Konservatoriai nori įstatymą pakeisti, kad žvalgybos informacija teisėsauga turėtų teikti net ir tada, kai tai nėra būtina tiesioginiam darbui atlikti. Opozicija jau sako, kad valdantieji nori įkinkyti žvalgybos tarnybas politinių konkurentų sekimui.
Valstybės vadovai – prezidentas, premjerė ir Seimo pirmininkė – nuolatos gauna įslaptintą ir susistemintą informaciją apie tai, kas vyksta valstybėje. Jeigu tarnybų pateiktų naujienų vadovams atrodo per maža, jie gali informacijos paprašyti daugiau. Pagal galiojantį Kriminalinės žvalgybos įstatymą, pakanka parašyti motyvuotą prašymą atitinkamai institucijai. Informacija suteikiama, bet tik su viena sąlyga – jeigu ji iš tiesų reikalinga prezidento, premjerės ar Seimo pirmininkės tiesioginiam darbui atlikti.
Bet dabar tyliai Seime kelią skinasi pokyčiai – Čmilytės-Nielsen suburta darbo grupė pasiūlė, kad valstybės vadovai gautų kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, net jeigu jiems tai nebūtina savo darbui atlikti.
„Šitą vietą mes tik kosmetiškai pakoregavome, taip, kaip mums pasirodė“, – sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
„Labai įdomi kosmetika, nes išties keitėsi reguliavimo esmė. Tai reiškia, kad valstybės vadovai bet kada galės prašyti, bet kokios informacijos, sakydami tiesiog, kad jiems jų reikia tos informacijos. Tarnybos vertinti prieš duodamos, ar ta informacija tikrai reikalinga vadovui, jau netenka galimybės“, – kalba Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Buvęs premjeras kadaise ėjęs ir policijos generalinio komisaro pareigas Saulius Skvernelis sako žinantis, kad pažymos, kurių pagrindu pradedamas žmonių sekimas, kartais būna niekuo nepagrįstos arba net suklastotos. Tačiau jų dėka atsiranda pagrindas žmogų sekti.
„Galima ir be ikiteisminio tyrimo? — Galima ir be ikiteisminio, kriminalinės žvalgybos įstatymas, toks specialus įstatymas, kur nepradėjus ikiteisminio tyrimo renkama tam tikra informacija“, – aiškina S. Skvernelis.
Naujajame projekte nurodoma, kad valstybės vadovams pakaktų tik rašytinio „motyvuoto prašymo“.
„Ką reiškia „motyvuotas prašymas“? — Na, iš esmės, nieko nereiškia, jeigu mes nepasakome, kaip yra vertinami tie motyvai. Nes motyvas gali būti „man šiandien rytas geras buvo, aš noriu sužinoti apie savo politinį oponentą informaciją“, – sako A. Širinskienė.
„Tai yra labai blogai. Mano galva, konservatoriai vėl nori kriminalinės žvalgybos pajėgumus naudoti, kaip susidorojimą, kaip ginklą, su politiniais oponentais. Tai yra labai blogas ketinimas“, – tvirtina Kriminalinės žvalgybos komisijos narys Dainius Gaižauskas.
„Naudoti šitą procesą politinėse kovose, kada bus reikalaujama iš žvalgybos institucijų pateikti visą detalią informaciją ir po to ta informacija bus atiduodama į išorę, tai pačiai žiniasklaidai, ne visai, bet tai žiniasklaidai, kuri ištikimai tarnauja valdančiai partijai“, – kalba S. Skvernelis.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako informacijos trūkumo nejaučianti.
Keisti tvarkos, suteikiant daugiau galimybių valstybės vadovams gauti įslaptintą informaciją, nemato ir prezidentas Gitanas Nausėda: „Prezidentūros atstovai nebuvo pakviesti į šių įstatymo pataisų svarstymo darbo grupę. Todėl svarstomų pakeitimų pakomentuoti neturime galimybės. Prezidentas neturi pretenzijų dabartinei susipažinimo su kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija tvarkai.“
TV3 Žinios apie šį siūlymą klausė ir premjerės Ingridos Šimonytės, tačiau neseniai konservatorių partijos nare tapusi premjerė, vienintelė iš valstybės vadovų atsisakė visuomenei pateikti savo nuomonę.
„Tai yra branduolinis ginklas rankose žmonių, jeigu jie yra iš tikrųjų patikimi, dori, sąžiningi, tai turint efektyvią kontrolę, galima toleruoti, bet jeigu yra kitaip, šitas ginklas branduolinis gali bet ką išsprogdinti“, – teigia S. Skvernelis.
„Jeigu to proceso metu tą surinktą, nepatvirtintą informaciją vėliau valstybės vadovai ar politikai gali naudoti politinėse kovose, tai jau ne demokratija, tai jau Baltarusija ir Rusija. Atrodo, kad tai yra baisu“, – tvirtina D. Gaižauskas.
Opozicija atkreipia dėmesį, kad net ir sužinoti, ar žmogus buvo kada sekamas, negali, nors galbūt jo visas gyvenimas buvo stebimas iš labai arti ir dokumentuotas. Gali būti pasiklausomas telefonas, stebimas judėjimas, renkama informacija iš elektroninio pašto, privačių susirašinėjimų ir panašiai.
„Į jūsų namus bus galima patekti, jūsų namuose, miegamajame, vaikų kambaryje sumontuoti, turėti audio, video įrašus. Kiekvienas žmogus, ar tai būtų politikas, ar verslininkas, ar žurnalistas, ar dar kažkas, kiekvienas gali pakliūti į tokias pinkles, kiekvienas, pabrėžiu“, – sako S. Skvernelis.
Anot Skvernelio, šiuo metu neegzistuoja ir tinkama žvalgybą atliekančių institucijų kontrolė. O ir kontroliuoja jas politikai, piktnaudžiauti galiomis gali ir jie, ir patys pareigūnai.
