Ugnė Paulauskaitė

Po Kalėdų praėjo daugiau nei savaitė, o po Naujųjų sutiktuvių – keturios dienos. Antradienį Lietuvoje fiksuotas šoktelėjęs naujų koronaviruso atvejų skaičius. Specialistai nė nedvejoja, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję ir įspėja, kad artimiausiomis dienomis turėtume pamatyti dar aukščiau kylančią užsikrėtimų kreivę. Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai.

Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos išsiuntus 98 migrantus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tai vadina istoriniu įvykiu. Apie tai A. Bilotaitė sekmadienį pakomentavo spaudos konferencijoje. Bilotaitė: tai istorinis įvykis Ministrė A. Bilotaitė skrydį vadina istoriniu įvykiu. Pasak jos, tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad su migrantų krize Lietuvai pavyko susitvarkyti. „Jei kalbėsime apie migracijos krizę, mes susitvarkėme, mums pavyko ją sustabdyti.

Praktinius vairavimo egzaminus praėjusiais metais pirmu bandymu išlaiko maždaug 3 iš 10 vairuotojų. Saugaus eismo ekspertai vardija, kad pagrindinės priežastys yra toli gražu ne egzaminuose atsirandančios papildomos užduotys, o paprasčiausias nerimas ir per menkas pasiruošimas. Specialistai pataria, ką reikėtų žinoti besiruošiantiems laikyti vairavimo egzaminus. Drėkstantys delnai, padažnėjęs širdies ritmas ir drebančios rankos – dažniausi nerimo požymiai.

Pandemija ar ne – Naujuosius lietuviai švęs. Jau dabar graibstomi paskutiniai nakvynės pasiūlymai Naujųjų sutiktuvėms, verslininkai skaičiuoja po truputį grįžtantys į priešpandeminį lygį, tačiau įspėja, kad kainos kyla. Dar neapsisprendusiems, ką veikti per Naujuosius, pataria – kuo greičiau užsisakykite nakvynę ir nebijokite pasirinkti neįprastų vietų. Naujųjų sutiktuvės paprastai yra šventė, kurią švenčiame būryje žmonių.

Pamenate kalėdinių filmų scenas, kur sėdint prie Kalėdų stalo už lango krenta snaigės? Jei ne, nieko tokio, prisiminsite per šias Kalėdas. Sinoptikai prognozuoja, kad šiemet laukia tiesiog pasakiškos šventės – per Kūčias laukia sniegas, o Kalėdos bus baltos, šaltos ir saulėtos. Metų pabaigoje šaltukas gali spustelėti iki 20 laipsnių šalčio. Tačiau sinoptikė įspėja keliautojus, ragina būti atsargiais, nes penktadienį pasnigs, susidarys provėžos, todėl važiuoti gali būti sudėtingiau.

Merų nuomonės dėl galimybių paso ribojimų išsiskiria. Vieni sako, kad galimybių pasą reikėtų kuo greičiau atšaukti, mat juo gyventojams sukuriamas klaidingas saugumo jausmas, taip tik keliamas dar didesnis pavojus. Tačiau kiti merai ragina neužsiimti saviveikla ir tokius klausimus spręsti patikėti tik sveikatos priežiūros specialistams. Vyriausybė dar praėjusią savaitę pritarė rodikliui, kurį pasiekus būtų atšaukti arba švelninami pandemijos valdymo ribojimai.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms – Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis siunčia gyventojams įspėjimą. Jis skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 nusinešė maždaug tiek europiečių gyvybių, kiek gyvena Mažeikiuose. Todėl kad šventės netaptų dar viena baisia tragedija, specialistas dalijasi svarbiausiais patarimais kalėdiniam laikotarpiui.

Daugiau nei du mėnesiai. Tiek laiko nežinoje gyvena po draugų vestuvių vakarėlio dingusio Evaldo Rusio artimieji. Ieškota vandenyje, samdyti kinologai, būrėjai, šeima kreipėsi į teisininkus, policija ir savanoriai tęsia paieškas. Tačiau jaunuolio likimą ir toliau gaubia mįslė. 2021-ųjų spalio 17-oji – paskutinė diena, kada buvo užfiksuotas 31-erių E. Rusys. Tądien apie vidurnaktį jis išėjo iš Naujojo Sodo gatvėje Klaipėdoje vykusių draugų vestuvių ir dingo be žinios.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

Sostinės policija sukelta ant kojų – dingo du mažamečiai vaikai. Kaip portalą tv3.lt informuoja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, sekmadienį apie 13 val. abu vaikai išėjo iš namų, esančių adresu Žirmūnų g. Vilniuje. Tai Kateryna Siekachova, gimusi 2011 m. ir Mykyta Siekachov, gimęs 2015 m.  K. Siekachovai yra 10 m., jos ūgis 130 cm., liekno kūno sudėjimo, ilgi, rusvi plaukai.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Mokyklų direktoriai vardija, kad vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais teko susidurti pandemijos metu buvo darbas su tėvais. Kai kurie prieš pandemijos valdymo priemones nusiteikę tėvai be perstojo atakuoja mokyklų vadovus iš anksto paruoštais pareiškimais ir kelia jiems spaudimą. Valdyti srautus, užtikrinti klasių vėdinimą, prižiūrėti, kad vaikai sklandžiai testuotųsi – tik keli iš klausimų, pastaruoju metu neduodantys mokyklų vadovams ramybės.

COVID-19 skiepų priešininkai manipuliuoja policijos įvykių suvestinėse pateikta informacija. Pamatę pranešimą, kad kur nors buvo rastas žmogaus kūnas, jie daro klaidingą išvadą, jog žmogus mirė nuo skiepo. Tokias manipuliacijas socialiniuose tinkluose palaiko dešimtys tūkstančių žmonių. Vis dėlto atsakingos institucijos Lietuvoje nėra fiksavusios nė vienos mirties, siejamos su vakcina. Internete pilna manipuliacijų įvairiomis temomis.

Pasitraukusi iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime Agnė Širinskienė teigia sulaukusi reikalavimų palikti ir savo kabinetą, kuriame ji iki šiol dirbo. Ji sako, kad buvusi partijos kolegė Guoda Burokienė atviru tekstu pareikalavo užleisti kabinetą, esantį šalia frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės darbo vietos. Vis dėlto buvusios A. Širinskienės kolegės neigia dariusios spaudimą jai palikti kabinetą.

Dėl daugybę diskusijų sukėlusios sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos sveikatos apsaugos ministras ir jo komanda aiškinosi parlamentarams. Ministerija pristatė reformos planą ir pateikė pagrindines kryptis, kaip reforma būtų įgyvendinama, taip pat išskyrė priežastis, kam pokyčiai yra reikalingi. Pasak A. Dulkio, Lietuva negali sau leisti reikalinga įranga ir specialistų kiekiu aprūpinti kiekvienos šalies ligoninės, todėl valstybė ir turi priimti pokyčius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad privalomą skiepijimą tam tikrų specialybių atstovams Vyriausybė galėtų svarstyti jau kitą pirmadienį. Kol kas vyksta dokumentų derinimas, tačiau ministras vardija, kokių profesijų atstovams skiepijimas galėtų būti privalomas. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys penktadienį dalyvavo Darbo partijos frakcijos posėdyje.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Kiekvienais metais skiriama Bronio Savukyno premija šiemet atitenka poetei ir žurnalo „Nemunas“ redaktorei Erikai Drungytei. Vis dėlto B. Savukyno sūnus piktinasi, kad premijos skyrimas sąsajų su Garliavos drama turinčiai publicistei yra pasityčiojimas iš jo tėvo atminimo. Poetė su kaltinimais nesutinka ir atkerta, kad premija nėra skiriama iš asmeninių šeimos lėšų, tad nesupranta, kodėl B. Savukyno sūnus piktinasi.

Daug pasipiktinimo viešojoje erdvėje sukėlęs reikalavimas nuo kitų metų vairuotojams turėti papildytos sudėties vaistinėles atidėtas. Naujosioms vaistinėlėms įsigyti vairuotojai turės daugiau laiko – terminas pratęstas iki balandžio. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo paskelbusi tvarką, kad nuo sausio 1-osios vairuotojai turėtų turėti naujos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėles.

Paaiškėjus, kad COVID-19 dar rudenį nusinešė vienerių metų ir devynių mėnesių amžiaus vaiko gyvybę, medikai siunčia įspėjimą tėvams. Teiginys, kad koronavirusas vaikams nepavojingas yra tik brangiai kainuojantis mitas. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse yra gydomi įvairaus amžiaus vaikai – medicininė pagalba teikiama ir kūdikiams, ir paaugliams, Kaune reanimacijoje yra gydomas trimetis.

Pasaulį užklupus pandemijai keitėsi ne tik kasdienis gyvenimas, bet ir ritualinės apeigos. Didelės įtakos koronavirusas padarė laidotuvėms. Pirma, COVID-19 tapo dažna mirties priežastimi, antra, keitėsi laidotuvių papročiai. Laidojimo namai pastebi, kad paskutiniu metu laidotuvės trumpėja, žmonės dažniau renkasi kremacijas, o vis daugiau artimųjų turi ypatingų prašymų.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvos didžiųjų miestų nuotekose planuojama ieškoti COVID-19 sukelėjo. Ministerija sako, kad tai bus papildoma priemonė pandemijai valdyti – esą taip bus galima iš anksto užkirsti kelią galimiems protrūkiams, be to, tai padėtų aptikti naujas viruso atmainas. Tyrimus planuojanti vykdyti laboratorija skaičiuoja, kad įranga kainuos maždaug 130–150 tūkst. eurų. Lietuvoje netrukus planuojama COVID-19 sukeliančio viruso ieškoti miestų nuotekose.

Neeilinė situacija Klaipėdos rajone. Paspaudus didesniam šaltukui daugiau nei 200 vieno kvartalo namų ūkių liko be elektros. Gyventojai, kurių dalis ir su mažais vaikais, maždaug dvi paras turėjo kęsti šąlančiuose namuose. Negana to, dingus elektrai, dingo ir vanduo. ESO teigia, kad taip nutiko gyventojams ėmus didesniu pajėgumu elektra šildyti namus ir pasakoja, jog remonto darbai tapo savotišku užburtu ratu. Tokia situacija susiklostė Klaipėdos rajono Klemiškės II kaimo gyventojams.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Daugiausiai vaikų nuo COVID-19 paskiepijusios savivaldybės sako – vakcinacijos rodikliai tikrai turi įtakos sergamumui. Pastebima, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų paskiepyta – tuo mažesnis sergamumas fiksuojamas ne tik mokyklose, bet ir visoje savivaldybėje. Vaikų vakcinacijos rodikliai skirtingose šalies vietose skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybėse nuo COVID-19 yra paskiepyta daugiau nei pusė 12–15 m. amžiaus vaikų.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

Praėjusį šeštadienį Šiauliuose vyko miesto eglės įžiebimo šventė. Paties miesto mero pasidalintose nuotraukose matyti, kad į šventę susirinko visa minia žmonių, nedėvinčių kaukių. Tokiu savivaldybės sprendimu netruko pasibaisėti kai kurie gyventojai. Gruodžio 4-ąją Šiaulių mieste vyko pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventė. „Visus šiauliečius noriu paraginti sustoti ir pasimėgauti akimirka.

100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojus tvarkai, kad už periodinius testus turi mokėti patys darbuotojai, šie baiminasi, jog privačios laboratorijos ims kelti kainas. Šiuo metu antigeno tyrimas kainuoja nuo 18 iki 33 eurų. Darbuotojų atstovė įspėja, kad kylančios testų kainos taptų nepakeliama našta mažiau uždirbantiems darbuotojams. Vis dėlto privačios klinikos tikina kainų artimiausiu metu neplanuojančios kelti.

Naujajai koronaviruso atmainai gąsdinant pasaulį, šalis po šalies skelbia apie naujus ribojimus. Pavyzdžiui, Ispanija įvedė papildomus reikalavimus kelionėms šalies viduje, o Jungtinė Karalystė grąžino baudas reikalavimų nesilaikantiems gyventojams. Pesimistiškiausiu scenarijumi, bauda už ribojimų nesilaikymą gali siekti 6,4 tūkst. svarų. Spėjama, kad atmaina jau gali būti kur kas plačiau išplitusi, tad skirtingos pasaulio šalys jau imasi papildomų pandemijos valdymo priemonių.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko dar viena protesto akcija prieš galimybių paso įvedimą vaikams. Šįkart ant sniego stovėjo basi vyrai. Jie teigė norėję, kad juos pastebėtų šalies prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis penktadienį dirbti išvyko į Šalčininkus. Kaip nurodoma žiniasklaidai prieš protestą išplatintame pranešime, „Basi tėčiai“ solidarizuojasi su prieš tai protestavusiomis moterimis ir rengia dar vieną protestą.

Skaudi nelaimė Klaipėdoje – socialinių paslaugų centre ketvirtadienį mirė mėnesio amžiaus kūdikis. Aiškėja, kad naujagimis buvo itin sunkios būklės. Vos gimusi mergytė kelias dienas praleido Kauno klinikose, o vėliau iš ten buvo perkelta gyventi į globos namus, mat sudėtingoje situacijoje globoti mergaitę mama atsisakė. Policijos suvestinėse nurodoma, kad ketvirtadienį apie 16.20 val.

Nuo COVID-19 visuotinės vakcinacijos įvedimo praėjo daugiau nei pusė metų, kai kurie žmonės pirmąsias vakcinos dozes gavo beveik prieš metus. Dabar jau galima skiepytis trečiąja vakcinos doze, tačiau gyventojai to daryti neskuba. Ligoninės perspėja, kad šis laukimas pavojingas – palatos jau pildosi trečios vakcinos dozės nespėjusiais gauti pacientais. Tiesa, jie suserga lengviau, bet vis tik ilgainiui imunitetas blėsta.

Maitinimo paslaugas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad įsigaliojęs už pačių darbuotojų pinigus apmokamas testavimas vakcinacijos rodikliams didelės įtakos neturės. Verslininkai pastebi, kad didžioji dalis darbuotojų pasiskiepijo dar prieš pradedant kalbėti apie šią priemonę – tie, kurie norėjo, jau seniai yra pasiskiepiję. Tačiau prieš nepasiskiepijusius darbuotojus verslininkai imasi veiksmų – apmokėti jų testus žada tik su viena sąlyga, pradedama kalbėti apie privalomus skiepus.

Kone visuose šalies didžiuosiuose miestuose prieš gruodžio 1-ąją išaugo nemokamus koronaviruso testus pasidaryti suskubusių darbuotojų srautai. Vilniuje atliekamų testų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai. Spėjama, kad srautai augo dėl darbuotojų, kurie susizgribo pasinaudoti paskutine galimybe testą atlikti nemokamai. Nuo gruodžio 1-osios už koronaviruso testus darbuotojai turės mokėti už savo lėšas.

Jau netrukus, nuo trečiadienio, imuniteto COVID-19 neturintys pedagogai turės testuotis už savo lėšas. Kai kurios mokyklos sako, kad dėl šio sprendimo neteks dalies mokytojų – jie tiesiog išeis iš darbo. Mokyklų vadovai baiminasi, kad specialistų mokykloms ir taip trūksta, tad ši problema dėl testavimo tik gilės.  Nuo gruodžio 1-osios periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turės mokėti savo lėšomis. Tarp jų ir pedagogai.

Naujajai koronaviruso atmainai plintant, intensyvesnius tyrimus pradeda ir Lietuvos mokslininkai. Sekoskaitą vykdančios šalies laboratorijos susitarė, kokių naujų priemonių imsis, kad atmainai patekus į Lietuvą, ji čia būtų aptikta kaip įmanoma greičiau. Mokslininkai sako, kad patvirtinti, jog atmaina pasiekė Lietuvą, hipotetiškai prireiktų maždaug keturių dienų nuo užsikrėtusio asmens atvykimo į šalį.

Skandalingais pasisakymais apie vakcinaciją ir LGBT klausimus išgarsėjęs brolis Paulius Vaineikis vėl audrina internautus. Šįkart dvasininkas skaitė pamokslą apie galimybių pasą. Jis teigia, kad žmonės, besinaudojantys galimybių pasu, esą rizikuoja netekti Viešpaties malonės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkerta, kad tokie pasisakymai yra penas skiepų priešininkams.

Kai kurios šalies ligoninės dalijasi labai santūriu optimizmu – Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje po truputį mažinama COVID-19 pacientams skirtų lovų. Situacija nesikeičia tik Kauno regione – lovų skaičius išliks tas pats. Vis dėlto ligoninių atstovai pabrėžia, kad situacija ir toliau yra stebima, laukiama, kaip sergamumo kreivę pakeis į klases grėžę moksleiviai. Situacijai pablogėjus pasirengta lovų skaičių vėl didinti.

Kol Lietuvoje netyla diskusijos dėl vaikų vakcinavimo ir galimybių paso reikalavimo vaikams, kai kur užsienyje nuo COVID-19 jau skiepijami penkiamečiai. Užsienyje gyvenantys Lietuviai pasakoja, kad Lietuva tikrai nėra kuo nors dėl vaikų skiepijimo ar jiems įvedamo galimybių paso išskirtinė šalis. Pavyzdžiui, pramogaujant Italijoje Žaliojo paso iš vaikų reikalaujama jau nuo vasaros pabaigos, o Švedijoje šis reikalavimas turėtų įsigalioti dar gruodį.

Iki didžiųjų metų švenčių lieka maždaug mėnuo, tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų planuoja, kaip ir kur jas švęsti. Šalies kurortai jau dabar ruošiasi šventėms – puošia eglutes, kabina lemputes ir planuoja kalėdines programas. Ruošiasi ir viešbučiai – kai kur jie jau dabar yra beveik užpildyti. Specialistai aiškina, kad suskubę šventes susiplanuoti dabar išloš ir atskleidžia, kuo per Kalėdas planuoja nustebinti Lietuvą. Įėjus į Booking.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra apgyvendintos bent 28 besilaukiančios migrantės. Didžioji dalis jų gyvena Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, čia yra nuolat apžiūrimos ir konsultuojamos. Besilaukiančias migrantes konsultuojanti Raudonojo kryžiaus specialistė pasakoja, kokius prašymus vizitų metu jos išreiškia. Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3,5 tūkst. nelegalių migrantų.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako gavusi žinių, kad Irakas, kol kas priimantis tik savanoriškai į tėvynę grįžtančius migrantus, jau svarsto galimybę juos į šalį grąžinti per prievartą. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė penktadienį lankėsi Kapčiamiestyje. Po vizito ji surengė spaudos konferenciją. Bilotaitė: mūsų tikslas yra daryti spaudimą Lukašenkai „Per visą laikotarpį, kai buvo priimtas sprendimas neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą yra neįleista apie 7500 asmenų.