti gyvūnų, juos mylėti ir pažinti.
„Vaikas vieną kartą pasivoliojęs su tokiu dideliu katinu, atsimins tai iki pat suaugusio amžiaus. Aišku, yra vaikų kurie nenori, bijo – jų per prievartą versti nereikia, tačiau norintiems reikia saugoti ir leisti tokius dalykus“, – kalba E. Legeckas.
Tiesa, žmonėms galimybė pažaisti su liūtų ar tigrų jaunikliais kainuoja. Suaugusiems 15 eurų, vaikams – 10. Kol šalyje dar nebuvo įvestas karantinas, prie mažylių nusidriekdavo eilės norinčių pažaisti.
Pasak darbuotojų, visi taip surinkti pinigai investuojami į zoologijos sodo veiklą bei maistą ir pramogas kitiems jo gyventojams. Ar tokių žaidimų Lietuvoje nebeliks, turės apsispręsti Aplinkos ministerija.
