Ugnė Paulauskaitė

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Vilniaus Užupio gimnazijoje pirmadienį abiturientų laukė neeilinė chemijos užduotis. Mokytojas į kontrolinį atsiskaitymą įtraukė užduotį pabaigti legendinę frazę „russkij korabl, idi n*****“. Idėja tokiu būdu išreikšti palaikymą Ukrainai mokytojui kilo spontaniškai, tačiau mokyklos vadovybė sako labiau pritarianti kitokiems palaikymo reiškimo būdams. „Russkij korabl, idi n*****“, – tokią frazę praėjusią savaitę rusų karo laivui pasakė Ukrainos Gyvatės salos pasieniečiai.

Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguz pasisakymas dėl karo Ukrainoje sukėlė audrą. Internete patalpintame vaizdo įraše meras Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pavadino pilietiniu. Vėliau meras naujienų portalui tv3.lt tikino omenyje turėjęs ne tai ir tvirtina griežtai smerkiantis Rusijos agresiją. Pilietinis karas yra vienos, dviejų ar daugiau visuomenės grupių karinis konfliktas. Dažniausiai kovojama dėl teisės valdyti šalį arba dėl dalies gyventojų noro atsiskirti.

Ukrainos užienio reikalų ministras Dmytro Kyleba sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai stebėtinai primena Adolfo Hitlerio elgesį. Ministras taip pat pabrėžia, kad pasaulis ir Ukraina turi būti pasiruošę galimam Baltarusijos prisijungimui prie karo, mat V. Putinas per tris su puse karo dienų nepasiekė nei vieno savo tikslo.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Pavasarėjant dažnas žmogus ima planuoti vasaros atostogas. Iš anksto numatyti atostogų datas dažnai prašo ir darbdaviai. Kelionių agentūros pastebi, kad lietuviai jau ruošiasi atostogų sezonui. Keliautojams jau yra pateikti išankstiniai pasiūlymai, tad kelionę susiplanavus dabar ne tik galėsite rinktis iš daugiausiai pasiūlymų, bet ir gausite patraukliausias kainas.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Lietuviams ėmus aktyviai aukoti ukrainiečiams, gali atsirasti norinčių iš to pasipelnyti. Buvo pervadintas į kalėjimą siunčiamo Antano Kandroto puslapis „Knygnešys gyvai“ ir sukurti dar bent keli puslapiai, kuriuose skatinama aukoti nežinomoms organizacijoms. Specialistai įspėja savo pinigų nepervesti nepatikimoms organizacijoms ir pataria, į ką atkreipti dėmesį aukojant.

Kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos aštrėjant, Lietuvos gyventojai suskubo rūpintis asmens tapatybės dokumentais. Migracijos departamentas sako, kad žmonės plūsta dokumentus pasikeisti. Portalo tv3.lt skaitytojų užfiksuotuose kadruose matyti, kad Migracijos departamentas Vilniuje penktadienį sulaukė tikro gyventojų antplūdžio. Nuotraukoje matyti pilna patalpa laukiančių žmonių. Skaitytojai stebisi tokiu užplūdusių žmonių kiekiu ir svarsto, ar tai negali būti susiję su karu Ukrainoje.

Prasidėjus karui Ukrainoje ir Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, kai kurie gyventojai sunerimo ir skuba apsirūpinti maisto produktais. Parduotuvės skaičiuoja, kad pirkėjų srautai išaugo maždaug dešimtadaliu, žmonės iš lentynų šluoja ilgo galiojimo produktus – aliejų, kruopas, miltus, konservus ir kitas būtinąsias prekes. Daugelis žiūri, kad prekių galiojimo laikas būtų ilgesnis.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Ketvirtadienį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vilniaus miestas yra pasirengęs priimti bent kelis tūkstančius ukrainiečių, sako meras Remigijus Šimašius. Apie tai ketvirtadienį R. Šimašius kalbėjo savo „Facebook“ paskyroje surengtoje transliacijoje. Jis vilniečiams pateikė kelis svarbiausius punktus, ką šioje situacijoje reikia žinoti. Mero vertinimu, „Kremliaus psichopatai“ siekia įbauginti Ukrainos žmones ir pasaulio gyventojus.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, ukrainiečiai užplūdo degalines. Twitter matomi vaizdai rodo, kad prie degalinių nusitiesė milžiniškos eilės, o Ukrainos sostinės gyventojai bėga iš Kijevo. Ekonomistas Adomas Ąžuolas Audickas LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo, kad ketvirtadienį ryte turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau dėl prasidėjusios Rusijos invazijos, skrydis buvo atšauktas. „Nuo 4 val.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad prasidėjęs karas turi tendencijas peraugti į pasaulinį karą. Pasak jo, viskas priklausys nuo to, kaip ilgai Ukraina sugebės atsilaikyti, tad jai šiuo metu yra reikalinga Vakarų parama. Apie tai specialistas ketvirtadienį ryte kalbėjo LRT radijuje.

