Mindaugas Vasiliauskas

Su pareigūnų trūkumu susiduriančiai policijai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė meta gelbėjimosi ratą – prie policijos prijungs riaušių malšinimui skirtą sukarintą Viešojo saugumo tarnybą. Masinių neramumų malšinimui apmokyti, o kartu ir strateginius šalies objektus saugantys pareigūnai dabar turės atlikti ir kasdienes policijos funkcijas – gaudyti girtus vairuotojus ir panašiai. Bilotaitė aiškina, kad tai bus į naudą visiems, o, be to, leis sutaupyti pinigų, tačiau kiek, pasakyti negali.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Užsitęsusios peštynės Seime – bandymas iš posto išversti laisvietę Morganą Danielę patyrė nesėkmę, po to, kai valdantieji net neatėjo į balsavimą. Pati Laisvės partijos narė Seimo tribūnoje teisinosi, kad nors ir vartojo narkotikus, heroino ji nebandė. Morgana Danielė iš Seimo tribūnos pasisakė ir apie specialius narkotikų vartojimo kambarius ir lengvuosius narkotikus, kuriuos būtų galima įteisinti. Iš balos sausa išlipo ir konservatorė Sejonienė, kuriai norėta suburti komisiją dėl apkaltos.

Dėl Petro Gražulio Seime sudaryta speciali komisija šiandien bandė atlikti paties Gražulio apklausą. Jis kaltinamas, kad slapčia balsavo už savo pašonėje sėdinti socdemą Liną Jonauską. Pats Petras dabar dievagojasi neprisimenantis, ar tą padarė, ir tuo pačiu nepraleido progos įgelti valdantiesiems, kurie sudaro daugumą šioje komisijoje. Apkaltino juos šališkumu, kurtumu ir dvigubų standartų taikymu.

Politinių apsikumščiavimų diena Seime. Valdantiesiems panorus iš Antikorupocijos komisijos išmesti opozicijos atstovą, opozicija pasiūlė iš kitos komisijos išmesti laisvietę Morganą Danielę. Petras Gražulis, supykęs, kad Seimas jam grasina apkalta dėl balsavimo už Jonauską, pateikė siūlymą tą patį daryti ir su konservatore Sejoniene.

Po savivaldos rinkimų, konservatorių partijos viduje prasidėjo nesutarimai. Nors partijos vadovybė viešai džiaugiasi iškovotu Vilniaus mero postu, tačiau skaudūs pralaimėjimai regionuose sukėlė vidines diskusijas – kokiu keliu eina partija. Partijai vadovaujantis liberalusis konservatorių flangas sulaukė priekaištų iš krikdemiškojo sparno ir regioninių skyrių, kai kurie puse lūpų net kalba, kad Landsbergiui po tokių rinkimų metas trauktis iš pirmininko posto.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Seimo rinkimus šiandien laimėtų kairieji – socialdemokratai ir Skvernelio vadovaujami demokratai. O iš valdančiųjų į parlamentą esą patektų tik konservatoriai – liberalai ir laisviečiai neperkopia minimalaus barjero. Atskirą žinutę rinkėjai siunčia ir Gabrieliui Landsbergiui su Aušrine Armonaite – net Paksas ir Gražulis sulaukia daugiau šalies žmonių simpatijų, negu jie.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Daug kritikos sulaukusios ir nemažai chaoso rinkimuose įvėlusios Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė svarsto apie atsistatydinimą. Tą ji pranešė po to, kai buvo iškviesta ant kilimo opozicijoje esančių valstiečių. Patys politikai, tiek opoziciniai, tiek ir valdantieji, pirmininkės galvos griežtai dar nereikalauja, tačiau neslepia, kad susitvarkyti su rinkimais komisijai sekėsi sunkiai.

Tomas Vytautas Raskevičius bando iš Seimo išmesti Petrą Gražulį. Jis surinko parašus, o valdantieji Seimo salėje nubalsavo, kad būtų sudaryta speciali komisija – ji aiškinsis, ar už suolo draugą, socdemą Liną Jonauską balsavęs Gražulis nesulaužė Konstitucijos.

Vilniečiai išsirinko naują miesto vadovą – po atkaklios kovos konservatorius Valdas Benkunskas nurungė jau trečius rinkimus iš eilės antrajame ture krentantį Artūrą Zuoką. Konservatorius iš karto pažadėjo paversti miestą išskirtiniu visoje Europoje, savo pagalbą naktį jam iš karto pasiūlė ir kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius. O Artūro Zuoko štabo nariai neslėpė nusivylimo ir pripažino, kad rezultatai jiems skaudūs.

