žiedavimas

Pats darbymetis Ventės rago ornitologijos stotyje. Prasidėjusi paukščių migracija čia sutraukia būrius sparnuočių. Tad ornitologai vos spėja juos traukti iš tinklų ir žieduoti. Kaip tai vyksta? Ventės rago ornitologas Vytautas veja į stovinčius tinklus įkliuvusius paukščius. Per landą šie suskrenda į mažesnę erdvę, kurią vyras uždengia. Taip sparnuočius, šį kartą zyles, kur kas lengviau sučiupti. Paukščiai žnybia ornitologui į pirštą.

Nors danguje ir matėme besiburiančius būrius paukščių, ornitologai pasakoja, kad 2020-ieji bus atminti kaip paukščių mažuma pasižymėję metai. Ventės rage šiemet pagauta ir sužieduota dešimtimis tūkstančių mažiau paukščių nei įprasta. Ornitologai sako, kad sumažėjusio paukščių skaičiaus danguje gali būti kalti įvairūs veiksniai – nuo netinkamo vėjo iki žemės ūkio. Ventės rage 2020-aisiais pagauta neįprastai mažai paukščių.

Paukščių perėjimo metu į mišką jau traukia miško bičiuliai. Jie ten traukia ne tik pasimėgauti vaizdais ir garsais, bet ir žieduoti paukščių jauniklių. Specialiais žiedais apžieduoti pasisekė ne tik ūgtelėjusius pelėdžiukus, bet ir jų mamas pelėdas. Kviečiame pasigrožėti išskirtinėmis girių ūžautojomis. Karininkas Bronius Jareckas su kuprine ir kopėčiomis rankose laisvalaikį miške leidžia ne šiaip sau.

 Ornitologas Vytautas Jusys vos spėja eiti nuo vienos paukščių gaudyklės prie kitos. Ventės rage – didžiosios rudeninės migracijos pradžia.   „Paskutines tris savaites šiandien palyginus geriausia diena yra, 250 turim apžiedavę, bet dar ne pabaiga, pažiūrėkit, va, dar kokių 50 tuoj atskris, taip, kad per dieną 300-400 tikrai bus“, - sako Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys. Šiandien tinkluose – beveik vien zylės.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – itin sudėtinga jūrinių erelių žiedavimo operacija. Vos mėnesio jauniklius ornitologams tenka iškelti iš pušų viršūnėse susuktų lizdų. Į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai šalyje skaičiuojami, žieduojami ir saugomi jau 14 metų. Kuršių nerijoje, miške tarp Juodkrantės ir Preilos, ornitologai nusižiūri nemažą lizdą: vienas ornitologas lipa keliolika metrų į pušį ir netrukus turi gerų žinių: lizde – du jūrinių erelių jaunikliai.

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais. Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet rudeninė paukščių migracija stebina ornitologus – sparnuočiai migruoja vangiai. Per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Ventės rage moksleiviams rodoma kaip žieduojami paukščiai, tačiau tinkluose šį rudenį jų – vos vienas kitas. Kone savaite vėliau prasidėjusi rudeninė paukščių migracija stebina ir pačius ornitologus. Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkst.

Ar kada nors matėte pulką žąsų? O tokį pulką, kurį sudaro 10–20 tūkstančių žąsų arba 500 gulbių? Tai galima pamatyti Ventės rage paukščių migracijos metu. Būtent šioje Lietuvos dalyje įsikūrusi ir ornitologijos stotis, dirbanti visus metus, tačiau daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukianti rudenį ir pavasarį, paukščių migracijos metu. Ventės rage sparnuočiai sustoja pailsėti ir pasistiprinti prieš ilgesnę kelionę.

Jau kelios savaitės Ventės rago ornitologai žieduoja žiemoti traukiančius paukščius. Birželį prasidėjus rudeninei migracijai pirmieji mūsų šalį palieka varnėnai. Virš Ventės rago ratus suka tūkstančiai varnėnų. Vasario pabaigoje iš žiemaviečių grįžę sparnuočiai, jau traukia į šiltesnius kraštus. „Jie pradeda migruoti birželio pradžioje. Atrodo, vasara tiktai prasidėjo, ir išskrenda.