Per dieną pastarąją savaitę vidutiniškai patvirtinama apie 10 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Jei taip ir toliau, nereikės nei metų, kad persirgtume praktiškai visi.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) medicinos genetikas Lukas Žemaitis ketvirtadienį naujienų agentūrai BNS pripažino, kad greitas viruso plitimas iš esmės gali padėti suvaldyti pandemiją, gyventojams natūraliu būdu suteikdamas imunitetą.
„Stebime įdomią situaciją, kai omikron atlieka tarsi ir tokią paslaugą „paskiepydamas“ natūraliu būdu tuos, kurie nespėjo pasiskiepyti. Tai, vėlgi, galime tikėtis tam tikro atvejų sumažėjimo, manyčiau, reikšmingo. Bet reikia laukti, žiūrėti, kaip viskas pasikeis, nes gana sunku tai prognozuoti“, – kalbėjo L. Žemaitis.
Galbūt laikas visus pandemijos valdymo ribojimus tiesiog palikti užnugaryje ir kaip tik siekti, kad COVID-19 persirgtų kuo daugiau žmonių?
Kuo daugiau užsikrėtimų – tuo arčiau pandemijos pabaiga?
Vilniaus universiteto (VU) profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kad Lietuvoje per parą patvirtinamų užsikrėtimų skaičius iš tikrųjų yra didesnis nei tas, kurį Statistikos departamentas paskelbia kiekvieną rytą.
Dalis užsikrėtusiųjų nespėja laiku pasidaryti PGR testo, kai kurie žmonės nejaučia simptomų ar dėl kitų priežasčių nusprendžia nesitestuoti, tad į oficialią užsikrėtimų statistiką nepapuola.
Trumpai tariant, kiekvieną dieną imunitetą COVID-19 įgija daugiau žmonių nei galime matyti statistikoje.
Pasak profesorės, skiepijimas ir persirgimas kuria kolektyvinį imunitetą, tad kuo daugiau žmonių įgija atsparumą virusui, tuo geriau. Kartu, kuo daugiau žmonių sėkmingai perserga COVID-19, tuo mažiau galinčių užsikrėsti lieka, o tai veda link pandemijos pabaigos.
„Imunizacija yra pagrindinis dalykas, kuris ir anksčiau sustabdydavo pandemijas. Tą mes žinome tiesiog iš istorijos – niekas kitas, kaip tik atsparių žmonių atsiradimas, negali sustabdyti viruso plitimo.
Bangos iš esmės kyla todėl, kad atsiranda nauji variantai, kurie greičiau plinta. Paprastai žmonės, kurie yra neseniai persirgę, per sekančią bangą neužsikrečia, tačiau virusas užkrečia tuos asmenis, kurie yra nepersirgę.
Bangos taip ir ritasi, kol galų gale pasiekiamas labai aukštas imunizacijos lygis. Tai nėra 70 proc., o, pavyzdžiui, 95 proc.“ – tv3.lt aiškina A. Žvirblienė.
Kaip aiškina VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, bet kokie pandemijos valdymo ribojimai iš esmės yra tik politinės priemonės, nurodančios valstybės požiūrį ir poziciją. Pasak jo, pandemija gali sustoti tik tada, kai nebeliks terpės, kur užkratas galėtų plisti.
Tokios teorijos pavyzdys galėtų būti gripo protrūkiai.
„Vienu metu šaltuoju metų sezonu gripu visi neserga. Serga kažkuri populiacijos dalis, dažniausiai tai bus, tarkime, vaikai, kuriems tai yra pirmasis susidūrimas su gripo virusu. Jie neturi imuniteto. Kai kurie sergantieji bus vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl nusilpusio imuniteto yra imlūs.
Dalis žmonių bus tie, kurie gripu ar gripo atmaina yra sirgę praėjusiais metais, bet dabartinio sezono viruso giminaičiu buvo susidūrė prieš 10 metų“, – tv3.lt teigia G. Dudas.
Ar ateityje kils naujų koronaviruso bangų, priklausys nuo to, ar atsiras naujų atmainų ir nuo to, kokį imunizacijos lygį bus pasiekusi žmonija.
Dabartinė banga dar turi potencialo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio teigimu, turimi duomenys rodo, kad dabartinė koronaviruso banga dar turi potencialo. Tikėtina, kad dar ir kitą savaitę nematysime ženklesnio atvejų skaičiaus kritimo.
Pasak analitiko, jei neatsiras dar viena koronaviruso atmaina, gali būti, kad pavasarį pandemija baigsis ir pereis į endemiją ar kitą būseną.
Atsiradus omikron atmainai, buvo girdėti svarstymų, kad ši atmaina reiškia, jog koronavirusas po truputį išsikvepia. Nors duomenų apie šią atmainą kol kas turima nedaug, aišku tiek, kad ji plinta greičiau, tačiau pasižymi kiek lengvesne ligos eiga.
VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas G. Dudas pastebi, kad nuo pat pandemijos pradžios girdėjome apie daug koronaviruso atmainų, tačiau ženkliai pandemijos eigą paveikė trys – alfa, delta ir omikron. Šiuo metu, pasak mokslininko, nepanašu, kad virusas išsikvepia.
„Ką matėme visą laiką ar dabartinėje situacijoje, kai ribojimai yra laisvinami, tai labiau yra ne viruso judėjimas link kažko, bet labiau atspindi tai, kad visuomenė tampa vis labiau imunizuota. Gana didelė visuomenės dalis yra paskiepyta, labai nemaža dalis yra persirgę. Dabar žmonės bus ne tik vakcinuoti ar persirgę, bet ir vakcinuoti, ir persirgę.
Būtent tai lemia, kad pakartotinės infekcijos sugeba sukelti vis mažiau problemų, nes žmogaus imuninė sistema yra gana gerai susipažinusi su visais viruso baltymais. Todėl iš karto, nors ir naujai atmainai užkrėtus, jau turi kažkokį atsaką antikūnais“, – aiškina G. Dudas.
Dėl idėjos atleisti visus ribojimus ir leisti persirgti visiems, specialistai nesutaria
Jei mokslininkai sutaria, kad didesnis imunizacijos lygis reiškia vis labiau artėjančią pandemijos pabaigą, ar nebūtų tikslinga paleisti visus ribojimus ir tiesiog leisti visiems žmonėms persirgti?
Virusų tyrinėtojas G. Dudas svarsto, kad kaip pandemijos sprendimo būdas, pasiūlymas leisti persirgti visiems, yra visiškai normalus. Pasak jo, kol mokslininkams nėra duotas parametras, kiek kainuoja vieno žmogaus gyvybė, tol bet kokie pandemijos valdymo būdai yra tiesiog politiniai sprendimai.
VU profesorė A. Žvirblienė aiškina, kad ribojimų tikslas niekad ir nebuvo priartinti pandemijos pabaigą. Ribojimais nuo perkaitimo buvo saugoma sveikatos priežiūros sistema.
„Priemonės gali suplokštinti staigų infekcijų kilimą, tačiau tai nesprendžia problemos iš esmės, nepadidina atsparių žmonių skaičiaus. Pandemiją stabdo būtent atsparių žmonių skaičius“, – sako A. Žvirblienė.
Šiuo metu, kaip pastebi profesorė, jau einama link to, kad visų ribojimų artimu metu bus atsisakoma, o pandemija bus palikta savieigai. Pasak pašnekovės, galimybių paso sustabdymas yra žingsnis link to.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus visų ribojimų panaikinimas gali padidinti ligoninėms tenkančią naštą. Todėl tikėtina, kad ribojimai bus naikinami palaipsniui.
Tačiau J. Augutis laikosi šiek tiek kitokios pozicijos. Jo nuomone, idėja leisti persirgti visiems kelia dvejonių.
„Statistiškai galima taip elgtis. Tačiau kiekviena liga yra pavojinga žmogui, tuo labiau tokia, kaip COVID-19, kuri nelabai žinoma su savo pasekmėmis. Todėl lengvabūdiškai leisti visiems persirgti, nemanyčiau, kad būtų teisingas kelias. Turbūt, nei viena šalis pasaulyje tuo neina ir bando kiek įmanoma labiau apsaugoti savo visuomenes, kad kuo mažiau žmonių persirgtų.
Visiškai atleisti skiepus ir pasakyti, kad liga kaip skiepai, tegul visi užsikrečia, manau, būtų nelabai atsakingas žingsnis“, – svarsto J. Augutis.
Pasak profesoriaus, nevakcinuotiems žmonėms išlikti nepersirgusiems iki pandemijos pabaigos praktiškai neįmanoma. Norint neužsikrėsti reikėtų užsidaryti namuose, niekur neiti ir reikalingus produktus pirkti nuotoliniu būdu.
Specialistai primena, kad šiuo metu efektyviausia imunizacijos priemonė yra vakcinacija. Vakcina apsaugo nuo sunkios ligos formos ir nuo mirties.
„Didžioji apsauga buvo ir lieka vakcinacija. Jeigu žmogus pasiskiepija sustiprinamąja doze, statistika yra negailestinga tiek mirčių ir netgi užsikrėtimų atveju. Sakoma, kad vakcina pilnai neapsaugo – tai yra tiesa, tačiau užsikrečiančių santykis, jei perskaičiuotume, matytume, kad dvigubai daugiau užsikrečiančių yra nepasiskiepiję. Tikrai negalima nuleisti rankų, reikia vakcinuotis. Kitos tokios veiksmingos priemonės neturime“, – apibendrina J. Augutis.
Stabdo galimybių pasą
Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.
„Pandemija tikrai nesibaigė. Tiesiog pastarąsias savaites darome tolimesnius mūsų veiksmų pakeitimus pagal tai, kaip elgiasi omikronas. Turėjome izoliacijos pokyčius, dabar mūsų prioritetas yra testavimas, rūpinamės respiratoriais. Dabar ateiname į etapą, kada norime aptarti kitas priemones, kurios susijusios su keliavimu, su galimybių pasu“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
A. Dulkys neabejoja, kad galimybių pasas padėjo valdant COVID-19 pandemiją ir paskatino skiepijimąsi.
„Turėdami tas žinias apie tai, kaip elgiasi omikrono atmaina, matome, kad jai plintant, rizika užsikrėsti išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems asmenims. Todėl galimybių paso, kaip COVID-19 valdymo priemonės, reikšmė yra gerokai sumažėjusi. Siūlome sustabdyti galimybių paso veikimą šalyje, o esant nepalankiai epidemiologinei situacijai ir poreikiui, bus galima grįžti prie jo taikymo“, – sakė A. Dulkys.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nedrįso teigti, kad galimybių paso Lietuvoje niekada nebeprireiks. Jos manymu, tai buvo geras įrankis valdant pandemiją bei skatinant gyventojus skiepytis.
„Jaučiuosi kaip nekrologą skaitydama. Labai gerai bus, jeigu nebereikės grąžinti šito įrankio“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
Ribos klientų skaičių
Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, net ir atsisakius galimybių paso, gyventojams vis tiek įvedami tam tikri ribojimai.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į 2 m saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai.
Kartu nuspręsta kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus viešus renginius leisti vykdyti užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, t.y.: asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt.
Galimybių paso atsisakoma nuo vasario 5 dienos.
