Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera išskrido lauk neva todėl, kad pasiskolino iš lošimų organizatoriaus ir Generalinė prokuratūra (GP) padarė keistų klaidų, tačiau bendra problema niekur nedingo. Dabartinis lošimų reguliavimo įstatymas yra pasenęs. Politikų erdvėje naujasis įstrigęs, o GP, uoliai gaudanti kokią nors „teroristę“ Eglę Kusaitę, užsiima tiesiog dalykais labai panašiais į kvailiojimą. Tą patį galima pasakyti apie lošimų verslo prižiūrėtojus.
Stručio politika – interneto „nėra“
Traukiantis A. Neverai žiniasklaida daugiausiai linksniavo vieno iš lošimų organizatorių, Pokerio meistro, krepšinio rėmėjo Antano Guogos pavardę, bet vargu ar logiška būtų visą lošimų srities teisinio reglamentavimo bei priežiūros netvarką paaiškinti rodant pirštu į vieną iš daugelio šios srities verslininkų.
Lietuvos įstatymai, jų prievaizdai ir ginčytojai ligi šiol egzistuoja lyg kitoje planetoje – nematydami dalykų, kurie jiems nepatinka arba nėra iki galo aiškūs. Nuo 1994 m. iki 2001 m. Lietuvoje organizuoti azartinius lošimus buvo uždrausta – įstatymas tiesiog neleido. Tačiau jau 2001 m. Seime priimto Azartinių lošimų įstatymo projekto rengėjai tautos atstovams pasiūlė leisti Lietuvoje vykdyti azartinius lošimus. Įstatymo rengėjai projekto svarstymo eigoje deklaravo, kad azartiniai lošimai Lietuvoje turi būti ne tik legalizuojami ir licencijuojami, tačiau ir ne bet kaip, o griežtai reglamentuojami. Būtent dėl to nuo pat Azartinių lošimų įstatymo priėmimo 2001 m. jame buvo apibrėžtos tiek konkrečios leidžiamų organizuoti lošimų rūšys, tiek lošimų organizavimo būdai, tiek tvarka ir netgi giežtai apribota pati lošimų organizavimo vieta.
Iki 2011 m. tiek Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, tiek bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, susipažinusiam su Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, buvo aišku – lošimai internetu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis šiame įstatyme nenumatyti, todėl teisėtai Lietuvoje negali būti organizuojami.
Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK) prižiūrint, lažintis galima tik pačiam lošėjui asmeniškai atvykus į lažybų punktą, statymus priimant ir išmokant tik grynaisiais pinigais ir tik tuose pačiuose lažybų punktuose, be kita ko prieš tai įsitikinus lažybų dalyvių pilnametyste ir nustačius jų tapatybę. Kaip tai dera su garsiai valdžios išrėkiamais siekiais mažinti grynųjų pinigų apyvartą ir vykdyti pinigų plovimo prevenciją – klausimas valdžiai.
VLPK jau pirmojoje savo veiklos ataskaitoje 2002 m. (kaip ir kitose) nuolat iškeldavo sau tikslą spręsti internetinių lošimų problemą, ją analizuoti, o taip pat nurodydavo kaip ateityje teiksianti vienokius ar kitokius lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais būtų siekiama šios internetinių lošimų problemos Lietuvoje sprendimo. Apie tai kalbėta šimtus kartų įvairiose vietose ir daugybėje oficialių bei draugiškų renginių. Politikai rodė ribotą susidomėjimą.
Projektas kažkur yra
Užsienio bendrovės, kurių interneto puslapiuose lažinosi, lažinasi ir lažinsis taip pat ir Lietuvos piliečiai, pagrįstai ir ramiai šaiposi, tikindamos, kad niekada neužsidarys savo šalyje todėl, kad yra nelegalios Marijos žemėje. Net ir tos užsienio lažybų svetainės, kurios siūlo paslaugas lietuvių kalba, į visas mūsų archajiškos tvarkos prižiūrėtojų pretenzijas atkerta paprastai. Lietuviai gyvena ir už Lietuvos ribų – ne tiek, beje, ir mažai. Stambios pasaulinio masto bendrovės nebūtų prieš gauti licencijas ir teisėtai veikti Lietuvoje, bet mūsų realybę neigianti politinė ir teisinė sistema ligi šiol teigė, kad lažybų internetu negali būti apskritai. Tiesa, „namudinės teisės“ pagrindais lyg ir gali, kaip aptarsime kiek vėliau.
Seimo narys Žilvinas Šilgalis, vienas iš naujos įstatymo redakcijos rengėjų, pabrėžia, kad jos priėmimas stringa dėl sunkiai suvokiamų priežasčių. „Kad dabartinis įstatymas yra beviltiškai pasenęs – aišku jau seniai. Dar 2005 metais buvo nutarta rengti naują. Dabar įstatymo projektas jau yra Seime, praėjęs net pateikimo stadiją. Dėl nesuvokiamų priežasčių Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę, kuri kažkodėl vėl turi rengti įstatymą iš naujo ar pan. Pateikimo stadiją praėjusį įstatymą galėtų svarstyti komitetai, o pavasario sesijoje būtų galima jį priiminėti. Vietoje to – viskas užsukama iš pradžių. Rinka yra labai sudėtinga ir jautri. Čia ir kazino, ir B klasės lošimų automatai, ir lažybų punktai. Persipynę daug interesų, todėl viskas ir stringa“, – spėja Ž. Šilgalis.
Naujosios darbo grupės narys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat tvirtina, kad galiojantis įstatymas neatitinka realybės. „Mes turime apsispręsti – arba kažkaip uždraudžiame ir blokuojame galimybes lošti iš Lietuvos internetu, arba reglamentuojame procesą. Galimybėmis realiai įgyvendinti draudimą aš, tiesą sakant, labai abejoju. Tai vyksta – užsienio kompanijos, organizuojančios lošimus, turi įsidiegusios net lietuvių kalbą. Paprasčiau yra normalizuoti žaidimo taisykles, pritaikant prie pasikeitusių sąlygų“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
Visgi, V. Gapšys neprognozavo ar su užduotimi bus susitvarkyta iki kadencijos pabaigos. „Tai priklauso ir nuo valdančiosios koalicijos požiūrio. Kiek ji laikys šį įstatymą prioritetiniu ir pritars jo greitesniam svarstymui. Sunku ką ir pasakyti“, – kalbėjo Seimo narys.
Prokurorų „klaidos“
Bet kas, kuris turėjo reikalų su teismais žino, kad paprastam piliečiui pradelstus skundų terminus administraciniai teismai atnaujina itin retai, reikalaudami svarių argumentų. Bet valdžios institucijoms, o ypač GP prašant – beveik automatiškai. Net praėjus keleriems metams po to, kai įsigaliojo jums išduotas bet kurios institucijos leidimas pastatyti namą ar tvorą, GP gali apskųsti šį administracinį aktą teismui, motyvuodama viešuoju interesu. Nesvarbu, kad tai teoriškai darytina per mėnesį. Jei tik GP, motyvuodama viešuoju interesu paprašys – pradelstą apskundimo terminą administracinis teismas atnaujins. Tereikia paprašyti kreipiantis į teismą, bet GP gali imti ir nepaprašyti, o paskui elgtis dar keisčiau.
Taigi, GP 2011 m. liepos mėn., gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VLPK nutarimą, kuriuo patvirtinti internetines lažybas leidžiantys UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamento pakeitimai. 2011 m. rugpjūčio mėn. tame pačiame teisme ir tos pačios Generalinės prokuratūros iniciatyva atsidūrė ir UAB „Baltic Bet“, UAB „Orakulas“ ir UAB „Top Sport“ reglamentų teisėtumo klausimas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėtoje byloje, dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos reglamento, kuriuo patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamentas, įgalinantis šią bendrovę teikti lošimų paslaugas internetu. VLPK teismui bandė įrodyti, kad, nors Azartinių lošimų įstatymas nepasikeitė, bet dėl neaiškių priežasčių internetu organizuoti lažybų Lietuvoje negalima. Belieka apgailestauti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi šią administracinę bylą nutraukė remiantis vien tuo, jog GP praleido terminą skundui pateikti.
Teisės specialistams iki šiol nuostabą kelią tai, kad GP atnaujinti šio termino iš karto neprašė, nors tokią teisę turi bet kuris asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tikėtina, kad esant tokiam grubiam Azartinių lošimų įstatymo nepaisymui ir būtinybei apginti viešąjį interesą, teismas jį būtų atnaujinęs. Tiesa, padavusi skundą Vyriausiajam administraciniam teismui, GP galiausiai ne tik paprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį, bet ir atnaujinti praleistą terminą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vis dėlto, jau 2011 m. gruodžio 8 d. dėl mįslingų ir neaiškių priežasčių Generalinė prokuratūra jį suskubo atsiimti, todėl ši administracinė byla ir buvo baigta. Azartinių lošimų įstatymo neatitinkančios lošimų internetu paslaugos šios bendrovės yra teikiamos ir šiandien.
Viešojo intereso gynimo imitavimas, daugelio teisės ekspertų nuomone, yra dvigubai nevykęs dar ir tuo, kad GP ėmė ir neva pamiršo paprašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o tai – daugiau nei būdinga panašių bylų praktikoje. Tad nūnai, jei pavyks susitarti su VLPK, galima laisvai vykdyti lošimus internetu, kol vyks bylinėjimasis. Dar įdomiau tai, kad VLPK tinklalapyje naujai patvirtinti reglamentai šiandien skelbiami be datų. Ar tik ne tam, kad prokurorams būtų dar lengviau pradelsti jų apskundimo terminus?
Problemos nebemato?
Anot šios komisijos, su internetinių lošimų priežiūros ir kontrolės efektyvumo problema susiduria visos be išimties Europos šalys, kuriose organizuoti lošimus internetu yra draudžiama. Vis dėlto atrodo, kad po ilgų pastangų, Lietuvoje internetinių lošimų problema pastaraisiais metais staiga išnyko. Atrodo, kad tai nutiko dėl sutelktų VLPK veiksmų ar neveiksnumo bei Generalinės prokuratūros „klaidų“.
Kaip jau minėta, bene dešimtmetį VLPK teigė, kad organizuoti azartinius lošimus internete draudžia ne bet kas, o Azartinių lošimų įstatymas. Tuos pačius teiginius raštu ji patvirtino netgi Vilniaus apygardos teismui 2010 m. teikdama savo atsiliepimą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos ir užsienio lažybų bendrovių tarpusavio ginčas. Tačiau dar tų pačių 2010 m. birželio mėn. ji pati, savo nutarimu, kuris bent jau pagal Konstituciją negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui – Azartinių lošimų įstatymui, vis dėl to patvirtinto UAB „Top Sport“ naujos redakcijos reglamentą, kuriame tiesiogiai numatyta galimybė lažintis naudojant elektroninio ryšio priemones, tame tarpe ir internetą.
Sužavėti UAB „Top Sport“ sėkmės, lažybas intenete organizuoti ir analogiškus savo lažybų organizavimo reglamentų pakeitimus VLPK suskubo teikti ir kiti Lietuvos lažybų organizatoriai – kuo jie prastesni? Komisija jau 2011 m. pradžioje patvirtino ir kitus lažybų organizavimą internetu numatančius UAB „Baltic Bet“, UAB „Lošimų strateginė grupė“, UAB „Orakulas“ lažybų reglamentus. Tvirtindama UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Top Sport“ lažybų reglamentus VLPK netgi leido šioms pelno siekiančioms bendrovėms statymus priimti dar ir telefonu.
Jokios kontrolės
Pavyzdžiui, UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamente, kaip ir kituose, be jokių priedangų ar papildomų apribojimų, leista šiai bendrovei organizuoti lošimus internete. Šiame viešai skelbiamame reglamente juodu ant balto yra parašyta ir VLPK patvirtinta, kad atvykti į lažybų punktą, pateikti asmens dokumentą, atlikti statymą ir gauti laimėjimą asmeniškai, grynaisiais pinigais ir lažybų punkte, nebėra būtina.
Naujai patvirtintas reglamentas numato, kad lažybų sutartį galima sudaryti interneto svetainėje. Lažybų sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas interneto svetainėje aktyvuoja specialią nuorodą, skirtą lažybų sutarties sudarymui ir paspausdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina jos sudarymą. Nors reglamente formaliai ir numatyta, jog sudarydamas lažybų sutartį, lošėjas tam skirtoje interneto svetainės vietoje patalpina elektroninius dokumentus ir/ar skenuotas popierinių dokumentų kopijas. Nepagalvota, jog tinkamas asmens identifikavimas atliekamas ne skenuotos dokumento kopijos pagrindu, o be kita ko dokumentą ir jame esančią nuotrauką sulyginant su fiziškai tą dokumentą pateikiančiu asmeniu.
Lošėjui, sudariusiam lažybų sutartį internete, yra išduodamas identifikuojantis kodas ir prisijungimo prie kompiuterinio tinklo slaptažodis, kuris yra išsiunčiamas elektroninio pašto adresu. Lošėjas bet kuriuo metu gali papildyti savo lažybų sąskaitą bankiniu pavedimu. UAB „Lošimų strateginė grupė“ interneto svetainėje nurodomi netgi mokėjimų banko pavedimu privalumai – tai galima padaryti neišeinant iš namų ir be jokių grynųjų pinigų operacijų. Reglamente taip pat tiesiogiai numatyta, jog lošėjas turi teisę laimėjimą gauti per elektronines ryšio priemones (internetu). Anot reglamento nuostatų, laimėjimai, yra pervedami į lošėjo lažybų sąskaitą nedelsiant. Pažangu, tačiau nenumato jokios kontrolės (kodėl nenaudoti internetinės bankininkystės?) ir vis tiek prieštarauja galiojančiam įstatymui.
Kitaip tariant, dešimtmetį trukusios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pastangų dėka, nebeliko jokios besilažinančių asmenų asmenybės tikrumo, amžiaus ir pinigų kilmės priežiūros. Pagal patvirtintą reglamentą bet kas, žinodamas pilnamečio ir banko sąskaitą turinčio asmens duomenis gali sudaryti lažybų sutartį, atlikti statymus, gauti laimėjimus ir netgi perduoti elektroniniu paštu gautus savo prisijungimo kodus nepilnamečiui asmeniui. Atliekant statymus jokia papildoma lošėjo identifikacija ar kitokia kontrolė nėra numatyta.
Įdomiausia yra tai, kad komisija visus UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Orakulas“ reglamentus patvirtino galiojant tai pačiai, nepakitusiai, senai Azartinių lošimų įstatymo redakcijai, kuri kaip ir anksčiau, taip ir dabar, griežtai draudžia bet kokį lošimų organizavimą ne lažybų punktuose ir bet kokį lėšų išmokėjimą negrynaisiais pinigais, taip pat ir banko sąskaitomis. Kitaip tariant, nors įstatymas, kuriuo yra apibrėžta Lietuvos valstybės lošimų veiklos politika Lietuvoje ir nepasikeitė, bet netikėtai ir be jokio teisinio pagrindo, pasikeitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos praktika ir jos „viršįstatyminis“ požiūris į lažybų organizavimą internetu.
Taigi, internetu lošiama „tautinėse“ lažybų bendrovėse, VLPK laiminant, prokuratūrai išsidirbinėjant. Kartu keliant juokingas bangas, kad užsienyje dirbančios bendrovės „dirba be licencijų“. Neaišku tik, ar VLPK, kartu su Gen. prokuratūra, suteiktų tokią pat neformalią pagalbą licencijuojantis ir tiems niekdariams užsienio verslininkams, kurie dar neperprato vietinio „teisinio“ kolorito ir laukia naujo įstatymo, kurio Lietuvoje nelabai kam ir bereikia.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera išskrido lauk neva todėl, kad pasiskolino iš lošimų organizatoriaus ir Generalinė prokuratūra (GP) padarė keistų klaidų, tačiau bendra problema niekur nedingo. Dabartinis lošimų reguliavimo įstatymas yra pasenęs. Politikų erdvėje naujasis įstrigęs, o GP, uoliai gaudanti kokią nors „teroristę“ Eglę Kusaitę, užsiima tiesiog dalykais labai panašiais į kvailiojimą. Tą patį galima pasakyti apie lošimų verslo prižiūrėtojus.
Stručio politika – interneto „nėra“
Traukiantis A. Neverai žiniasklaida daugiausiai linksniavo vieno iš lošimų organizatorių, Pokerio meistro, krepšinio rėmėjo Antano Guogos pavardę, bet vargu ar logiška būtų visą lošimų srities teisinio reglamentavimo bei priežiūros netvarką paaiškinti rodant pirštu į vieną iš daugelio šios srities verslininkų.
Lietuvos įstatymai, jų prievaizdai ir ginčytojai ligi šiol egzistuoja lyg kitoje planetoje – nematydami dalykų, kurie jiems nepatinka arba nėra iki galo aiškūs. Nuo 1994 m. iki 2001 m. Lietuvoje organizuoti azartinius lošimus buvo uždrausta – įstatymas tiesiog neleido. Tačiau jau 2001 m. Seime priimto Azartinių lošimų įstatymo projekto rengėjai tautos atstovams pasiūlė leisti Lietuvoje vykdyti azartinius lošimus. Įstatymo rengėjai projekto svarstymo eigoje deklaravo, kad azartiniai lošimai Lietuvoje turi būti ne tik legalizuojami ir licencijuojami, tačiau ir ne bet kaip, o griežtai reglamentuojami. Būtent dėl to nuo pat Azartinių lošimų įstatymo priėmimo 2001 m. jame buvo apibrėžtos tiek konkrečios leidžiamų organizuoti lošimų rūšys, tiek lošimų organizavimo būdai, tiek tvarka ir netgi giežtai apribota pati lošimų organizavimo vieta.
Iki 2011 m. tiek Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, tiek bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, susipažinusiam su Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, buvo aišku – lošimai internetu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis šiame įstatyme nenumatyti, todėl teisėtai Lietuvoje negali būti organizuojami.
Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (VLPK) prižiūrint, lažintis galima tik pačiam lošėjui asmeniškai atvykus į lažybų punktą, statymus priimant ir išmokant tik grynaisiais pinigais ir tik tuose pačiuose lažybų punktuose, be kita ko prieš tai įsitikinus lažybų dalyvių pilnametyste ir nustačius jų tapatybę. Kaip tai dera su garsiai valdžios išrėkiamais siekiais mažinti grynųjų pinigų apyvartą ir vykdyti pinigų plovimo prevenciją – klausimas valdžiai.
VLPK jau pirmojoje savo veiklos ataskaitoje 2002 m. (kaip ir kitose) nuolat iškeldavo sau tikslą spręsti internetinių lošimų problemą, ją analizuoti, o taip pat nurodydavo kaip ateityje teiksianti vienokius ar kitokius lošimų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais būtų siekiama šios internetinių lošimų problemos Lietuvoje sprendimo. Apie tai kalbėta šimtus kartų įvairiose vietose ir daugybėje oficialių bei draugiškų renginių. Politikai rodė ribotą susidomėjimą.
Projektas kažkur yra
Užsienio bendrovės, kurių interneto puslapiuose lažinosi, lažinasi ir lažinsis taip pat ir Lietuvos piliečiai, pagrįstai ir ramiai šaiposi, tikindamos, kad niekada neužsidarys savo šalyje todėl, kad yra nelegalios Marijos žemėje. Net ir tos užsienio lažybų svetainės, kurios siūlo paslaugas lietuvių kalba, į visas mūsų archajiškos tvarkos prižiūrėtojų pretenzijas atkerta paprastai. Lietuviai gyvena ir už Lietuvos ribų – ne tiek, beje, ir mažai. Stambios pasaulinio masto bendrovės nebūtų prieš gauti licencijas ir teisėtai veikti Lietuvoje, bet mūsų realybę neigianti politinė ir teisinė sistema ligi šiol teigė, kad lažybų internetu negali būti apskritai. Tiesa, „namudinės teisės“ pagrindais lyg ir gali, kaip aptarsime kiek vėliau.
Seimo narys Žilvinas Šilgalis, vienas iš naujos įstatymo redakcijos rengėjų, pabrėžia, kad jos priėmimas stringa dėl sunkiai suvokiamų priežasčių. „Kad dabartinis įstatymas yra beviltiškai pasenęs – aišku jau seniai. Dar 2005 metais buvo nutarta rengti naują. Dabar įstatymo projektas jau yra Seime, praėjęs net pateikimo stadiją. Dėl nesuvokiamų priežasčių Seimo valdyba sudarė naują darbo grupę, kuri kažkodėl vėl turi rengti įstatymą iš naujo ar pan. Pateikimo stadiją praėjusį įstatymą galėtų svarstyti komitetai, o pavasario sesijoje būtų galima jį priiminėti. Vietoje to – viskas užsukama iš pradžių. Rinka yra labai sudėtinga ir jautri. Čia ir kazino, ir B klasės lošimų automatai, ir lažybų punktai. Persipynę daug interesų, todėl viskas ir stringa“, – spėja Ž. Šilgalis.
Naujosios darbo grupės narys, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat tvirtina, kad galiojantis įstatymas neatitinka realybės. „Mes turime apsispręsti – arba kažkaip uždraudžiame ir blokuojame galimybes lošti iš Lietuvos internetu, arba reglamentuojame procesą. Galimybėmis realiai įgyvendinti draudimą aš, tiesą sakant, labai abejoju. Tai vyksta – užsienio kompanijos, organizuojančios lošimus, turi įsidiegusios net lietuvių kalbą. Paprasčiau yra normalizuoti žaidimo taisykles, pritaikant prie pasikeitusių sąlygų“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
Visgi, V. Gapšys neprognozavo ar su užduotimi bus susitvarkyta iki kadencijos pabaigos. „Tai priklauso ir nuo valdančiosios koalicijos požiūrio. Kiek ji laikys šį įstatymą prioritetiniu ir pritars jo greitesniam svarstymui. Sunku ką ir pasakyti“, – kalbėjo Seimo narys.
Prokurorų „klaidos“
Bet kas, kuris turėjo reikalų su teismais žino, kad paprastam piliečiui pradelstus skundų terminus administraciniai teismai atnaujina itin retai, reikalaudami svarių argumentų. Bet valdžios institucijoms, o ypač GP prašant – beveik automatiškai. Net praėjus keleriems metams po to, kai įsigaliojo jums išduotas bet kurios institucijos leidimas pastatyti namą ar tvorą, GP gali apskųsti šį administracinį aktą teismui, motyvuodama viešuoju interesu. Nesvarbu, kad tai teoriškai darytina per mėnesį. Jei tik GP, motyvuodama viešuoju interesu paprašys – pradelstą apskundimo terminą administracinis teismas atnaujins. Tereikia paprašyti kreipiantis į teismą, bet GP gali imti ir nepaprašyti, o paskui elgtis dar keisčiau.
Taigi, GP 2011 m. liepos mėn., gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VLPK nutarimą, kuriuo patvirtinti internetines lažybas leidžiantys UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamento pakeitimai. 2011 m. rugpjūčio mėn. tame pačiame teisme ir tos pačios Generalinės prokuratūros iniciatyva atsidūrė ir UAB „Baltic Bet“, UAB „Orakulas“ ir UAB „Top Sport“ reglamentų teisėtumo klausimas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėtoje byloje, dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos reglamento, kuriuo patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamentas, įgalinantis šią bendrovę teikti lošimų paslaugas internetu. VLPK teismui bandė įrodyti, kad, nors Azartinių lošimų įstatymas nepasikeitė, bet dėl neaiškių priežasčių internetu organizuoti lažybų Lietuvoje negalima. Belieka apgailestauti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi šią administracinę bylą nutraukė remiantis vien tuo, jog GP praleido terminą skundui pateikti.
Teisės specialistams iki šiol nuostabą kelią tai, kad GP atnaujinti šio termino iš karto neprašė, nors tokią teisę turi bet kuris asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tikėtina, kad esant tokiam grubiam Azartinių lošimų įstatymo nepaisymui ir būtinybei apginti viešąjį interesą, teismas jį būtų atnaujinęs. Tiesa, padavusi skundą Vyriausiajam administraciniam teismui, GP galiausiai ne tik paprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį, bet ir atnaujinti praleistą terminą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vis dėlto, jau 2011 m. gruodžio 8 d. dėl mįslingų ir neaiškių priežasčių Generalinė prokuratūra jį suskubo atsiimti, todėl ši administracinė byla ir buvo baigta. Azartinių lošimų įstatymo neatitinkančios lošimų internetu paslaugos šios bendrovės yra teikiamos ir šiandien.
Viešojo intereso gynimo imitavimas, daugelio teisės ekspertų nuomone, yra dvigubai nevykęs dar ir tuo, kad GP ėmė ir neva pamiršo paprašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o tai – daugiau nei būdinga panašių bylų praktikoje. Tad nūnai, jei pavyks susitarti su VLPK, galima laisvai vykdyti lošimus internetu, kol vyks bylinėjimasis. Dar įdomiau tai, kad VLPK tinklalapyje naujai patvirtinti reglamentai šiandien skelbiami be datų. Ar tik ne tam, kad prokurorams būtų dar lengviau pradelsti jų apskundimo terminus?
Problemos nebemato?
Anot šios komisijos, su internetinių lošimų priežiūros ir kontrolės efektyvumo problema susiduria visos be išimties Europos šalys, kuriose organizuoti lošimus internetu yra draudžiama. Vis dėlto atrodo, kad po ilgų pastangų, Lietuvoje internetinių lošimų problema pastaraisiais metais staiga išnyko. Atrodo, kad tai nutiko dėl sutelktų VLPK veiksmų ar neveiksnumo bei Generalinės prokuratūros „klaidų“.
Kaip jau minėta, bene dešimtmetį VLPK teigė, kad organizuoti azartinius lošimus internete draudžia ne bet kas, o Azartinių lošimų įstatymas. Tuos pačius teiginius raštu ji patvirtino netgi Vilniaus apygardos teismui 2010 m. teikdama savo atsiliepimą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos ir užsienio lažybų bendrovių tarpusavio ginčas. Tačiau dar tų pačių 2010 m. birželio mėn. ji pati, savo nutarimu, kuris bent jau pagal Konstituciją negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui – Azartinių lošimų įstatymui, vis dėl to patvirtinto UAB „Top Sport“ naujos redakcijos reglamentą, kuriame tiesiogiai numatyta galimybė lažintis naudojant elektroninio ryšio priemones, tame tarpe ir internetą.
Sužavėti UAB „Top Sport“ sėkmės, lažybas intenete organizuoti ir analogiškus savo lažybų organizavimo reglamentų pakeitimus VLPK suskubo teikti ir kiti Lietuvos lažybų organizatoriai – kuo jie prastesni? Komisija jau 2011 m. pradžioje patvirtino ir kitus lažybų organizavimą internetu numatančius UAB „Baltic Bet“, UAB „Lošimų strateginė grupė“, UAB „Orakulas“ lažybų reglamentus. Tvirtindama UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Top Sport“ lažybų reglamentus VLPK netgi leido šioms pelno siekiančioms bendrovėms statymus priimti dar ir telefonu.
Jokios kontrolės
Pavyzdžiui, UAB „Lošimų strateginė grupė“ lažybų reglamente, kaip ir kituose, be jokių priedangų ar papildomų apribojimų, leista šiai bendrovei organizuoti lošimus internete. Šiame viešai skelbiamame reglamente juodu ant balto yra parašyta ir VLPK patvirtinta, kad atvykti į lažybų punktą, pateikti asmens dokumentą, atlikti statymą ir gauti laimėjimą asmeniškai, grynaisiais pinigais ir lažybų punkte, nebėra būtina.
Naujai patvirtintas reglamentas numato, kad lažybų sutartį galima sudaryti interneto svetainėje. Lažybų sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai lošėjas interneto svetainėje aktyvuoja specialią nuorodą, skirtą lažybų sutarties sudarymui ir paspausdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina jos sudarymą. Nors reglamente formaliai ir numatyta, jog sudarydamas lažybų sutartį, lošėjas tam skirtoje interneto svetainės vietoje patalpina elektroninius dokumentus ir/ar skenuotas popierinių dokumentų kopijas. Nepagalvota, jog tinkamas asmens identifikavimas atliekamas ne skenuotos dokumento kopijos pagrindu, o be kita ko dokumentą ir jame esančią nuotrauką sulyginant su fiziškai tą dokumentą pateikiančiu asmeniu.
Lošėjui, sudariusiam lažybų sutartį internete, yra išduodamas identifikuojantis kodas ir prisijungimo prie kompiuterinio tinklo slaptažodis, kuris yra išsiunčiamas elektroninio pašto adresu. Lošėjas bet kuriuo metu gali papildyti savo lažybų sąskaitą bankiniu pavedimu. UAB „Lošimų strateginė grupė“ interneto svetainėje nurodomi netgi mokėjimų banko pavedimu privalumai – tai galima padaryti neišeinant iš namų ir be jokių grynųjų pinigų operacijų. Reglamente taip pat tiesiogiai numatyta, jog lošėjas turi teisę laimėjimą gauti per elektronines ryšio priemones (internetu). Anot reglamento nuostatų, laimėjimai, yra pervedami į lošėjo lažybų sąskaitą nedelsiant. Pažangu, tačiau nenumato jokios kontrolės (kodėl nenaudoti internetinės bankininkystės?) ir vis tiek prieštarauja galiojančiam įstatymui.
Kitaip tariant, dešimtmetį trukusios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pastangų dėka, nebeliko jokios besilažinančių asmenų asmenybės tikrumo, amžiaus ir pinigų kilmės priežiūros. Pagal patvirtintą reglamentą bet kas, žinodamas pilnamečio ir banko sąskaitą turinčio asmens duomenis gali sudaryti lažybų sutartį, atlikti statymus, gauti laimėjimus ir netgi perduoti elektroniniu paštu gautus savo prisijungimo kodus nepilnamečiui asmeniui. Atliekant statymus jokia papildoma lošėjo identifikacija ar kitokia kontrolė nėra numatyta.
Įdomiausia yra tai, kad komisija visus UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Orakulas“ reglamentus patvirtino galiojant tai pačiai, nepakitusiai, senai Azartinių lošimų įstatymo redakcijai, kuri kaip ir anksčiau, taip ir dabar, griežtai draudžia bet kokį lošimų organizavimą ne lažybų punktuose ir bet kokį lėšų išmokėjimą negrynaisiais pinigais, taip pat ir banko sąskaitomis. Kitaip tariant, nors įstatymas, kuriuo yra apibrėžta Lietuvos valstybės lošimų veiklos politika Lietuvoje ir nepasikeitė, bet netikėtai ir be jokio teisinio pagrindo, pasikeitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos praktika ir jos „viršįstatyminis“ požiūris į lažybų organizavimą internetu.
Taigi, internetu lošiama „tautinėse“ lažybų bendrovėse, VLPK laiminant, prokuratūrai išsidirbinėjant. Kartu keliant juokingas bangas, kad užsienyje dirbančios bendrovės „dirba be licencijų“. Neaišku tik, ar VLPK, kartu su Gen. prokuratūra, suteiktų tokią pat neformalią pagalbą licencijuojantis ir tiems niekdariams užsienio verslininkams, kurie dar neperprato vietinio „teisinio“ kolorito ir laukia naujo įstatymo, kurio Lietuvoje nelabai kam ir bereikia.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą