REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį.

REKLAMA

Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją. Viskas priklauso nuo to, kokie mokslininkai plaukia kartu. Jiems sukurtos visos galimybės. Vienas išskirtinių tyrimų – ieškoti nuskendusių laivų net 300 metrų gylyje.

„Esam dirbę nemažai ir su povandeniniais robotais. Ir su jais jau gali pamatyti, kas tai yra. Galbūt laivo kokia dalis, gal padangas matai, viską matai, kas ten guli“, – pasakoja Laivo „Mintis“ techninės priežiūros inžinierius Tomas Žapnickas.

REKLAMA
REKLAMA

Laivą su turima technika skenuodami jūros dugną aptiko mokslininkai. Tiesa, kokios šių skenduolių istorijos, nebesužino – informaciją perduoda narams bei tyrinėtojams ir keliauja toliau.

REKLAMA

„Ne mūsų vandenyse dirbta. Yra dirbta su tais mokslininkais. Tai mes jokių teisių į tai neturim, į tą įdomią informaciją. Mes, kaip įgula, pasidžiaugiam, kartu pasižiūrim, nusifotografuojam ir turim. – Bet tai metaliniai laivai? – Ir metalinių laivų, ir medinių yra buvę visokių nuolaužų“, – sako T. Žapnickas.

„Mintyje“ esanti technika fiksuoja ir po vandeniu esančius sprogmenis. Įrangą prikabina kranas ir velka saugiu atstumu nuo laivo.

„Yra velkamas magnetometras nuo jūros dugno labai mažu atstumu ir mes viršuje, kompiuteryje, matome visus magnetinius iškraipymus. Tada galima spręsti, kad galbūt čia yra kažkoks sprogmuo“, – kalba T. Žapnickas.

REKLAMA
REKLAMA

Yra ir nepaprasta gelbėjimo valtis. Taip, pagrindinė jos paskirtis tokia, tačiau mokslininkai nebūtų mokslininkai, jei nesugalvotų, kaip turimą inventorių panaudoti ir kitiems tikslams. Nusileidę šia valtimi jie atlieka tyrimus sekliose zonose.

„Mes ją naudojam Pabaltijyje, kur labai seklu buvo, kur reikėjo atlikti tam tikrus pagalbinius darbus“, – sako T. Žapnickas.

10 milijonų eurų kainavęs laivas turi kuo pasigirti. Laivo širdis – variklio skyrius. „Mintis“ ir čia išskirtinė – tai dyzelektrinis laivas.

„Tokiu būdu mes galim kontroliuoti savo sąnaudas, savo energijos poreikį. Jeigu reikia, yra įjungiamas tik tik vienas dyzelgeneratorius. Reikia daugiau elektros – jungiami du. Jei reikia stovėti uoste ar „ant inkaro“, yra išjungiami didieji, prieinama prie mažojo“, – kalba T. Žapnickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tepalo lygį laive parodo magnetinis matuoklis. „Magnetas yra vamzdyje, kurį pakelia tepalo lygis ir mes čia matome, kokiam lygyje yra užpildytas tepalo tankas“, – sako T. žapnickas. 

Laivas valdomas nuo kapitono tiltelio, tačiau visiems įprasto vairo čia nėra. „Mintis“ manevruoja sukinėjant štai šias svirtis.

„Viskas yra vairuojama su azimutais. Tuo skiriasi nuo kitų laivų, kad laivo kapitonas, kapitono padėjėjas gali laivai sukti, valdyti, nukreipiant srautą bet kuriuo kampu. Visiškai pagal poreikį. 360 laipsnių“, – aiškina T. Žapnickas.

Laive yra 10 kajučių, kuriose gali gyventi 18 žmonių. Nuolatinę įgulą sudaro 7 asmenys, visi kiti – besikeičiantys įvairiausių sričių mokslininkai.

REKLAMA

„Internetą prie kranto turim geresnį. GSM. O esant toliau nuo kranto jau naudojam palydovinį. Truputėlį greitis yra mažesnis, bet visgi gali bendrauti su šeimom“, – sako T. Žapnickas.

„Mintis“ su visa septynių, vien iš lietuvių sudaryta nuolatine įgula, Klaipėdoje sutiks šventes, o po jų išvyks toliau tyrinėti pasaulio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų