Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2021-ieji į statistikos istoriją įeis kaip vieni iš daugiausiai perviršinių mirčių nusinešę metai. Nors galutinių duomenų dar nėra, jau dabar galima numanyti, kad metų statistikoje pamatysime bent keliais tūkstančiais daugiau mirčių nei anksčiau. Specialistai tikina, kad to priežastis daugiau nei akivaizdi – COVID-19 pandemija.

2021-ieji į statistikos istoriją įeis kaip vieni iš daugiausiai perviršinių mirčių nusinešę metai. Nors galutinių duomenų dar nėra, jau dabar galima numanyti, kad metų statistikoje pamatysime bent keliais tūkstančiais daugiau mirčių nei anksčiau. Specialistai tikina, kad to priežastis daugiau nei akivaizdi – COVID-19 pandemija.

REKLAMA

Receptas, kaip sumažinti mirčių perviršį taip pat aiškus – visiems gerai žinoma vakcinacija.

Higienos institutas: „Perviršis susidaro dėl COVID-19“

Naujausi Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad per pirmus 11 2021-ųjų mėnesių mirė 43 511 žmonių. Per tą patį laikotarpį 2020-aisiais mirė 37 704 žmonės. Iš viso per 2020-uosius fiksuotos 43 547 mirtys, tai reiškia, kad 2021-ųjų galutiniuose duomenyse matysime bent keletu tūkstančių daugiau mirčių nei 2020-aisiais.

Mirčių duomenis apibendrina ir išsamesnę statistiką renka Higienos institutas. Higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė informuoja, kad išankstiniais duomenimis, 2021-aisiais iki spalio mirė 6 140 gyventojų daugiau nei tą per tą patį laikotarpį 2020 m.

REKLAMA

5 209 mirtys yra COVID-19 pacientų mirtys.

„Iš esmės, tik mažiau negu tūkstantis mirčių priskiriama kitoms priežastims. Perviršis susidaro dėl COVID-19“, – tv3.lt duomenis apibendrina R. Ustinavičienė.

Be COVID-19, kaip pasakoja specialistė, šiek tiek augo mirčių skaičius dėl kraujotakos sistemos ligų.

„Jei žiūrėtume absoliučius skaičius – padidėjo 934 mirtimis. Lyginant su 2020 m. – 5 proc. daugiau mirčių. O jei lygintume su ankstesnių, ikipandeminių 2019 m. vidurkiu, skirtumas mažesnis – apie 3 proc.“ – komentuoja R. Ustinavičienė.

Šiek tiek augo ir virškinimo sistemos sutrikimų sukeltų mirčių skaičius. Jų pernai iki spalio padaugėjo 138 mirtimis, tai yra apie 8 proc. lyginant su 2020-aisiais.

Dalies mirčių buvo galima išvengti

Statistikos departamento duomenimis, nuo pat pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė 7504 gyvybes.

„Labai liūdna, kad tokį skaičių mirčių mes turime. Pagrindinė priežastis, žinoma, yra kelios gana aukštos COVID-19 bangos. Turėjome rekordinius skaičius, nežiūrint to, kad Vyriausybė taikė panašias priemones, kaip ir kitos šalys“, – tv3.lt duomenis komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorius sako, kad įtakos mirtingumui nuo COVID-19 galėto turėti vienas dalykas, kuriuo Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių. Pasak jo, tai yra vakcinacija.

COVID-19 daugiausiai pareikalavo vyresnėms amžiaus grupėms priklausiusių lietuvių. Tuo pat metu kitos šalys yra paskiepijusios daugiau vyresnių gyventojų, tad ir mirčių statistika ten geresnė.

Kaip žinia, nors COVID-19 yra pavojingas visiems žmonėms, ypatingos rizikos grupei priskiriami vyresni gyventojai. Daugiausiai COVID-19 nusinešė 80–89 m. amžiaus grupei priklausiusių lietuvių.

„Gal bendrieji vakcinacijos rodikliai ir nesiskiria, vyresniųjų amžiaus grupių statistikoje matyti esminis skirtumas. Daugelis šalių šiose grupėse yra perkopę 90 proc. ir netgi 95 proc. Mūsų, deja, yra apie 70 proc.“ – vardija profesorius.

Paklaustas, ar tokio didelio kiekio mirčių vyriausiose amžiaus grupėse buvo galima išvengti, J. Augutis neabejoja. Padėti galėjo jau kiekvienam gerai žinoma priemonė – skiepai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei būtume turėję per 90 proc. paskiepytų pilna vakcinacijos schema ir vėliau sustiprinančiąja doze, tokių didelių skaičių tikrai neturėtume“, – apibendrina J. Augutis.

