Tomas Čyvas

„Klaipėda apginta nuo nerūšiuotų šiukšlių deginimo – milžiniški kyšiai, išdalyti kai kuriems politikams, nuėjo vėjais“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis Seimo narys, klaipėdietis Naglis Puteikis. Projektą įgyvendinančios bendrovės atstovai sako nesuprantą, apie ką parlamentaras kalba.

Pro devinto aukšto langą Gardine (Baltarusija) iškritęs Lenkijos radijo bendradarbis Jury Humaniuk buvo labiau žinomas literatų, negu žurnalistų bendruomenėje. Sąmokslo teorijų, jo žūties klausimu, kol kas nesimato, – teigia internetinio naujienų portalo www.n–europe.eu vadovas Aleksejus Bratočkinas. Paklaustas, ar keistai žuvęs J. Humaniukas kalėjo būti itin Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimą nervinančia figūra, A. Brtatočkinas sakė: „Mano supratimu – nelabai.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

(Papildyta 16.15) Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas visuomenininkų apeliacijas dėl vaikų persekiojimo peradresavo viceministrui. „Šis klausimas yra perduotas nagrinėti viceministrui Žimantui Pacevičiui. Aš pats nesu teisininkas ir negaliu vertinti, ar tikrai kalbama apie politinį persekiojimą. Aš esu politikas. Palauksime profesionalaus vertinimo“, – portalui Balsas.lt sakė D. A. Barakauskas.

 Pasikeitus valdžiai, naujoji pradeda aiškinti, koks sunkus jai teko palikimas. Ir taip po kiekvienų rinkimų. Stebint neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės darbą, klausantis jos vadovo Algirdo Butkevičiaus pasisakymų, kirba mintis – jau kažkur girdėta. Prieš ketverius metus į valdžią atėjusi kita politinė jėga kalbėjo labai panašiai.

„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.

Politologai teigia, kad, nepaisant „Drąsos kelio“ (DK) frakcijos Seime lyderės Neringos Venckienės teisinio imuniteto peripetijų bei rezultatų, ši organizacija tikra partija netapo ir pati frakcija parlamente yra trapi. DK atstovas Valdas Vasiliauskas siūlo politologams eiti mokytis. Kaip jau rašė Balsas.lt, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad N. Venckienė nėra politikė, o DK nėra partija.

„Tiek pačios „Drąsos kelio“ partijos vadovės Neringos Venckienės, tiek jos kolegų pasisakymai nerodo, kad ji politiniame lauke būtų suformulavusi kokius nors pozityvius sumanymus. Svarbiausias jos tikslas – išsaugoti savo teisinę neliečiamybę“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Tiek energetikos, tiek susisiekimo sferoje pasikeitus valdžiai keičiasi ir valstybės valdomų įmonių vadovai. Ar padaryta kokia nors pažanga? Aistros dėl konkurso Pasikeitus valdžiai atsistatydinęs buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas sakė, kad naujos valdžios veiksmai rodo, jog progreso, parenkant valstybės įmonių vadovus, nėra. Jis mano, kad viską lemia lojalumas atitinkamą įmonę kuruojančiam ministerijos vadovui. „Jokios pažangos nematau.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Kvailumas politikoje kartais pasireiškia kaip „paleckizmas“, kartais, kaip atseit labai šmaikštus cinizmas, o kartais, kaip limonadinis patriotizmas. Jis lydi turbūt visus reiškinius šiame pasaulyje, įskaitant 1991 metų sausio kruvinos nakties įvykių prisiminimą. Su „paleckizmu“ yra daugmaž viskas aišku – politiku būti trokštantis „alfonsas“ su draugais viauksi, kad į save nuo stogų šaudėme patys, o tankus kažkaip mistiškai iškvietė profesorius Vytautas Landsbergis.

„Televizijos eteris yra ne mano eteris ir visada, prieš darydama laidą, aš suderinu temą. Tokios yra taisyklės ir šiuo atveju nenutiko nieko kito. <...> Šiuo atveju buvo persigalvota prieš pat laidą,“ – sako buvusi televizijos TV-3 laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Janutienė, pabrėždama, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jai ir rinkėjams tebėra „X“. Anot R. Janutienės, jau anonsavus laidą, kurioje buvo užduoti nepatogūs biografiniai klausimai prezidentei D. Grybauskaitei, televizij...

(Papildyta 14.33) „Kaip žurnalistė turėjau sau išsigryninti vertybes – kiek man svarbi pilietinė pozicija, o kiek TV3 televizijos maldos jo didenybei reitingui,“- portalui balsas.lt sakė žurnalistė Rūta Janutienė, komentuodama Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, kuriuo pripažinta, kad ji nepažeidė žurnalistinės laidoje apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Pasak R. Janutienės, sprendimas buvo net šiek tiek netikėtas.

Politologai – tokie diplomuoti žmonės, kurie turėtų miestui ir pasauliui paaiškinti politinius procesus arba padėti politikams susitvarkyti su darbu. Jų per nepriklausomybės dvidešimtmetį paruošta tūkstančiai, o realybėje atrodo lyg būtų ne daugiau poros dešimčių. Viešoji erdvė – jo didenybė reitingas Radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis portalui balsas.

„Svarbiausias dalykas, kurio linkiu prasidėjusiais metais – atsakomybė“, – sako sovietinio režimo lagerių sąžinės kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. Šventės baigėsi, metai prasidėjo, ko linkite Lietuvai ir žmonėms? Pirmiausia atsakomybės, nes jos labiausiai trūksta. Žinoma, iš šv. Evangelijos man patinka šv. Jobo žodžiai, kad Dievas yra meilė, kas myli – pasilieka Dieve. Bet meilė tai nereiškia pataikavimo – ji neatleidžia nuo atsakomybės.

Praėję metai dėsningai buvo kupini politinės (jei tai laikyti politika) isterijos priepuolių, aršių skandavimų bei ašaringų melodramų scenose ir eteriuose. Rinkiminiai juk, o kartu ir porinkiminiai – kai vieniems teko reaklimatizuotis iš ministrų į eilinius Seimo narius, o kitiems jau norisi iš anksto graudenti apie tai, kaip bus sunku dėl ankstesnės valdžios palikimo. Antai, naujasis premjeras Algirdas Butkevičius paskutinę praėjusių metų dieną jau pragydo praėjusios valdžios gaidomis.

Politikai patekę į valdžią mano, kad žurnalistai ir politologai per mažai su jais šnekasi, o likę už parlamanetinių bortų mano, kad per daug. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija) portalui balsas.lt teigia nemanąs, kad Lietuvos politologijos lygis labai skiriasi nuo politikos. „Vaikystėje, kai klausiausi Amerikos balso, man būdavo keistas net pats žodis – kas ten tie tokie politologai. Nors šiaip – tai visiškai normalus ir reikalingas reiškinys.

Tai, kad opozicinės partijos Lietuvoje niekad nesugeba sukurti šešėlinio kabineto ar nors kiek rimtesnių alternatyvių programų – ne naujiena. Nežinia, ar tai pasikeis ir šios Seimo kadencijos metu. Nusivylimas demokratija Tiek dabartinė valdžia, tiek prieš juos valdę centro dešinieji, pristatinėdami savo „šešėlius“, prirašė ten žmonių, kurių dauguma nei realiai dirbo tose srityse, nei realiai planavo arba galėjo tapti „nešešėliniais“ ministrais.

Nėra nė vieno užsienio reikalų ministro, kuris nežadėtų gerinti santykių su kaimynais. Tačiau Lietuvos ir Lenkijos santykiai – blogiausi per dvi dešimtis metų. Apie ką dar kalbėti? „Kalbos nėra: jei yra nauja administracija, visada reikia tikėtis kokių nors santykių permainų. Aišku, visi tikisi gerąja prasme. Suprantama, kad tam tikros permainos nepakenktų.

Seime antradienį įsiplieskusi krizė apėmė ne tik valdančiuosius. Ji išprovokavo žodžių mūšį ir opozicijos gretose. Tėvynės sąjungai-Lietuvis krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis Seimo naryts Naglis Puteikis teigia, kad vilkinti klausimą dėl Darbo partijos (DP) atstovų Viktoro Uspaskicho, Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio padeda dalies „Drąsos kelio“ frakcijos užimta pozicija.

