Tomas Čyvas

Prieš Graikiją kariaujamas informacinis karas ir sukurtas graikų, kaip tinginių bei išlaikytinių įvaizdis nėra teisingas, – tvirtino šios šalies profesinių sąjungų susivienijimo DEKA lyderis Nikolaos Kioutsoukis, kurį Balsas.lt kalbino Vilniuje surengtoje krikščioniškų Europos profsąjungų susivienijimo EZA ir Lietuvos darbo federacijos konferencijoje. –          Konferencijoje kalbama apie skurdo įveikimą.

Neseniai Spaudos atgavimo dieną atšventusiai Lietuvai ne vienai tenka spręsti su žiniasklaida susijusias problemas. Didelėse šalyse neretai ir bėdos didesnės. Apie tai iš Stambulo „Europa ir jos žiniasklaida adekvačiai nesupranta į Europos sąjungą (ES) norinčios įstoti Turkijos realijų“,  – mano 1 milijono egzempliorių tiražu išeinančio didžiausio Turkijos dienraščio „Zaman“ („Laikas“ – turkų kalba) užsienio naujienų redaktorius Emrahas Ülkeras.

Patirtį ES kaupiame nuo 2004-ųjų gegužės. Apie tai portalas Balsas.lt kalbino įvairių sričių specialistus ir eilinius šalies piliečius. Daugelis jų džiaugėsi šalies naryste Sąjungoje, tačiau negailėta ir kritikos. Nedaug naudos Kritiškai apie šalies narystę ES atsiliepė ekonomistas Povilas Gylys. Jis neslėpė, kad apčiuopiamos naudos Lietuvai gauti nepavyko. Anot P. Gylio, aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei kuo nors pasidžiaugti.

Ką tik paminėta Tarptautinė dirbančiųjų solidarumo diena, tačiau tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Šalies profesinių sąjungų vadovams neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Lietuvos valstybės aštuntosios įstojimo į Europos Sąjungą metinės jau visiškai ant nosies. Kol lietuviai ryt mėgausis raudonu skaičiuku kalendoriuje įrašyta nedarbo diena, bus prisiminta ir kita mūsų šaliai itin svarbi data. 2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Todėl kuklaus „jubiliejaus“ proga Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie aštuoneri itin greitai praskrieję metai.

Lietuvos institucijose dirba kitoms valstybėms lojalūs arba šalies nacionalinio saugumo interesų nesuvokiantys žmonės – mano Lietuvos tautininkų sąjungos lyderis, Seimo narys Gintaras Songaila. „FSB agentais vadinami ne tik tie, kurie priešinasi Visagino atominei elektrinei, bet ir tie, kas nepritaria elektrinei Ragainėje (Nemanas – Kaliningrado sritis, Balsas.

Nusiskundimų rinkimų organizavimo srityje mažėja, o nepatenkintų bus visada, mano Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kuris pareigas eina keturias kadencijas iš eilės nuo 1994 m. – Seimo pirmininkė Irena Degutienė neketina teikti jūsų kandidatūros kitai kadencijai. Ką manote apie tai? – Nenoriu šitos temos komentuoti. Tegul ponia I. Degutienė pati viską ir pasako.

Neseniai toks vienas atseit generolas, tokiame viename interneto portale bandė šmaikštauti ar raudoti (tiksliai taip ir nesupratau), dėl iš vidaus neva griaunamos valstybės. Tikiuosi, būsimasis feldmaršalas (juk dar nevėlu?) neįsižeis, kad pakartojau jo pavadinimą ir kiek parafrazuosiu jo teiginius. Taigi norint sugriauti demokratinę sistemą reikia išties padaryti viską, kad iš tokios valstybės bėgti arba į valdžios pusę tiesiog nusispjauti norėtų kuo daugiau žmonių.

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar tiesiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą. Ypač dėl kokio nors žurnalisto. Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis. Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika.

Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius. Beveik milijardo litų skola per kelerius pastaruosius metus esą susidarė ir dėl to, kad Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai mažesnė negu kitoms savivaldybėms. Nelinkusi dalytis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių, nes norint kam nors pridėti, paprastai reikia iš ko nors kito atimti.

Beveik milijardas litų. Tiek pinigų Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja priteisti iš valstybės. Nelinkusi dalintis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius.

Garliavos mergaitės ir su ja susijusių peripetijų drama įdomesnė už gigantiškus energetinius užmojus, nes politikams apie energetiką per sunku kalbėti, mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

„Interpeliacija teisingumo ministrui yra lengvai paaiškinama politine logika, tačiau vargu ar bus sėkminga“, – teigia Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas, komentuodamas faktą, kad Seime oficialiai įregistruota interpeliacija ministrui Remigijui Šimašiui. Pasak M. Ulozo, opozicija tiesiog privalo ją skelbti, nes visuomenė neigiamai nusiteikusi teismų atžvilgiu bei kelia viešas abejones dėl teisingumo Lietuvoje.

„Aš esu už tai, kad ta tema būtų diskutuojama ir Lietuvoje. Labai džiaugiuosi, kad ta diskusija prasidėjo ir į ją įsitraukia ne tik medikai bei bažnyčios atstovai, bet ir žmonės. Jei žiūrėsime į žmones, kurie reiškia nuomonę internetinėje erdvėje, tai apie 60 procentų pasisako už“, – teigia Liberalų ir centro frakcijos atstovas Andrius Burba. Jis kartu su keliais kitais parlamentarais įregistravo nutarimo projektą, kuriuo minėti klausimai būtų grąžinti į darbotvarkę.

Paprastam rusui jokios imperinės ambicijos nerūpi, o valdantis Vladimiro Putino klanas seniai įgriso. Taip teigia karo žurnalistas Arkadijus Babčenko. – Ar pastarieji prezidento rinkimai reiškia kokį nors posūkį valstybės gyvenime arba naujas tendencijas visuomenėje? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Babčenkos. – Valstybėje nepasikeitė niekas, nes įvyko tai, kas buvo suplanuota, numatyta ir nieko nenustebino. V. Putinas pasikeitė vietomis su Dmitrijumi Medvedevu ir netgi tai buvo formalumas.

Seime kelią skinasi referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Rimtos ir atviros diskusijos visuomenėje šia tema taip ir nebuvo, o abejojantieji laikomi valstybės priešais. Seimui po pateikimo pritarus referendumo dėl branduolinės jėgainės statybos idėjai, vieni įžvelgia galimą demokratijos triumfą, o kiti raunasi plaukus dėl statybų sužlugdymo ir priešų užmačių. Argumentai už Reikia apsispręsti dėl saugumo ir rizikos.

Vilniaus apygardos teismo kolegija – Virginija Švedienė (pirm.), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – pirmadienį toliau nagrinėja bylą, kurioje klaipėdietė Eglė Kusaitė kaltinama ketinusi surengti teroro aktą kažkur Rusijoje. Posėdyje liudijo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Kadangi šiais laikais yra madingas terminas „pozityvi diskriminacija“, nors „pozityvus išprievartavimas“ dar nesugalvotas, nutariau būti madingas ir aš. Tam paskatino internetinė diskusija su viena feministe. Kažkada „snukiaknygėje“ esu juokavęs, kad reikalinga moteris santechnikė, bet dabar sakau rimtai.

Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi informaciją apie kandidato į vidaus reikalų ministrus Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovą Artūro Meliano patikrinimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, pasirašė dekretą, kuriuo A. Melianas skiriamas Lietuvos vidaus reikalų ministru, informuoja prezidentės spaudos tarnyba. Portalui Balsas.

„Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas vykti į kitą savaitę Varšuvoje planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą – Rusijos diplomatijos ir specialiųjų tarnybų pergalė, su kuria ir sveikinu“, – sako Lietuvos ir Lenkijos santykius komentuojantis apžvalgininkas Vitalijus Karakorskis.

Per apkaltą nušalinto prezidento, dabar Europos parlamentaro Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vargu ar gali tikėtis didelio „renesanso“, o pats R. Pakso reabilitavimas, kai kurių apžvalgininkų nuomone, gali būti sandėrio su prezidentūra rezultatas. Niekuo nepadės „Nemanau, kad R. Paksui grąžinta galimybė būti Seimo nariu ką nors iš esmės pakeis partijos reitingams.

„Snoro“ bankroto aplinkybes narpliojančios parlamento komisijos vadovas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis teigia, kad kviesti į komisiją Seimo pirmininkę Ireną Degutienę kol kas neplanuojama. „Konkrečios užduoties dėl būtent I. Degutienės parlamentas mums nesuformulavo. <...> Turime atsakyti į klausimą ar galėjo kas nors pasinaudoti turima informacija iš Vyriausybės ar Seimo vadovybės, kitų institucijų.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Artūras Melianas kreipėsi į Seimo Audito komitetą, prašydamas ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai finansavo VŠĮ „Pilietinės visuomenės instituto“ projektą pilietiškumui mokyklose ugdyti ir ar šiai veiklai skirti 4 milijonai litų nebus naudojami politinei propagandai. Instituto vadovas Darius Kuolys teigia, kad tai primityvus politinis kerštas, kuris tik pagreitins partijos agoniją.

Neseniai iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Darius Kuolys teigia pasitraukęs dėl Teisėjų tarybos pirmininko, Aukščiausiojo teismo vadovo Gingtaro Kryževičiaus ir jo sekretorės – Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Laimos Garnelienės – viešų kalbų ir atsainaus požiūrio į teisėjų nusižengimus.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

„Gaidys, gaidys – teisėjas gaidys“, – taip skanduodavo dabar griūvančio Vilniaus „Žalgirio“ stadiono, Vilniaus sporto rūmų ar Kauno sporto halės tribūnos per futbolo ir krepšinio varžybas, kai buvau paauglys. Taip pat skanduoja dabar. Ar nuo to sudreba futbolo arba krepšinio pamatai? Kažin. Nepamenu, kad net sovietmečiu dėl tokių skanduočių anos epochos milicija būtų ką nors „sėmusi“. Tiek demokratijos ir sveiko proto net ana sistema galėjo sau leisti. Kartais būdavo už ką, o kartais – ne.

Mano labai subjektyvia ir galbūt neteisinga nuomone, Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkas Gintaras Kryževičius apsimeta kvailiu, neleistinai politikuoja ir nevykusiai mėgina išsiskalbti savo supelijusią togą. „Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė – pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje. Taip mano Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, pažymėjęs, kad N. Venckienės istorijos kontekste teismų.

Nors premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgauja dėl parafuotos koncesijos sutarties su Japonijos koncernu „Hitachi, Ltd“ dėl numatomos statyti Visagino atominės elektrinės, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryboje yra balsų, kritikuojančių vyriausybės energetikos strategiją.

Pasklidus gandams, kad Kedytė turi būti paimta iš N. Venckienės namų iki kovo 30 d. 22 val., o operacija gali būti atlikta bet kurią dieną nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, ir net be vaiko teisių apsaugos specialistų, žmonės toliau pasikeisdami budi prie Kedžių namų. „Mes nepasitikime paskirta mergaitei apsauga ir pasirengę patys pakaitomis ją saugoti, kad vaikas nebūtų jėga perduotas L. Stankūnaitei“, – Balsas.lt žurnalistams sakė Garliavoje prie Kedžių namų sutikti budėtojai.

„Seimo pirmininkė Irena Degutienė turėtų aiškintis banko „Snoras“ bankroto aplinkybes tiriančiai komisijai“, – teigia Darbo partijos (DP) frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys. Viską neigia Seimo vadovė antradienį paskelbė raštiškus atsakymus į opozicijai atstovaujančių parlamentarų pateiktus klausimus. „Iš esmės, pateiktais teiginiais vėl keliami tie patys klausimai, į kuriuos jau ne kartą buvo atsakyta viešai ir ne iš vieno šaltinio.

Teisingumą vykdo teismai, jų sprendimai privalo būti gerbiami ir vykdomi. Tai malda, kurią mokame visi. Kiek sunkiau, kai reikia ne vien melstis, bet imti ir padaryti. Užduodu paprastą, kiek politinį, kiek teisinį, o kiek žmogišką klausimą. Adresuoju jį valiams, grybauskaitėms, grinoms, (post)palaičiams, kūriams, jų draugams ir standartiniams prokurorų trubadūrams žiniasklaidoje.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atskyrimas nuo įsikabintos kėdės buvo sudėtingas kaip Siamo dvynių operacija, bet išsprendė ne viską. Gal ir į naudą „Jei laikysimės požiūrio, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, gal kokios nors naudos visuomenei ir valstybei galima įžiūrėti. Galima buvo pamatyti, kas kaip elgiasi ir kaip elgtis nedera. Jei valdžios ir visuomenės lygiu būtų kiek pramokta demokratinių žaidimo taisyklių, galėtume kalbėti apie naudą“, – „Balsas.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, teisininkai patiria rimtų iššūkių ir turi nusileisti ant žemės. Ministras prisiekinėja neįtaręs, kad mįslingomis aplinkybėmis žuvęs Andrius Ūsas buvo girtas. Arogancija – profesinė liga Pasitikėjimo teisėsauga reitingai, deja, nėra aukšti. Vyksta ir tyrimai Seime, ir mitingai. Girdime, kad reikalaujama Generalinės prokuratūros vadovų galvų.

„Galime po truputį ruoštis, kad valdančiąją koaliciją formuos Darbo partija (DP), o jaunesniuoju broliu šįkart pabus Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nebent socdemai sugebės dar kartą taip visus apmulkinti, kad net ir turėdami mažiau mandatų, vis tiek išliks „vyresnieji“, Tą jie ne kartą sugebėjo“, – sako politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis, komentuodamas sociologų paskelbtus duomenis, pagal kuriuos DP yra populiariausia partija šalyje.

Šeštadienį vykstančiame Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje nutarta sutramdyti neįtikusius, savo radikaliais pasisakymais vadovybę erzinančius, bendrapartiečius. (Papildyta 18:34 val.) Rinkimų štabui vadovaus R. Alekna Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centriniam rinkimų štabui vadovaus TS-LKD vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna. Jo pavaduotojas bus Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas.

Kultūros istorikas ir visuomenininkas Darius Kuolys, komentuodamas profesoriaus Vytauto Landsbergio šeštadienį išsakytas mintis, esą jis yra „nuplaukęs“, o jo pasisakymai – „siaubingos tirados“, portalui Balsas.lt sakė, kad prof. V. Landsbergis, kaip ir pats D. Kuolys, yra laisvi žmonės, kurie gyvena demokratinėje šalyje ir gali sakyti, ką nori. „Kartu galiu pridėti, kad anksčiau Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos V. Landsbergis gindavo principingiau“, – replikavo D. Kuolys. Balsas.

Praėjusį savaitgaliai vyko net du mitingai Vilniuje, o šiandien vidurdienį Kauno Vienybės aikštėje surengtas dar vienas. Be kita ko organizatoriai skelbiasi kovosią ir prieš „valstybininkus“ bei pedofilus. Protestuos prieš klanus „Valstybė užvaldyta klanų, teisėsauga paralyžiuota, padorūs pareigūnai atleidžiami iš darbo. Šalyje įsigali vagys ir kyšininkai, o žmonės bėga iš Lietuvos kaip iš maro zonos. <...> Pakeisti situaciją gali tik visų neabejingų ir padorių šalies žmonių vienybė.

Užrakinkite nuteistųjų šaldytuvus, uždarykite blogas, kaip jie teigia, parduotuves ir nebeduokite košės, kuri neva supelijusi. Nuteistųjų už gerus darbus streikas liausis gana greitai – mušti nereikės. Nehumaniška ir neeuropietiška, tad juridiškai atsiimu. Tarkime, kad juokauju. O jei rimtai, tai užvis labiausiai erzina viešojoje erdvėje (ypač interneto komentaruose) pasirodantys riksmai, panašūs į tokį: „TAI KAD SĖDI NE MILJONŲ VAGYS O VIŠTŲ,TEISUOLI SUMAUTAS TU.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis yra visiškas melagis, kuris kelerius metus įžūliai nevykdė įstatymo, o dabar kaltina Seimą tariamu neveiklumu“, – portalui Balsas.lt ketvirtadienį sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas. Taip jis reagavo į ministro kaltinimus, neva apie tris dešimtis tūkstančių pradedančių vairuotojų negalės gauti nuolatinių pažymėjimų dėl TTK neveiklumo.

Seimui belaukiant didžiųjų energetinių įstatymų projektų, ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad Lietuva pirma turi pabaigti derybas dėl koncesijos sutarties su bendrove „Hitachi“, o Latvija ir Estija jau vėliau prisijungtų prie akcininkų sutarties. Jis taip pat užsimena, kad pati Lietuva nedalyvautų projekte, jei neišsiderėtų palankių sąlygų. „Derybos yra tęsiamos. Jei projektas bus ekonomiškai naudingas, jame bus dalyvaujama.

„Nuo balandžio pirmosios įsigalios naujos patvirtintos taisyklės, kurios reglamentuoja nuteistųjų ir suimtųjų gyvenimą. Natūralu, kad yra nepatenkintų žmonių apskritai dėl įvairių dalykų, kurie keičiasi įkalinimo įstaigose. Aš, tiesą sakant, žinau, kad yra norų ir planų surengti ir didesnius dalykus – riaušes ar panašiai. Tai nestebina, galiu tik pasakyti, kad esame tam pasiruošę“, – sakė ministras portalo Balsas.

Terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės teisme trečiadienį liudyti iškviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus viršininkas Dainius Noreika ir buvęs šio padalinio vadovas (dabar politikas) Algirdas Grublys.Vilniaus apygardos teisme bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija:  Virginija Švedienė (pirmininkė), Artūras Pažarskis ir Jūratė Damanskienė.

Po šiandien įvyksio Liberalų sąjūdžio (LS) posėdis, kurio metu partijos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kėlė klausimą dėl Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) deleguoto kultūros ministro Arūno Gelūno atstovavimo LS, dėl to susitarta. Prieš posėdį E. Masiulis akcentavo, kad gerai savo darbą atliekantis A. Gelūnas neturėtų prarasti ministro posto ir turėtų ir toliau dirbti šioje vyriausybėje, tik atstovaudamas LS. Partijai atstovaujantis Seimo narys Petras Auštrevičius Balsui.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Balsas.lt tęsia aiškinimąsi, kas vyksta Lietuvos lošimų rinkoje. Pirmojoje dalyje pastebėta, kad rinkos dalyviams taikomi ne vienodi kriterijai, teoriškai įstatymo uždrausti lošimai internetu yra vykdomi, o juose dalyvaujančiųjų identifikavimas – simboliškas, nors sritis laikoma problemine ir pavojinga nepilnamečiams. Kaip Europoje? Portalas paprašė teisininkų išaiškinti, kaip Lietuvoje susiklostęs rinkos reguliavimas būtų vertinamas europinės teisės kontekste.

Šių dienų žurnalistams sąžiningumo srityje reiktų lygiuotis į Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus, teigia redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Stebint politinius šokius su kardais dėl iš darbo labai abejotinais pagrindais išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų neapleidžia déjà vu įspūdis – tai jau matyta prieš kelis metus. Priesaikos apginti Jei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas rimtai linkę tikėti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinėmis priesaikomis ginti juos iki galo ir bet kokia kaina – vargas jiems.