Tomas Čyvas

(Papildyta 16.04) Interpeliaciją, pateiktą vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui, pasirašė 31 Seimo narys. Tai ELTAI patvirtino vienas iš interpeliacijos iniciatorių, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Naglis Puteikis. „Teikiame vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui interpeliaciją ir reikalaujame paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą“, – sakė N. Puteikis.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas ragina kruopščiau apgalvoti partijų išlaidų kontrolę.Pasak jo, svarbu ne prilyginti partijas ministerijoms ar departamentams, o efektyvinti jų finansų stebėseną. Pataisė įstatymą Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.

Baigėsi konservatorių vadovų pasitarimas premjero A. Kubiliaus kabinete vyriausybėje. Po šio pokalbio nuspręsta tęsti veiksmus prieš R. Palaičio sprendimą atleisti FNTT vadus, o pačiam ministrui konservatoriai siūlys atsistatydinti. Papildyta (18:40) „Pirmalaikiai rinkimai yra tarp tų ant stalo padėtų pasiūlymų, dėl kurių turi kalbėtis frakcijos.

Teoriškai galutiniai ir neskundžiami Lietuvos teismų sprendimai gali būti nevykdomi ir ignoruojami. Į teisininkų aimanas visuomenė reaguoja abejingai ar net priešiškai. Teisingumą pagal Konstituciją Lietuvoje vykdo teismai. Už jų sprendimų nevykdymą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, dalis „galutinių ir neskundžiamų“ sprendimų praktikoje nevykdomi, todėl sukelia visuomenėje įniršį.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas neatstatydinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio yra parama jam ir jo komandai, taip pat smūgis premjerui Andriui Kubiliui arba tylus susitarimas“, – mano politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, po prezidentės sprendimo nepritarti premjero A. Kubiliaus teikimui ir neatstatydinti ministro, teigia, kad įmanomi priešlaikiniai Seimo rinkimai. Apžvalgininkas netiki tokia perspektyva.

Nors 1990 metų Kovo 11 įvykiai aprašyti preciziškai, trūksta apibendrinto požiūrio į vėliau nueitą kelią, - mano istorikas Aurimas Švedas. Istorijos politika - Nuo Kovo 11 jau išaugo nauja karta ir vis aktualėja klausimas – kiek ano meto įvykius             atsimenant ir aprašant yra vietos istorikams, o kiek tai dar vis politinio sąskaitų suvedinėjimo laukas? - Naujausioji istorija yra tas laukas, kuriame dirba ne tik istorikai, bet i...

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Prasidedančios Seimo sesijos darbų plano priekyje puikuojasi  Seimo nutarimas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030“ patvirtinimo. Tuo tarpu svarbiausi energetiniai projektai ir energetikos strategija, nors ir įtraukiami į planą – dar nėra registruoti Seime. Pirmiausia - fantazijos Kaip viskas bus Lietuvoje 2030 metais galvojama nutarti per svarstomas kovą-balandį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė Rusijos piliečio Chasano Arsigirajevo parodymus. Pats liudytojas, nors ir kviečiamas, atvykti nesiteikė, tad teismas nusprendė pagarsinti jo parodymus. Pasak tariamo Eglės Kusaitės bendrininko Apti Magmadovo žodžius tik persakiusio liudytojo, E. Kusaitė neva buvo pamišusi dėl šventojo karo, norėjo tapti dalyve ir simpatizavo smogikams.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sprendimas prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį reiškia, kad šalies vadovei teks rinktis, tačiau gali būti, jog dėl rezultato jau susitarta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė Premjero teikimo atleisti ministrą Raimundą Palaitį. Tai Eltai patvirtino šalies vadovės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė. „Taip, teikimas gautas“, – sakė D. Ulbinaitė. Pasak jos, teikimas gautas antradienį. Prezidentė kol kas sprendimo, ar tenkinti Andriaus Kubiliaus teikimą, nepriėmė. Tai bus padaryta kitą savaitę po susitikimo su pačiu ministru ir jį delegavusios partijos – Liberalų ir centro sąjungos – vadovu Algiu Čapliku.

Lietuvos energetikos strategija Seime nepatvirtinta net parlamento kadencijai artėjant į pabaigą. Gal dėl to energetinė politika ir investicijų kryptys lieka panašios į kortų būrėjų fantazijas. Lietuvos investiciniai projektai energetikos srityje panašūs į nesusitarusios giminės vakarėlio dalyvių veiksmus, kai arba trūksta alkoholio, arba užkandžių, o galiausiai susiriejama dėl to, kas vadovaus užstalei. Atitinkamam „komendantui“ sušvilpus kažkas geria, kažkas bučiuojasi.

Premjeras Andrius Kubilius laikosi nuostatos, kad vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis turi taisyti klaidą ir grąžinti į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus. Politologai perspėja, kad premjeras eina rizikingu keliu. Švelniai nepasitiki ministru Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos komisija (AK) baigė tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas.

Seimo Antikorupcijos komisijai paskelbus tyrimo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų atleidimo išvadas – ir sveikinimai, ir gąsdinimai sąmokslais. Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis portalui Balsas.lt teigia, kad tyrimo vykdytojai turi kėslų nuversti prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Mes įžvelgiame, kad už klausimų, kuriuos gal ir reiktų svarstyti, slypi kitas tikslas.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) baigė tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo ir patvirtino išvadas. Dar ketvirtadienį parengtos komisijos išvados dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant FNTT vadovų V. Gailiaus ir V. Giržado yra nepalankios keliems aukštiems valstybės asmenims.

Nuožmus politinis boksas, kur už politiką talžosi Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir valdančioji koalicija išplukdo gerų minčių.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, trečiadienį išėjęs iš vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė neabejojantis, kad pagrįstai atleido iš darbo buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovus – Vitalijų Galių ir Vytautą Giržadą. Jie esą „veikė išvien“ informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“ galimo nutekinimo istorijoje.

Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) vadovas Ligitas Kernagis stebisi Generalinės prokuratūros vadovų ir ypač generalinio direktoriaus Dariaus Valio viražais. Mat anksčiau komisijai sakęs, kad garsusis pasitarimas, iš kurio informaciją neva nutekino atleistieji Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovai, buvo gana atviras, dabar teigia, kad jis buvęs „pakankamai slaptas“. „Posėdžio stenogramoje yra užfiksuota, kas ką anksčiau liudijo“, – sakė jis portalui Balsas.lt.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio tikino, kad remiantis vien melo detektoriaus duomenimis pareigūnams atimti leidimus dirbti su slapta informacija yra teisėta ir teisinga. Tai, pasak jo, yra principo klausimas – kokią kartelę kiekviena institucija toleruoja.

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienio rytą atvyko liudyti Seimo Antikorupcijos komisijai, tiriančiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų – Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado – atleidimo aplinkybes. (Papildyta 10:27 val.) Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas generolas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas negali būti laikomi įtariamaisiais dėl informacijos apie „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimo, teigia premjeras Andrius Kubilius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad reikėsią pasvarstyti ar įmanoma dirbti su Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) bei vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. Plačiau apie galimus scenarijus ji kalbėti nesiteikė, sakydama, kad reikia sulaukti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų.Anot jos, valdančios koalicijos partneriai liberalcentristai, delegavę R. Palaitį į ministro postą, turėtų baigti kelti skandalus.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas atleisti iš pareigų, nes neva galėjo nutekinti informaciją apie pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“. Tiesa, anksčiau patys prokurorai teigė, kad nieko nusikalstamo šioje istorijoje nėra, o banko „Snoras“ akcininkai be jokių nutekinimų žinojo inspektavimo eigą ir turėjo „realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų“. Valstybės paslapčių „nutekintojų“ ieškant...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba pamėgino žiniasklaidai paneigti, kad patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius viešai melavo teigdamas, kad į parlamento Antikorupcijos komisiją pasiprašė atvykti pats. Komisijos narių pareiškimus, kad ponas buvo iškviestas, prezidentūra mėgina neigti. Siūlėsi pats? „Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius atvykti į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį pasisiūlė pats.

Seimo Antikorupcijos komisija turėtų apklausti dienraščio „Lietuvos rytas“, kuriame buvo paviešinta slapta informacija apie „lietuviškų bankų puolimą“, vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską. G. Vainauskas kviečiamas į antradienio Antikorupcijos komisijos posėdį. Jame taip pat turėtų dalyvauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, vidaus reikalų ministras R. Palaitis.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, reikalauja, kad ministras „ištaisytų klaidas“ ir grąžintų į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Ministras to daryti neketina. Politologai svarsto, ar gali žlugti valdančioji koalicija.

Dar vienas mūšis dėl specialiųjų tarnybų kontrolės, griausmingas skandalas dėl neva baisių paslapčių atskleidimo virsta dar vienu prastai dresuotų beždžionių cirku. Nuobodi užuomazga Nevykę spektaklių, filmų režisieriai paprastai pasižymi nuvalkiotais siužetais, kurių vingiai nuobodžiai kartojasi. Valstybės saugumo departamento (VSD) galios išvaryti iš valstybės tarnybos arba nepriimti į ją yra seniai žinomos.

Valdančiųjų žudikiški susirėmimai prieš rinkimus dėl įtakos specialiosioms tarnyboms ir iš po antklodžių į viešumą prasiveržiantys vampyriški klyksmai - toks būtų tiksliausias politinės scenos, kurią regime dabar, pristatymas. Kodėl poligrafas? Kas skaitė rusų klasiko Michailo Bulgakovo „Šuns širdį“, atsimena personažą pavarde Švonderis.

Draugas pasiūlė rasti dešimt skirtumų. Aš matau tik vieną – abu artistai, bet vienas iš jų talentingas. Atspėkite, katras?  ...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius ketvirtadienį, anot Seimo Antikorupcijos komisijos narių, melavo žurnalistams. J. Markevičius po komisijos posėdžio, kuriame nagrinėti Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovų atleidimo klausimai ir galimo slaptos informacijos apie numatomus pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“ nutekinimo peripetijos, teigė į komisiją atvykęs savo noru.

Slaptos informacijos apie numatomus pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“ ir aukštų pareigūnų atleidimo peripetijas nagrinėjantiems Seimo Antikorupcijos komisijos nariams kyla vis daugiau klausimų. Bus apklausiama daugiau pareigūnų. Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis teigia, kad galo dar nematyti. „Kol klausimų, atvirai tariant, daugiau nei atsakymų, ketiname kviestis tuos, kuriuos jau kartą apklausėme iš naujo.

Negi aš galėčiau nutekinti informaciją dienraščiui („Lietuvos rytui“, – red. past.), kuris jau ne pirmus metus visiškai nemotyvuotai puola tiek mane, tiek mano pavaldinius?“, – žurnalistams sakė D. Valys, išėjęs iš Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuriame aiškinamasi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo ir informacijos apie pareigūnų veiksmus neteisėto nutekinimo.

[papildyta 20:00] Portalo Balsas.lt žiniomis, į posėdį atvykęs G. Grina nesugebėjo paaiškinti, kai kurių prieštaravimų tarp jo ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio versijų dėl galimo informacijos apie banką „Snoras“ nutekėjimo ir aukštų FNTT pareigūnų atleidimo, remiantis VSD parengta slapta pažyma. Ketvirtadienį nuo devynių ryto vėl vyksiančiam komisijos posėdžiui pozicijas ministrui, saugumo vadovui ir Generalinei prokuratūrai gali tekti derinti naktį.

„Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nežino, ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje pripažino šios partijos „šešėline“ energetikos ministre įvardyta Birutė Vėsaitė. Pasisakę LSDP organizuoto renginio ekspertai irgi siūlė kitus receptus. Svarbiausia renovuoti „Atominė elektrinė nėra panacėja.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba sako, kad šalies vadovė esą yra išsakiusi poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjų. Mandagiai pasiuntė „Dėkojame Jums už klausimą. Prezidentės pozicija šia tema išsakyta ir daugiau komentarų Prezidentūra neteikia“, – maloniai ir mandagiai, pusdienį palaukusi parašė spaudos tarnyba ir nepamiršo palinkėti geros dienos.

Konservatoriai apie jiems metamus šešėlius siūlo teirautis prezidentės Dalios Grybauskaitės. „Apie praneštus tyrimus aš nieko nežinau, o slaptų komentuoti juo labiau negalėčiau, nes informacijos neturiu“, – portalui Balsas.lt sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime lyderis Jurgis Razma.

Eglės Kusaitės baudžiamąją bylą dėl įžeidimo ir grasinimų nužudyti prokurorą išnagrinėjęs teismas nutarė, kad terorizmu kaltinama mergina trumpąja žinute pavadino Justą Laucių išgama ir parašė: „Anksčiau ar vėliau tu dvėsi, aš atsakau.

Premjeras Andrius Kubilius kartoja nenorįs populiarumo, o tauta tenkina jo norą – reitingai dugne. Kas pasikeistų, jei dabartinį premjerą išstumtų opozicija? Ateidama į valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žadėjo didelį proveržį įvairiose srityse – nuo energetikos iki mokesčių. Komentuojantieji „kubilizmo“ politiką abejoja, ar proveržis pažengė toliau už koncepcijas, popierinius nacionalinius susitarimus ir savų kadrų susodinimą į patogias vietas.

Dideliai susidomėjęs perskaičiau kolegos V. Laučiaus straipsnį „Lietuvos intelektualai – prieš liberaliąją demokratiją?“ (www.delfi.lt 2012 m. vasario 15 d.). Neabejoju, kad taip nusiteikusių yra ir pats tokių pažįstu. Tiesiog kilo noras kai ką pasitikslinti ir pasiaiškinti. Ypač toje dalyje, kur pagrindiniu liberaliosios demokratijos priešu laikoma krikščionybė, o „politizuotos krikščionybės ilgesys“ yra pristatomas, kaip tamsybinis idiotizmas ir grėsmė viskam, kas laisva bei vakarietiška.

Politikų abejingumas užsienio politikai atrodo graudžiai, o skubėjimas inertiškai pristabdomas tik tada, kai pasipiktina visuomenė, nors tai irgi nutinka gana retai. Buvo apsikvailinta skubiai ir uoliai, neskaičius Europos Konstitucijos sutarties, kuri taip ir neįsigaliojo. Dabar tik visuomenės protestai pristabdė nelabai galvojant pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties (ACTA) ratifikavimą.

Dėl Kaune Vasario 16-osios renginių sąraše numatytų dvejų eitynių gali būti bylinėjamasi teismuose. Kauno merija atšaukė leidimą tądien mitinguoti kairiųjų pažiūrų organizacijų ir viešųjų įstaigų atstovams. Tarp kairiųjų ir dešiniųjų išsyk įsiplieskė žodžių karas. Antradienį Kauno merijos valdininkai nusprendė, kad centrinėje miesto aikštėje negalės žygiuoti Viešosios įstaigos „Miegantys drambliai“ ir dar kelių visuomeninių organizacijų aktyvistai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iškilmingai pranešė, kad vairavimo egzaminai bus filmuojami. „Reikia tikėtis, kad vairavimo egzaminui tai suteiks daugiau skaidrumo“, – sakė ministras. Tikėtis, žinoma, reikia. Viltis yra viena krikščioniškųjų dorybių. Galima dar tikėtis, kad kamerų įrengimas nepabrangins „Regitros“ paslaugų.

„Miegantys drambliai“, „Tolerantiško jaunimo asociacijos Kauno skyrius“, susivienijimas „Žali.lt“, iniciatyvinė grupė „Gerk (taip ir parašyta – Balsas.lt) gyvūnų teises“ ir dar pora organizatorių nutarė Vasario 16-osios proga žygiuoti Kauno centre. Jų pateiktas prašymas, greičiausiai sumanytas kaip alternatyva kairiųjų kritikuojamoms patriotinėms eisenoms, atrodo kiek keistokai. Jei, žinoma, socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas dokumentas yra autentiškas.

„Kol Vidaus reikalų ministerija vykdo vidinį patikrinimą, šio klausimo nekomentuojame“, – taip prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba atsakė į portalo Balsas.lt klausimą – kurią poziciją premjero Andriaus Kubiliaus ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio viešoje diskusijoje remia šalies vadovė. Balsas.lt teiravosi, kuo pasitiki pati prezidentė.

Aiškinantis, kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninei (KJL) pavyko krizės metais sutaupyti ir iš apyvartos išėmus bankų sąskaitose laikyti 23 milijonus litų, neišvengsime „žodžių karo“. J. Sąlyga: oponentai suinteresuoti „Ką ketinate daryti dėl to, kad paviešinti įstaigos finansiniai dokumentai? Kokių veiksmų ketinate imtis?“, – paklausė Balsas.lt KJL vyr. Gydytojo Jono Sąlygos.

Premjeras Andrius Kubilius sako teigiamai vertinąs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbą, o asmeninių klausimų nekeliąs. Tai Ministras Pirmininkas pareiškė penktadienį komentuodamas pasitikėjimą vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu. „Tiktai galėčiau pasakyti, jeigu jau taip atsakyčiau gal ne visiškai tiesiogiai, buvau šiek tiek nustebęs – tik išvykstu iš Lietuvos ir kas nors pradeda vykti labai audringo ir aistringo.

„Lietuvoje vis dar atrofuotas bendruomeniškumo jausmas, o daugiausiai problemų bažnyčios ir politikos santykiuose kyla, kai krikščioniškas vertybes deklaravę politikai jas ignoruoja“, – mano politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas. – Sulaukęs 75-erių metų amžiaus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pareiškė norą atsistatydinti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera išskrido lauk neva todėl, kad pasiskolino iš lošimų organizatoriaus ir Generalinė prokuratūra (GP) padarė keistų klaidų, tačiau bendra problema niekur nedingo. Dabartinis lošimų reguliavimo įstatymas yra pasenęs. Politikų erdvėje naujasis įstrigęs, o GP, uoliai gaudanti kokią nors „teroristę“ Eglę Kusaitę, užsiima tiesiog dalykais labai panašiais į kvailiojimą. Tą patį galima pasakyti apie lošimų verslo prižiūrėtojus.

Europos federalistų sąjungos Lietuvoje prezidentas, Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad tokia Europos Sąjunga (ES), kokia ji yra dabar, neatitinka Lietuvos interesų. Į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ kartu su tautininkais ir centristais įsitraukusios Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius aiškina, kad šaliai reikia daugiau valstybingumo. Abu politikai skundėsi, kad yra nepelnytai apdalijami etiketėmis.