Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39.
„Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, - kalbėjo prezidentė.
Ekonomistas Žilvinas Šilėnas taip pat stebisi, jei įmonės komercinės ir negeneruoja pelno, juk dividendų mokėjimas kaip tik paskatintų veikti efektyviau.
Geriausias neefektyvaus valdymo pavyzdys, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kuri, pasak prezidentės, jau kainavo tarptautinę gėdą.
„Ši pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus“, - teigė ji.
Įmonės neskatinamos dirbti efektyviai
Ekonomistas Ž. Šilėnas komentuoja, kad yra keli aspektai, dėl ko dividendus reikia mokėti. Pirmiausia, tai būdas priversti įmonę dirbti pelningai ir efektyviai.
„Kitaip tariant, geras šeimininkas dividendų nori ne tiek dėl apsipinigavimo, o kad priverstų veikti įmones efektyviai. Nemažai šių įmonių yra monopolininkės ir jos galėtų labai greitai pelną sugeneruoti pakeldamos kainas, nes vartotojai neturi kito pasirinkimo. Tačiau dividendų norime ne iš paimtų pinigų iš vartotojų, o įmonės efektyvumo sąskaita. Reikėtų domėtis, kodėl tam tikros įmonės atleistos: ar tikrai dėl to, kad vykdo didžiules investicijas?“, - svarsto ekonomistas.
Jis pastebi, kad visų įmonių kritikuoti neverta. Kritikos nusipelnė tos įmonės, kurios turėtų mokėti dividendus, tačiau jų nesugeneruoja arba dirba neefektyviai.
„Suprantu dar tokių įmonių kaip „Indėlių ir investicijų draudimas“, Lietuvos naftos produktų agentūra“, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, dividendų nemokėjimui. Tikėtina, kad Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui dividendai paliekami, nes jie daro investicijas į jūros uosto infrastruktūrą. Indėlių draudimas, manau, turi pinigų, tačiau juos nukreipia į papildomą rezervą, kas nėra blogai. Visgi nesuprantama kodėl visiškai komercine veikla užsiimančios įmonės: sanatorijos, poilsio namai yra atleisti nuo mokėjimų. Nerasčiau priežasčių kuo tai pateisinama“, - vertina ekonomistas.
Į valstybės biudžetą dividendų nemokančios įmonėsInfographic
Lentelėje pateikiami 2014 metų duomenys.
Neaiški strateginė misija
Žvelgiant į valstybei dividendų nemokančių įmonių sąrašą, kyla abejonių, kokią strateginę misiją atlieka poilsio namai ar sanatorijos. Šių įmonių veikla gali būti traktuojama komercine.
„Yra sąraše tokių įmonių, kurios tikrai užsiima komercine veikla, tuomet atsakymas būna, kad šių įmonių negalima parduoti, nes jos strateginės. Jei pasakai, kad jos tikrai nėra nei verslo, nei valstybės strateginė sritis, atsakoma, kad ta įmonė yra višta nešanti auksinius kiaušinius. Galima klausti kur šitie kiaušiniai, kur šitie dividendai“, - komentuoja Ž. Šilėnas.
Jis įsitikinęs, valstybė turi veikti kaip geras šeimininkas ir tikrinti tokių įmonių veiklą bei investicijas.
„Išskyrus vienetus šiame sąraše, visos kitos įmonės yra valstybės neefektyvumo pavyzdys. Na kam valstybinės veislininkystės ar avininkystės įmonės yra reikalingos? Arba kam reikia sanatorijos? Čia tikrai nėra jokia strateginė sritis, visiškai nenaudinga valstybei nei pinigais, nei kažkuo kitu. Praktiškai visas tas įmones sąraše, išskyrus kelias, būtų galima parduoti“, - įsitikinęs ekonomistas.
Įmonės arba sumoka pelno mokestį, arba yra nuostolingos
VĮ Turto bankas komentuoja, kad jiems atskaitingos įmonės arba nuostolingos, arba dalį pelno panaudoja buvusiems nuostoliams padengti. „2015 m. UAB Geoterma dirbo nuostolingai. AB Giraitės ginkluotės gamykla, AB „Autoūkis“ ir UAB poilsio namai „Baltija“ gavo pelną. Vadovaujantis teisės aktais įmonės sumokėjo pelno mokestį nuo dalies pelno, o likusi dalis buvo skirta praėjusių laikotarpių nuostoliams dengti“, - rašoma paaiškinime.
Visgi kodėl šios įmonės atsiduria tarp atleistų nuo dividendų mokėjimų įmonių sąraše, neatsakoma.
Nemažai įmonių priklauso Susisiekimo ministerijai. Tv3.lt primena, kad po prezidentės metinio pranešimo, ministras atsisakė komentuoti D. Grybauskaitės išsakytus principus.
„Pranešimų nekomentuoju iš principo“, - sakė Rimantas Sinkevičius.
Susisiekimo ministerija informuoja, kad yra ir tokių įmonių, kurios dirba pelningai ir sumoka pelno mokestį. Pavyzdžiui, VĮ Lietuvos oro uostai – 2015 m. dirbo pelningai, 2016 m. valstybės biudžetui skyrė 50 proc. uždirbto pelno – 1 056 312 Eur. VĮ „Infostruktūra“ – 2015 m. dirbo pelningai, 2016 m. valstybės biudžetui skyrė 50 proc. uždirbto pelno – 71 991 Eur.
Tačiau kitos sąraše esančios įmonės yra arba atleistos nuo bet kokio mokėjimo, arba dirba nuostolingai.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pelno įmokos į valstybės biudžetą nemoka, nes dalyvauja įgyvendinant Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kuris yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, teigia Susisiekimo ministerija. VĮ “Oro navigacija“ – pajamų ir sąnaudų struktūrą sudaro ir pelno paskirstymą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, todėl įmonė yra atleidžiama nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimo.
„VĮ Vidaus vandens kelių direkcija – pelno įmokos į valstybės biudžetą nemokės, nes 2015 m. dirbo nuostolingai. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2015 m. dirbo pelningai, bet nemokėjo dividendų, nes gautu pelnu dengė ankstesnių metų nuostolius“, - rašo Susisiekimo ministerija.
Ekonomistas Ž. Šilėnas pastebi, kad vis dėlto reikėtų atidžiai vertinti įmonių nuostolingumą, nes jis gali būti ir sąmoningas.
„Labai greitai galima parodyti, kad įmonė neva veikia nuostolingai: padidini atlyginimus ar išleidi pinigus ten, kur nereikėtų. Tuomet sakai, kad neturim mokėti iš ko dividendų. Tai klausimas dar ne tik, kad moka ar nemoka, bet klausimas kiek jų sumoka. Ar atneša kažkokią naudą šitos įmonės piliečiams, nes kokia nauda vidutiniam piliečiui už tai, kad valstybė turi poilsio namus?“, - stebisi Ž. Šilėnas.