Mokantis iš Ukrainos karo pamokų, Lietuva nusprendė įsigyti įvairių fortifikacinių priemonių, kurios, kilus karui, turėtų stabdyti rusų įsiveržimą į šalies gilumą. Jau dabar rengiami planai, kur ir kada pasienyje su Baltarusija ir Rusija, atsiras keliolika specialių parkų, į kuriuos bus suvežti įvairūs betono blokai, prieštankiniai ežiai ir panašūs dalykai. Be to, ateityje kariuomenė pirks ir įvairaus tipo minų.

Naujos detalės Kristijono Bartoševičiaus galimos pedofilijos tyrime. Viešai skelbiama, kad buvęs parlamentaras įtariamas prievartavęs vieną berniuką net keletą metų, kuriam buvo mažiau nei 14 metų. Taip pat kitus tris paauglius jis tvirkino. Nukentėję vaikai greičiausiai yra berniukų choro „Ąžuoliukas“ nariai. Tame pačiame chore nemažai metų dirbo ir pats Bartoševičius.

Lietuvos žurnalistų sąjunga apkaltino visuomeninio transliuotojo LRT generalinę direktorę mobingu ir asmens persekiojimu dėl įsitikinimų. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokio verdikto sulaukė po to, kai būdama Vilniaus universiteto socialine partnere, universitete iškėlė klausimą, ar gali studentams dėstyti žmogus, besilankantis abejotinos reputacijos laidose.

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad į miestų tarybas partijos susodins daugybę giminystės ir kitais ryšiais su partijos įtakingais nariais susijusių žmonių. Tarybose dirbs ministrų ir seimūnų vyrai, žmonos, giminaičiai, bendradarbiai. Gausų desantą savo padėjėjų valdyti miestų siunčia parlamentarai ar ministrų patarėjai. Politikos lyderiai į rinkimų vežimą įsirašė ir vaikus ar marčias.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Vidurnaktį lyg pasakoje, su šampanu ir mylimosios bučiniais patekimą į antrąjį turą šventęs Artūras Zuokas ryte galėjo pasijusti lyg pelenė – priešingai, nei tikėjosi, jis liko antras, o atotrūkis nuo lyderiaujančio konservatoriaus Valdo Benkunsko liko didelis. Nors aštrios strėlės tarp dviejų likusių kandidatų pradėjo skraidyti iš karto, didžiausią smūgį patyrė Laisvės partija su Raskevičiumi ir Šimašiumi priešakyje.

Priešrinkiminė drama Raseiniuose. Vietos spaudoje pasirodė reklaminis konservatorių straipsnis, kuriame pagyras šiai politinei jėgai žarsto Betygalos klebonas. Pats Raseinių meras sako, kad taip pareklamuoti partiją pasisiūlė pats klebonas, bet dvasininkas sako, kad jį pakišo. Esą jis anksčiau nusprendė viešai pagirti merą ir tą darė dėl to, kad jis paskelbė atsiribojantis nuo liberalių Seimo konservatorių vertybių.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Muitinės departamentas atskleidė, kad iš sankcionuojamos Lukašenkos gamyklos į Lietuvą laisvai pateko ir sulaikyta nebuvo mažiausiai 10 tūkstančių tonų karbamido trąšų – jų vertė mažiausiai 5 milijonai eurų. Finansų ministrė sako, kad muitininkams yra sudėtinga atskirti, kada juos mausto Lukašenkos režimas. Kol kas lieka neaišku, kodėl, supratę, kad yra apgaudinėjami, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Muitinės departamentas vis tiek įleisdavo trąšas į mūsų šalį.

Dėl galimo sankcijų apėjimo į Lietuvą vežant trąšas iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės, teisėsauga atliko kratas trijuose šalies miestuose esančiose lietuviškose bendrovėse, sulaikė su žmones. Pirmą kartą skandalą viešai pakomentavusi premjerė sako, kad reikia aiškintis ir pareigūnų atsakomybę, kodėl jie leidosi apmulkinami. O šalies muitinės departamentas ir toliau nuo visuomenės slepia informaciją, kiek iš viso į Lietuvą buvo įvežta trąšų iš Baltarusijos.

Baltarusiškų trąšų ir sankcijų apėjimo istorijoje, Seimo opozicija jau reikalauja susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio galvos. Sako jis atsakingas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ vežė per Lietuvą karbamidą iš sankcionuotos Lukašenkos įmonės. Pats Skuodis sako apie pasitraukimą sako negalvojantis ir tikina, kad sankcijų apėjimo atvejai buvo vienetiniai.