Prisideda gyventojų sveikatos būklė ir sveikatos sistemos spragos

Apžvelgdamas mirčių dėl kitų priežasčių duomenis, J. Augutis atkreipia dėmesį į bendrą lietuvių sveikatą. Ji toli gražu nėra tokio aukšto lygio, kaip kitose valstybėse.

„Jei pasižiūrėtume į duomenis, kiek žmogus po 65 m. pragyvena santykinai sveikai, tai Skandinavijos šalyse šis laikotarpis yra 15–17 m. Mūsų sveikas amžiaus tarpsnis po 65 m. tesiekia 5–6 m.“ – teigia J. Augutis.

Kita priežastis, kodėl galėjo atsirasti perteklinių mirčių – padidėjusi sveikatos priežiūros įstaigų apkrova. Prasidėjus pandemijai, ligonines užplūdo COVID-19 pacientai, imtos riboti planinės paslaugos. Tai, pasak J. Augučio, galėjo prisidėti prie suprastėjusios kai kurių gyventojų sveikatos.

„Patys žmonės rečiau kreipdavosi ir susidarė eilės. Visoms šioms priežastims susidėjus, rezultatai nestebina. Reikia iš to daryti išvadas, stengtis, kad to nebūtų“, – svarsto J. Augutis.

REKLAMA
REKLAMA

Kada galime tikėtis grįžti į priešpandeminį lygį mirčių statistikoje? J. Augutis įspėja, kad kol koronavirusas cirkuliuos mūsų aplinkoje, tol šioks toks mirčių perviršis turėtų būti fiksuojamas.

„Turėdami didelius skaičius sergančiųjų, turėsime skirti didelius sveikatos apsaugos sistemos resursus – medikus, lovas, medikamentus ir t.t. Kentės kitos paslaugos ir tai dar kurį laiką atsilieps.

Dveji metai nepraėjo be pasekmių. Yra sustojusios vėžio, kraujagyslių ir kitos profilaktikos programos. Žinoma, kad susidariusias problemas reikės spręsti. Tikimės, kad šie metai bus paskutiniai, kada koronavirusas aktyviai veikia. Jis išliks ir toliau, bet galbūt tai nebegrės tokiais didžiuliais nuostoliais“, – sako J. Augutis.

Klaidinga interpretacija

Vakcinacijai įsibėgėjus, socialiniuose tinkluose susibūrė prieš skiepus nusiteikusių gyventojų grupės. Pateikiamus statistinius duomenis apie mirčių perviršį dažnas tokių grupių narys interpretuoja klaidingai.

Socialiniuose tinkluose galima rasti versijų, neva mirčių perviršis atsirado dėl vakcinų, neva ėmė mirti pasiskiepiję žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto tokie teiginiai yra netiesa, sako J. Augutis.

„Seku viso pasaulio spaudą, medikus ir statistiką, tikrai nėra buvę, kad kur nors atsirastų statistiškai ryškesnė pagrįsta informacija, jog padidėjo mirtingumas nuo vakcinų. Tokios informacijos tikrai nėra. Jei taip rašantys žmonės kažkur tokią informaciją turi, tegul viešai paskelbia“, – teigia J. Augutis.

Portalas tv3.lt primena, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nėra nustačiusi priežastinio ryšio tarp mirčių ir vakcinų.

Nuo vakcinacijos pradžios iki pernai metų paskutinės dienos, tarnyba yra gavusi 6 739 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, 6 323 iš jų buvo nesunkios.

Higienos instituto duomenimis, daugiausiai mirčių sukelianti priežastis 2021 m. sausio–spalio mėnesiais buvo kraujotakos sistemos ligos. Jos per šį laikotarpį nusinešė beveik 19 tūkst. lietuvių gyvybių.

Reikia žmones gydit nuo visų ligų,o ne tik nuo covid ir taip nebūtų,telefonu daug pagydyti neišeina,juolab pasidaryt tyrimus,visi tą žino ,tik pastoviai žmonėms tokiais straipsniais smegenis plauna
Niekas manęs neprivers skiepytis,kaip turi šeimoje mirusi po pilnos vakcinacijos,tai ne už ką nebusiu ekspirenentu ir dar sako ,kad nera prievartos,jeigu nesiskiepyji lauk iš darbo,kol nebuvo skiepytas jokiųproblemų neturėjo o po skiepų atsirado problemų su sveikata,ligos istorijoje jokių sveikatos ligų ,kas metai del darbo turėjo tikrintis sveikatą ,del širdies jokių nusiskundimų neturėjo,tai jūsų tas iš girtas skiepas,žmogų nuvaro į kapus,nei mano tėvai, nei seneliai ,nesiskiepys ,kad nuvarytu į kapus ar prarastum sveikatą,smiepykites,ačiū mums tų skiepų neteikia nori gyventi,
Pasirodė nuotolinio gydymo rezultatai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų