REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pats darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje. Prasidėjusi paukščių migracija čia sutraukia būrius sparnuočių. Tad ornitologai vos spėja juos traukti iš tinklų ir žieduoti. Kaip tai vyksta?

Pats darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje. Prasidėjusi paukščių migracija čia sutraukia būrius sparnuočių. Tad ornitologai vos spėja juos traukti iš tinklų ir žieduoti. Kaip tai vyksta?

REKLAMA

Ventės rago ornitologas Vytautas veja į stovinčius tinklus įkliuvusius paukščius. Per landą šie suskrenda į mažesnę erdvę, kurią vyras uždengia. Taip sparnuočius, šį kartą zyles, kur kas lengviau sučiupti. Paukščiai žnybia ornitologui į pirštą. 

„Didžiosios irgi žnaibosi, but mėlynų, kur kas mažesnis snapukas, aršesnės biškį. Mes kaip juokaujam, čia yra angry birds.“

Tačiau patyrusio ornitologo pirštai užgrūdinti, tad pikti paukštukai keliauja į dėžę, o ji – į žiedavimo vietą. Sparnuočiai vos per kelias sekundes sužieduojami ir iš karto paleidžiami į laisvę. Taip viso pasaulio ornitologai gali stebėti paukščių keliones. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kur keliauja, kiek laiko gyvena, kur žiemoja ar į tą pačią vietą sugrįžta. Dabar labai dažnai klausimai būna, kam dar reikia žieduoti, nes viskas aišku apie paukščius, nes jau žieduojama daugiau nei 100 metų. Bet iš tikro paukščių ir keliai skiriasi, ir klimatas keičiasi. Todėl keičiasi paukščių migracijos keliai. Tai ir žiūrim, kaip keičiasi pas paukščius viskas“, – sako ornitologas Vytautas Eigirdas. 

REKLAMA

Viena iš į tinklus pakliuvusių zylių pas mus atkeliavo iš Vokietijos. Tai rodo ant jos esantis žiedas: „Vokietijoj yra kelios žiedavimo stotys. Ir va iš Vokietijos atkeliavo. Tai va, dabar šitos jau nebežieduojam pakartotinai. Tiesiog užsirašom amžių. Tai yra suaugęs patinas. Išsimatuojam sparniuką. “

Zylė pasveriama ir visus duomenis ornitologas perduos vokiečiams, kad šie žinotų, kur atskrido jų sparnuotoji tautietė. Analogiškai elgiasi ir kitų šalių ornitologai, sugavę lietuviškus žiedus turinčius paukščius. Patyrę ornitologai vien pažvelgę į kai kurių paukščių sparnus gali nustatyti sparnuočių amžių: „Iškleidus sparną matome, kad mėlyna spalva eina tokia ryškesnė, o jau tokia žalsvesnė, pilkšvesnė. Tai jaunas paukštis, šių metų. Kada tiksliai gimtadienis, niekas negali pasakyti, nes neradom, kada išsirito, bet kadangi naujametis paukštis, sausio pirmą jam bus du metai. Užskaitysim taip. Mes taip skaičiuojam paukščių amžių.“

REKLAMA
REKLAMA

Jei ši zylė būtų suaugusi, jos amžiaus pasakyti neišeitų – trečių metų zylė atrodo taip pat kaip ir vyresnės. Tiesiog visas sparnas tampa vienos spalvos, mat per savo pirmą migraciją paukščiai išsišeria senąsias plunksnas. Beje, pagal plunksnų mėlį, ornitologai nustato ir zylių lytį: „Ta mėlyna spalva kartais būna labai intensyvi, o dabar blankesnė šiek tiek. Tai patinėliai yra tokių gražesnių, ryškesnių spalvų. Tai čia yra jauna patelė šiuo atveju.“

Tam, kad visą tai sužinotų, ornitologai nuolat dirba. Ir tiria tūkstančius paukščių. Kai kuriuos prisivilioti pasitelkia ir gudrybes. Šalia tinklo iš kolonėlės skamba trijų rūšių paukščių giesmės. „Uolinio kalviuko, pečialindos ir mėlynaveidės. Tai retesnės rūšys, kurių paprastai į standartines gaudykles retai labai papuola, o viliojant balsu jos atskrenda“, – pasakoja V. Eigirdas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paukščiai susidomi, kodėl būtent čiulba jų rūšies sparnuočiai, ir taip pakliūva į tinklą.  O kiti narveliai skirti bėgioti mėgstantiems paukščiams. Ornitologas rodo, kaip sparnuočiui įkliuvus durelės užsidaro. 

„O kartais ne, jei viduj sėdi įkliuvęs koks tilvikinių šeimos paukštis ir aplinkui daugiau būna, tai atbėga kiti pasižiūrėti, kas darosi, ir lakstydami sulenda į kitus narvelius“, – pasakoja jis. 

Tinklus ir narvelius ornitologai nuolat tikrina, kad įkliuvę paukščiai nesikankintų. Kartais sužieduoja iš karto vietoje. Patyręs ornitologas reples ir žiedelius nešiojasi nuolat. 

„Net ir kažkur atostogauti plauki į kokią Kurčių neriją, net ir kelte būna, kad kokį kirą pasigauni jau rankom. Nes ten pripratę jie batoną lesti, tai pasigauni, dar ir žmonėms būna atrakcija, bet įdomu, nes prie kelto gan ilgai reikia laukti paukščio. Tai sužieduoji ir kitą kartą plaukdamas matai savo sužieduotą paukštį“, – priduria pašnekovas. 

Šiomis dienomis pagrindinės ornitologų klientės yra zylės. O vakarais į šalia stoties esančius nendrynus atskrenda ir į tinklus pakliūva bei būna sužieduota tūkstančiai dėl nepalankių vėjų žiemoti dar neišskridusių kregždžių. Prieš šimtą metų žmonės tikėjo, kad jos žiemoja užsikasusios nendrynų dumble. Tačiau šį mitą išsklaidyti padėjo būtent žiedavimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų