Viktorija Chockevičiūtė

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Praeiti metai pažėrė ne vieną naujieną. Iš „Teo“ ir „Omnitel“ liko „Telia“, naujus vardus pateiks ir DNB bei „Nordea“ junginys, ir „Rimi“ ir „Iki“ junginys. Ar tai gali reikšti, kad ateityje Lietuvoje liks vis mažiau įmonių? „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris Žygintas Mačėnas žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad konsolidacija tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – neišvengiama. Tai globalizacijos procesai.

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei grėsmės visai valstybei. Pasak S. Skvernelio, 17–osios Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų – ekonomikos transformacija grįsta nestandartiniais sprendimais. „Tikiuosi, kad ši vyriausybė visada išliks pokyčių Vyriausybe.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Dar praeitais metais buvus tik kalboms, šiandien tai virto realybe. Kiekviena Lietuvoje veikianti įmonė, turinti daugiau nei tris darbuotojus, privalo nurodyti, koks vidutinis jų mokamas atlyginimas neatskaičius mokesčių.  Tokia nuostata buvo įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad įvedus bet kurios įmonės juridinio asmens kodą – kaip ant delno gulės atsakymas, kiek maždaug ten mokama. Ši informacija viešai prieinama visiems, „Sodros“ puslapyje.

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Kaip jaustumėtės, jei prisijungiate ir matote, jog nuo jūsų sąskaitos nuskaityta suma, kuri neturėjo būti paliesta? Ir tai tai padarė pats bankas?Tikriausiai staigmena nebūtų maloni. Tokia istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojo skaitytoja Kristina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Moteris paskambinusi pasakojo, kad istorija prasidėjo nusprendus pirkti buitinę techniką išsimokėtinai lizingu.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Metinėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ne tik apžvelgė pasaulines tendencijas, bet ir Lietuvos. Žinoma, atlyginimai didės, tačiau kainos tikrai augs. Ir itin reikšminga infliacijos priežastis bus ne vien naftos ar žaliavos kainos, bet Lietuvos valdžios pakelti akcizai. Pasaulį gali ištikti prekybos karai Pasak G. Nausėdos, JAV prezidentas D. Trumpas yra savotiškas paradoksas.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Šiandien Lietuvoje pristatyta mobilioji programėlė vadinama metų projektu. Du didžiausi bankai Lietuvoje „Swedbank“ ir „SEB“ pasirašė sutartį ir užsakė bendrą produktą – vieningą klientų identifikavimo sistemą. Planuojama, kad vėliau prie naujosios sistemos prisijungs ir kiti bankai ar net atskiros įmonės. Teigiama, kad naujoji klientų identifikavimo programėlė „Smart-ID“ leis saugiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės bei patvirtinti operacijas.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

Retas, kuris eidamas apsipirkti neskaičiuoja, kiek išleis. Tikriausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi nuostatą, kuriame prekybos tinkle gali rasti pigesnius reikalingus produktus. Portalas pricer.lt yra analogas Jungtinės Karalystės portalui „mySupermarket“. Portale lyginamos ne tik maisto prekių kainos, bet ir buitinės technikos, kosmetikos, gėrimų, elektronikos kainos.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Praeitais metais ne kartą teko girdėti apie taksistų rengiamus protestus, bei pasisakymus, kad pavežėjimo paslaugoms taikomos daug lengvesnės taisyklės nei taksi vairuotojams. Jau dabar matomas itin sumažėjęs taksi vairuotojų skaičius. Ir tai dar ne pabaiga. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas patvirtino, kad nors tikslių duomenų nėra, tikrai ne mažiau tūkstančio vairuotojų jau pasitraukė iš taksi įmonių. Spėjama, kad šiuo metu Vilniuje jų likusių apie 1 tūkstantį.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą išreiškė, kad naujojo Seimo tikslas – pažaboti alkoholizmą. Tai jau vyksta didinant akcizą, tęsiasi kalbomis apie specializuotas ar valstybines parduotuves. Tačiau prekybininkai jau anksčiau teigė, kad licencijų išduota daugiau nei yra legalių pardavimo taškų.

15 metų trukmės Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ jau netoli finišo. Tai vienas pagrindinių šių metų įvykių. Ir, be abejonės, kyla klausimas, ar Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) atsiėmus šilumos ūkį gyventojų padėtis gerės? Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.