Viktorija Chockevičiūtė

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Ilgą laiką nekilnojamojo turto (NT) vystytojai koncentravosi ties gyvenamųjų namų segmentu, tačiau naujausiais apklausos duomenimis, NT plėtotojai ruošiasi stiprinti pozicijas viešbučių segmente. Lietuvos NT plėtros asociacijos žiniomis, Vilniuje numatoma daugiau nei 10 naujų viešbučių projektų. Visgi prabangūs viešbučiai bus įkandami ne kiekvienam atvykusiam pailsėti. Planuotas turistų skaičius 2020 metais – 2,5 mln. pasiektas dar praeitais.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis apžvelgdamas naujausias tendencijas ir iššūkius Lietuvos NT rinkoje teigia, kad gyvenamojo būsto sektorius vis dar iš gyvena vienus geriausių laikų, tačiau nepakankamas užsienio įmonių pritraukimas į Lietuvą gali sukelti tuštėjančių komercinių pastatų sindromą. Pasak D. Dargio, naujoms statyboms laisvų plotų Vilniuje – pilna.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime verslininkai rinkosi diskusijai kur link žengia verslas ir kaip paskatinti jaunuolius grįžti ir kurti vertę Lietuvoje. Tiek jaunieji, tiek ilgą patirtį sukaupę verslininkai pabrėžė, kad būtent patys darbuotojai renkasi įmones, o atlyginimas nėra pirmumo klausimas. „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo.

Diskutuodami Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kariškiai atskleidė, kad šiuo metu daugiausia problemų kyla ne dėl trūkstančios ginkluotės, bet dėl žinių trūkumo, kam ji iš vis reikalinga. Dėl to kyla ir pačių mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas. Neneigiama, kad apranga, ginkluotė turi didelę reikšmę, tačiau visuomenei derėtų suprasti, kad tai būti kariuomenei, sako dr. Gintautas Surgailis. „Dabar skiriamas didžiausias dėmesys prieštankinei ir priešlėktuvinei ginkluotei.

Daug diskusijų kėlusios Žaliojo tilto skulptūros dar praėjusių metų liepą buvo nuimtos, o vilniečių bei miesto svečių akys jau buvo pripratusios prie pūpsančių gėlių vazonų. Visgi šiandien šia erdve gali pasidžiaugti ieškantieji reklamos vietos. Mat net ir mokestinė rinkliava nebus didesnė nei kitoje Vilniaus vietoje.  Jau ryte keliaujantys pro Žaliąjį tiltą galėjo pamatyti iškeltą naująjį „Audi Q2“ modelį.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Skelbiamas taikių ir saugių šalių reitingas parodė, kad nors Lietuva atsiduria taikesnių šalių pusėje, pavojus – visai šalia. Tai lemia ne tik nusikalstamumo lygis šalių viduje, bet ir turima ginkluotė bei agresijos prieš kaimynus grėsmė. Tarptautinis taikos indeksas (angl. Global Peace Index) skelbia 163 šalių reitingą, kuriame nurodo, kurios šalys taikiausios ir saugiausios.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Paskelbtame „gerųjų“ šalių reitinge įvertinta ir Lietuva. Vertinant atsižvelgiama ne tik į tai ar šalis rūpinasi savo piliečiais, bet ir ar prisideda prie kitų šalių gyventojų gyvenimo pagerinimo. Pasirodo, iš Baltijos šalių kitais rūpinamės mažiausiai. Reitingas sudarytas atsižvelgiant į 7 kriterijus. Vertinamas indėlis į kultūrą, planetos išsaugojimą, mokslą ir technologijas, sveikatą, pagalbos suteikimą kitoms šalims, savanoriavimą, prisidėjimą prie pasaulinės taikos.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Savaitei praėjus po „Lidl“ įžengimo į Lietuvą, eilės prie parduotuvių nesibaigia, o pirmosioms akcijoms pasibaigus, galime išvysti tikrąsias bananų ar pomidorų kainas. Nors kainos vis dar nesikandžioja, ekspertai įsitikinę, kad jos augs. Palyginę kainas akcijų metu ir dabar matyti, kad bananai pabrango 0,33 eur, tačiau vis dar kainuoja pigiau nei be akcijos kituose prekybos centruose. Tokios pat tendencijos pastebimos ir agurkų bei pomidorų kainose.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Ne paslaptis, kad „Lidl“ prekybos tinklas pasižymi ne tik mažomis kainomis, bet ir specialiais savo privačiais prekiniais ženklais. Tokią strategiją, norint pasiūlyti pigesnius produktus Lietuvos gyventojams, naudoja ir didieji prekybos tinklai. Visgi tuomet žmonės renkasi ne vien pagal kainą, o ir pagal kokybę.

Nors Lietuvos pirkėjai džiaugiasi mažomis „Lidl“ kainomis, ekspertai įsitikinę, kad tai tik laikina. Pažvelgus į šio tinklo kainų skirtumus skirtingose šalyse matyti, kad nors kai kurie produktai jau siūlomi Vokietijos kainomis, kiti – daug pigesni. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekės „Lidl“ Lietuvoje šiuo metu dirbtinos, nes norima sudaryti pigaus prekybininko įvaizdį. Vasarai baigiantis vaizdas gali pasikeisti.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nuo pat ryto žmonės būriavosi prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių, o su laiku srautas nė nemažėjo. Jau per pirmąją valandą susidarė ilgiausios eilės, kuriose žmonės kantriai laukė prilygindami stovėjimą eilėje Sovietų Sąjungos laikams. O įpusėjus dienai ir saulei dar karščiau pradėjus šildyti, eilės nemažėjo, o žmonės nuo saulės slėpėsi po prekių katalogais. Eilės gale stovėjusieji Vytautas ir Stasė buvo įsitikinę, kad laukti verta ir kainos bent 15 proc. bus pigesnės.

Nuo pusės 8 ryto žmonės jau rinkosi į „Lidl“ parduotuves. Kas pasižvalgyti, o kas ir apsipirkti. Viena aišku, kainų skirtumus pamatyti stengėsi visi. Kol dar vyko sveikinimo kalbos, žmonės jau rikiavosi į eilę pasiruošę prikrauti pilnus prekių vežimėlius. Turbūt populiariausia preke tapo bananai. Šiuos žmonės krovėsi kekėmis.

Prieš atverdami duris savo klientams, „Lidl“ pirmąjį apsipirkti pakvietė Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių. Kartu su juo į „Lidl“ parduotuvę žengė ir Arvydas Sabonis, Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz ir Ūkio ministras Evaldas Gustas.  Svečiai apžiūrinėjo pieno ir mėsos produktus bei įsigijo jau legendomis tapusius „auksinius“ kalafiorus. Jie „Lidl“ parduotuvėje kainuoja 0,99 eur.

Nors yra kalbama, kad greitas maistas – nesveika, lietuvių tai nesustabdo. Restoranų pardavimai auga, tad verslininkai kuria naujas plėtros strategijas. Pasirodo, lietuviai dažniausi šių restoranų lankytojai Baltijos šalyse. Tiek „Hesburger“, tiek „McDonald‘s“ skaičiuodami praeitų metų pardavimus išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 14 mln. eurų, o „McDonald‘s“ – 18 mln. eurų.

Pasižvalgius po „Lidl“ parduotuvę galima pamatyti nemažai Lietuvoje prieš tai nepardavinėtų prekės ženklų, o norintiems daugiau lietuviškos produkcijos teks apsilankyti alkoholio skyriuje. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški. Prekės bus tiekiamos iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei kitų šalių. Dauguma produktų pažymėti privačiu prekės ženklu. Tai „Lidl“ užsakymu pagaminti maisto produktai ir ne maisto prekės.

Ilgą laiką automobilių dalijimosi paslaugas teikusiais vienintelei „CityBee“ prieš mėnesį atsirado konkurentas. Nauja įmonė „Spark“ jau atsiriekia savo rinkos dalį, o tuo tarpu „CityBee“ plečia veiklą į Kauną. Jau dabar Vilnius yra lyderis Centrinėje ir Rytų Europoje pagal mieste veikiančių automobilių dalinimosi paslaugų kiekį.

Reikėtų pasidžiaugti, kad Pasaulio Ekonomikos forumo skelbiamuose rodikliuose, ne visur atsiduriame gale. Pasirodo verslą pas mus įkurti itin lengva ir patenkame į 140 šalių dešimtuką. Visgi, pašnekovai atskleidžia, kad tokią aukštą poziciją užimame tik dėl teorinių, bet ne praktinių galimybių.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Vadinamojo didžiojo VP dešimtuko nariai, „VP Grupės“ akcininkai Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai vėl mina teismų slenksčius. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino, kad abu Marcinkevičiai vengė mokėti mokesčius, M. Marcinkevičius yra nepatenkintas VMI atliktu tyrimu. Pasak jo, pagrindiniai sandoriai, kuriais nuslėpta milijonai eurų, dar neatskleisti.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Apie metus laiko Darbo kodeksą ruošė socialinių mokslininkų būrys, tačiau vos projektui pasiekus Seimą prasidėjo pakeitimai. Vieni įvyko dar svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete, kiti – Seime. „Patekus į Seimą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą viskas susijaukė. Tas pataisas bandoma priimti kažkokiu konvejerio būdu ir lieka neišspręsti fundamentalūs dalykai apibrėžiantys darbo santykių lankstumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.