Viktorija Chockevičiūtė

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Nors vasaros atostogų metas baigėsi, keliauti – niekada nevėlu. Vienas pagrindinių faktorių renkantis kelionę yra kaina, tad kelionių ekspertai pataria, kaip surasti parankiausius skrydžius norimomis kryptimis. Pirmiausia ieškantiems geriausių pasiūlymų kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius pataria jokiu būdu neapsiriboti tik viena sistema. Reikia naršyti įvairius tinklalapius, palyginti siūlomas kainas, nes viena sistema gali neišfiltruoti visų patrauklių galimybių.

Tarsi bloga tradicija tapęs ėjimas į parduotuves pirkti alkoholinių gėrimų prieš šventinę Rugsėjo pirmąją pamažu praranda savo pozicijas. Parduotuvių atstovų teigimu, alkoholio perkama mažiau nei pernai, o taip pat renkamasi ir nealkoholinius gėrimus. Tiesa, mažmeninės prekybos ekspertas apie besikeičiančias tendencijas optimistiškai nemąsto. Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus.

Alytuje įsikūrusi gamykla „Coca–Cola“ nusprendė užverti duris. Sprendimą lėmė per mažas Lietuvos konkurencingumas. „Coca–Colos HBC Lietuva” Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad kompanija pradėjo konsultacijas dėl gamybos Alytaus gamykloje nutraukimo. Gamyklos veiklą ketinama užbaigti 2016 m. lapkričio pabaigoje.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Dėl numatomų orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų, Vilniaus oro uostą ruošiamasi uždaryti kitų metų vasarą mėnesiui laiko. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja papildomas išlaidas bei stebisi, kodėl pasirinktas pats sezono įkarštis. Vilniaus oro uostas bus uždarytas liepos 14 - rugpjūčio 18 dienomis. Didžiąją dalį skrydžių, apie 90 proc. planuojama perkelti į Kauną.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Akcijas medžiojančius Lietuvos gyventojus prekybos tinklai pasitinka specialiais pasiūlymais lojalumo kortelių turėtojams. Viena tokių buvo kortelė „Mylimiausia“, kuri išsiskyrė tuo, jog programai priklausė ne tik „Iki“ prekybos tinklas, bet ir restoranai, vaistinė, „Senukai“ bei bankas „Seb“. Tačiau keliai išsiskyrė. tv3.lt portalas domisi, ar kiti prekybos tinklai nežada sujungti jėgų su kitomis įmonėmis.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Baigiantis vasarai ir atostogų metui, kelionių organizatoriai pradeda stebėti šiais metais išryškėjusias kelionių tendencijas. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų susidomi tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius pasakoja, kad norintieji šį rugpjūtį dar kur pigiai iškeliauti, jau pavėlavo. Vietų nei lėktuvuose, nei autobusuose nėra. Paskutinę minutę sugalvojusieji kur vykti, turės mokėti brangiau.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Metai iš metų kavos ir arbatos kainos po truputį kyla, o jų pigimo – nematyti. Tai galioja ir parduotuvėse esančiai produkcijai, ir kavinėse. Didesnį kainų augimą gali pristabdyti tik konkurencija. Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas. „Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta.

Lietuvos bitininkai jau skaičiuoja vasaros derlių. Nors tikslūs rezultatai bus aiškūs rugsėjį, jau dabar matyti – šie metai daug prastesni nei buvę. Tad medaus produktų bus siūloma ne tik mažiau, bet ir brangiau. Bitininkų draugijų pirmininkai pasakoja, kad šiemet sezonas itin prastas, bitės – prie bado ribos. „Tiesiog tokie metai, kad nektaras išplaunamas, nieko nebėra. O jei ir yra koks žydintis augaliukas, tai iš karto lietus išplauna tą nektarą. Bitininkai išsuka medų, jei dar yra pas ką.

Praėjo jau metai nuo vadinamojo VP didžiojo dešimtuko susiskaldymo, kuomet Mindaugas Marcinkevčius viešai pareiškė įtarimus, jog įmonėse yra nuslepiami mokesčiai. Nuo to laiko VP grupė atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Diana Dominienė, daugelio Nerijaus Numavičiaus holdingo įmonių vadovė, neslepia, kad didžiausi nuostoliai – reputaciniai, tačiau neišvengta ir finansinių praradimų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Likus kelioms dienoms iki didžiausios festivalio Lietuvoje „Karklės“ pradžios, organizatoriai pranešė nesusitvarkantys su finansinėmis bėdomis ir renginį atšaukiantys. Labiausiai nusivylė žmonės, sąmoningai įsigiję lėktuvo bilietus ar pasiėmę atostogas būtent tam, kad galėtų sudalyvauti šiame renginyje. Tačiau nusivylimo neslepia ir kitų festivalių organizatoriai. „Karklės“ nelaimė gali sukelti masinį nepasitikėjimą festivaliais.

