Tomas Čyvas

Buvęs užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane Vygaudas Ušackas neneigia, kad galbūt balotiruosis prezidento rinkimuose. „Kai ateis laikas oficialiai kelti kandidatūras, tuomet ir pažiūrėsime,“– 47 metų diplomato žodžius cituoja lrytas.lt.

Premjeras Andrius Kubilius turbūt negali apsispręsti, ar čia atsiprašius artojėlių Lietuvos už „Landsbergio sugriautus kolūkius“, ar čia dar kaip nors pabandžius atrodyti panašesniam į velionį Algirdą Mykolą Brazauską, kurio niekaip neišeis pavyti reitingais ir pamišusių garbintojų, apraudančių gerą poną, minios gausa. „Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankėsi Dotnuvoje (Kauno raj.) vykstančiose Respublikinėse artojų varžybose ir pasveikino jų dalyvius.

Pasaulyje jau nieko nebestebina precedentai, kuomet politinė kova, net riaušių ir sukilimų organizavimas persikelia į interneto erdvę, o buvęs Rusijos nominalusis prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo oponentų kandžiai vadinamas labiau tinklaraštininku negu politiku. Lietuvos politikai taip pat vis mieliau savireklamai naudoja ir tinklaraščius, ir socialinius tinklus, prisistatydami ir kovotojais už teisybę, ir mielais dėdulėmis, auginančiais gražias gėles.

Seime tęsiantis batalijoms dėl naujų Azartinių lošimų įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo išvadoje nepagailėjo kritikos Seimo ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės naujai sukurptam projektui, kurį dalis parlamentarų laiko atvirai korupciniu. Grėsmė nepilnamečiams STT teigimu, Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės parengtame projekte „įaustos“ įvairios grėsmės.

Vilniaus meras ir partijos „Taip“ lyderis Artūras Zuokas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pakvietė ieškoti alternatyvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir pažadėjo padėti tam kandidatui, kurį išrinktų visuomenė. Savo kandidatūros jis, kaip leido suprasti, į prezidentus kelti nežada. A. Zuokas spaudos konferencijoje penktadienį teigė, kad imtis ieškoti alternatyvos prezidentei D. Grybauskaitei jį paskatino pastarosios pasisakymai.

Prieš referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) balsavo tie, kas labai suinteresuoti per koncesiją (koncesijos sutartį su Japonijos koncernu „Hitachi“ – Balsas.lt) įsisavinti pinigus. Kiti, kurie dabar opozicijoje ir prie dalyvavimo koncesijoje neprileisti, kalba kitaip“, – juokauja politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis.

Sekmadienio popietę sostinės Katedros aikštėje buvo susirinkę apie dvidešimt jaunuolių su Lietuvos, Baltarusijos ir nacionalistinių organizacijų vėliavomis. „Kuriame nacionalistų internacionalą,“ – juokavo Lietuvių tautinio centro atstovas Marius Kundrotas, iškart pridurdamas, kad tikras nacionalistas visada yra internacionalistas.

Generalinė prokuratūra (GP) nemoka arba nenori atsakingai tvarkytis bylose, kai reikia ginti viešąjį interesą. Tokią išvadą galima daryti susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2012 birželio 21 d. nutartimi, kurią jis priėmė išnagrinėjęs bylą dėl internete organizuojamų azartinių lošimų.

Jau netrukus Seimas bandys susirinkti į neeilinę sesiją ir paskelbti konsultacinį referendumą dėl naujosios branduolinės jėgainės Lietuvoje statybos. Susirinks ar ne, paskelbs, ar ne – kas žino.

„Lietuvai gali būti įšaldytas elektrinės uždarymo lėšų skyrimas iš Europos Sąjungos. Esame čia ne tam, kad kaltintume Lietuvą, o tam, kad išvengtume tokio scenarijaus ir rastume sprendimą“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komiteto delegacijos, besidominčios skandalais apaugusiu Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, vadovas Michaelis Theureris. Pasak jo, sprendimai turėtų būti rasti iki liepos 17 dienos.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja Michaelis Theureris. Europarlamentarai domėjosi 2009 m. Valstybės kontrolės atlikto veiklos audito „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas“ rezultatais.

Buvęs Vilniaus meras, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir premjero Andriaus Kubiliaus žmonos vadovaujamo fondo finansinis rėmėjas Vilus Navickas stojo prieš teismą. Prokurorai jį kaltina piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir bandžius paveikti dabar jau buvusį Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė antradienį pradėjo nagrinėti buvusiam Vilniaus merui iškeltą baudžiamąją bylą.

Didieji Lietuvos energetiniai projektai nėra grindžiami apgalvota strategija ir ekonominiais skaičiavimais, mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, teiksiantis ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais, veiks Vilniuje. Jis kuriamas prie Užsienio reikalų ministerijos veikiančio Energetinio saugumo centro bazėje.

Žiniasklaidos priežiūros institucijų suvalstybinimas – žingsnis atgal, kuris didina valdžios įtaką ir prieštarauja žiniasklaidos nepriklausomybės principams. Reforma šioje srityje reikalinga, tačiau net ir dėl jos nevyksta vieša diskusija, – teigia Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė.

Lietuvos valstybingumo datų šventimo tradicijos netikusios – valdiškos pompastiškos kalbos atstumia, švenčių per daug ir jos nupigintos, – mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. Lietuva turi tris valstybingumą įprasminančias šventes – Liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. Švenčių daug, bet lietuvių nuotaikos nuo to nelabai gerėja.

Valstybės sukūrimo dienos proga galima pasikalbėti ne tik apie kunigaikščius, Karalių Mindaugą, krikštą ir karūnas. Tai gera proga apsidairyti ir palyginti save su kitais. „Paveldas“ ir „šventės“ Kai prieš keletą metų Taline driokstelėjo Kremliaus pakurstytų rusų riaušės dėl bronzinės iškamšos okupacinės kariuomenės kariškiui – pavyko įsitikinti, kad Estija yra valstybė, turinti orumą ir stuburą.

Po dramatiškų Garliavos įvykių aktyviai telkiama politinė jėga – „Drąsos kelio“ pristatytas „Lietuvos sąrašas“ – neišvengia nuomonių skirtumų, tačiau jos dalyviai ir procesą iš arti stebintys politikai neigia žinias, kad kilę nesutarimai yra esminiai. „Pagal Dariaus Kuolio sumanymą, „Lietuvos sąrašas“ turėjo būti visos Lietuvos formuojamas ir augti kaip gėlė. Nutiko taip, kad „Drąsos kelio“ partija paskubėjo ir perėmė šią gėlę bei pasodino į vazoną.

Šie metai paskelbti nacionaliniais muziejų metais, tačiau daugelis Lietuvos čiabuvių ir turistų apie kai kurių šį statusą turinčių įstaigų turinį arba egzistavimą žino ypač mažai. Ypač tada, kai tai nėra dideli rūmai, kurių brangių rekonstrukcijų kaspinėlius prieš kameras karpo ministrai ir turtingi šlovės ieškotojai. Paprastas namukas „Žinote, kur esate. Kokiuose namuose.

Kol įvairios valdžios grandys ir išmintingi politologai aiškinasi, kaip čia pertvarkius savivaldą ar bent jau imituoja rimtą diskusiją, žemesnėse grandyse klesti net ne savivalda, o savivalė. Feodalinė valda? Daugiabučio namo bendrijos pirmininko kėdė, kaip rodo ne vienas pavyzdys ir nusivylusių žmonių nusiskundimai, – patikimiausia darbo vieta, kokia tik gali būti. Yra bendrijų, kurių pirmininkai postus užima jau dvidešimt metų.

„Skubus teisėsaugos siekis teisti ir pasodinti į kalėjimą dabar jau buvusią Kauno m. apygardos teisėją  Neringą Venckienę būtų klaida ir padėtų jai tapti kankine“,- mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. Kaip teigia A. Kulakauskas, teisėsauga padarytų rimtą klaidą, jei skubėtų demonstruoti parodomąjį principingumą. Rimtą kiekį rinkėjų tai esą galėtų nuteikti dar labiau priešiškai.

Teisinės neliečiamybės Seimo sprendimu netekusi teisėja Neringa Venckienė jau politikė, o pati istorija turės daugiau padarinių politinei, negu teisinei sistemai, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius. Pasak H. Mickevičiaus, liūdnai Garliavos mergaitės dramoje išgarsėjusi teisėja N. Venckienė kaip pilietė patirs visas standartines baudžiamojo persekiojimo procedūras, tačiau tai neišvengiamai turės politinių padarinių.

Minint valstybės įkūrimo metines prisimintos valdžios žmonių strateginės svajonės, neretai kuriamos lyg sekant pasaką rinkėjui prieš miegą. Nežinia, ar 1253 metų liepos 6-ąją (remiantis oficialia versija) karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas buvo sukūręs Pažangos tarybą, kurią įkurti yra sugalvoję dabartiniai šalies valdytojai. Greičiausiai – ne. Tačiau jo veiklos rezultatai aptariami ir po 759 metų.

„Mes, žemiau pasirašiusieji Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryžtingai pasisakome prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Kauno miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais - nacių okupacijos metu - veikusios Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovą Juozą Ambrazevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, - rašo grupė didelių ir solidžių profesorių bei autoritetų.

Valkatavimą iš vienos partijos į kitą didžioji dalis visuomenės vertina kaip rinkėjų apgaudinėjimą ir politinę prostituciją. Ar įmanoma tai sustabdyti? Jei rinkote į Seimą konkrečios partijos atstovą ir manėte, kad būtent ši politinė jėga geriausiai atras ir apgins nacionalinį interesą, esate naivuolis. Iš vienos partijos į kitą linkę bėgioti ne tik pavieniai politikai. Neretai atskyla net frakcijų „gabalai“ ir pasiskelbia naujomis partijomis.

Garliavos dramos sukurta įtampa išryškino faktą, kad prieš valdžioje esantį elitą sukilo kontrelitas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. Įtampa neatslūgsta Net ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo dieną naujienų sraute niekur nedingo garsiosios Garliavos mergaitės „ėmimo“ ir jo priešistorės išprovokuotos temos. Jos buvo net populiaresnės.

Prezidentūra, artėjant prezidentės Dalios Grybauskaitės trečiajam metiniam pranešimui išplatino tokią statistinę medžiagą, kurios paskirtis, tikriausiai, sudaryti gerą įspūdį. Dalis skaičių įdomūs, dalis visiškai beprasmiai. Statistika: Pateikti 22 įstatymų projektai. 7 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (6 veto Seimas pritarė, 1 – atmetė). Pasirašyti 348 įstatymai. 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

Perskaičiau žinią apie tai, kad Kauno policija labai uoli – iškart ima kažkaip ir pagauna kiekvieną, kuris, matote, „teršia“ miestą. Ypač jei tai nepilnametis, rašantis ne x, y ir dar vieną raidę ant tvoros, o kreidelėmis rašo „TIE-SA“. „Kaune apie 14 val. policijos pareigūnai sulaikė šešis asmenis, kurie Nemuno krantinėje prie Vytauto bažnyčios bandė kreidelėmis nupiešti žodį „TIE-SOS“. Kaip Alfa.

Lietuvių santykiai su valstybe labiau įtempti nei estų, lietuviai labiau tiki sąmokslo teorijomis, mano Estijos naujienų portalo „Postimees“ užsienio naujienų redakcijos vadovė Evelyn Kaldoja. – Ką ir kiek estai žino apie Lietuvą, jos aktualijas, politiką, skandalus ir pan.? –          Visų pirma sakyčiau, kad estai Lietuvą mato labai fragmentiškai.

Vaikų dienos proga vyksta įvairių proginių renginių. Liūdima, kad valstybė neturi pinigų vaikų poilsiui ir panašiai. Rengiama „Savaitė be patyčių“, dalijamos gražios skrajutės, bet visa tai greit pamirštama. Lieka kitkas. Kaip mus auklėja Prieš porą savaičių teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame pasitarime. Jis vyko Seimo mūruose. Tiesa, Seimo narių, kurie susidomėjo tema buvo lygiai du - Julius Sabatauskas ir Ligitas Kernagis.

Ikiteisminio tyrimo prokuroras Justas Laucius teigė suabejojęs terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės psichine sveikata. Jis teismui pranešė, jog apklausiant įtariamąją ji esą vis kartodavo, kad katalikams reikia kapoti galvas.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko kreipimąsi į kitų padermių liberalus su užkeikimais vienytis ir nugalėti vadinamuosius populistus galima vertinti kaip konvulsijas prieš rinkimus. Liberalų sąjūdis turi gerokai daugiau vilčių patekti į Seimą, tad nematyti jokios aiškios prasmės, kam kuris nors iš populiaresnės partijos lyderių turėtų užleisti savo vietą A.Čaplikui ar kokiam kitam jo ginklanešiui.

Lietuvos teisinis žodynas yra visiškai nužmogintas, o vaikas prilygintas daiktui, – teigia Europos parlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis. „Įstatymuose turėjo būti išreikštos žmogiškai, visiems žmonėms suprantama kalba. Pavyzdžiui: „Vaikas yra žmogus, kaip ir visi kiti. Tik silpnesnis už suaugusiuosius, todėl turi būti ypatingai globojamas ir saugomas.

Vilniaus mero Artūro Zuoko nuomone, Seimo narių skaičių reikia sumažinti iki 101 nuo 141. Kadenciją prailginti iki 5 metų, taip pat nustatyti, kad parlamentaras negali būti renkamas dažniau negu dvi kadencijas iš eilės. „Seimo narys po dviejų kadencijų turi grįžti į realybę ir į darbo rinką. <...> Taip pat manome, kad reiktų mažinti Seimo nario individualių padėjėjų skaičių ir stiprinti frakcinį darbą, išplečiant frakcijoms dirbančių patarėjų gretas“, – sakė A. Zuokas portalo Balsas.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį palaimino tik Suskystintųjų dujų terminalo statybos projektą. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija grąžinta Vyriausybei patobulinti, o klausimas dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo – atidėtas. Ne viskas sklandžiai vyko ir Atominės energetikos komisijoje.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas agituoja liberalus vienytis prieš „populistinį bloką“. Apeliuoja į Liberalų Sąjūdį Trijų opozicinių partijų (socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“) deklaruotus ketinimus naujos kadencijos Seime sudaryti valdančiąją koaliciją, LiCS pirmininkas Algis Čaplikas vertina kaip paskatinimą liberalioms partijoms nebesivadovauti ambicijomis, o, realiai įvertinus situaciją, vienytis.

Lošimų rinkoje įstatymų leidėjai skatina ir palaiko chaosą. Seimas nebaigė svarstyti vienos registruotos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos, o jo valdyba ėmėsi stumti kitą. Teisininkai gūžčioja pečiais arba piktinasi, kad norima tiesiog sabotuoti bet kokios tvarkos įvedimą.

Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų. Diskusijos pernelyg užsitęsė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) kompetencijai buvo, o gal ir tebėra priskirta per daug veiklos sričių. Žvalgyba noriai kaišioja nosį ne į savo reikalus. Svarbiausia šalies saugumo institucija ilgokai užsiėmė ne savo reikalais – tai pripažįsta ir buvę jos vadovai, ir pareigūnai. Užuot saugoję Konstitucijos pagrindus ir gaudę šnipus, nematomojo fronto kariai pasienyje graibydavo kontrabandinį spiritą, įsiveldavo į buitinių dramų scenarijus.

Dalis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų, anot politologų, gali nesuprasti homoseksualios orientacijos neslepiančio Roko Žilinsko įsiliejimo į partiją. Prieštaringi signalai Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas mano, kad konservatoriai vėl siunčia savo rinkėjams prieštaringus signalus.

Kai kompiuterių tobulėjimas žengteli į priekį, o tai ištinka dažnokai, apie praėjusios kartos operatyvinę atmintį sakoma: ne atmintis, o sklerozė. Istorijos mokslas ir istorinė atmintis su kompiuteriais nerungtyniauja, tačiau sklerozės, amnezijos, selektyvaus fetišizmo ir šiaip, liaudiškai tariant, „nukvakimo“ – apstu. Kalbu apie tai, ką galima suprasti pagal Vilniaus memorialus ir iškabas.

Neseniai žiniasklaidos paviešintą žinią, kad Vilniaus valdžia priešinasi sumanymui gatvių pavadinimais įamžinti muitininkus ir policininkus, kuriuos sovietų pajėgos nužudė Medininkuose 1991 m. liepą, neigia Vilniaus meras Artūras Zuokas. Trūksta gatvių? A. Zuokas nesutiko su teiginiais, kad stengiamasi tyčia sudaryti tam kliūtis. „Aš, tiesą sakant, neturiu informacijos apie šį sumanymą. Reikės ja pasidomėti. Jei toks noras yra – jis bus išnagrinėtas“, – portalui Balsas.lt sakė meras.

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų. Batalijos dėl naujos branduolinės jėgainės ir kitų brangių energetinių svajonių Seimą pasiekė Garliavos siaubo filmo kontekste ir buvo nustumtos į antrą planą. Vis dėlto jos nėra nevertos dėmesio vien todėl, kad susikaupusi ir savo didybę nutarusi parodyti sistema parodė, jog moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senius ir moteris.

Garliavos košmaras neišvengiamai turės politinių padarinių, perspėja politologai, tačiau politikai bando pasislėpti nuo draskomos mergaitės temos ir siūlo domėtis energetika. Praėjusio ketvirtadienio rytą įvyko prognozuotas Kedžių ir Venckų namų šturmas Garliavoje. Gausios policijos pajėgos įsiveržė į namą ir klykiančią aštuonmetę mergaitę – velionio Drąsiaus Kedžio dukterį – jėga perdavė biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.

Tuo metu, kai Garliavos drama ir mūšis dėl mergaitės visiškai dominavo nacionalinėje žiniasklaidoje, tarptautiniuose vandenyse tema atspindima visai menkai ir paviršutiniškai. Užtat 1941 metų vasarą veikusios laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus-Brazaičio numatomas perlaidojimas nepraėjo nepastebėtai.

Šalies teisėsaugos ir socialinės tarnybos nėra pasiruošusios tokioms situacijoms, kokia susiklostė Garliavoje, kur ligi šiol tęsiasi velionio Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai drama, mano vidaus reikalų ministras, Liberalų ir centro sąjungos politikas Artūras Melianas. Pasak A. Meliano, Garliavos įvykiai atskleidė visos teisėsaugos ir socialinės sistemos nepasirengimą spręsti panašaus pobūdžio klausimus.

Pirmojoje dalyje apie Lietuvos profesines sąjungas rašyta, kad tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Ir dirbančiųjų teisių gynimas bei visi kiti kilnūs siekiai neretai nublanksta prieš „ėdžių instinktą“. Šalies profesinių sąjungų vadovams, kaip minėta, neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Laisvė, privatumas ir nuo to neatsiejamas žmogaus orumas Europoje ir Lietuvoje vis labiau nuvertėja, nes jų neįmanoma apskaičiuoti kasos aparatais ir apmokestinti. Maklinėjant po saulėtojo Stambulo (beje, derėtų rašyti Istanbulas, atsikratant primestos rusiškos formos) turgų teko matyti netgi kasos aparatų. Kitaip nei mūsų Gariūnuose, niekas neprotestuoja – stovi, tegul stovi. Vienoje iš 39 miesto savivaldybių, kuri kaip tik prižiūri minėtą turgų, paklausiau apie tų aparatų naudą.

„Kaip rodo visi tyrimai – ir mūsų pačių, ir Europos Komisijos – darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių  verslui kurti daugiau darbo vietų.

Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis. Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi? Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku.