Ugnė Paulauskaitė

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

COVID-19 sergantis vilnietis prašo ESO atidėti numatytus darbus. Atliekant remontą, dalis Vilniaus gyventojų liks be elektros, o tai reiškia, kad kai kurie žmonės liks ir be šildymo, vandens bei negalės naudotis buitine technika. Vyras piktinasi, kad palikti sergančius žmones be šildymo net ir kelioms valandoms yra tiesiog nežmogiška. Bendrovė aiškina, kad atliks tuos darbus, kurių prašė patys gyventojai, tad jų nukelti neketina.

Lietuvoje rekordišku tempu plintant koronavirusui ir stipriai išaugus eilėms į testavimo punktus, gyventojai ėmė dėl COVID-19 tirtis namie. Iš vaistinių ir parduotuvių lentynų šluojami greitieji antigeno testai. Prekybininkai spėja, kad prie to prisidėjo išaugęs sergamumas, be to, didėjantis žmonių sąmoningumas ir noras testuotis namie. Pastarosiomis dienomis užsikrėtimų kreivei pakylant iki dar neregėtų aukštumų, gyventojai ėmė aktyviau testuotis namie.

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Praėjusį penktadienį Lietuvoje buvo laimėtas rekordinis loterijos prizas – daugiau nei 24 mln. eurų. Dar pirmadienį vakare paaiškėjo loterijos laimėtojas. Tai virš 40 m. amžiaus vadovu dirbantis vyras. Specialistai loterijos laimėtojus ragina juos kreiptis pagalbos, mat netikėtai gavus tokią pinigų sumą, gali būti sunku su ja susitvarkyti. Sausio 21-ąją pranešta, kad „Eurojackpot“ loterijoje vilnietis laimėjo 24 mln. eurų.

Skiepams nuo COVID-19 besipriešinantys, tačiau galimybių pasą vis tiek norintys turėti žmonės, atrodo, kuria ir sunkiai suvokiamus planus. Policija yra pradėjusi beveik 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su galimybių pasu ar skiepijimu. Bent vienas iš jų – atvejis kai galimai nuo narkotikų priklausomas žmogus už pinigus pasiskiepijo kito žmogaus vardu. Galimybių pasui įsigaliojus, skiepų priešininkai ėmė ieškoti būdų, kaip gauti ilgiau galiojantį galimybių pasą nesiskiepijant.

Nuo praėjusio pirmadienio renginiuose uždarose erdvėse visi vyresni nei 6 m. gyventojai turi dėvėti respiratorius. Vis dėlto 6-erių vaiko ir suaugusio žmogaus veidas skiriasi, tad vaikams yra reikalingas mažesnis respiratorius. Vaikams pritaikytų, mažesnių vaikiškų kaukių parduotuvėse ir vaistinėse apstu. Tačiau su respiratoriais situacija kitokia – jų pirkti neranda ne tik gyventojai, bet ir verslininkai.

Nuo šio pirmadienio įsigaliojo naujos izoliacijos taisyklės. Nuo šiol izoliuotis reikia tik tiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą šeimoje. Tiems, kas turėjo didžiausios rizikos sąlytį darbe, izoliuotis nebereikia. Tiesa, galioja atskiros išimtys tam tikrų profesijų atstovams. Pateikiame glaustą informaciją apie svarbiausius pasikeitimus ir šiuo metu galiojančią izoliacijos tvarką. Kam reikia izoliuotis? Nuo sausio 24-osios įsigaliojo izoliacijos taisyklių pakeitimai.

Saugumo situacija regione yra įtempta, tačiau ar bus karas, priklausys nuo Rusijos režimo, teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, šiuo metu Rusijos į Baltarusiją siunčiamos pajėgos yra apie tris–keturis kartus didesnės nei „Zapad“ pratybų metu. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Anušauskas: iniciatyva yra Rusijos pusėje Situacija regione įtempta.

Vakcinų nuo COVID-19 priešininkai skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją – neva kiekvienas rastas negyvas kūnas yra skiepų auka. Vis dėlto policija net nepateikia duomenų, ar rastas negyvėlis buvo paskiepytas nuo COVID-19, ar ne. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pernai yra gavusi 29 pranešimus apie mirtis po vakcinos, tačiau su vakcinacija mirtys nėra siejamos.

Akmenės rajono savivaldybė sudarė galimybę vaikams nuo COVID-19 pasiskiepyti mokyklose. Tai sukėlė pasisakymais prieš vakcinaciją pagarsėjusių politikų Seimo nario Valiaus Ąžuolo ir „Basų mamų“ lyderės Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienės pasipiktinimą. Vis dėlto meras atkerta, kad minėti politikai tiesiog skleidžia manipuliacijas ir kraunasi politinius dividendus. Dvi dienas dalis Akmenės moksleivių galėjo skiepytis tiesiog mokyklose.

Piniginę paramą gaunantys Radviliškio rajono gyventojai piktinasi įprastu metu negavę išmokų, kad jos stipriai vėluoja. Po Naujųjų metų jiems išmokos pristatomos per „Lietuvos paštą“. Pasak gyventojų, vėluojanti parama stipriai išderino žmonių gyvenimus, dalis jų esą liko be maisto. Vis dėlto savivaldybė ir už paramos pristatymą grynaisiais pinigais atsakingas „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad parama gyventojus gali pasiekti maždaug dvejų savaičių laikotarpiu, tad ji nevėluoja.

Epidemiologinei situacijai prastėjant, Akmenės rajono ugdymo įstaigos savaitei pereina prie nuotolinio ugdymo. Savivaldybė taip pat iki kovo uždraudžia renginius uždarose patalpose. Pasak mero, sprendimai priimti atsižvelgus į pastarųjų dienų užsikrėtimų skaičius. Apie tai pranešama savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Seimo narys Edmundas Pupinis užsikrėtė koronavirusu. Abu politikai šiuo metu izoliuojasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės darbotvarkėje nurodoma, kad M. Navickienei diagnozuota COVID-19 liga.  „Ji šiuo metu izoliacijoje ir dirba nuotoliniu būdu“, – nurodoma jos darbotvarkėje.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Penktadienio rytas vairuotojams buvo ne pats lengviausias. Dėl besitęsiančio snygio ir stipraus vėjo eismo sąlygos sudėtingos visoje Lietuvoje, dėl slidžios kelio dangos fiksuota eismo įvykių. Sudėtingos oro sąlygos pridarė bėdų vairuotojams. Šalyje dėl slidžios kelio dangos pasipylė eismo įvykiai. Įvykių Vilniuje buvo, bet žmonės nenukentėjo Sostinės policijai penktadienį nuo 6 val. iki 9:30 buvo pranešta apie aštuonis eismo įvykius dėl slidžios kelio dangos.

Greitieji antigeno testai prieinami praktiškai bet kur – jų nusipirkti galima parduotuvėse ar vaistinėse. Šie testai kiekvieną penktadienį taip pat dalijami ir mokyklose, pagal naują tvarką, dalis moksleivių savaitgaliais jais testuosis namie. Ką daryti, jei atlikote testą ir jo atsakymas yra teigiamas? Jei atlikote greitąjį COVID-19 testą ir prieš akis kasetėje matote du brūkšnelius, tai reiškia, kad tyrimo rezultatas yra teigiamas.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl įstatymo papildymo, kuriuo siekiama įteisinti vakcinų sukeltos žalos atlyginimą, tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo konfliktas. Seimo opozicijos atstovai svarsto, kad valdantieji bijo gauti tiek daug kreipimųsi, jog valstybė nebus pajėgi jų patenkinti. Todėl esą bando apsidrausti, kad nereikėtų iš biudžeto mokėti milžiniškų sumų.

Penktadienį daliai šalies moksleivių turėjo būti išdalinti greitieji antigeno testai. Vis dėlto kai kurios savivaldybės nusprendė testų moksleiviams namo neduoti ir juos testuoti tik mokyklose. Taip esą bus išvengta sukčiavimo arba užsikrėtimų slėpimo. Praėjusį penktadienį dalis šalies moksleivių iš mokyklos namo turėjo grįžti ne tik su namų darbais, bet ir su greitaisiais COVID-19 testais.

Nuo pirmadienio įsigaliojus reikalavimui renginiuose dėvėti respiratorius, gyventojai ėmė juos iš vaistinių lentynų tiesiog šluoti. Žmonės skundžiasi respiratorių nerandantys daugelyje vaistinių. Tačiau jų atstovai tikina, kad nors respiratorių paklausa ir išaugo, dalyje vaistinių jų gali nebūti, bet iš esmės atsargų pakanka.

Nors prieš priimant sprendimą Seimo salėje virė aršios diskusijos, parlamentas antradienį pritarė, kad asmens dokumentuose rašant asmenvardžius galima naudoti W, X ir Q raides. Priėmus sprendimą Seimo salėje nuskambėjo plojimai. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Buvusio premjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio nuomone, valdant pandemiją yra per daug blaškomasi, o tai esą diskredituoja pandemijos valdymo strategiją. „Jeigu pradedame blaškytis nuomones keisti, atrodome labai liūdnai. Iš pradžių sukėlė lūkestį žmonėms, kad skiepas išgelbės mus visus, po to, kad antras skiepas padės, tada trečias, tada sako, kad tai nieko nereiškia ir turite tokias pačias saviizoliacijos sąlygas kaip ir nepasiskiepiję.

Prezidentūrai išreiškus abejones dėl galimybių paso ateities, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pastebi, kad Prezidentūra pastaruoju metu ne kartą yra sukritikavusi Vyriausybės sprendimus. Vis dėlto galimybių pasas, pasak premjerės, nėra ta priemonė, kurios nebūtų galima keisti. Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, Vyriausybė pasklėbtų tuomet, kai sprendimai būtų priimti.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Pirmadienį įsigaliojus reikalavimui renginiuose uždarose patalpose dėvėti respiratorius, gyventojai juos tiesiog ėmė šluoti iš parduotuvių ir vaistinių lentynų. Kai kur respiratorių neliko. Vis dėlto prekybininkai patikina, kad atsargų užtenka ir visi norintys jų įsigyti, dar gali tai padaryti. Respiratorių kainos svyruoja nuo 99 centų iki kelių eurų už vienetą, kaina priklauso nuo respiratoriaus kokybės.

Galimybių paso atsisakyti atrimiausiu metu neplanuojama, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybės kanceliarija. Vis dėlto diskusijos, kaip galimybių pasas galėtų keistis, vyksta. Apie tai pranešta pirmadienį vykusioje SAM spaudos konferencijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad pernai buvo išpilta beveik 60 tūkst. vakcinos dozių. Pasak viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, vakcinos išpiltos dėl saugumo reikalavimų. Ateityje svarstoma arba užsakyti mažiau vakcinų, arba likutį dovanoti kitoms valstybėms. Savaitgalį paskelbta, kad per metus Lietuvoje buvo išpilta 57,6 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus. Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Migrantų krizę Lietuvai pavyko išspręsti, tačiau stovyklose iki šiol gerai yra ne viskas, sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Pasak jos, migrantų stovyklose iki šiol trūksta užimtumo, nepakanka erdvių, kur užsiėmimus būtų galima vykdyti. Dėl to prastėja migrantų psichologinė būklė.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Prisipažinkite, ir jūs naujuosius metus pradėjote pasižadėję imti sportuoti, numesti svorio, skaityti daugiau knygų, taupyti pinigus, daugiau keliauti... Sporto klubai pastebi, kad po Naujųjų į sales išties susirinko daugiau sportuojančių, tačiau treneriai jau dabar mano, jog netrukus jų motyvacija išblės. Sporto klubai pasakoja, kad sausis beveik kiekvienais metais yra tas mėnuo, kai salėse daugiausia žmonių.

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Apie tai ministras kalbėjo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti svarbiausi 2021-aisiais įgyvendinti darbai ir 2022 m. laukiantys pokyčiai.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Sostinės gyventojai skundžiasi miesto centre neveikiančiu apšvietimu. Žmonės piktinasi, kad pastaruoju metu eismo sąlygos mieste ir taip yra sudėtingesnės dėl oro sąlygų, tačiau vairuoti tampa dar sunkiau, kai gatvės neapšviestos. Vilniaus miesto gatvių apšvietimu besirūpinanti įmonė savo ruožtu teigia, jog gedimų išties būta, tačiau artimiausiu metu jie turėtų būti panaikinti. Supykdė tamsios gatvės Portalą tv3.lt pasiekė vilnietės Aušros žinutė.

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Turite pažymėjimą, kad esate persirgęs COVID-19 ir galėtumėte išsiimti galimybių pasą, tačiau to nepadarėte? Geriau išsiimkite, mat neturint galimybių paso ar europinio sertifikato, galite būti neįleistas į parduotuvę, kiną, sporto klubą ar kitur. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Jolanta. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jolanta. Moteris dar pernai metų pabaigoje, gruodį, persirgo COVID-19. Jos e.sveikatos paskyroje atsirado tai liudijantis įrašas.

Šiaulių mieste pasirodė abejones vakcinacija sėjantis plakatas. Viename iš miesto stendų buvo pakabintas plakatas, kuriuo akivaizdžiai sėjamos abejonės vakcinacija. Įmonė, kuriai stendas priklauso, atsiriboja nuo stende išsakytų teiginių ir sako propaguojantys visai priešingą poziciją dėl vakcinų. Be to, jau konsultuojasi su teisininkais, ar nebūtų galima sutartį nutraukti ir plakatą nukabinti.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

2021-ieji į statistikos istoriją įeis kaip vieni iš daugiausiai perviršinių mirčių nusinešę metai. Nors galutinių duomenų dar nėra, jau dabar galima numanyti, kad metų statistikoje pamatysime bent keliais tūkstančiais daugiau mirčių nei anksčiau. Specialistai tikina, kad to priežastis daugiau nei akivaizdi – COVID-19 pandemija. Receptas, kaip sumažinti mirčių perviršį taip pat aiškus – visiems gerai žinoma vakcinacija.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Įtampą Ukrainoje turėtų deeskaluoti ją sukėlusi Rusija, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Pasak profesoriaus, pasaulis turi stengtis atsilaikyti Rusijos agresijai.

Nesutarimai tarp Vyriausybės ir Prezidentūros Taivaniečių atstovybės ir kitais klausimais yra naudingi šalies priešams, sako pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

Kilus žurnalistų, visuomenės ir kai kurių politikų pasipiktinimui dėl sprendimo nebeskelbti tam tikrų duomenų apie kandidatus į politikus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo sprendimą pakeitė. Politikų privačių interesų deklaracijos visuomenei vėl turėtų būti prieinamos artimiausiu metu. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuo 2022-ųjų sausio 1-osios nustojo skelbti kai kuriuos duomenis apie politinius kandidatus. Tai VRK grindė keletos įstatymų redakcijų įsigaliojimu.

Trečiadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė 2022-ųjų karo prievolininkų sąrašus. Į tarnybą planuojama pašaukti beveik 4 tūkst. šauktinių, jų sąrašai visuomenei prieinami turėtų būti dar šią savaitę. Pranešama, kad apie šaukimą jaunuoliai nebus informuojami paštu – informaciją apie tarnybą jie turės susirasti internete. Sudarius sąrašus ministerijoje surengta spaudos konferencija.