Ugnė Paulauskaitė

Karas Ukrainoje greitai nesibaigs, įsitikinę „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ir diplomatas Albinas Januška. Anot jų, Rusijos kariuomenės nereikėtų nuvertinti, o jei ją iš Ukrainos pavyks išstumti iki kitų metų liepos, tai būtų kone stebuklas. Apie tai jie kalbėjo „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad aktyvūs karo Ukrainoje veiksmai turėtų baigtis už dviejų mėnesių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

Karas Ukrainoje veikia ir Lietuvos turizmo sektorių. Kurortų atstovai pasakoja, kad kai kurie užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, atšaukinėja keliones į Lietuvą. Be to, pastaruoju metu mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Kurortai skaičiuoja, kad ši vasara bus jau trečia iš eilės, kai turizmo sektoriui tenka taikytis prie sudėtingos situacijos. Baiminamasi, kad dėl to savivaldybės susidurs su nuostoliais.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, gyventojai užplūdo ne tik prekybos centrus, bet ir vaistines. Čia pirkėjai šluoja priemones žaizdoms dezinfekuoti ir tvarstyti, perka kalio jodido tabletes, nereceptinius vaistus ir domisi kraujavimui stabdyti skirtais turniketais. Vaistinės sako, kad kai kurių prekių tiekimas rinkoje sutriko visame pasaulyje. Vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Nerimą dėl karo pajautę lietuviai puolė į parduotuves pasirūpinti ilgo galiojimo maisto atsargomis.

Penktadienį Vyriausybė pristatė priemones, kuriomis siūlo mažinti rekordinę infliaciją. Siūloma kelti pensijas, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kompensacijas ir socialines išmokas. Seimo opozicijos atstovai sako, kad Vyriausybės pasiūlytą paketą ruošiasi palaikyti, tačiau neatmeta, kad dėl kai kurių pasiūlymų kils aštrios diskusijos.

Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus užsikrėtė koronavirusu. Parlamentaras sako nežinantis, kur ir kaip užsikrėtė, į darbą grįžti planuoja ketvirtadienį. Tai parlamentaras pats patvirtino tv3.lt naujienų portalui. Susisiekus su Seimo nariu dėl komentaro kita tema, jis paaiškino, kad šiuo metu yra saviizoliacijoje ir komentuoti negali. J. Pinskus patvirtino, kad serga COVID-19. „Šiandien jau geriau.

Šalies gydymo įstaigos sako, kad Rusijai užpuolus Ukrainą nori nenori reikėjo apsvarstyti visus įmanomus scenarijus. Kai kurios ligoninės apgalvojo, kaip reikėtų dirbti, jei karas prasidėtų ir Lietuvoje, pasirūpino medicinos priemonių, maisto ir vandens atsargomis. Šiuo metu ligoninėse jau yra gydomi iš Ukrainos atvykę senjorai, moterys ir vaikai, yra pasiruošta priimti kare sužeistus žmones. Daugiau nei mėnuo. Tiek laiko dėl Rusijos agresijos krenta niekuo dėti ukrainiečiai.

Vyriausybei ketvirtadienį valdantiesiems teikiant siūlymus dėl infliacijos mažinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesiėmus priemonių dujų ir elektros kainų augimas bus gana ženklus.  Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Seimo nario Česlovo Olševskio patarėjui Zbignevui Jedinskiui pasidalinus siūlymu Lenkijai išstoti iš ES ir NATO bei atsigręžti į Rusiją, parlamentarai tokį pasisakymą vadina tiesiog šokiruojančiu. Parlamentarai reikalavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atsakymų, tačiau gavę komentarą liko nesupratę.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jei Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, nuo liepos 1-osios elektros kainos išaugtų apie 50 proc., o dujų – du kartus. Jo vertinimu, reikėtų apsispręsti dėl kainų įšaldymo. Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Pasienio kontrolės punkte apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva ruošiasi naujoms saugumo priemonėms dėl traukinių tranzito į Kaliningradą. Pasak jos, valstybės institucijos derinasi veiksmus, svarstoma įrengti kameras, pirkti papildomą techniką, pavyzdžiui, sraigtasparnį. Vizito Kenos pasienio kontrolės punkte metu A. Bilotaitė domėjosi, kaip užtikrinamas Kaliningrado tranzito schemos saugumas.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik du milijonai vakcinos nuo COVID-19 dozių, o vakcinacijos procesas stipriai sulietėjo. Dėl to Lietuva planuoja dovanoti vakcinas kitoms šalims. Vakcina būtų siunčiama toms valstybėms, kurios nespėjo pasirūpinti pakankamu vakcinos kiekiu. Lietuvoje antradienio duomenimis yra apie 1,8 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vakcinacijos procesas atrodo praktiškai sustojęs.

Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad karo metu reikia elgtis itin atsargiai skelbiant informaciją viešojoje erdvėje. Ministras pasakoja, kad karo metu jau pasitaikė situacija, kuomet socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka padėjo identifikuoti ir sunaikinti karinį dalinį. Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vyko į Ukrainą.

Vilniuje nuo antradienio pradedama nuvilkti pavojingai paliktus ir kelių eismo taisykles pažeidžiančius automobilius. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai informuoja, kad automobilių savininkai už tai turės sumokėti ne tik baudą, bet dar padengti ir automobilio nutempimo bei saugojimo išlaidas. Spaudos konferencijoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis.

Viešumoje pasirodžius kalboms, kad su į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais neva yra elgiamasi netinkamai, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įspėja saugotis propagandos. Viešumoje girdėti kalbų, kad su į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais neva yra elgiamasi netinkamai. Premjerė I. Šimonytė neatmeta galimybės, kad tai yra kiek pasikeitusi Kremliaus propaganda. „Propagandos bus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir toliau gerėjant bus galima atšaukti šalyje galiojančią ekstremalią situaciją. Pasak jos, ekspertai pritarė dar platesniems ribojimų laisvinimams, pavyzdžiui, kaukių atsisakymui. Premjerė pabrėžia, kad ekstremaliosios situacijos šią savaitę atsisakyti dar neplanuojama, tačiau tai būtų padaryta epidemiologinei situacijai dar pagerėjus. „Tai tikrai nebus padaryta dar šią savaitę“, – aiškino I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antrina JAV prezidentui Joe Bidenui ir teigia, kad teroristinis Rusijos prezidentas negali likti valdžioje. Dar šeštadienį Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad V. Putinas yra skerdikas ir negali likti valdžioje. G. Landsbergis sako palaikantis J. Bideno poziciją. „Putinas neturi likti valdžioje. Tolimesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos aktyvios priemonės valdžios pakeitimui.

Pirmu bandymu išlaikyti vairavimo egzaminą „Regitroje“ vairuotojams pavyksta vis rečiau. „Regitra“ sako, kad koją dažniausiai pakiša stresas, o vairavimo instruktoriai priduria, jog prie prastėjančių rezultatų neabejotinai prisidėjo ir pandemija. Specialistai atskleidžia, kur dažniausiai suklysta į egzaminą keliaujantys vairuotojai ir pataria, kaip klaidų išvengti. 2021-aisiais populiariausios B kategorijos teorijos egzaminą pirmu bandymu išlaikė apie 45 proc. būsimųjų vairuotojų.

Į Lietuvą plūstelėjus nuo Rusijos režimo pradėto karo bėgantiems ukrainiečiams Lietuvoje buvo įsteigti šeši jų registracijos centrai. Vienas jų veikia Vilniuje Minties gatvėje 3. Šiuo adresu nuo rugsėjo plūs ne ukrainiečiai, o moksleiviai, mat registracijos centras įkurtas baigiamame statyti Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos priestate.

Nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių istorijos – baisesnės viena už kitą. Žmonės pasakoja, kad karui prasidėjus reikėjo ne kartą bėgti iš namų ir slėptis, o galiausiai atsiradus galimybei pebėgti iš šalies, reikėjo ištverti alinančią kelionę. Į Lietuvą iki penktadienio atvyko daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Tačiau tai tik skaičiai. Mūsų pašnekovė Liudmila yra viena iš jų. Ją sutikome lankydamiesi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Kilus savanorių pasipiktinimui dėl ukrainiečių registracijos centro Vilniuje darbo, situacija gerėja, sako savanoriai. Į pagalbą ukrainiečiams suskubę žmonės teigė, kad centre trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų daiktų, o žmonių pagalba buvo nepriimta. Tiek centro koordinatoriai, tiek patys savanoriai sako, kad dabar procesai su visais savanoriais suderinti ir jiems paaiškina, kodėl pagalba buvo nepriimta.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuva imasi papildomų paramos ukrainiečiams priemonių. Jau kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks siūlymą skirti paramą ukrainiečius apgyvendinusiems lietuviams. Taip pat bus organizuojama milžiniška paramos ukrainiečiams rinkimo akcija, jiems bus suteikiamos maisto kortelės.

Šią savaitę kilus skandalui dėl sąlygų ukrainiečių registracijos centre Vilniuje, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius apsilankė centre. Jis pripažįsta, kad su tam tikrais sunkumais buvo susidurta, tačiau, jo akimis, dabar centras dirba sklandžiai. Trečiadienį tv3.lt rašė apie tai, kad kai kurie savanoriai paskelbė, jog ukrainiečių registracijos centre Vilniuje trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų būtinų daiktų.

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako pasigendantis valstybės lyderystės organizuojant pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jis pastebėjo, kad kuriasi įvairios visuomeninės iniciatyvos, tačiau pritrūksta koordinacijos ir lyderystės. Seimas ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kurios nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leis pretenduoti į socialines išmokas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Lietuvą užplūdus nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams, lietuviai susitelkė ir stojo jiems padėti. Vis dėlto ukrainiečių registracijos centre Vilniuje dirbantys kai kurie savanoriai nebeištvėrė ir tikina, kad jų ir gyventojų pagalbai Vilniuje yra atsukama nugara.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl antiinfliacinių priemonių diegimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pristatys kompleksines priemones. Ji atkerta, kad prezidentas Vyriausybę kritikuoja jau ne pirmą kartą ir, tikriausiai, pavargo nuo užsienio politikos. G. Nausėda šią savaitę sukritikavo Vyriausybę dėl vangumo ir abejingumo diegiant antiinfliacines priemones.

Vyriausybė trečiadienį pritarė vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo pokyčiams. Jei pokyčiams pritars Seimas, nuo rugpjūčio keisis atostogų vaikui prižiūrėti tvarka, atsiras naujas išmokų modelis, atsirastų galimybė dirbti atostogų metu, mažėtų stažas, reikalingas tėvystės išmokai gauti bei tėvų lauktų lankstesnės darbo sąlygos.

Lietuvos mokyklose jau mokosi pirmieji iš Ukrainos atvykę vaikai ir jau pradėjo dirbti pirmieji nuo karo siaubo pabėgę ukrainiečiai. Juos priėmę mokyklų direktoriai pasakoja, kad didžioji dalis vaikų atvyko tik su mamomis arba iš viso be tėvų. Yra ir tokių, kurie nuo karo bėga jau antrą kartą. Kai kurių mūsų mokyklų klasėse jau sėdi nuo Vladimiro Putino sukelto karo Ukrainoje pabėgę vaikai. Kol kas jie dar tik apsipranta su nauja aplinka, stengiasi susitaikyti su skaudžia realybe.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis, ukrainietės visuomenininkės pasakoja, kad Ukrainoje likę neįgalūs asmenys praktiškai yra įkalinti savo namuose. Turint judėjimo apribojimų, sunku ar dažnai neįmanoma pasislėpti. Dėl to kyla didžiulis pavojus žmonių gyvybėms, o neįgalieji susiduria ir su psichologiniais sunkumais.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Pasirodžius kraupiems vaizdams iš mokyklos Šilalėje autobuso, kur jaunuolis sumušė mergaitę, aiškėja daugiau detalių. Sumuštos mergaitės mama atskleidžia, kad tai nėra pirmas jaunuolio išpuolis prieš jos dukrą – anksčiau ji yra grįžusi su mėlynėmis ant kojų ir skųsdavosi patirianti patyčias. Mama sako, kad jeigu mokyklos administracija būtų laiku ir tinkamai sureagavusi, dabar mergaitei nereikėtų gydytis sumušimų. Vis dėlto mokyklos direktorius sako su mama susidūręs pirmąkart.

Vieną Šilalės mokyklą sukrėtė kraupus smurto išpuolis. Mokinys mokyklos autobuse be gailesčio sumušė ir spardė mergaitę. Pranešama, kad jaunuolis policijai yra žinomas. Vaizdo įraše matyti, kaip berniukas autobuse atsistojęs muša sėdinčią mergaitę, tampo ją už plaukų, spardo. Fone girdėti keiksmažodžiai ir smurto išpuolį stebinčių vaikų juokas. Tokie filmuoti vaizdai plinta socialiniame tinkle. Taip pat filmuotą medžiagą turi ir mergaitės artimieji.

Dar vienas Darbo partijos narys pareiškė manantis, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje yra kalti ir Vakarai. Kretingos savivaldybės tarybos narys Antanas Puodys aiškina, kad JAV neva prisidėjo prie karo, nes „masiškai, perdėtai varė ginklus į Ukrainą ir pačios kurstė karą“. Vis dėlto Darbo partija tokiai nuomonei nepritaria ir nuo panašių teiginių atsiriboja. Koks bus Darbo partijos ir A. Puodžio tolimesnis kelias, kol kas neaišku.

Nuo kovo 2-osios kaukės pradinukams per pamokas tapo neprivalomos, tačiau mokytojai ir mokyklų vadovai pastebi, kad jas nusimesti skubėjo tik dalis mokinių. Kai kurie ir toliau sėdi su kaukėmis bei saugosi nuo viruso. Antradienis buvo paskutinė diena, kai pradinukams pamokų metu reikėjo dėvėti kaukes. Nuo kovo 2-osios jos pirmų–ketvirtų klasių mokiniams tapo neprivalomos pamokų metu, jei klasėje sėdi vienos klasės moksleiviai.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Jau nuo kovo vidurio Lietuvos keliuose prasidės intensyvesni darbai. Planuojama remontuoti tiltus, asfaltuoti žvyrkelius, taisyti kelius ir pėsčiųjų bei dviratininkų takus. Portalas tv3.lt primena, kokie didžiausi kelių remontai šiemet laukia vairuotojų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LADK) dar metų pradžioje pranešė, kad 2022-aisiais kelių projektavimo darbai bus vykdomi visus metus. Vis dėlto rangos darbai turėtų prasidėti nuo kovo 15-osios, jei tai leis orų sąlygos.

Pas šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje atvykusi vilnietė stebisi medikių elgesiu. Prie gydytojos durų ji sako turėjusi laukti valanda ilgiau, mat medikės esą norėjo išgerti arbatos. Galiausiai patekus į gydytojos kabinetą ji sako buvusi pavadinta pikta. Poliklinikos atstovė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pastebi, kad šeimos gydytojams pastaruoju metu išties tenka susidurti su išaugusiais pacientų srautais.

Naktį rusų pajėgoms apšaudžius didžiausią atominę elektrinę Ukrainoje, kilo gaisras, o vėliau elektrinė buvo užimta. Specialistai sako, kad režimo tikslas aiškus – paėmus elektrinę į savo rankas galima manipuliuoti ne tik elektros tiekimu, bet ir kurti dezinformaciją. Specialistai ragina nepanikuoti ir informuoja, kad radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporožės atominę elektrinę.

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sako, kad Rusijos karas Ukrainoje truks dar ilgai. Vis dėlto kartu jis pabrėžė, kad Vakarai ir Vokietija tam bus pasiruošę. Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Po jų susitikimo Rukloje surengta spaudos konefrencija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas ir kitas šalis imtis visų būtinų veiksmų, kad Ukrainai kaip įmanoma būtų suteiktas kandidatės į ES statusas. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu kovoja ne tik dėl savo, bet ir dėl visos Europos ateities. Kartu jis įspėjo, kad jei Rusija neatsižvelgs į sankcijas, jos lauks dar griežtesnės priemonės.

Trečiadienį po pietų Vilniuje peiliu buvo užpultas aktorius Mindaugas Sėjūnas. Vyras netoli Benedikto turgaus fotografavo iškeltą Ukrainos vėliavą ir šešėlyje pamatė greitai link savęs einantį trenkti užsimojusį vyrą. Laimei, smūgio pavyko išvengti. M. Sėjūnas nori įspėti lietuvius saugotis panašių išpuolių ir ragina jokiu būdu neskatinti agresijos prieš rusakalbius. Šešėlyje pamatė užsimojusį užpuoliką Žinomas aktorius trečiadienį šiek tiek po pietų atvyko į Benedikto turgų Vilniuje.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.