Tomas Čyvas

„Nereikia piešti mūsų perspektyvų, mes jas piešiame patys. Manau, mūsų partija nuveikė pakankamai nemažai. Iškėlėme kandidatus visose vienmandatėse apygardose, paskatinome aktyvumą tiek rinkimuose, tiek referendume dėl Visagino atominės elektrinės. Kalbant apie galutinius rezultatus, kokie jie bebūtų – patirtis mums buvo naudinga. Mums politinis krikštas buvo geras“, – portalui balsas.lt sakė Sąjungos „Taip“ lyderis Artūras Zuokas.

„Nieko neprognozuoto neįvyko, tačiau nomenklatūrai reiktų sunerimti,“- teigia politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis, komentuodamas iš Seimo rinkimų balsavimo apylinkių išėjusių rinkėjų apklausos (exit poll) rezultatus. „Tai, kad Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija bus priekyje – niekas ir neabejojo. Galima prognozuoti, kad Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus iš valdančiosios koalicijos išstums, o ką darbiečiai su socialdemokratais dar pasiims – matysime.

Į sostinės „Europa City“ viešbutį laukti rinkimų į Seimą rezultatų po truputį renkasi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai ir jų rėmėjai. Be partijos rinkimų štabo vadovo Raimundo Aleknos į vakarėlį jau atvyko ir disko metikas Virgilijus Alekna bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Nuotaikos geros“, – portalui balsas.lt sakė R. Alekna.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiuntė tautai labai, kaip jai turbūt atrodo, išraiškingą politinį signalą: “Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo Seimo rinkimuose ir patariamajame referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. „Rinkdami Seimą sprendžiame Lietuvos ateitį. Balsuokime atsakingai ir rinkime tuos, kurie pasirengę prisiimti atsakomybę už valstybę. Viskas yra mūsų pačių rankose", - sako šalies vadovė.

Darbo partijos sąrašo 70 numeris Gintaras Tamošiūnas, kuris yra viešai pasižadėjęs sostinės Antakalnio apygardoje įveikti premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų Sąjūdžio Utenos kandidatas (20 numeris sąraše) diskutuoja apie savivaldą.

Dabo partijos sąrašo 70 numeris Gintaras Tamošiūnas, kuris yra viešai pasižadėjęs sostinės Antakalnio apygardoje įveikti premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų Sąjūdžio Utenos kandidatas (20 numeris sąraše) diskutuoja apie savivaldą.

Dabo partijos sąrašo 70 numeris Gintaras Tamošiūnas, kuris yra viešai pasižadėjęs sostinės Antakalnio apygardoje įveikti premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų Sąjūdžio Utenos kandidatas (20 numeris sąraše) diskutuoja apie savivaldą.

Didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad išparduodama žemė ir miškai, nes lietuviai yra žemdirbių ir girinių tauta – mano „Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas. Jo oponentai – Liberalų Sąjūdžio iškeltas buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė – su tuo nesutinka.

Lietuva panašioje situacijoje, kaip XVII amžiuje, –  teigia politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis, komentuodamas paskelbtus visuomenės nuomonės apklausos duomenis, kuriuos žiniasklaidai pateikė bendrovė „Baltijos tyrimai“. Anot tyrėjų, prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 77 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių, dvi kadencijas šaliai vadovavusį prezidentą Valdą Adamkų – 59 proc. ir Seimo narį Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių – 56 proc.

Skaitau tekstą, kaip čia Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ruošėsi riaušėms prieš tris metus ir ką planavo. Jeigu aš ko nepainioju, tai buvęs (o gal ir vėl) konservatorių narys Povilas Malakauskas tuo metu ėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigas – kažkada Šeškinės skyriuje buvo paskaitytas. Paskui buvo tarsi aiškinta, kad riaušės netikėtos ir pan. Ir mediatorių VSD neturėjo ir žilagalvių taikdarių.

Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose seksualinių mažumų portalas GayLine.lt, kartu su Tolerantiškojo jaunimo asociacija, daugiausia pasisako už Lietuvos socialdemokratų partijos politikus.

Paštan įkrito prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos pranešimas: „Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Ši Konvencija priimta 2007 m. spalio 25 d., bet Lietuva iki šiol jos nebuvo ratifikavusi.

Draugiškos Lietuvai šalies – Gruzijos – atstovai vis kelia klausimą, kodėl lietuviai vis dar taip vadina jų valstybę. Daug neaiškumų, painiavos ir keistenybių yra ir su kitų užsienio vietovardžių rašyba. Kalbininkai-valdininkai vadina tai tradicija, bet nelabai sugeba paaiškinti, kuo ji remiasi. Gruzijos ambasadorius Georgijus Kerdikošvili: „Aš anksčiau ar vėliau vėl kelsiu šį klausimą.

Valdžiai reikia daugiau sraigtasparnių. Tie, kurie teigia priešingai, nieko nesupranta. Tai neabejotinai gali būti slapta nacionalinės energetikos išlaisvinimo nuo rusų programos dalis. Aušta ir aušta Kai buvo iškilmingai gesinamas Ignalinos atominės elektrinės antrasis reaktorius ir elektros sąskaitos gyventojams išaugo pusantro karto, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne mažiau iškilmingai pareiškė, kad aušta energetinės nepriklausomybės aušra.

Po pirmosios glamūrinio, nulaižyto „agitpropo“ serijos, pavadinimu „Žmonių istorijos“, konservatoriai prie vieno nacionalinių dienraščių prikergė kitą savo agitacinį priedą „Asmenybės“. Negalima sakyti, kad leidinukai visiškai neinformatyvūs. Juose daug kas ras įvairių naudingų dalykų – madų, žuvies patiekalų receptų, meškeriojimo be valo ypatumų ir netgi labai svarbios tautai informacijos, kad Krašto apsaugos ministrė puikiai šaudo pistoletu.

Skaitau: „Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, baigdama darbo vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, apsilankė ir padėjo gėlių prie memorialo Rugsėjo 11-osios teroro akto aukoms pagerbti. Šalies vadovė pabrėžė, jog ši vieta simbolizuoja visų karų, genocido ir teroro aukų atmintį. Tokie memorialai ir įvykiai, pasak Prezidentės, apjungia tautas kovai su terorizmu ir nusikaltimais žmoniškumui. „Tai vieta, kur žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų yra ir iš Vilniaus kilusi moteris.

Kovo 11 akto signataro pasisakymai, apie itin uoliai visuomenininkus už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimus persekiojančią policiją, papiktino politologą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intituto docentą Laurą Bielinį. „R. Ozolui ir visems kitiems noriu priminti, kad prieš įstatymą yra visi lygūs. Nėra vienų iškilių, kuriems viskas galima ir kitų, kurie turi laikytis įstatymų bei nustatytos tvarkos.

Spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose itin aktyvios tos jėgos, kurios tautybę oficialiai skelbia politinėmis pažiūromis. Lietuvos lenkų rinkimų akcija šįkart šalyje iškėlė ne 25 vienmandatininkus, kaip prieš ketverius metus, bet 39. Taip partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, matyt, tęsia pažadą, kad partija nebebus tik regioninė. Kandidatus partija iškėlė visose – ne tik Vilniaus ir Klaipėdos (kaip anksčiau), bet ir Kauno – apygardose.

Valdančioji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nors ir pateikė visą skirsnį savo rinkimų programoje tautinių mažumų politikai, pastarosios ligi šiol neturėjo ir nesugeba suformuluoti, mano žurnalistas, s Tautinių bendrijų tarybos narys, ilgametis televizijos laidų tautinėms mažumoms rengėjas  Vitalijus Karakorskis. Pasak jo, Lietuvos tautines bendrijas savo interesams labiau išnaudoja kitos valstybės.

Minimali mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė, nei skurdo rizikos lygis, t.y. 1000 litų, – mano koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovas Arvydas Akstinavičius. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad MMA iki tiek padidintų jau nuo kitų metų pradžios. Liberalų Sąjūdžio kandidatas Arūnas Štaras atkerta, kad svarbiausia kurti darbo vietas ir liberalizuoti darbo santykius.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose apstu ir bandančiųjų „pasiimti savo garantuotą vienmandatę parapiją“, ir norinčiųjų mesti iššūkį priešo teritorijoje. Sporto pasaulyje žodžiai „mirtininkų grupė“ daugumai yra visiškai aiškūs. Jei į Pasaulio futbolo čempionato grupę patektų Brazilija, Prancūzija ir Anglija – ji tikrai būtų pakrikštyta „mirtininkų“ grupe, nes joje besikaunančioms komandoms sunku būtų patekti į antrą etapą.  Seimo rinkimų vienmandatininkų padėtis yra panaši.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimas apie galimai neteisėtą politikų praturtėjimą gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis. Pasak L. Bielinio, tokie pareiškimai, neįvardijant nieko konkretaus, blogina politinį klimatą ir prieš rinkimus yra visiškai neatsakingi bei netoleruotini. „Aš už tai, kad pasakius „A“, būtų pasakytos ir kitos raidės. Arba nereikėjo kalbėti visai.

Vykstanti Seimo rinkimų kampanija parodo į kokią socialinę terpę daugiausiai nusitaikę mūsų politikai. Į kuo skurdesnius ir į tuos, kuriuos laiko asilais. Kampanija skurdžiams Didžiausias dėmesys kampanijos metu skiriamas tam, kiek valdžia leis mažiausiai mokėti algos ir pensijų temai. Dar dirbantys ir daugmaž užsidirbantys, kurių šalyje vis mažėja, nieko kaip tik ir nedomina. Čia galioja principas – kas veža, tam ir krauk.

„Manau, kad nei vienas, nei kitas nelaimėjo. Abejoju, ar daug žmonių pakeitė nuomonę dėl to, kad pasiklausė kurios nors pusės argumentų“, – portalui Balsas.lt teigė viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas, išklausęs Darbo partijos atstovo Kęstučio Daukšio ir nepriklausomo kandidato į Seimą debatų dėl atominės energetikos.

Save rinkimuose į Seimą išsikėlęs Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys ir Seimo narys, kandidatas į Seimą nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje sukirto lažybų dėl energetinių projektų ir būsimų elektros kainų. Atominė energetika yra brangi ir nesaugi technologija, mano L. Balsys. Jis siūlo Lietuvai verčiau pasistatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą.

Seimo sprendimas neleisti atsistatydinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui Žimantui Pacevičiui pakerta pasitikėjimą valstybės institucijomis, o pats pareigūno „nenoras“ dirbti atspindi prezidentės Dalios Grybauskaitės kadrų politiką, mano politologai. Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis portalui Balsas.

„Susiklosčiusi situacija akivaizdžiai parodo, kad neturime realių kriterijų, pagal kuriuos įvertintume su korupcija kovojančių arba turinčių kovoti institucijų veiklos efektyvumą“, – mano su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ (TI) atstovybės Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalbos apie tai, kad Lietuva, padedama Europos Komisijos (EK), baigia įveikti Rusijos dujų monopolininkę GAZPROM, yra valdančiųjų triukšmai prieš rinkimus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė turi geras galimybes regioninėms iniciatyvoms, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis.

Erazmas Roterdamietis, XV-XVI amžiaus mąstytojas, yra parašęs "Pagiriamąjį žodį kvailybei" ("Stultitiae Laus" - lot.). Knygoje šį reiškinį įkūnija teta kvailybė, kuri nuo pat pradžių pareiškia: "Trumpai sakant, be manęs jokia visuomenė ir joks ryšys tarp žmonių nebūtų malonus ir patvarus." Visi jai už viską šiame pasaulyje skolingi.

Iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į Seimą kandidatuojanti Danutė Bekintienė siūlo atliekų deginimo gamyklą statyti ne prie miegamųjų rajonų, o arčiau Vilniaus mero Artūro Zuoko namų.

Banalu, bet mokėjimas laiku „nusiplauti“ išlieka viena pagrindinių mūsų politinių gyvenimo vertybių. To gyvi įrodymai vaikšto tarp mūsų ir kalba per televizorių. Užsispyrimo kaina Šiomis dienoms Konstitucinis Teismas (KT) ir vėl nuliūdino per apkaltą nušalintą prezidentą Rolandą Paksą. Atkaklus kartojimas, kad nepakeitus Konstitucijos, jam nebus galima balotiruotis ir prisiekti, dalies teisės korifėjų yra ginamas, kaip pagrindinio šalies įstatymo raidės ir dvasios visumos šventa sargyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastarosiomis dienomis ėmė ir dėkoti Seimo nariams už darbus besibaigiančios kadencijos metu  ir kartu pareiškė abejojanti, ar baigiantis kadenciją Seimas sugebės atlikti esminius šilumos ūkio pertvarkos darbus. Tai esą padarys „nauja politikų banga“. Ekspertų nuomone, prezidentė bando formuluoti temas rinkimų kampanijai ir laukia naujois koalicijos kontūrų. „Nemanau, kad Prezidentė nurašė Seimą ar jo daugumą.

Drąsos kelio partijos rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas įsitikinęs, kad svarbiausia Lietuvoje pertvarkyti teisėsaugą ir valstybės valdymą....

Liberalų ir Centro Sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas mano, kad geriausia nieko nekeisti, jei tik įmanoma nekeisti. Pasak jo, Lietuvos kionservatoriai yra radikalesni, negu liberalai.

Šalies teisėsauga tęsia teismų prieš protestuojančius visuomenininkus ir politikus, vienaip ar kitaip susijusius su dramatiškus Garliavos įvykius lydėjusius protestus, ciklą. „Lietuva jau niekuo nebesiskiria nuo kaimyninės Baltarusijos, kurią  pamokyti demokratijos nepraleidžia progos mūsų politikai.

Partijos Tvarka ir Teisingumas vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo partijos pirmininkui Rolandui Paksui užkirstas kelias dalyvauti parlamento rinkimuose, nepakenks organizacijai rinkimų kampanijos metu.

Žiniasklaidoje pasirodęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinis glamūras –„žmonių istorijos“ – pasakoja apie asmeninį šių politikų žavesį. Tai skirta mulkiams. Mulkiai reikalingi Mulkiais vadinu ne norėdamas įžeisti. Šią žmonių kategoriją laikau netgi labai naudinga ir atliekančia savo natūralią ekologinę misiją visuomenėje. Jie neretai yra tikras ekonomikos variklis ir svarbus pragyvenimo šaltinis kitiems.

Ko lietuviai važiuoja gyventi į kitą šalį ir ką ten randa? Labai dažnai čia tiktų sudužusio iliuzijų veidrodžio simbolis. Apie išvažiavusiųjų patriotizmą nevengiama kalbėti net iš aukščiausių tribūnų, pasimėtant kaltinimais „lengvo gyvenimo ieškotojams“. Tiesa, jei Londono moksleivė parveža medalį Lietuvai, „lengvo kelio“ ieškotojo šlovės spinduliuose mielai šildosi visi, kas netingi.

Artėjant rinkimų kampanijai ne vienai partijai rinkėjų viliojimo būdus pasufleruos smegenų plovimo specialistai. Ir duona, ir žaidimai Dalis apžvalgininkų spėja, kad nieko ypač originalaus per rinkimų kampaniją tikėtis neverta. Pagrindinės temos, kaip visada, bus „duona ir žaidimai“. Apžvalgininkas Aras Lukšas mano, kad žaidimų srityje dominuos kova su slibinu – korumpuota ir pagedusia teisėsauga, chuntomis, klanais ir apskritai tuo, kas įvardijama kaip sistema.

Š. m. rugpjūčio 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, kai liepos 4 d. švedų pilotuojamas lėktuvas išskrido į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Va ir kyla klausimas – kaip vyks ikiteisminis tyrimas šioje byloje, dėl incidento su žaisliukais, kuris taip sugadino nuotaiką artimam prezidentės Dalios Grybauskaitės bičiuliui.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dalies klaipėdiečių yra vertinamas kaip potenciali bomba, kuriai sprogus būtų nušluota pusė miesto. „Balsas.lt savaitė“ klausia, kodėl terminalas grūdamas į uostą, o ne statomas Būtingėje.

„Bronzos olimpinio medalio laimėtojas Rohullah Nikpai dėl savo pasiekimų yra gerbiamas visų afganistaniečių, nepriklausomai nuo etninės ar gentinės priklausomybės, o Kabulą buvo apėmusi olimpinė karštinė“, – pasakoja Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane Vygaudas Ušackas. Pasak ambasadoriaus, kruviną pilietinį karą išgyvenanti šalis tikrai neabejinga sportui.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. I dalis Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai.

Rinkimų salvės griaudi ir ima vis labiau spengti ausyse. Seimo pirmininkė Irena Degutienė šaukia miestui ir pasauliui, kad negalima balsuoti už Darbo partiją, nes Lietuva bus parduota Rusijai. Tema girdėta, ir nesigilinkime į tai, ar teisingas šis pavojaus varpo skambaliojimas įprastu taktu. Juolab kad ir savivaldoje, ir nacionaliniu mastu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems atstovauja I.Degutienė, su Viktoro Uspaskicho partija yra ne kartą surėmę ar bandę suremti pečius.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai. Deja, Lietuvoje išsvajotasis aukštojo mokslo diplomas dažniau nešamas ne į inovacijų centrus, o į darbo biržą arba yra tinkamas tik apelsinams Ispanijoje skinti.

Premjeras Andrius Kubilius džiaugiasi plaukike, bet turbūt tebelaukia artojų pergalių. „Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius sveikina jauniausią Lietuvos olimpietę plaukikę Rūtą Meilutytę, Londono olimpinėse žaidynėse 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje iškovojusią aukso medalį. „Vakar Lietuvoje laikas vienai minutei ir penkioms sekundėms buvo sustojęs – trys milijonai žmonių sulaikę kvapą sekė kiekvieną Jūsų yrį į pergalę.

„Pirmą vietą sąraše visi palieka Neringai Venckienei, tačiau akivaizdu, kad šalia jos jau vyksta kova dėl galios ir įtakos, kas yra normalu ir neišvengiama“, – mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak V. Dumbliausko, sekmadienį pristatytas „Drąsos kelio“ partijos dešimtukas yra ganėtinai margas ir savaip įdomus. „Ten du buvę Seimo nariai, vienas iš jų buvo ministru. Trys garsūs žurnalistai, yra ir kunigas.

Dar ir šiandien pasitaiko beviltiškų idealistų ir keistuolių, kurie mėgina paistyti apie sporto ir politikos atskirtį. Esą, „nereikia jų painioti“. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Dažnai nacijų ar net tarptautinių aljansų tarpusavio varžybos sporte tampa tiesiog „civilizuoto karo“ išraiška. Ir nėra nei menkiausių požymių, kad tai kada nors liautųsi. Politika visur „Aikštėje vyko karas“, – ne kartą po Serbijos ir Kroatijos rinktinių (futbolo ar krepšinio) rėkė abiejų šalių žiniasklaida.

Į galimybę vienu bendru telefonu 112 prisikviesti bet kokią pagalbą investuota milijonai litų, tačiau galutinio rezultato nematyti. Regėti tik prasmengantys pinigai. Visoje Europoje teoriškai turintis veikti bendras pagalbos telefonas 112 Lietuvoje kol kas geriausiai žinomas kaip labai imli pinigams išlaidų eilutė. Problemų atsakingi asmenys neįžvelgia, o piliečiai, kuriems prireikia pagalbos, neretai pasigenda investavimo rezultatų.