Tomas Čyvas

Trims politinėms jėgoms paskelbus, kad kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga, politologai ėmėsi svarstyti – kodėl taip nutiko ir kas iš to išeis. Prognozuojant nelabai  didelius laimėjimus aiškinama, kad tokią įvykių eigą išprovokavo Europos Sąjungos politinio elito laikysena.

Į ligonines patekę pacientai dažnokai verčiami sumokėti už tvarsliavą ar kitas elementarias paslaugas. Politikai sako esą bejėgiai tai sustabdyti. Be to, kyla ginčų dėl dešimčių milijonų litų, kurie kažkur taupomi ar investuojami. Balsas.lt aiškinasi, ar čia tie patys litai, kurių trūksta ligoniams ar kokie kiti? Milijonai ne ligoniams? Suma, apie kurią kalba skandalo iniciatoriai, įspūdinga – 23 milijonai litų.

Opozicijos lyderis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigia esąs nustebęs dėl premjero Andriaus Kubiliaus ketvirtadienį išsakytų abejonių, ar komisija nesujauks ikiteisminio tyrimo ir finansinių reikalų. V. Mazuronis ministrą pirmininką ragina pasidalyti konkrečia informacija, jei tokios esama.

Tvirtinant 2012 metų biudžetą nutarta grąžinti pensijas visiems, kam jos buvo sumažintos krizės pradžioje, bet pareigūnams pensijos nebus grąžinamos. Dabartinė pareigūnų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistema bei socialinės garantijos nesukelia noro rinktis šią profesiją ir likti jai lojaliais, mano Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.

Šalies finansų tvarkytojai nenoriai šneka apie naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą, bet atskiros finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir premjero Andriaus Kubiliaus užuominos, kad nesurinkus pajamų gali didėti pridėtinės vertės mokestis (PVM), ekonomistų nestebina.

Žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas Gintautas Bukauskas pastebi, kad Lietuva išdavė senuosius draugus ir idealus. Šalyje įsitvirtina oficialūs Maskvos primetami stereotipai. Sava Čečėnija – Daugelį metų dirbate su čečėnų pabėgėliais, net turėjote nemalonumų su Valstybės saugumo departamento antiteroristais. Populiarus klausimas Lietuvoje – kam jums tie čečėnai? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi G. Bukausko. – Geras klausimas. Prieš 20 metų toks klausimas net nebūtų kilęs.

Į Rusiją dėl pinigų ir meilės išbėgusiai ir tėvynę viešai išplūdusiai varguolei Donatai Rimšaitei Lietuva neleidžia dalyvauti olimpiadoje. „Penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinėje asamblėjoje nutarta neleisti buvusiai Lietuvos olimpietei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse.

Ar turi būdų išlikti demokratija, kuri nevykdo teismų sprendimų, o politikai ir šiaip besijaučiantieji teisūs gali spardyti kojomis teismų duris? Vargu.

LTV laida „Menora“: Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pati demaskavo sovietinius istorijos falsifikatorius. Portalas Balsas.lt pateikia laidos išklotinę. „Šalom, mieli žiūrovai. Rytoj, sausio 27, – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.

Sausio 13-ąją stengiuosi ne labai klausytis kalbų minėjimuose, nes jos dažna būna panašios į to paties atrajojimą arba tiesiog lėkštos. Visai atsitiktinai „snukiaknygės“ draugas atsviedė nuorodą į premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymo aprašymą, darytą kolegės Eglės Samoškaitės iš DELFI.LT. „Ir ką mes girdime ta proga iš mums labai „mielos“ ir „brangios“ opozicijos? Girdime, kad viskas, ką darome, yra visiškai blogai.

Sostinės taryba trečiadienį pritarė seniūnijų pertvarkos planui, kuris įžiebė aistras dėl savivaldos. Sostinės meras Artūras Zuokas ir planui pritariantieji tikina siekią efektyvumo, o priešininkai atkerta, kad savivaldą reikia skatinti, o ne siaurinti. Iš šiuo metu esančių 21 seniūnijų, nuo balandžio 1 dienos nuspręsta palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams.

Šiomis dienomis Latvijos žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad oro kompanija „airBaltic“, siejama su bankrutuojančiu banku ,,Snoras“ ir vienu jo buvusių valdytojų  V. Antonovu, preliminariais duomenimis pernai patyrė milijoninius nuostolius, o kaimyninės šalies vyriausybė ieško strateginio investuotojo. Vadinasi, „airBaltic“ gali bankrutuoti? Ką apie situaciją, besiklostančią pas kaimynus, žino Lietuvos aviacijos priežiūros institucijos? – portalas Balsas.

Seimo opozicija sugriovė neeilinę sesiją, nes valdantieji užsispyrė nesudaryti komisijos, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto aplinkybes. Valdantieji nenorą aiškintis atsakymus į nepatogius klausimus atmuša nepasitikėjimu pačiais parlamentiniais tyrimais. Lieka neatsakytų klausimų Opozicinės Krikščionių partijos lyderis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius teigia abejojantis, ar padaryta didelė pažanga, palyginti su praėjusio amžiaus pabaigos finansinių katastrofų valdymu.

Lietuva ieško didelių tikslų, bet jų neranda. Visur integravusis ir nespėjus į euro zoną, pradedama nesveikai fantazuoti. Ispanų filosofas Chose Ortega y Gassetas veikale „Masių sukilimas“ rašė, kad nacijos kuriasi apeliuodamos į didingą praeitį. Iš tiesų į valstybes susitelkiančias bendruomenes suburia bendri projektai ir siekis ką nors nuveikti kartu.

Žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas Gintautas Bukauskas pastebi, kad Lietuva yra Rusijos informacinio karo lauke ir perspėja, kad viešojoje erdvėje įsitvirtina oficialūs Maskvos primetami stereotipai. – Daug metų dirbate su čečėnų pabėgėliais, netgi turėjote nemalonumų su uoliais Valstybės saugumo departamento antiteroristais. Populiarus klausimas Lietuvoje – kam jums tie čečėnai? – Geras klausimas. Prieš 20 metų tokio net nebūtų kilę.

Akivaizdu, kad su „Snoru“ susiję klausimai yra jautrūs, bet yra didelė abejonė, ar laikinoji Seimo komisija gali ką nors čia naudingo nuveikti, mano politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas. „Viena vertus, šių komisijų išvados yra grynai politinės, jos negali pareikalauti teisinės atsakomybės, tad komisijų sudarymas ir tyrimas yra naudingas, tik kai kalbama apie politinius sprendimus. Kita vertus, šių komisijų išvados nepalieka kažin kokių pasekmių valstybės gyvenime.

Rusijos valdžia neseniai vėl pakartojo, kad Baltijos šalyse pažeidžiamos rusų teisės, o nusiskundimai, kad čia vyrauja rusofobija ir neva „demonizuojama“ Rusija, skamba dažnai. Tokius teiginius mėgsta kartoti rusų politikai ir diplomatai, šefuojantys jiems patinkančių partijų suvažiavimus bei kitokius renginius. Rusofobijos termino neapibrėžia jokie tarptautiniai dokumentai, bet jis dažnai skamba iš įvairių tribūnų.

Branduolinės jėgainės statybos Visagine projektas juda, tačiau apie jo kryptį oficialūs asmenys kalba gana miglotai. Pernai Lietuvos Vyriausybė paskelbė baigusi itin miglotą „strateginio investuotojo“ į Visagino atominės elektrinės (VAE) atrankos projektą ir net pasirašė preliminarų susitarimą su reaktorių gamintoju. Miglų skraistę tai praskleidė ne itin daug.

Terorizmu įtariama klaipėdietė Eglė Kusaitė kreipėsi į Rusijos federacijos Aukščiausiąjį teismą. Ji reikalauja panaikinti Maskvos srities teismo nuosprendį, kuriuo ji ir juos tariami bendrininkai Apti ir Aišat Magmadovai pripažinti kaltais dėl neva rengto teroro akto. Vilniaus apylinkės pirmasis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl tariamo grasinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių, nes su byla nebuvo spėjęs susipažinti naujasis E. Kusaitės advokatas.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Atpažinti kvailį nesunku, kaip ir mėginantį kvailinti. Tereikia pastebėti, kad žmogus lygina traktorių su seniu besmegeniu. Klausimas, ar šiandien žmonės eitų ant barikadų, yra niekšingas ir idiotiškas iš esmės. Kažkas kažko paklausė Vienos apklausų agentūros gerai išmokyti, kažkieno užsakyti sociologai ėmė ir Sausio 13-osios proga atliko neva labai reikšmingą tyrimą – ar žmonės šiandien rinktųsi nepriklausomybę ar ekonominę gerovę.

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą atiduoti mažametę motinai, tik esą to turi norėti pati mergaitė.

Po to, kai Seimas ir prezidentė palaimino skaidrumą neva turinčią užtikrinti partijų finansavimo reformą, atsirado lyg ir teisėtų, bet visiškai beprotiškų užmačių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas trečiadienį išteisino Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojoje byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pagrindinis teismo motyvas – statytojas, o ne N. Puteikis pažeidė Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, nes nevykdė pastarajame nurodytų reikalavimų.

Lietuvos „šachide“ apšauktos Eglės Kusaitės bylą Rusijos žiniaskaida nušviečia epizodiškai ir nykiai – vieni nusirašo nuo kitų ir atkartoja Kremliaus versiją, teigia rusų žurnalistas Dmitrijus Florinas. – Lietuvoje E. Kusaitės byla yra viena iš rezonansinių. Kaip apibūdintumėte Rusijos žiniasklaidos susidomėjimo ja mastą ir pobūdį? – „Šachidės“ iš Lietuvos tema Rusijoje išplaukia į paviršių epizodiškai ir nykiai, daugiausiai vieniems nuo kitų nusirašinėjant.

Tariamų tradicinių partijų marginalėjimas ir ilgus metus vykdyta stručio politika Vilniaus kraštui gali duoti vaisių, kuriuos raškys Valdemaras Tomaševskis ir jo lietuviški atitikmenys.

Iki Seimo rinkimų lieka mažiau nei metai. Apžvalgininkai spėlioja, ar atsiras nauja jėga, kuri vėl pasiskelbs kaip alternatyva „sistemai“ ir pažadės išgelbėti tautą. Jauno, gražaus, energingo, nesusitepusio ir nenusibodusio kovotojo, kuris nušluos netinkamą sistemą ir išgelbės tautą, įvaizdį Lietuvoje jau yra susikūrę ir Artūras Paulauskas, ir Viktoras Uspaskichas, ir Rolandas Paksas, ir Arūnas Valinskas.

Opozicijos politikus papiktino Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus viešos abejonės ar Konstitucinio teismo (KT) sprendimą dėl aukštojo mokslo reformos lėmė teisėjų darbo santykiai su Vilniaus universitetu. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas teigia, kad ministras nebeturi moralinės teisės eiti pareigas.

Tariamų terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bendrininkų Apti ir Aišat Magmadovų motina Tamara teigia, kad Rusijos specialiosios tarnybos siūlė jai vykti į Čečėniją ir infiltruotis į neteisėtas ginkluotas formuotes, mainais į dabar jau nuteistos merginos laisvę. „Aplink mane jie vaikščiojo ir aiškino kad aš turiu vykti į Čečėniją ir padėti gaudyti savo sūnus, neva priklausančius neteisėtoms ginkluotoms formuotėms“, – sakė T. Magmadova spaudos konferencijoje Seime.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas  iki  2012 m. Politikai duoda darbo KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.

Velionio Drąsiaus Kedžio sesuo ir jo dukters globėja – teisėja Neringa Venckienė – teigia bijanti, kad mergaitę perdavus motinai Laimutei Stankūnaitei, ši išveš mažąją jos dukterėčią į užsienį. Pasak teisėjos, taip gali būti siekiama galutinai sužlugdyti Andriaus Ūso mirties aplinkybių tyrimą.

Tai, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nėra visiškai atribojamas nuo politikos – jokia paslaptis. Vienas iš buvusių VSD vadovų Povilas Malakauskas, premjerui Andriui Kubiliui pateikinėjęs „žurnalistų-vanagų“, su kuriais esą geriau nebendrauti, sąrašus, mėgo postringauti apie politinės ir žvalgybinės bendruomenių santykius. Žvalgai nevengia ir atvirai tapti politikais, nors yra buvę ir atvirkščiai.

Savivaldos rinkimai buvo ne taip seniai –  2011 metų pradžioje, tačiau savivaldybių merus jau vėl ima „šienauti“ ne tik pačių abejotinos kokybės žygdarbiai, bet ir pasikeitę pokiliminiai susitarimai. Panevėžys Gruodžio pradžioje buvo atstatydintas Panevėžio miesto meras, socialdemokratas Povilas Vodapolas. Interpeliaciją P. Vodapolui registravo Panevėžio konservatoriai.

Mus ilgokai valdžiusioje Maskvoje sėdintis teismas ką tik viauktelėjo: čečėnai Aišat ir Apti Magmadovai – teroristai, kurie kartu su lietuve Egle Kusaite norėjo kažin ką kažin kur Rusijoje sprogdinti. Rusiškas politinio korektiškumo variantas nuo lietuviško ir europietiško skiriasi. Europoje viskuo iš esmės avansu kaltas yra heteroseksualus baltaodis vyriškis, kuriam nepaleidžia vidurių pamačius kryžių. Lietuvoje dar galima pridėti, kad Vytautas Landsbergis sugriovė kolūkius.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad nemaža dalis Aukštojo mokslo reformą reglamentuojančių teisės aktų pamina pagrindinį šalies įstatymą, iškart kilo žodžių karas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad nieko ypatingo neįvyko, bet opozicija reikalauja jo galvos. Apie įstatymų rengėjų atsakomybę prabilęs KT vadovas Kęstutis Urbaitis kaltinamas politikavimu.

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

Įsigaliojęs draudimas remti politines partijas juridiniams asmenims, nustatyti apribojimai fizinių asmenų paramai ir beveik nepakitusi biudžetinio finansavimo tvarka žada didžiųjų partijų sustiprėjimą, mažųjų pakasynas ir dar mažesnį pasirinkimą rinkėjams. Konkurenciją tik mažins Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui Balsas.lt pabrėžė būtinumą iš biudžeto finansuoti ne tik valdžios partijas.

Pirmadienį Maskvos srities teismas laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė čėčėnus Aptį ir Aišat Magmadovus. Klaipėdietės Eglės Kusaitės draugai nuteisti už teroristų-savižudžių verbavimą. Aptis Magmadovas už grotų turės praleisti šešerius metus, jo sesuo Aišat – dvejus. Prokuroras jiems siūlė skirti dar griežtesnes bausmes, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pati E. Kusaitė portalui sakė nenustebinta sprendimo.

Kitais – 2012 metais viskas turi tik gerėti, o kitaip mąstantiems žmonėms gali būti sunku, bet ir už juos reikia melstis, – mano buvusi sovietinių struktūrų kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. Valdžiai N. Sadūnaitė sakė linkinti to paties.

Penktadienio rytą Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų. Susitarimą Vyriausybės rūmuose pasirašė energetikos viceministras, Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Po susitarimo  pasirašymo energetikos ministras A. Sekmokas sakė, kad jau artimiausiu metu tikimasi parašyti Koncesijos sutartį  ir jau pavasario sesijoje teikti ją tvirtinti  Seimui.

Seimo mėginimas ginti autorių teises, avansu apmokestinant galutinius vartotojus – ne išeitis, mano bendrovės „Baltic Optical Disc“ vadovas Vidmantas Janulevičius. „Mes pasisakome už autorių teises, bet šiuo įstatymu buvo suinteresuoti ne tikrieji autoriai, o įvairios iš to gyvenančios asociacijos, kurios skuba kuo daugiau nulupti“, – sakė V. Janulevičius portalui Balsas.lt.

Šalyje nemažėja liberaliomis besiskelbiančių partijų ir nedaugėja už jas pasiryžusių balsuoti rinkėjų. Konkurencija šiame „sparne“ per ateinančius rinkimus žada būti žiauri, todėl artėjant jiems valdančiosios koalicijos dienotvarkėje derybų tik daugės. Liberalai, kaip rodo istorija, mėgino būti tradicine partija, diriguojama rimtų filosofų. Paskui ją mėginta padaryti Kauno mafijinių koncernų ir pirklių-gangsterių (įskaitant EBSW) partija. Ji ilgai ir nesėkmigai jungėsi su centristais.

„Pasirašytas valstybės bendrovių „Lietuvos energija“ ir „Klaipėdos nafta“ susitarimas dėl dujų pirkimo iš suskystintųjų dujų terminalo, kuris dar nepradėtas statyti, yra daugiau viešųjų ryšių akcija, nors kartu gal ir rodo ryžtą užbaigti projektą“, – mano ekonomistas Eugenijus Maldeikis. Dalinamas neužmuštas lokys? „Šiuo metu dar tik vyksta konkursas laivui-saugyklai pirkti, kuriame dalyvauja trys įmonės. Rezultatai dar nėra aiškūs.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) seniūną Jurgį Razmą viešbučių atstovai kaltina pakeitus poziciją ir žlugdant jų verslą, kuriam 2012 metais žadama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčių lengvatos. Pastarosios visiškai, iš Europos Sąjungos šalių (ES), nebus tik Lietuvoje ir Danijoje. Politikas teisinasi valstybės finansų problemomis ir koalicijos susitarimu.

„Net jei Seimas leis per apkaltą už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nušalintam prezidentui R. Paksui balotiruotis – esminio poveikio jo vadovaujamai partijos „Tvarka ir teisingumas“ populiarumui tai nepadarys“, – mano politologas. Viešųjų ryšių ekspertas pabrėžia, kad TT neturi didelio pasirinkimo. Kauno Vytauto Didžioji universiteto profesorius Antanas Kulakauskas teigia, kad R. Pakso asmenybės potencialas yra bemaž išsemtas.

Ateinančių metų valstybės biudžeto svarstymas ir susijusių įstatymų aptarimas virto aršiu politiniu mūšiu, kurį lydi spėlionės dėl valdančiosios koalicijos patvarumo, jos subyrėjimo datos ir abejonės dėl valstybės gebėjimo valdyti krizines situacijas.

Prie UNESCO būstinės Paryžiuje iškelta Palestinos vėliava Paryžius, gruodžio 13 d. (ELTA). Praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti palestiniečius į UNESCO organizaciją, prie jos būstinės Paryžiuje iškelta Palestinos vėliava, praneša agentūra AFP.

Visuomenė yra pažeidžiama, kai ji vietoj objektyvios žurnalistikos įklampinama pusmečiais besitęsiančiose viešųjų ryšių akcijose. Rezultatas akivaizdus: visuomenė vis mažiau beskiria grūdus nuo pelų, - mano Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. - Lietuvos žurnalistų draugija švenčia savo atkūrimo dvidešimtmetį.