Sekundės klausimas. Taip praėjusią savaitę Marijampolės rajone įvykusią tragediją apibūdina vietiniai. Pučiant stipriam vėjui ant važiuojančio automobilio užvirtęs medis pareikalavo 40-ies vyro ir 35-erių žmonos gyvybių. Be tėvų liko penki nepilnamečiai vaikai. Aiškėja, kad šeima į Marijampolės seniūniją atsikraustė po skaudaus likimo smūgio. Tąkart rajono gyventojai padėjo šeimai išlipti iš duobės.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Turėti vardinius automobilio numerius ar ypatingas raidžių bei skaičių kombinacijas – nereto vairuotojo svajonė. Numerius jie dažnai renkasi pagal savo vardo ar pavardės inicialus, o populiariausios skaičių kombinacijos yra tokios, kur visi trys ženklai vienodi. Nors numerius su ypatinga kombinacija „Regitroje“ galima gauti iki šimto eurų, skelbimuose internete kainos kur kas didesnės.

Vos sniegui nutirpus prasideda ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų kantrybės išbandymo metas. Po žiemos atsiveria takelių nelygumai ir ištrupėjimai. Gyventojai piktinasi, kad takelių taisyti niekas nesiskubina, tačiau savivaldybės aiškina, kad tai daryti dar per anksti. Dar tik vasaris, oro sąlygos dar gali keistis, tad keisis ir takelių būklė. Dėl ledo ir temperatūrų skirtumų tiek keliuose, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų takeliuose po žiemos atsiranda nelygumų.

Mįslingai dingusio Evaldo Rusio artimieji pastaruosius keturis mėnesius išgyveno tikrą košmarą. Būtent tiek laiko praėjo nuo lemtingo vakaro, kai išėjęs iš draugų vestuvių Klaipėdoje jaunas vyras dingo be žinios. Atrodo, išbandyta viskas – išieškoti vandens telkiniai, apžiūrėtos sausumos teritorijos, mestos gausios savanorių pajėgos, tačiau E. Rusio likimą vis dar gaubia paslaptis. Nuo mįslingo 31-erių E. Rusio dingimo praėjo keturi mėnesiai.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Į Panevėžio rajone esantį kaimą atvykusiai greitosios medicinos pagalbos brigadai pačiai prireikė pagalbos. Atvažiavęs į kiemą automobilis įstrigo purve, o bandydamas išvažiuoti žemėmis nutaškė dvejų aukštų namą. Namo gyventojai piktinasi išniokotu kiemu ir suka galvą, kaip reikės nuvalyti pastato fasadą. Tačiau prašo supratingumo – prasidėjus atlydžiui kai kurie keliai tampa sunkiai išvažiuojami. Pasirodo, būna ir taip, kad gelbėtojams patiems prireikia pagalbos.

Ketvirtadienį ant važiuojančio automobilio užvirtus medžiui be tėvų liko penki vaikai. Šiuo metu visi vaikai yra saugūs, jais rūpinasi artimieji. Savivaldybė ir vaiko teisių specialistai vertina vaikams reikalingos pagalbos poreikį ir ketina užtikrinti, kad visa reikalinga pagalba jiems būtų suteikta. Ketvirtadienį Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija. Kelyje Vilkaviškis–Marijampolė ant važiuojančio automobilio užvirtus medžiui žuvo du žmonės. Dar vienas sunkiai sužeistas.

Trečiadienį Kaune be žinios dingo paauglė. Artimieji praneša, kad mergaitė iš namų išėjo be tikslo ir nerimauja, kad jai galėjo kažkas nutikti. Policija dėl mergaitės dingimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį „Facebook“ grupėje „Dingusių žmonių paieška“ atsirado įrašas, kad Kaune dingo paauglė. Įraše nurodoma, kad 2005 m. gimusi U. N. dar trečiadienį apie 17 val. išėjo iš namų, esančių Geležinkelio gatvėje Kaune ir iki šiol negrįžo.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai skambina žmonėms, klausia, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 jie patyrė nepageidaujamų reakcijų ir vėliau pasiūlo jiems nusipirkti vaistų nuo „labai pavojingų šalutinių poveikių“. Specialistai įspėja ant sukčių kabliuko neužkibti, nes neaiškių vaistų vartojimas gali ne tik paploninti piniginę, bet ir pakenkti sveikatai.

Policija ruošiasi Vasario 16-osios minėjimui. Gauta informacijos, kad šventės metu gali kilti neramumų, tad policija didina savo pajėgas. Prie įvažiavimo į Vilnių veiks patikros punktai, policijos pareigūnai tikrins kai kurių atvykstančių į šventę krepšius ir stebės, kad nebūtų naudojamos jokios triukšmą keliančios priemonės. Tikėtina, kad Vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų.

Tikėtina, kad vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų. Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad savo nuomonę demokratinėje valstybėje reikšti gali kiekvienas gyventojas, tačiau bandymas šaukti ir neleisti kalbėti iš tikrųjų tik rodo žmonių nepagarbą sau. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: elgiantis priešingai būtų kita Vyriausybe nepatenkinta grupė Yra ženklų, kad vasario 16 d. minėjime kils neramumų.

Užsiminus, kad pasiekėme pandemijos piką, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad artimiausiomis dienomis pandemijos statistika dar nedžiugins. Tikėtina, kad pamatysime išaugusius mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nepaisant to, pasak I. Šimonytės, apribojimų turėtų mažėti. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: „Apribojimų turėtų mažėti, jei nenutiks ko nors nenumatyto“ Ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad dabartinė pandemijos banga jau perkopė piką.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva karo Ukrainoje kontekste gali jaustis saugi tiek, kiek taip jaustis leidžia pats faktas. Pasak jos, tarp Ukrainos ir Rusijos esanti įtampa yra tai, kas XXI a. neturėtų vykti. Premjerė taip pat svarsto, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą lietuviams galėtų pasijausti išaugusiomis sąskaitomis. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje.

Nuo mįslingo Evaldo Rusio dingimo praėjo maždaug keturi mėnesiai. Tiek laiko nežinioje gyvena jauno vyro artimieji. Nors kol kas reikšmingų pėdsakų surasti nepavyko, šeima ir policija rankų nenuleidžia. Artimiausiu metu į Danę vėl turėtų nerti narai, o prie paieškų sausumoje ketina prisijungti neabejingi užsienio gyventojai. Vilties, kad dingęs E. Rusys bus rastas gyvas vis mažiau. Tokiomis nuotaikomis dalijasi 31-erių vyro artimieji.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) primygtinai rekomendavus lietuviams nevykti į Ukrainą, keliones į šią šalį atšaukia ir kai kurios kelionių agentūros. Ukraina paprastai tokiu metų laiku yra populiari dėl savo slidinėjimo kurortų. Atsižvelgdama į kintančią saugumo situaciją Ukrainoje, Lietuvos URM rekomenduoja atsisakyti nebūtinų kelionių į šią valstybę. „Šalyje jau esančius Lietuvos piliečius prašome įvertinti tolesnio buvimo šalyje būtinumą“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Valentino dieną poros planuoja bent trumpam pabėgti iš namų. Šalies viešbučiai ir sanatorijos skaičiuoja, kad kai kur paskutiniai numeriai buvo užsakyti dar prieš kelias savaites, tad norint rasti nakvynę paskutinę minutę belieka kliautis laime. Šiemet Valentino diena sutampa su moksleivių atostogų pradžia ir šventine savaite. Valentino diena bus pirmadienį, o trečiadienį bus minima Vasario 16-oji tad laukia nedarbo diena. Ta proga įsimylėjėliai ketina pailsėti viešbučiuose ir sanatorijose.

Dar nesugalvojote kaip per Valentino dieną nustebinsite savo mylimąjį? Paskubėkite, mat rinktis praktiškai nebeturite iš ko. Kai kurie restoranai sako, kad paskutiniai staliukai romantiškoms Valentino dienos vakarienėms buvo rezervuoti jau seniai. Valentino diena yra metas, kai norime nustebinti savo mylimus žmones. Kone dažniausia staigmena – romantiška vakarienė restorane. Restoranai Valentino dienai planuoja ypatingas šventines vakarienes.

Dar neseniai su nuo COVID-19 mirusiais žmonėmis reikėjo atsisveikinti prie uždaro karsto. Šermenys buvo trumpi, o laidotuvėse galėjo dalyvauti tik patys artimiausi žmonės. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar pernai metų gale pakoregavo rekomendacijas ir nuo šiol toks žmogus gali būti šarvojamas bei laidojamas įprasta tvarka. Žmonės stebisi, kad rekomendacijos pasikeitė. Nuo COVID-19 miręs žmogus dabar jau gali būti šarvojamas atvirame karste.

Įsimylėjėliai Valentino dienos proga kraunasi lagaminus. Atlaisvinus kelionių suvaržymus, didelė dalis balandėlių meilės dieną paminės svetur. Itin populiarios romantiškosios kryptys – Paryžius, Roma ar šiltieji kurortai. Romantiškai savaitgalio kelionei žmonės negaili kelių šimtų eurų, o į kai kuriuos lėktuvus jau nebėra vietų. Valentino diena yra puiki proga nustebinti savo antrąsias puses.

Riaušės prie Seimo kainavo ne tik jų organizatoriams, bet ir malšintojams. Aiškėja, kokius nuostolius dėl riaušių metu sužalotų pareigūnų ir apgadintos technikos patyrė policija, Viešojo saugumo tarnyba, Seimas bei kitos institucijos. Bendra ieškinių suma siekia apie 100 tūkst. eurų. Rugpjūčio 10 d. prie Seimo rinkosi protestuotojai. Planuota, kad tądien nuo ryto Nepriklausomybės aikštėje vyks mitingas prieš pandemijos valdymo priemones.

Aiškėja daugiau detalių apie pareigūnams ketvirtadienį įkliuvusią „Opel Zafira“ vairuotoją. Kaip praneša policija, moteris vairavo sunkiai apgirtusi, be to, neturėjo teisės vairuoti, o pakliuvusi į pareigūnų rankas, ėmė spardytis. Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose vairuotojas Tadas pasidalijo užfiksuotu neeiliniu vaizdu.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojus reikalavimui nebestatyti automobilių sankryžose tarp kelių ir įvažiavimų į kiemus, kurį laiką į šio reikalavimo laikymąsi žiūrėta atlaidžiau. Vis dėlto dabar kai kurios savivaldybės jau baudžia ne vietoje automobilius palikusius vairuotojus. Bauda už tai gali siekti iki 90 eurų, o išskirtinais atvejais automobilis gali būti nutemptas. Nuo metų pradžios įsigaliojo pluoštas Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Moksleiviai periodiškai testuojami, dėvi kaukes, skirstomi jų srautai, tačiau COVID-19 protrūkių žemėlapyje ugdymo įstaigos absoliučiai pirmauja. Kai ribojimų tiek, kodėl užsikrėtimų mokyklose daugėja? Mokyklų vadovai pabrėžia, kad užkratas į įstaigas dažniausiai atkeliauja iš namų, tad pirštus beda į moksleivių atsipalaidavimą ir tėvų neatsakingumą. Vis dėlto ministerija aiškina, kad mokyklos pirmauja testavimo apimtimis, tad natūralu, kad atvejų čia nustatoma daug.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Nuo pat koronaviruso ribojimų pradžios tam tikros visuomenės grupės skatino panaikinti visus reikalavimus ir tiesiog leisti visiems žmonėms persirgti. Naujų užsikrėtimų skaičiui kylant, ribojimai naikinami – jau netrukus atsisveikinsime su galimybių pasu, kalbama, kad palaipsniui gali nelikti ir kitų ribojimų. Kai kurie specialistai svarsto, kad paleidus pandemijos valdymą iš rankų ir leidus persirgti visiems gyventojams, pandemijos pabaiga ateitų greičiau.

Galimybių pasas prekybininkams atnešė milijoninius nuostolius, o vien jo patikrai kas mėnesį išleisti šimtai tūkstančių eurų, sako verslininkai. Jie džiaugiasi stabdomu galimybių pasu ir tikisi, kad šis žingsnis palaipsniui padės klientų srautams sugrįžti į priešpandeminį lygį. Trečiadienį verslininkai išgirdo ilgai lauktą žinią – Vyriausybė nuo šeštadienio stabdo galimybių pasą.

Koronavirusu užsikrečiant vis daugiau gyventojų, užkrato neišvengia ir medikai. Ligoninės ir poliklinikos skaičiuoja, kad šiuo metu COVID-19 serga dešimtys jų darbuotojų. Nors skaičius iš šalies ir atrodo nedidelis, ligoninių vadovai situaciją sako stebintys su nerimu. Net ir vienas iškritęs darbuotojas apsunkina įstaigų darbą. Be to, bijoma, kad užsikrėtimų ligoninėse tik daugės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsisprendė – Valdui Adamkui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Šį titulą kadenciją baigusiam prezidentui skirti siūlė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dėl to trečiadienį diskutuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Kandidatūrai pritarta bendru sutarimu. Meras R. Šimašius teigė, kad garbės pilietis turėtų telkti visuomenę, turėtų didelius nuopelnus Lietuvai bei sostinei, kartu žvelgtų į ateitį.

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.