Į Lietuvą keliauja sankcionuojamos baltarusių prekės – tą išsiaiškino baltarusių aktyvistai ir žurnalistai. Paaiškėjo gudri, bet paprasta schema, kaip apgauti mūsų muitininkus. Šią savaitę šie praleido kelis vilkikus į Lietuvą, tačiau juos iš karto sustabdė aktyvistai ir sankcijų apėjimo schemą paaiškino muitinės pareigūnams. Prokurorai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Be to, keli šimtai Lietuvos bendrovių iki šiol pasiliko Rusijos rinkoje ir toliau su ja dirba.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Teismas uždraudė už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įkurtą „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“. Esą jo tikslas yra tiesiog veikti prieš Lietuvą. Patys paleckininkai su kaltinimais nesutinka, sako ne tik skųsiantys tokį sprendimą, bet ir pristeigs krūvą naujų tokių pačių asociacijų, kad teisėsauga turėtų papildomo darbo. Švenčionienė sako pati suskaičiavusi, kokią žalą neva patyrė dėl teismo proceso – suma įspūdinga, net 120 tūkstančių eurų.

Vasario 16-osios akibrokštas – tūkstančiams žmonių minint ir švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, dalyvaujant eisenose ir renginiuose, netrūko ir išsišokimų. Štai vienas vyriškis internete paviešino vaizdelį, kaip sudegina Lietuvos trispalvę. Nors vėliau šis vyras įrašą ir ištrynė, bet nuo atsakomybės neišsisuks –  policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lietuva švenčia Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Nuo pat ryto pagarbą tiek šalies vadovai, tiek ir eiliniai gyventojai atidavė ir atkūrimo aktą pasirašiusiai Lietuvos Tarybai, ir jos priešakyje buvusiam daktarui Jonui Basanavičiui. Ta proga šalies vadovas valstybiniais apdovanojimais įvertino gausų būrį Lietuvos ir užsienio piliečių. Pagarba atiduota ir šiąnakt mirusiam disidentui, kovotojui už Lietuvos laisvę Antanui Terleckui.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo informacijos apie pedofilijos bylą nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui. Esą, net jeigu jo pavardė ir buvo įvardyta anksčiau laiko, tokie duomenys negalėjo padaryti žalos tyrimui, todėl ir tirti nėra ką. Bet žibalo į skandalo ugnį šliūkštelėjo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis atviraudamas naujienų portalui tv3.lt pasisakė, kad tarp homoseksualų ir pedofilų yra tam tikras ryšys.

Naujausi reitingai rodo tai, ko buvo galima tikėtis – ėmė kristi konservatorių populiarumas. Kurį laiką pirmoje vietoje buvusi Tėvynės sąjunga dabar smuko į trečią poziciją ir tai gali būti dar ne pabaiga. Visuomenės apklausa prasidėjo anksčiau, nei kilo skandalas dėl Bartoševičiaus. Kai kuriuos nustebino ir konservatorių patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiai.

Iki šiol dėl Bartoševičiaus skandalo blaškęsi konservatoriai, panašu, kad priėmė strateginį sprendimą užgniaužti tyrimus ir pereiti į puolimą. Anot ekspertų, tai įrodo vakarykštė akivaizdžiai irzli Landsbergio kalba. Tik tai šiek tiek prasilenkia su prieš rinkimus deklaruotais pažadais.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas neeilinis Seimo posėdis dėl pedofilijos skandalo. Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė aiškinosi dėl galimo informacijos nutekinimo apie vykdomą tyrimą dėl Bartoševičiaus. Čmilytė-Nielsen ir vėl klupo detalėse, kai kurie jos teiginiai nesutapo su anksčiau išsakytais. Maža to, pareiškė, kad prokurorė ją informavo, kad pedofilija įtariamas ne jos frakcijos narys, bet prokurorė iš karto tą paneigė.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino lemtingąjį penktadienį, kai Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo, skambinusi jam į Čilę. Tai iš karto pakurstė opozicijos kalbas, jog ji ir yra ta, kuri perspėjo tuometį frakcijos narį dėl jam gresiančių kaltinimų ir galbūt paragino kuo skubiau trauktis. Pati konservatorių frakcijos seniūnė tą neigia, sako kalbėjusi tik apie Bartoševičiaus pasitraukimą, bet ne apie bylą.

Seimas ketvirtadienį rinksis į neeilinę sesiją aiškintis galimą informacijos nutekinimą mažamečių prievartavimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Valdantieji tokiu opozicijos ėjimu nėra patenkinti – sako tikintys Generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės žodžiais, kad iš jų informacija nutekėti negalėjo. Antradienį komentuodamos savo pirmąjį susitikimą, Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė pateikia skirtingas versijas, kas buvo pasakyta per judviejų pokalbį, o kas ne.

Kol dėl Kristijono Bartoševičiaus ir galimos pedofilijos skandalo tyli prokurorai, prabilo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis leido suprasti, kad jam taip pat kyla klausimų, ar negalėjo informacija apie tyrimą buvusį parlamentarą pasiekti anksčiau laiko, dar prieš jam parašant atsistatydinimo prašymą. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Kristijonas Bartoševičius palieka Seimą, o prokuratūra vykdo tyrimą dėl galimos pedofilijos.

Nei generalinė prokurorė, nei generalinis policijos komisaras nemato reikalo aiškintis, ar kažkas pranešė Kristijonui Bartoševičiui apie vykdomą tyrimą dėl galimos pedofilijos iš anksto. Maža to, generalinė prokurorė sako negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad informacija apie tyrimą Bartoševičiui galėjo būti nutekinta iš anksto.

Nors pedofilijos skandalo epicentre atsidūręs Kristijonas Bartoševičius aiškina nieko nežinojęs apie prokuratūros tyrimą, o trauktis iš Seimo sugalvojo būdamas Čilėje, vis daugiau faktų verčia abejoti tokiais žodžiais. Parą prieš pasitraukdamas iš Seimo dėl asmeninių priežasčių Bartoševičius turėjo išvykti į naują komandiruotę, kuri labiau panaši į prabangias atostogas – Seimo valdyba skubiai sprendė šį klausimą.

Pedofilija įtariamas Kristijonas Bartoševičius neteko Seimo nario mandato. Kartu su šiuo sprendimu jis netenka ir teisinės neliečiamybės, tad prokurorai galės jam oficialiai pareikšti įtarimus. Apie pedofilijos skandalą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė – ji pareiškė, kad jai jau dabar sunku su tuo gyventi. Kiti konservatoriai ragina neskubėti teisti Bartoševičiaus, mat jo kaltė dar neįrodyta.

Pedofilijos skandalas Seime – prokurorai įtaria konservatorių frakcijos narį Kristijoną Bartoševičių seksualiai prievartavus vaikus. Neoficialiomis žiniomis, tyrime figūruoja mažiausiai 2 vaikai, vienas jų jaunesnis nei 16-os, kitas – jaunesnis nei 14-os metų. Pats Bartoševičius kaltinimus neigia, sako nė neįsivaizduojantis, kas jam meta tokius kaltinimus ir dėl ko.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.

Raseinių konservatoriai, reklamuodamiesi prieš rinkimus, pažėrė kritikos savo pačių partijos viršūnėms. Jie rinkėjus agituoja, aiškindami, kad Raseinių konservatorių nederėtų tapatinti su Vilniaus ir Seimo konservatoriais, kurių liberalioms vertybėms jie nepritaria. Tokį viešą provincijos bendražygių atsiribojimą nuo partijos viršūnių, konservatorių vadai sutiko be šypsenų – sako, tai klaida ir pasiuntė žinutę kitiems partijos skyriams, kad viešai taip reklamuotis jie nedrįstų.

Valdantieji rezga naują planą, kad aukščiausi šalies vadovai galėtų lengviau gauti įslaptintą informaciją apie teisėsaugos sekamus žmones. Dabar, norėdami tokios informacijos, jie savo prašymus tarnyboms turi pagrįsti – įrodyti, kad slapta surinkti duomenys apie sekamus žmones yra būtini jų darbui. Konservatoriai nori įstatymą pakeisti, kad žvalgybos informacija teisėsauga turėtų teikti net ir tada, kai tai nėra būtina tiesioginiam darbui atlikti.

Taivanas į lietuviškas įmones investuoja dar kelioliką milijonų eurų. Nors Taivano skandalo įkarštyje politikai kalbėjo apie laukiančias 200 milijonų eurų investicijas, jų kol kas iš viso tik 17 milijonų. Nepaisant to, mūsų politikai atkerta, kad svarbiausia – ne pinigai.

Artėjantys merų rinkimai kai kam jau perkaitino smegenis. Į Vilniaus merus bandantį sugrįžti Artūrą Zuoką viename sostinės barų užsipuolė girtutėlis Šimašiaus gerbėjas. Zuokas parašė pareiškimą policijai, kad vienos reklamos agentūros vadovas jį ne tik koneveikė rusiškais keiksmais, bet ir bučiavo bei prikibo fiziškai. Sunku ir kitiems kandidatams.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Net pusė Lietuvos gyventojų nežino, ką darytų, jeigu kiltų ekstremali situacija, pavyzdžiui, karas, ar Astravo elektrinėje įvyktų nelaimė. Matydama tokias visuomenės apklausas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradeda informavimo kampaniją – kelis mėnesius visoje Lietuvoje žmonės bus raginami pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms. Kaip susikrauti išvykimo krepšį, ką jame turėti, kaip susidaryti veiksmų planą.