Vitalijus Čiapas

Aplinkosaugininkai skelbia, kad Kuršių marių tarša pasiekė kritinę ribą. Teršalai atkeliauja Nemunu iš Baltarusijos, gruntiniais vandenimis iš mūsų ūkininkų laukų bei nevalytomis nuotekomis. Situaciją dar pablogino ir bendrovė „Grigeo Klaipėda“. Mariose gausu sunkiųjų metalų, nuo kurių dūsta žuvys ir gaišta paukščiai. O medikai jau prakalbo ir apie pavojų žmonių sveikatai. Savo pamėgtoje ir šiek tiek slaptoje vietoje du draugai Albertas ir Rolandas traukia stintas.

Pamaryje patvinusi Minija pradėjo nuo civilizacijos atskirti kaimus. Nesitikėję, kad vanduo pakils taip greitai jų gyventojai nespėjo pasirūpinti maistu, tad į pagalbą tenka kviestis traktorius. Jų vairuotojai gabena būtiniausius produktus. Minija užliejo ir Priekulės miestelį, kuris potvynio nematė jau dešimtmetį. Iš krantų išsiliejusi Minija jau pasiekė ir Priekulę, potvynio jau daugiau nei dešimtmetį nemačiusį miestelį.

Chuliganišku vairavimu lenkiant spūstyje automagistralėje stovinčius automobilius kaltinamas Seimo narys Petras Gražulis toliau siekia įrodyti, kad pažeidimą padarė prispirtas gamtinių reikalų. Į teismo posėdį atsinešė net daktaro pažymą, kad politikui buvo išrašyti laisvinamieji vaistai. Maža to, jis ir pats kaltina policininkus. Esą šie jį specialiai persekioja. Petras Gražulis toliau mina Plungės teismo slenksčius.

Lietuvą palietė viena iš dviejų Europoje siautėjančių audrų. Labiausiai ją pajuto mūsų pajūris. Net 32 metrus per sekundę pasiekę vėjo gūsiai vartė medžius, traukė elektros laidus ir sutrikdė Kuršių mariomis kursuojančių keltų darbą. Viena perkėla iš viso uždaryta. Išsiliejusios marios paskandino Drevernos uostą, grasina Juodkrantės gyvenvietei. Danės ir Kuršių marių vanduo kyla stichiškai. Uoste ribojama laivyba, sutrikdytas per marias kursuojančių keltų darbas.

Į Lietuvą keliauja audra. Jos pradžią žymi tragedija – įsisiautus vėjui Vilkaviškio rajone ant automobilio užvirto medis – žuvo 2 žmonės. Pajūryje vėjas taip pat vis labiau įssismarkauja, uoste apribota laivyba. Specialistai su nerimu stebi didėjančias bangas ir baiminasi, kad ši audra pajūriui pridarys milžiniškų nuostolių. Anot sinoptikų, audra piką pasieks šeštadienį, labiausiai ją pajus vakariniai ir pietvakariniai Lietuvos rajonai.

Meilė, aistros ir pasiaukojimas vardan giminės pratęsimo egzistuoja ne tik žmonių pasaulyje. Kai kurie vandenų gyvūnai nukeliauja tūkstančius kilometrų ieškodami savo antrosios pusės, kiti net pakeičia lytį. Lietuvos jūrų muziejuje pagarsėjo ir vienas pingvinas. Kazanova pravardžiuojamo paukščio meilės istorijos prilygsta muilo operai. Lietuvos jūrų muziejuje tvyro Valentino dienos nuotaika. Meiliai vienas į kitą žvilgčioja pingvinai.

Palanga šį savaitgalį kvepia šviežiais agurkais. Kurorte jau devynioliktą kartą vyksta tradicinė Stintų šventė. Tiesa, Baltijos jūra šių žuvelių šiemet pagailėjo – meškeriotojai iš bangų ištraukė vos porą, tačiau netrūksta Basanavičiaus alėjoje keptuvėse čirškančių keptų stintų. Už penkias tokias žuveles prekybininkai prašo nuo 5 iki 7 eurų. Visa Palanga kvepia šviežiais agurkais. O šiuo aromatu, saule ir besikandžiojančiu šaltuku mėgaujasi tūkstančiai žmonių.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Klaipėdos molų rekonstrukcija atėmė iš stintautojų laimikį. Apie tai vis garsiau kalba ne tik eiliniai meškeriotojai ar žvejai verslininkai, o ir mokslininkai. Uostininkai atšauna, jog tai netiesa. Vis tik mažas stintų laimikis gerokai kilstelėjo ir šių žuvelių kainas. Klaipėdos turgavietėse kilogramas stintų dabar kainuoja net 11 eurų. Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad iš emigracijos į Lietuvą visam laikui grįžusių tautiečių praėjusiais metais sumažėjo 15 procentų. Specialistai kalba, kad to priežastis – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos bei COVID-19 pandemija. Tačiau tie, kurie nusprendė pasirinkti tėvynę, visai to nesigaili. Štai viena Kretingoje dabar gyvenanti šeima iš Jungtinės Karalystės grįžo po 20 emigracijos metų.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Lietuvos pajūryje net gamtininkus nustebinęs įvykis, nes sausį sunoko bananai. Tiesa, augalas vaisiais nudžiugino Kretingos žiemos sode, tačiau jo darbuotojai tokio reginio sako nematę jau kone dešimtmetį. Žiedus sukrovė ir žiemą įprastai nežydinčios gėlės. Yra pasaka, kaip pamotė išvijo našlaitę žiemą žibučių skinti, o štai Kretingos muziejaus žiemos sodo darbuotoja sausį skina bananus. Nors už sienų ir langų siaučia pūga, šie vaisiai sunoko lyg niekur nieko.

Drama Klaipėdoje. Užstrigusiame lifte įkalintos trys nepilnametės taip išsigando, kad viena net ėmė dusti. Mergaites vaduoti teko ugniagesiams, kurie laužtuvais pravėrė lifto duris ir į kabiną įleido oro. Ugniagesiai giria mergaites, kad šios net apimtos panikos nepasimetė ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Klaipėdietė Ana eina į jos daugiabutyje esantį liftą ir tikisi, kad jos neištiks toks pat likimas, kaip trijų nepilnamečių.

Vienos palangiškės namuose tikra šventė. Moteris mini savo 101-ąjį gimtadienį. Gyvenimas sukaktuvininkę vėtė ir mėtė, tačiau ji sako niekad nepasidavusi pesimizmui, o atmintį lavina skaičiuodama kiek skirtingų laikmečių pinigų rankose laikė. Išduoda ir savo ilgaamžiškumo paslaptį. Palangiškė Adelė švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Ant stalo puikuojasi ją mylinčių ir gerbiančių žmonių dovanotos gėlės, telefonas netyla nuo artimųjų skambučių.

Lietuvą nusiaubė stichinio stiprumo vėjas. Pajūryje jo gūsiai pasiekė net katastrofinį lygį. Vėjo greitis siekė net 36 metrus per sekundę. Klaipėdoje išvartytos krante stovėjusios jachtos, nusiaubta gyvūnų prieglauda. Vėjas nunešė voljerus, pabėgo dešimtys šunų. Kaune stichija plėšė namų stogus, Vilniuje nuplėšė Katedros stogą, Valakampiuose išvartė mišką greta premjerės Šimonytės ir prezidento Adamkaus rezidencijų.

Klaipėdos vairuotojai per daug pasitiki savo žiniomis ir automobilio galingumu, o pėstieji – nemirtingumu. Tokia išvadą padarė prie uostamiesčio pėsčiųjų perėjų reidą suorganizavę policijos pareigūnai. Nors vairuotojų elgesį pareigūnai stebėjo prie pat policijos komisariato, vien per pirmą reido valandą jiems įkliuvo 5 pažeidėjai. Klaipėdos policijos pareigūnas stato vaizdo fiksavimo kamerą šalia nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Netrukus čia prasidės reidas.

Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai. Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Vieno Plungės daugiabučio gyventojai sulaukė visai ne šventinių naujienų. Miesto valdininkai juos informavo, kad jų namas yra avarinės būklės ir jį reikės nugriauti. Anksčiau namas priklausė savivaldybei, tačiau valdininkai pakėlė nuomos kainas ir taip privertė žmonės savo avarinius butus išsipirkti, o dabar paskelbė, kad namą griaus. Žmonės jaučiasi apgauti ir dabar nerimauja, kur teks gyventi.

Atsakingos institucijos jau nežino, kaip padėti vagonėlyje be elektros ir vandens Klaipėdoje gyvenančiai 90-metei. Protaujanti senolė kategoriškai atsisako palikti dabartinius savo namus, o per prievartą ją perkelti neleidžia galiojantys teisės aktai. Kaimynai pasakoja, kad institucijos sujudo tik senolės gyvenimo sąlygas visuomenininkams pradėjus viešinti internete. Klaipėdietė Kotryna vagonėlyje gyvena jau 30 metų.

Į uostamiesčio teismą atvežti savo naujagimio nužudymu įtariami sugyventiniai. Jie suimti trims mėnesiams. Paaiškėjo, kad garaže gyvenusi pora kūdikio atsikratė palikdami jį dešimčiai valandų šaltyje lauke. Tik ką gimusį berniuką moteris ten išnešė, nes mažylio verksmas trukdė girtam jos sugyventiniui miegoti. Į Klaipėdos teismą policininkai atveža 34-erių moterį, kuri įtariama nė paros nesulaukusio savo naujagimio nužudymu.

Klaipėdoje į garažų masyvą iškviesti policininkai rado mirusį nė paros neturintį naujagimį. Ar berniukas gimė negyvas, ar mirė dėl kitokių priežasčių, pareigūnai dar aiškinasi. Sulaikyta galima jo motina ir kartu su ja gyvenęs vyras. Jie įtariami naujagimio nužudymu. Pora ir gyveno garaže, kur rastas kūnas. O prieš mėnesį moterį lankę savivaldybės specialistai sako nepastastebėję, kad ji nėščia.  Šalia šiukšlių krūvos, garažų masyve uostamiesčio policininkai rado negyvą naujagimį.

Prasidėjęs atlydys pamario upėse suskaidė ledą, o šis užsikimšęs sukėlė ir potvynį. Nors gamtos galia ir apsemti plotai atrodo įspūdingai, vietiniai gyventojai nesijaudina, sako dar ne to yra matę. O ugniagesiai jau darbuojasi. Teko iš apsemto automobilio gelbėti vyrą ir jo šuniukus. Pamaryje prasidėjo potvynis. Jo lygis vis kyla, vieną po kito pasiglemždamas nuošaliau stovinčių sodybų link vedančius kelius.

Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ marių teršimo byla keliauja į teismą. Įmonė kaltinama, kad nevalytomis nuotekomis net aštuonerius metus teršė Kuršių marias. Tarp keturiolikos įtariamųjų ir „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, ir dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikintas. Jiems gresia 7-eri metai kalėjimo. O pati bendrovė „Grigeo Klaipėda“ gali būti likviduota. Po dviejų metų tyrimo prokurorai Klaipėdos teismui perduoda bendrovės „Grigeo Klaipėda“ 105-is tomus apimančią bylą.

Nors dar tik savaitės vidurys, tautiečiai jau traukia į Palangą sutikti 2022-ųjų. Basanavičiaus alėja kunkuliuoja, viešbučiuose liko vos keli laisvi kambariai, o maistą šventinei vakarienei svečiai užsisakė dar gruodžio pradžioje. Verslininkai pastebi, kad šiemet tautiečiai Naujuosius sutikti nori prabangiai ir su kultūrine programa. Tai siūlantys viešbučiai užsipildė pirmieji. Oro temperatūra Palangoje šeši laipsniai šalčio, pučia žvarbus vėjas, tačiau Basanavičiaus alėjoje gausybė žmonių.

Oro temperatūra Klaipėdoje devyni laipsniai šalčio, o vieno uostamiesčio daugiabučio kambariuose radiatoriai nešyla jau kelis mėnesius. Butuose vos aštuoni laipsniai šilumos, žmonės šildosi įjungdami dujines virykles ir elektrinius radiatorius, tačiau net ir tada termometro stulpeliai tepasiekia penkiolika laipsnių. Tad kosintys vaikai bei pelėsis – taip šie žmonės sutiko Kalėdas.  Taip klaipėdietė Zita apibūdina savo Kalėdas.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį. Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją.

Pajūrio gyventojus vienija eilinių žmonių iniciatyvos ir kūrybiškumo dėka miestuose ir miesteliuose atsiradusios išskirtinės kalėdinės eglutės. Štai Gargžduose trys moterys tokią nunėrė iš baltų siūlų, o Kintų tikinčiųjų eglė pretenduoja tapti garsiausia Lietuvoje. Kintų bendruomenė puošia liuteronų bažnyčios varpinę. Karsto ją girliandomis, montuoja kryžių apšviečiančią lempą, kabina angelus. Kintų tikintieji sugalvojo varpinę paversti garsiausia kalėdine eglute Lietuvoje.

Keistais infrastruktūros sprendimais išgarsėjusi Šilutė ir vėl stebina. Miesto valdžia patvirtino želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kurios draudžia puošti Šilutėje augančias egles. Esą medžiams tai kenkia. Dabinti galima tik nukirstas žaliaskares. Valdininkai aiškina, neva tokį nurodymą gavo iš Aplinkos ministerijos. Šios atstovai tikina, kad šilutiškiai vadovaujasi 13 metų senumo nebegaliojančiomis taisyklėmis. Gražiai žiba papuoštų kalėdinių eglučių aikštelė Šilutėje.

Žiaurus smurto proveržis Šilutėje. Penkiolikametis spardė ir trypė bendraamžio galvą, jo bendrai tai filmavo. Nepilnamečiui sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys. Egzekutorius aštuntokas šiuo metu suimtas, tačiau Šilutėje išgarsėjo dar būdamas pirmoku. Tada išdūrė kačiukui akis. Perspėjame, kad informacija gali šokiruoti jautresnius žiūrovus ir nepilnamečius.  TV3 žinias pasiekė šokiruojantis vaizdo įrašas.

Visi esame įpratę prie jau įprasto šventinio kalėdinio pašto. Tačiau Lietuvos jūrų muziejuje parašytus laiškus Kalėdų seneliui šiemet pasiryžo nugabenti ruoniukai. Kalėdines dainas traukia jūrų liūtai, o gražių švenčių linki lietuviško kraujo turintys delfinai. Trimetė Lina rašo laišką Kalėdų seneliui. Mergaitės norai labai žemiški: „Jei neišpylei šampūno, neištepei sienų, tai būsi gera ir atneš man dovanas.“ Tada Lina laišką metą į dėžutę. O jį iš ten Kalėdų seneliui nugabens ruoniukai.

Plungės teismas atvertė Petro Gražulio bylą. Seimo narys kaltinamas chuliganišku vairavimu magistralėje, kai kelkraščiu lenkė spūstyje stovinčius automobilius. Pats Gražulis teisinasi skubiai ieškojęs vietos atlikti gamtinius reikalus, o tai, pasak jo, nėra chuliganiškas elgesys. Vis tik parlamentarui gresia kelis šimtus eurų siekianti bauda ir teisių atėmimas metams.  „Kokia čia žiniasklaida? Atrodo, visą žiniasklaidą pažįstu.

Kaistant santykiams tarp prezidentūros ir konservatorių, Specialiųjų tyrimų tarnyba antradienį sulaikė buvusį prezidento Gitano Nausėdos patarėją Liutaurą Galinį. Pareigūnai įtaria, kad jis, dar būdamas Jūros šventę organizuojančios įstaigos vadovu, paėmė 1000 eurų kyšį, kad vienas verslininkas laimėtų viešuosius pirkimus ir už 47 tūkst. eurų teiktų paslaugas bei įrangą Jūros šventei. Prieš šių metų Jūros šventę buvo pristatytas ją organizuojančios įstaigos vadovas Liutauras Galinis.

Klaipėdoje – vieno iš taršos skandalų atomazga. Prieš dvejus metus viename kvartale ištyrę dirvožemį specialistai nustatė, kad jis užterštas sveikatai pavojinga medžiaga – chromu. Jo kiekis ribas viršijo net 12 kartų. Tad dabar užterštas gruntas nukasamas, tačiau už tai turi susimokėti patys gyventojai. Prokurorai kaltininko taip ir nerado. O medikai teritorijos gyventojus skatina tikrintis sveikatą. Šalia vienos Klaipėdos mokyklos vyksta intensyvūs darbai.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei paskelbus, jog ministerija atsisako kelių jai pavaldžių įstaigų, tarp kurių ir reabilitacijos centras Palangoje, prieš ją piestu stojo net ministrės bendrapartiečiai. Viename kurorte darbo neteks per šimtas įstaigos darbuotojų. O apie pokyčius išgirdę pareigūnai jau svajoja apie poilsį Bulgarijoje.  Tad nelikus ir „Pušyno“ pareigūnai reabilitacijos turės ieškoti kažkur kitur.

Visas pajūryje esančios Kretingos rajonas susivienijo ir bandys tapti šių metų nykštukų sostine. Ištisi kaimai, alėjos, kavinės, aikštės, mokyklos ir sodybos puošiasi šiais barzdočiais ir net tarpusavyje konkuruoja, kurių nykštukai išradingesni ar gražesni. Kiek smailakepurių čia jau yra, niekas suskaičiuoti negali, tačiau tikrai ne vienas tūkstantis.  Kretingos rajone esantis Darbėnų miestelis tęsia tradiciją ir visą gyvenvietę artėjančių švenčių proga puošia pačių pagamintais nykštukais.

Šalies vandens telkinius aptraukus pirmajam ledui, ant jo jau lipa meškeriotojai ir vaikai. Specialistai aiškina, kad nors vizualiai ledas ir atrodo storas, juo vaikščioti dar tikrai yra pavojinga. O štai uostamiestyje vykdydami užšalusių vandens telkinių patikrinimą, pareigūnai aptiko šeštokų pasigamintą savadarbį sprogmenį. Sprogdinti bambalio važiavo „Aro“ išminuotojai ir visos įmanomos specialiosios tarnybos: „Va, 10 centimetrų laisvai.“ Lietuvos vandens telkinius aptraukė pirmasis ledas.

Kai Kretingos rajone esančios Vydmantų gyvenvietės bendruomenė viešai pakvietė visus galinčius paaukoti gintaro jų statomai prakartėlei ir altoriui, net patys nesitikėjo tokio žmonių aktyvumo. Gintarus nešė ir vaikai, ir tremtyje savo karolius išsaugoję senoliai. Taip bendruomenės meistrams pavyko sukurti išskirtinį švento meno kūrinį iš kone 300 kilogramų gintaro.  Tokios prakartelės ir altoriaus, ko gero, nėra niekur kitur pasaulyje.

Pirmą dieną Šilutės ligoninėje ir Koronavisuro skyriuje dirbęs gydytojas anesteziologas staiga ėmė švaistytis švirkštu, o tada iššoko pro antrojo aukšto langą. Vyras susilaužė koją ir atsidūrė psichiatrų globoje. Šie įtaria, kad mediką ištiko ūmi psichozė.  Šilutės ligoninėje dirbantys medikai ir tuo metu ten buvę pacientai negalėjo patikėti tuo, ką mato.

Tyrinėdami nugriautos Švento Jono bažnyčios pamatus Klaipėdoje, archeologai aptiko daugybę radinių, tačiau labiausiai juos sudomino prieš šimtmetį gimnazisto pamestas ženkliukas. Radinys unikalus savo retumu – tokius ženkliukus segėdavo tik baigiamuosius egzaminus išlaikę abiturientai, o tokių, skirtingai nei dabar, prieš šimtmetį būdavo vos keletas.

Į Lietuvą grįžo, ko gero, paskutinė nemišrios tremtinių lietuvių šeimos palikuonė iš Sibiro. Iš Tauragės apskrities kilusią Vandą sovietai gyvuliniu vagonu ištrėmė vos sulaukusią pilnametystės. Tad moteris Tėvynę išvydo pirmą kartą po 74-erių metų.  94-erių Vanda beveik negirdi, sunkiai mato bei kalba. Tačiau galva šviesi ir moteris šiuo metu yra labai laiminga.

Visas pajūryje esančios Kretingos rajonas susivienijo ir bandys tapti šių metų nykštukų sostine. Ištisi kaimai, alėjos, kavinės, aikštės, mokyklos ir sodybos puošiasi šiais barzdočiais ir net tarpusavyje konkuruoja, kurių nykštukai išradingesni ar gražesni. Kiek smailakepurių jau yra niekas suskaičiuoti negali, tačiau tikrai ne vienas tūkstantis. Kretingos rajone esantis Darbėnų miestelis tęsia tradiciją ir visą gyvenvietę artėjančių švenčių proga puošia pačių pagamintais nykštukais.

Klaipėdoje esančios Tylos gatvės gyventojai nebegali tylėti. Vieną dieną grįžę po darbo jie išvydo, kad darbininkai nugriovė jų kiemus nuo šalia esančių kapinių skyrusią tvorą. Taip kapai vizualiai atsidūrė kone prie pat namų durų. Uostamiesčio valdininkai žada senosios tvoros vietoje įrengti naują. Tiesa, ji bus vielinė ir permatoma.

Klaipėdoje esantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus sulaukė išskirtinio eksponato. Vienas vokietis įstaigai padovanojo paauksuotą tiulį. Šią prabangią medžiagą pajūrio gyventojai įteikė prieš du šimtus metų Klaipėdoje gyvenusiai Prūsijos karalienei Luizei. Trisdešimt trejų metų karalienę žmonės taip mylėjo, kad istorikai jos fenomeną prilygina Velso princesei Dianai.  Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai rodo unikalų eksponatą.

Uostamiestyje ir vėl taršos bei korupcijos skandalas. Teisėsaugininkai nustatė, kad viena pavojingas atliekas Klaipėdos uoste tvarkiusi ir jų utilizavimu užsiimanti įmonė klastojo taršos lygio duomenis, teršalus vežė į užsienį, prekiavo poveikiu bei nuolat papirkinėjo aplinkosaugininkus. Prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai nustatė įmonę, kuri neskaidriai tvarkė pavojingas atliekas Klaipėdos uoste bei jas gabeno į užsienį. Tad į tyrimą įsitraukė ir kitų valstybių teisėsauga.

Palangoje pailsėti nusprendęs vyriškis liko šokiruotas, kai bandydamas rezervuoti kambarį viename kurorto viešbutyje sužinojo, kad jis nepageidaujamas. Ir tik todėl, kad jam virš 50 metų. Viešbutis teisinasi, esą tame pačiame pastate įsikūrę du visą naktį veikiantys klubai, tad svečiams pailsėti nepavyks. Kodėl tik vyresniems nei penkiasdešimties, tirti ėmėsi lygių galimybių kontrolieriai.

Besidarbuodami archeologai Varniuose aptiko seniausią alkoholį Lietuvoje. Du ar net pustrečio šimto metų skaičiuojančius butelius jie atkasė po seminarijos grindimis. Dalis butelių vis dar užkimšti, juose teliūskuoja skystis. Dabar ekspertai aiškinasi ir tokio radinio vertę. Jei buteliuose brendis, jo kaina aukcionuose gali siekti ir 200 000 eurų. Vis tik specialistai spėja, kad tai kur kas pigesnis apeiginis vynas.

Gyvūnų globėjai Klaipėdos rajone aptiko tikrą šunų kaupiką. Pensijinio amžiaus vyras keturkojus tempė namo iš kur tik rasdavo. O jais rūpinosi pagal savo neadekvatų supratimą. Vyras kaupė ne tik šunis, o ir šiukšles, tad keturkojai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis. Teismas nusprendė juos iš pensininko atimti. Tam prireikė ir policijos, ir ugniagesių.  Šiukšlių kalnai ir daugybė lojančių šunų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.