Viktorija Chockevičiūtė

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Tikrai nestebina tai, kad dažnai pasirašydami vieną ar kitą sutartį gyventojai tik vangiai peržvelgia sutarties punktus ir skuba pasirašyti. Tačiau redakciją pasiekusi situacija įrodo, kad kiekvieną sutarties skyrelį vertą itin atidžiai išnagrinėti, nes galite likti be kompensacijos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Tadas (pavardė redakcijai žinoma), papasakojęs savo problemas dėl transporto priemonės Kasko draudimo.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Neabejotinai vienas svarbiausių Naujųjų sutiktuvių atributas – fejerverkai. Jiems pinigų nepagaili nei patys Lietuvos gyventojai, nei kai kurios savivaldybės. Atvykstančių svečių laukia ir didmiesčiai, ir Lietuvos kurortai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip laikrodžiui išmušus 00 val. miestai ruošiasi nustebinti visus atvykusiuosius bei kas fejerverkams skirs daugiausia.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Visi žinome įprastinę drabužių nuomą, tačiau lietuvės sukurtas startuolis keičia rinką ir pateikia alternatyvą. Vienoj senų modelių suknelių – galimybė pasipuošti dizainerių kurtu rūbu. Geriausiu metų startuolio nuo 40 titulas atiteko „Rent Boutique“ įkūrėjai kaunietei Žaklinai Aišparienei. Interviu metu moteris papasakojo, kuo šis startuolis inovatyvus ir kaip nuomojantis pasikeičia stiliaus tendencijos.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Lietuvoje visuomet džiaugiamasi turistų antplūdžiu, nes tai – ir pajamos viešbučiams, ir valstybės biudžetui. Vis dėlto turistai iš Rusijos naudojasi Lietuvos sistema gauti Šengeno vizai, tačiau pačioje šalyje neužsibūna. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi neįvardinto viešbučio atstovai tikindami, kad dėl atšaukiamų rezervacijų, viešbučiai patiria didžiulius nuostolius.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Artėjant šventiniam laikotarpiui visi skuba, lekia, tad  itin svarbu susiplanuoti laiką, o tuo pačiu ir apsipirkimą. Kad tai galėtumėte padaryti anksčiau, pateikiame prekybos tinklų darbo laiką Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų vakaro bei sausio 1 d. metu.  Visų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas keisis, kai kurios mažosios parduotuvės užsidarys.  Mažiausios „Maxima“ parduotuvės Šv.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Vis dažniau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ieško galimybių apeiti skelbimų portalus ir objektą parduoti savais kanalais. Tą lemia ne tik didžiulis skelbimo apmokestinimas. Įsivyrauja nuomonė, kad skelbimų portaluose atsidūrę butai įgauna nekokybiško objekto įvaizdį. Brokeriai tvirtina, kad būtent bendradarbiaudami vieni su kitais gali daug greičiau parduoti butą. Tai leidžia ir išvengti skelbimų portalų, kurių nėra tiek daug.

Lietuvos statistikos departamentas atidžiai fiksuoja, kaip kas ketvirtį keičiasi atlyginimai Lietuvos rajonuose. Naujausiais duomenimis, didesniais atlyginimais nesidžiaugė tik Jonavos ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Duomenys atskleidė ir didėjantį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Prekybos tinklui „Maxima“ paskelbus, kad nuo šiol „Ačiū“ kortelių turėtojai specialiai jiems sugeneruotus asmeninius pasiūlymus galės gauti ne tik prisijungę prie asmeninės paskyros, bet ir visose parduotuvėse prie kasos, skaitytojai ėmė nerimauti, ar tai nereikš ilgesnių eilių. „Labai gerai, kartais tikrai pamirštu prisijungti prie ačiū paskyros ir aktyvuoti pasiūlymus. Paskutinį kartą tai pardavėja paklausė, ar aktyvuoti pasiūlymai, atsakiau, kad ne.

Dažnas Lietuvos gyventojas pagalvoja apie tai, jog nusibodo dirbti kitiems ir norėtųsi pradėti nuosavą verslą. Tačiau vieniems pritrūksta ryžto, kitiems – idėjų. Visgi yra būdų, kaip suprasti, jog tavo kelias – tapti verslininku bei kaip tą kelią pradėti. Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti verslininko gyslelę turintis žmogus ir kokiu keliu jam eiti, pataria darbuotojų atrankos „TalenLab“ direktorė Laura Gylienė bei VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.

Įvairiausios tarptautinės organizacijos skelbia reitingus, kokios ekonominės, švietimo ar sveikatos sąlygos sudarytos šalyje. Dažniausiai pasitelkiama informacija surinkta iš valstybių statistikos departamentų neatskleidžia, kaip iš tikro jaučiasi žmogus. Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Istorine vadinama sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos (ES) susilaukė ne tik džiūgaujančių šūksnių, bet ir skeptikų verdikto. Nors Lietuvos ekonomistai pabrėžė, kad tai dar viena galimybė persiorientuoti šalies eksportuotojams, dalis Europos teisės profesorių paskelbė pareiškimą, kad ne tik iškyla grėsmė vietiniams gamintojams, bet ir pačiai valstybei – būti paduotai į teismą.

Galimos prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ jungtuvės būtų istorinės mažmeninės prekybos rinkoje Lietuvoje. Tad jau dabar kyla klausimų, ko galime tikėtis, ar konkurencijos taryba palaimintų šį junginį? Ekspertai teigia, koncentraciją galima koreguoti, tad sandoris – visiškai realus. Vienas pagrindinių klausimų, kyla dėl parduotuvių ir ten dirbančiųjų likimo. Natūralu, kad įmonei neapsimokėtų turėti dviejų prekybos centrų vienas šalia kito.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą mokama dalimis, o naujajam savininkui jis atitektų tik po pardavusiojo mirties. Idėja gali nuskambėti makabriškai, mat perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties.

Aštuoniolikmetis Petras Šlekys 8 metus dirba IT industrijoje ir prisistatydamas drąsiai save vadini projektų vadovu. Neįtikėtina lietuvio karjera – naujosios Z kartos pavyzdys. Ją vieni galėtų pavadinti  pasaka, kiti – košmaru. Petras dar būdamas 10 metų sukūrė pirmąjį interneto puslapį ir pardavė jį už 5 litus. Tai buvo jo pirmosios pajamos iš IT sektoriaus. Per 4 metus savomis rankomis jis sukūrė virš 50 įvairioms įmonėms ir projektams. „Tada nebeturėjau laiko to daryti.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Viena didžiausių problemų Lietuvos ekonomikoje – šešėlis. VMI duomenimis, kasmet milijardas eurų palieka Lietuvą, nors turėtų kaip mokesčiai sukapsėti į bendrą valstybės biudžetą. Šešėlinės schemos, anot ekspertų, slypi pirkimuose per tarpininkus. „Verslas 2017“ konferencijoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, Vidaus tarnybos generolas Kęstutis Jucevičius kalbėjo, kad naudojamos schemos iš esmės gal ir nėra kriminalas, tačiau faktas tas, kad taip nuslepiami pinigai.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Vasaros pradžioje į Lietuvos rinką žengęs prekybos tinklas „Lidl“ tikrai sudrumstė vandenis. Baigiantis šiems metams, baigiasi ir pirmasis plėtros etapas. Tačiau „Lidl“ atstovai skelbia, tai tikrai ne pabaiga – parduotuvių daugės, o asortimente atsiras net kengūrienos.  Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 21 „Lidl“ parduotuvė, o artėjant šventiniui laikotarpiui, bendrovė atidarys 22-ąją parduotuvę – Panevėžyje. Kitąmet prekybos tinklas planuoja tolesnę plėtrą.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius. Šis terminalas „VTM.IQ“ ir su juo įrengiamas seifas oficialiai pasirodė tik vasarą, o prieš mėnesį tokį terminalą įsigijo Azerbaidžiano bankas. Kita rinka – Kazachstane. O prieš mėnesį Rygoje pristačius naujovę, ja susidomėjo ir pora bankų veikiančių Lietuvoje.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Viena pigiausių skrydžių oro linijų kompanijų „Ryanair“ skelbia 2017 metų vasaros skrydžių sezoną oficialiai atidarytu. Be įprastinių siūlomų 32 krypčių, kompanija pranešė apie papildomas 5 kryptis. Tiesa, norintiems vasarą pasinaudoti šios kompanijos skrydžiais iš Vilniaus teks nusivilti.  Dėmesio skiriama veiklos plėtrai Palangoje. Čia bus pasiūlytas naujas maršrutus į Glazgą. Tuo tarpu iš Vilniaus oro uosto bus vykdomi nauji skrydžiai į Berlyną, Lidsą Bradfordą, Maltą ir Oslą.