Rugpjūtis – tikras darbymetis nuomininkams didmiesčiuose. Šiuo metu itin suaktyvėja būsto nuomos rinka, kadangi į segmentą veržiasi naujų studentų srautas. Dalis jų, tikslingai ieškojo buto, tačiau tarp jų atsiduria ir kiti, bendrabučio negavę jaunuoliai. Laukusiems paskutiniojo mėnesio teks susitaikyti ir su didesnėmis kainomis. Portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant gegužės ir liepos mėn.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Vykstantiems į keliones visuomet rekomenduojama apsidrausti. Atsargesni nė nedvejodami kreipiasi ir dėl turto draudimo. Tačiau ne visada tai gali būti įgyvendinama, nes per brangus turtas – per didelė rizika draudimo bendrovei. Pašnekovė Milda pasakoja, kad ruošiantis išvykti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, susidūrė su draudimo problemomis. Nors dėl gyvybės draudimo problemų nekilo, tačiau įrangos už 11 tūkst. eurų apsidrausti nepavyko.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Į prekybos rinką atėjus naujam žaidėjui „Lidl“, konkurencija suaktyvėjo ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir prekeivių turgavietėse. Pajutę mažėjantį klientų srautą prekybininkai imasi naujos strategijos – specialias akcijas siūlys ir jie. Tokį susitarimą priėmė Centrinio Kauno turgaus prekybininkai. Nors teigiama, kad šis turgus greičiausiai yra pirmasis Lietuvoje panaudojęs tokią strategiją, turgaviečių atstovai mano, kad tik laiko klausimas, kada šios strategijos imsis ir kitos turgavietės.

Vien mokslas gero gyvenimo negarantuos, rodo pasaulio turtingųjų pavyzdžiai. Vieni tik įstoję į aukštuosius mokslus metė ir susitelkė ties verslu, kiti buvo išmest ir pradėjo kopti karjeros laiptais. Lydint sėkmei ir sunkiai dirbant dabar šie žmonės – tarp pasaulio turtingiausiųjų. Vienas tokių žmonių, penktas iš turtingiausiųjų Prancūzijoje, Francois Pinaultas (79 m.) metė mokslus privačioje mokykloje po to, kai klasiokai šaipėsi iš jo skurdaus gyvenimo. Pinaultas dirbo savo tėčio lentpjūvėje.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių turto deklaracijas paaiškėjo, kad Lietuvoje milijonierių – ne vienas. Tačiau daugumos turtas viršija milijoną tik priskaičiavus nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę. Portalas tv3.lt šį kartą apžvelgia tuos, kurie deklaravo turintys daugiausia grynųjų pinigų. Šis turtas deklaruotas kaip kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

Nors prie „Lidl“ parduotuvių eilių nebematyti, tačiau atvykus į parduotuvę pasitinka tuščios lentynos. Atrodo, kad akcijų rojus ir toliau vilioja pirkėjus. Tačiau šie pastebi, kad praėjus tik valandai po parduotuvės atidarymo, kai kurių prekių jau nebėra. Į tv3.lt portalą kreipėsi skaitytoja (redakcijai vardas, pavardė žinomi), kuri teigia, kad atvykusi į parduotuvę valandą po atidarymo jau neberado siūlomų trešnių už 1.44 eur/kg. „Nuvažiavau į „Lidl“ tik dėl trešnių.

Milijoninius turtus Lietuvoje sukaupę ne vien politikai ar verslininkai. Tokios vertės nuosavybę deklaravo ir Lietuvos teisėjai. Tiesa, įvestas euras atsiliepė ir milijonieriams – jų sumažėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2015 metais turintys virš 1 mln. eurų turto deklaravo 4 teisėjų šeimos. Lentelėje pateikiama bendra deklaruota sutuoktinių turto vertė. Pirmojoje vietoje Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus deklaruotą politikų turtą, akys nukrypo į įtakingiausiuosius. Tačiau ne tik ministrų ar prezidentės nuosavybė skaičiuojamas keliais šimtais tūkstančių. Kai kurie Seimo nariai gali pasigirti dar didesniais – milijoniniais turtais. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, o premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo iki 249 tūkst. eurų.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Naujasis žaidimas „Pokemon Go“ užkariavo ne tik amerikiečių širdis ir protus, bet skverbiasi ir į europiečių. Ne išimtis – Lietuva. Vien išėjus į miesto centrą, pagrindines pokemonų gaudymo vietas, matyti būriai žmonių įlindę į mobiliuosius telefonus. Amerikoje verslai suskubę panaudoti šią maniją marketingui, jau skaičiuoja padvigubėjusius pelnus. Šiuo pavyzdžiu bando sekti ir Lietuvos verslininkai.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Ne retas atvejis, kai apsipirkinėjant apsukrūs kišenvagiai sugeba įlįsti į rankinę ar kišenę ir ištraukti piniginę. Tikriausiai dažnas tokiu atveju kreipiasi į parduotuvės apsaugos darbuotojus.

Turkijoje jau kurį laiką tęsiasi tiek politiniai neramumai, tiek vyksta teroristiniai išpuoliai, o praeitą savaitę nusitaikyta ir į kurortus – Nicą Prancūzijoje. Renkantis šalį, Lietuvos gyventojams pasiūlomi ir saugesni variantai, tačiau šie tokio populiarumo nesulaukia. „Neįmanoma nuspėti, kur kas nors gali vykti šiuo metu. Tuo labiau, kad patys teroristai grasino, jog populiariausiuose Europos kurortuose išpuoliai gali įvykti.