Viktorija Chockevičiūtė

„Swedbank“ paskelbus naująją kainodarą bei paslaugų planą akcentuojama jo nauda – elektroniniai mokėjimai, sąskaitos tvarkymai pigs. Tačiau skaitytojo teigimu, problemų kils tiems, kurie aktyviai sąskaita nesinaudoja ir naujo plano jiems nereikia – jiems bus užkrautas papildomas mokestis. Skelbiama, kad Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios klientams nebereikės mokėti atskirų sąskaitų aptarnavimo mokesčių, bus panaikinti mokesčiai už mokėjimų eurais įskaitymą.

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laikydama būsimos koalicijos vairą savo rankose, turės didžiulę galią įgyvendinant kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, valstybinio monopolio kūrimą pardavinėjant alkoholį. Tačiau prekybos ekspertai pastebi didžiules grėsmes, kurios neišvaduotų Lietuvą nuo alkoholizmo, o nustumtų į dideles finansines ar narkotikų problemas. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Praėjusi Seimo rinkimų naktis pažėrė daugybę netikėtumų. Daugybę mandatų susižėrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) įveikė net patyrusius politikus, pavyzdžiui, Algirdą Butkevičių. Tačiau stebino ir kitų, save išsikėlusių ar prieš tai politikos pasaulyje nešmėžavusių kandidatų sėkmė. Kelią skynėsi save iškėlę kandidatai Netikėtumų pateikė ir save išsikėlę kandidatai. Kėdainių apygardoje, kuri ilgą laiką stovėjo Darbo partijos pusėje, Virginija Baltraitienė pozicijas prarado.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.

Prieš kandidatuodami į Seimą visi būsimieji parlamentarai turėjo pateikti savo deklaracijos duomenis. Kai kurių metinės gautos pajamos keli tūkstančiai, o kitų siekia ir milijonus. Prieš rinkimus apžvelgiant partijų lyderių finansus specialistai teigė, kad dažniausiai žmonės rinkdami politiką, nekreipia dėmesio į tai, kokius turtus jis valdo. Tačiau turintiems daugiau pinigų, reklamuotis rinkiminės kampanijos metu – lengviau. Šį kartą apžvelgsime jau patekusiųjų į Seimą kandidatų finansus.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Startuolių veikla tik plečiasi, o dalijimosi ekonomika tampa vis svarbesne. Tad į šį segmentą pasuko ir garsusis krepšininkas Linas Kleiza. Suvienijęs jėgas su verslininku ir investuotoju Ilja Laursu pristatė naują automobilių dalinimosi platformą „Baltic Arrow“. Verslo idėjos sumanytojas Rytis Kričenas pasakoja, kad idėja kilo pažvelgus į sėkmingą „Uber“ ir „Vinted“ karjerą. „Mintis paprasta, praktiška, o dalinimosi ekonomikoje yra neblogas potencialas.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Jau kitais metais finansų sektoriuje įsigalios dvi komercinių bankų vystomos programos: klientų identifikavimas ir momentiniai mokėjimai. Pastaroji naujovė ypač turėtų nepatikti patiems bankams, nes teks pasiūlyti pigesnes elektronines paslaugas. Komerciniai bankai tikslių detalių kol kas atskleisti nelinkę, tačiau tiek klientų identifikavimo sistemos, tiek momentinių mokėjimų tikslą paaiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Prieš Seimo rinkimus daug diskutuota, kas geriausia valstybei – ar atsinaujinusi partija su jaunesniais kandidatais ar patyrę politikos vilkai. Rinkimai ir reitingavimas atskleidė, kokius politikus žmonės nori matyti valdžioje.

Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir savo partijas, ir kitus kandidatus, o tuo tarpu išdalinus leidžiamą sumą, juos paremia ir šeimos nariai. Įstatymas neleidžia aukoti juridiniams asmenis, tačiau galime matyti, kad nors kandidatams aukoja fiziniai asmenys, jie yra verslininkai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Tikriausiai ne vienas jau pastebėjo naujų puslapių antplūdį socialiniame tinkle „Facebook“, kurie skelbiasi transliuojantys įvairius filmus. Jų puslapiuose vyksta balsavimai, kokį filmą rodytą, jo metu socialinio tinklo naudotojai susirašinėja. Vis dėlto, filmai rodomi nelegaliai o jų metų reklamuojamos prekės ar kiti internetiniai puslapiai. Kuriame ne tik specialūs puslapiai tam. Štai vienas viešbutis sumanė taip rinkti kuo daugiau „patinka“ savo puslapyje.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paleista sistema i.MAS kol kas veikia testiniu režimu, tačiau ne už ilgo visiems verslams teks įprasti prie sąskaitų faktūrų ir važtaraščių teikimo elektroniniu būdu. Pasak verslų asociacijų atstovų, su iššūkiais susidurs tiek didesnės įmonės, tiek smulkusis verslas.

Viena pagrindinių problemų Lietuvoje – viešojo ir privataus sektoriaus nesusitarimas. Nerandant krypties, kuria link turėtų eiti Lietuva, administracinė našta nemažėja, o tai turi įtakos ir bankų kaštams, kurie nugula ant vartotojų pečių. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tikina, kad iš skaitmenizacijos naudos gaus visi. „Laimėtų ir vartotojas, ir institucijos, ir verslo organizacijos, kurios taip pat taupytų kaštus. Vartotojams būtų paprastesnės greitesnės paslaugos, daug kitų privalumų.

Lėšos rinkiminei kampanijai – itin svarbios kiekvienai partijai. Tiesa, ne visada didžiausias biudžetas atneša pergalę. O uždraudus verslams finansuoti partijas, tenka suktis menkesnėmis sumomis. 2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų.

Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT) ar ieškant būsto nuomai tenka susidurti su brokerių paslaugomis. Pastarosios apmokestinamos gana ne pigiai. Visgi nuomonių pasitaiko įvairių – vieni tikina, kad kreiptis ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis verta, kiti siekia visais įmanomais būdais apeiti. tv3.lt portalo skaitytojai pasidalino savo nuomone ir istorijomis, kuomet susidūrė su brokeriais. Štai skaitytoja Greta brokerių paslaugomis naudojosi net 5 kartus ieškodama buto nuomai.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.

Įstatymais vis daugiau sprendimų laisvės suteikiama vietos savivaldybėms. Vienas tokių – padidintas mokesčio tarifas apleistam ar nenaudojama nekilnojamam turtui (NT). Seime jau guli raštas, kuriame 8 savivaldybės įvardijamos kaip piktnaudžiavusios įstatymu, tačiau jų atstovai tikina – pažeidimų nėra.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Gyventojams vieni aktualiausių klausimų – atlyginimai ir kainos. Nors iš dalies jų dydžiams įtaką daro ir valstybės sprendimai, ekonomistai konferencijoje pabrėžia, kad esant tarptautinei prekybai, šalys priklauso viena nuo kitos. Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje ekonomikos konferencijoje kalbėta apie pasaulinių vertės kūrimo grandinių skatinamus didelius pokyčius.

Šiuo metu jau pastebimos žemesnės daržovių kainos prekybos centruose palyginti su praeitais metais. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo geresnis derlius. Tačiau ar jo užteks ir žiemai, kuomet taip pat norėsis pigesnės lietuviškos produkcijos? „Šiais metais buvo geresnis derlius. Praėjusiais metais buvo sausringesnė vasara, todėl daržovių kainos, ypač lietuviškų morkų, buvo didesnės.

Politiko finansinė padėtis gali atskleisti daug – ne tik matoma, kiek jis galės skirti savo rinkiminei kampanijai, bet ir išryškėja galimi privataus ir viešo intereso supainiojimai. Pasak politologo, seimūnų finansinė padėtis trinkėjimus taip pat veikia, tačiau netiesiogiai. tv3.lt portalas apžvelgia pagrindinių partijų lyderių finansus. Analizuojama, kokį turtą politikai deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei iš kur kas sudaro didžiausią vertę.