Gal kurios nors kadencijos Seimo valdžiai pavyktų pasveikti nuo žemiausio lygio populizmo viruso ir nebeerzinti pseudoproblemomis bei pseudosprendimais? Būtų gerai. Bet kuris užsienio reikalų ministras savo kalbose ir interviu žada pagerinti santykius su kaimynais.

Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai.  Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų. Vieniems tai tampa manija, o kiti atsainiai moja ranka ir atsisako tikėti, kad už viešųjų procedūrinių fasadų esama realių, nematomų įtakos grupuočių.

Lietuviai ir lenkai turėtų daugiau žiūrėti į naujausią abiejų šalių istoriją ir tiesiog rasti pozityvių bendrų siužetų, o ne mėginti suderinti savo požiūrį į Juzefą Pilsudskį ar Lucijaną Želigowskį, - mano Krokuvos Jogailos universiteto docentė, daktarė Katarzyna Korzeniewska-Wolek, kalbėdama portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje. Pasak K. Korzeniewskos-Wolek, nenuostabu, kad abiejose šalyse tie patys įvykiai ar personažai ne tik skirtingai vertinami, bet ir nevienodai žinomi.

Ar naujienų agentūros BNS direktoriaus Artūro Račo, kurį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino pažeidus žurnalistinę etiką (už tai, kad išvadino kolegas apsišlapinusiais alkoholikais ir prostitutėmis), tinklaraštis yra žiniasklaidos priemonė? „Main media“ autoritetas Artūras Račas Balandžio viduryje gavau laišką iš Europos Komisijos Komunikacijos generalinio direktorato.

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai. Kada neliks „Sodros“ deficito? „Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso ne vien nuo to, kokie sprendimai priimami dėl įmokų ir išmokų dydžio, bet ir nuo ekonominės bei demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei šiandien priimtus įstatymus, socialinio draudimo sistema beveik subalansuojama jau 2015 metais. Šiandien galima konstatuoti, kad mažėja nedarbas.

Ketverius metus valdžiusios koalicijos branduolį sudariusi ir rinkimus pralaimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su Rusija kovojo nesėkmingai. Rusijos sulaikymo strategiją, kurios viešai nebedrįsta nė prisiminti, turinti ir kelerius metus dėl rusų energetinės grėsmės raudanti TS-LKD vadovybė įsigudrino nepastebėti, kad tie energetiniai rusai iš Lietuvos nė nebuvo išėję.

Kai trūksta politinių idėjų ir prasmingų sumanymų, šalies vadovai kartais imasi tautos auklėjimo ir neva labai nuoširdaus pamokslavimo funkcijų. Seimo narė Dangutė Mikutienė su Viešpaties ir politinės parlamento daugumos pagalba teoriškai uždraus moksleiviams, kurie kartais praktiškai rūko net po mano langais, gerti kažkokį ten „raudoną bulių“, kuriame nėra promilių, bet yra kitų kenksmingų medžiagų. Gal ir nieko.

Suomijoje priversta gyventi žmogaus teisių aktyvistė Oksana Čelyševa mano, kad šalies valdžia iš esmės yra paskelbusi karą savo tautai. Knygos “Tarptautinis Čečėnijos tribunolas”, kurioje buvo spausdintos ir Anos Politkovskajos publikacijos, autorius buvo 2012 metų gruodžio 6 dieą iškviestas į Dzeržinskio rajono teismą kaip suinteresuotas asmuo dėl knygos pripažinimo ekstremistiška. "Nesuprantu kuo čia dėtas Dzeržinskio teismas, - pripažįsta S. Dmitrijevskis.

Tarptautinės teroristinės organizacijos sukūrimu ir ketinimu susisprogdinti kažkur Rusijoje kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės epopėjoje atrodo bręsta dar viena naujovė. Jau kelias bylas E. Kusaitei iškėlusi teisėsauga galbūt sieks sukurpti dar vieną. Portalo Balsas.lt duomenimis, mergina pirmadienį buvo apklausta Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate.

Vienas Seimo autoriteto nepakelsi, tam būtinas atvirumas, o rietis reikia mažiau, – sako naujasis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Vienas nieko nepadarysi – Turbūt nebuvo nė vieno Seimo pirmininko, kuris renkamas ar jau išrinktas nebūtų kalbėjęs apie tokį šventą reikalą kaip Seimo autoritetas ir visuomenės požiūris į jį. Kad ir kas ėjo šias pareigas, niekam nepavyko pakelti parlamento reitingo.

Paskirtasis premjeras – techninis darbuotojas, mano ekspertai. Pasak jų, vargu ar Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius bus daug populiaresnis už Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Andrių Kubilių. Buvęs premjeras gali atsitiesti? Praūžus Seimo rinkimams, po truputį keičiasi ir pagrindiniai politinio teatro dalyviai – svarbiausias valdžios pozicijas užimantys asmenys.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Spėliojama – kam gi naujai valdysiančiajai koalicijai reikalingi niekingiausi politiniai parazitai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), kurie politinėje rinkoje, mano nuomone, laikosi tik dėka etninės nesantaikos kurstymo bei noro ir talento prie bet ko bet kaip prisiplakti 0 ar savivaldoje ar kur kitur - jokio skirtumo. Na dar dėka pamišusių lietuvių nacionalistinių grupuočių, kurioms naktimis apsireiškia Lucijano Želigovskio ordos.

Į opoziciją nustumti dešinieji skirtingai komentuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės deklaruotą pasiryžimą ryt pasirašyti dekretą dėl naujo premjero teikimo kandidatūros. „Kol nėra prezidentės Dalios Grybauskaitės dekreto, nėra fakto, kol yra tik kalbos, tikrai nekomentuosime,“ – portalui balsas.lt sakė vienas iš dabar jau didžiausios opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovų Jurgis Razma.

Įprasta manyti, kad Gariūnų verslo parkas, kurį tauta vadina tiesiog turgumi, yra išskirtinai kairiųjų politinių jėgų rėmėjas. Premjero Andriaus Kubiliaus partijos gerbėjai tuo įsitikinę. Formuojant valdančiąją koaliciją dabar net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mėgsta grakščiai mojuoti moralinių principų vėliava. Tiesa, ne visada aišku, kaip įmušti tuos principus į fiskalinį čekį, jei jais patys moralistai prekiauja tarsi sportbačiais arba raudonaisiais ikrais.

Oficialiai ignoruodama pirmą naujai išrinkto Seimo posėdį prezidentė Dalia Grybauskaitė siunčia signalą, kad toliau eskaluos konfliktą, – mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Šalies vadovė D. Grybauskaitė rytoj, penktadienį, nedalyvaus vyksiančiame pirmajame iškilmingame išrinktojo Seimo posėdyje, kur parlamentarai prisieks. Tai žiniasklaidai patvirtino šalies vadovės vyriausioji patarėja spaudos tarnyboje Daiva Ulbinaitė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nori kuo silpnesnės bei margesnės valdančiosios koalicijos, o taip pat siekia palaikyti griežtos kovotojos įvaizdį, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. „Be papildomos informacijos, negalima spręsti apie Prezidentės motyvus, tačiau pastarųjų metų jos elgesys rodo, kad ji ypatingai linkusi nenusileisti. Taip ji sąmoningai formuoja savo neklystamumo, ryžtingumo įvaizdį,“ – sako M. Ulozas.

„Byla Konstituciniame Teisme (KT) tikrai būtų buvusi įdomi“, – pripažįsta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusį referendumą. Kreipimasis į KT dėl nepatinkančių rinkimų rezultatų ar bet kurio kito reikalo savaime nereiškia krizės, o nesikreipimas ir švilpavimas pavėjui nebūtinai reiškia, kad demokratinės procedūros nepažeistos.

Prezidentei, po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, nepanaikinus rinkimų rezultatų,  gresia izoliacija, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Sprendimas dėsningas „KT išvadą galima pasveikinti, nes jis nepasidavė dabartinės valdančiosios daugumos vadovų spaudimui pripažinti Seimo rinkimų rezultatus neteisėtais.

Rinkimai nugriaudė, tauta pasisakė, politikai interpretuoja priklausomai nuo savo laimėjimo ar nesėkmės mastų. Daug kam nepatinkantys referendumo ir rinkimų rezultatai dar kartą apibūdinami kaip grėsmė valstybei, kai kas net šaukiasi naujų rinkimų, nes „tauta suklydo“ ir turi balsuoti tol, kol pasirinks, kaip tas ar anas nori.

Jau teko pastebėti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės preferencijas diplomatijoje, kai Monako princas atrodo reikalingesnis pašnekovas, negu Lenkijos vadovai, ir įdomybes su jos Ekscelencijos darbotvarrke, kuri atseit viešai skelbiama. Šiandien ir vėl skaitau: “Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją pakvietė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūris į rinkėjus aiškus: jei jie balsuoja ne taip, kaip ji, – klysta. Ir juos reikia pamokyti – pastatyti į kampą bei sugėdinti. Runkeliai, namo! Pasakė tauta nuomonę referendume? Ji nepatiko? Reikia griebtis demagogijos ir prapliupti postringauti apie tai, kad nuo bendro rinkėjų skaičiaus pasisakė tik trečdalis. Čia pat pamirštant, kiek jau nuo bendro skaičiaus rinkėjų balsavo už ją pačią.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės „mieli epitetai“ prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu gali turėti ilgalaikių politinių padarinių ir atspindi politinį klimatą šalyje. Portalui ekspertai.eu paviešinus Seimo pirmininkės I. Degutienės kabinete prieš pusmetį vykusio pokalbio, kurio metu parlamento vadovė nelabai rinkdama žodžius plūdo šalies vadovę D. Grybauskaitę ir aiškino, kad yra sekama, įrašą, kilo eilinis skandalas.

Balsavimo internetu problemos susijusios ne su galimybe, kad kas nors suklastos rinkimų rezultatus virtualioje erdvėje. Pagrindinės bėdos yra žemiškesnės. Taip mano šios srities specialistas Markas Dolgovas.

Didelis kiekis partijų, besivaržiusių dėl protestinio elektorato padėjo didžiosioms partijoms, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Liberalų Sąjūdžiui (LS) ir Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) padėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rinkimų rezultatai konservatoriams, kaip pabrėžia M. Ulozas, yra geresni, negu kas nors tikėjosi. „Tai galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

Prie skandalingos netvarkos organizuojant Seimo rinkimus ir skaičiuojant balsus  prasidėjo ir derybos dėl naujo ministrų kabineto. Naujausioje Lietuvos istorijoje sudarant valdančiąsias koalicijas neretai matėme atvejų, kai šeši vienos frakcijos mandatai imdavo ir pasirodydavo brangesni nei 18 kitų. Tai vyko įvairiu lygiu – savivaldos taip pat.

Gal prieš savaitę ponia prezidentė Dalia Grybauskaitė deklaravo, kad metė susitikinėti su aukštaisiais Lenkijos  dignitoriais, kadangi nemato prasmės gaišti laiką ceremoniniams susitikimams, kas, matyt, reiškia, jog prioritetas teikiamas dalykiniams susitikimams. Apie dalykiškumą ir ceremoninio tipo vakarienes su visokiomis obamomis girdėjome jau anksčiau. Atseit – reikia tik darbo vizitų su dideliais rezultatais. Ir ką gi mes matome spalio 15-ąją? Žr. www.president.

Rinkimų į Seimą rezultatai nebuvo netikėti nei politologams, nei tiems politikams, kurie nėra kamuojami nesveikų iliuzijų, ko nors netinkamo nevartoja. Užtat jie netikėti pačiai valstybei. Pavojingas aktyvumas Jei prieš ketverius metus rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 46 procentai rinkėjų, tai vos 5 procentais didesnis jų aktyvumas šiemet sukėlė netvarką, nes teoriškai iš visų tribūnų raginanti ateiti ir pareikšti valią valstybė netikėjo savo pačios užkeikimų efektyvumu.