Mindaugas Vasiliauskas

Ukrainos kare atėjo lemiamas metas, rusai jau kitą mėnesį bandys surengti didelį puolimą – tokią informaciją iš prezidento Zelenskio vakar išgirdo su juo susitikęs Gitanas Nausėda. Anot jo, Vakarams būtina siųsti kuo daugiau tankų ir pėstininkų kovos mašinų. Lietuva, anot prezidento, šiemet Ukrainai paramos suteiks už 40 milijonų eurų.

Artėjant dienai, kai rinksime miestų merus ir valdžią, partijos jau išsirikiavo prie starto linijos. Rinkimų komisija nurodo, kad sulaukė jau beveik 100 skundų dėl galimų pažeidimų – pasiaiškinti gali būti iškviestas Zuokas, o Petrui Gražuliui ir dešimčiai jo partiečių apskritai gresia šalinimas iš rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra sulaukusi beveik 100 skundų ar pranešimų, kad politikai galbūt pažeidžia rinkimų tvarką.

Pernai išleidę daugiau pinigų kelionėms, nei buvo skirta, Seimo nariai jau pirmosiomis šių metų dienomis pradėjo naują kelionių pageidavimų koncertą. Parlamentarų pageidaujamų komandiruočių geografija plati – nuo konferencijos Čilėje iki net 3 savaites trunkančios kelionės po Ameriką. Kai kurie parlamentarai panoro, kad jiems būtų apmokamos komandiruotės į parodas, pinigų seimūnai prašo ir tam, kad pažaistų krepšinį su kolegomis latviais ir estais.

Kas lietuvių draugai, o ko tautiečiai nemėgsta? Į tokį klausimą pabandė atsakyti sociologai – paaiškėjo, kad labiausiai mėgstame lenkus, vokiečius ir ukrainiečius. Net 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja. Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Kalėdų seneliai ir dovanos, už kurių kyšo politikų ausys – tokios šventės ypač dažnos savivaldybėse, kuriose gyvena Lietuvos lenkai. Žmones ateina sveikinti Lietuvos lenkų sąjungos atstovai, bet kone visur organizacijai atstovauja savivaldos rinkimams besiruošiantys Tomaševskio vadovaujamos partijos nariai. Net ir pats Tomaševskis prieškalėdiniame sveikinime sąjungos nariams davė nurodymą dėti visas pastangas savivaldos rinkimams.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Premjerės Ingridos Šimonytės elgesys kelia nerimą, tiek ir konservatoriams, tiek ir opozicijai – sako, premjerė atrodo pavargusi. Pati Šimonytė tokiu rūpesčiu nėra itin patenkinta ir į išsakytas pastabas moja ranka. Tiesa, buvę premjerai pripažįsta, kad darbas įtemptas, todėl reikia rasti laiko ir atsipalaiduoti, išlieti susikaupusį stresą ir netgi papasakojo, kaip jie patys numalšindavo įtampą. Vieni ir krepšinį žaisdavo, ir dviračiais važinėdavo, o kiti griebdavosi net ir bokso kriaušės.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

73 milijonai eurų baudų – tokiomis rekordinėmis sumomis Lietuvos vaistines dėl kartelinių susitarimų nubaudė Konkurencijos taryba. 8 vaistų pardavėjai, juos vienijanti asociacija, kaltinama, kad šios nariai prieš kalbėdami su Sveikatos apsaugos ministerija apie kompensuojamų vaistų kainas suderino savo pozicijas, veikė vieningai, siekė daugiau pelno.

Kilusi pūga ir gausiai iškritęs sniegas sukėlė tikrą chaosą Lietuvos keliuose. Snigo taip gausiai, kad kelininkai nespėjo valyti visų gatvių, eismas stojo net ir pagrindinėse miestų arterijose. Vietomis susidarė net 40-ies centimetrų storio pusnys. Dėl to Vilniuje stojo viešasis transportas, o kai kur patys žmonės bandė išstumti troleibusus. Gatves blokavo ir į slidžias įkalnes neįvažiavę vilkikai.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas darbuojasi jau lygiai dvejus metus – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos. Kai kurie net juokauja, kad konservatoriams lemta valdyti per krizes.

Vos prieš pora dešimtmečių buvusi viena neturtingiausių valstybių vienam renginiui tėškė per 200 milijardų. Tokią sumą Kataro šeichai lengva ranka nusprendė sumokėti, kad galėtų surengti pasaulio futbolo čempionatą.

Kur brangiau, o kur pigiau pasimėgauti kalėdine dvasia – prie eglutės Vilniuje, pas kaimynus lenkus ar gerokai daugiau uždirbančius austrus? TV3 žinios aplankė keletą kalėdinių mugių Europoje ir palygino jas su Vilniaus kalėdiniu miesteliu. Kur pigesnis karštas vynas, kava ar arbata, kiek kainuoja norintiems užkrimsti? Ekonomistas paaiškino ir kas lemia kainų sudarymą tokiose vietose.

Britų žiniasklaidos milžinas „Financial Times“ publikavo seriją straipsnių apie Lietuvą, ir dalis valdančiųjų suskubo girtis – esą konservatorių Vyriausybė taip gerai dirba, kad net solidūs užsienio žurnalistai apie mūsų pasiekimus ėmė rašyti. Paaiškėjo, kad šiuos straipsnius užsakė ir už juos sumokėjo valstybinė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Vieni pasijuto apgaudinėjami, kiti puolė piktintis, kad puikiais reitingais nespindinti Vyriausybė perka sau reklamą.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Lietuviai vis dažniau skundžia darbdavius dėl vadinamojo mobingo darbe – psichologinio smurto. Bet didžioji skundų dalis net nepasitvirtina, o kai kurie skundai apskritai absurdiški – darbuotojai psichologiniu smurtu laiko net vadovo prašymą atlikti tiesioginį darbą arba reikalavimą nevėluoti. Darbuotojų profsąjungos aiškina, kad nors ir pasitaiko piktybinių kaltinimų mobingu, situacijos nereikėtų sumenkinti, mat psichologinis smurtas darbe – neišgalvota problema.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Daugėja atvejų, kai nelegalai bando patekti į Lietuvą iš Baltarusios basi. Atslinkus šalčiams, migrantai nušąla kojas, tad jie tikisi, kad bus paguldyti į mūsų ligonines ir pasiliks Lietuvoje, o ne bus išstumti atgal į miškus. Vis dėlto vidaus reikalų ministrė sako, kad tokia taktika nebus veiksminga – suteikus pagalbą jie bus išstumti iš mūsų šalies. Tačiau tokia migrantų taktika pavojinga jiems patiems – keli vyrai taip nušalo kojas, kad medikams jas teko amputuoti.

Dėl visų per šią kadenciją susikaupusių skandalų Seimo opozicija surengė interpeliaciją Gabrieliui Landsbergiui. Ministrui opozicija kėlė klausimus dėl trąšų, Kaliningrado tranzito, Taivano atstovybės skandalų, taip pat pirštu baksnoja ir į diplomatų paskyrimus. Opozicija tvirtina, kad Landsbergis nesusitvarko su savo pareigomis. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Sukaktis Seime – prieš dvejus metus darbą pradėjo šios sudėties parlamentas. Po pusės kadencijos galima jau pažvelgti ir į tai, kaip sekėsi arba nesisekė, Seimo naujokams. Nors prieš rinkimus ir darbo pradžioje dauguma buvo nusiteikę ryžtingai, žadėjo įgyvendinti išsikeltus tikslus – dabar jau pripažįsta, kad ne viskas taip lengva, kaip įsivaizdavo kadencijos pradžioje.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Baltarusijoje Liukašenkos rėžimas sulaikė Lietuvos pilietę. Vienoje Minsko mokykloje mokytoja dirbančią lietuvę teisėsauga kaltina ekstremizmu – esą ji dalyvavo protestuose prieš Lukašenką, taip pat skleidė neva destruktyvias mintis vaikams. Mūsų institucijos kol kas oficialios informacijos neturi, todėl tik dar kartą primena, kad lietuviams būti Baltarusijoje yra pavojinga dėl neprognozuojamo režimo elgesio.

Dėl šnipinėjimo Rusijai kalėjime sėdinčio Algirdo Paleckio bendražygiai per Vėlines siautėjo Antakalnio kapinėse – nuėmė sovietinę skulptūrą dengiantį audeklą. O naują išpuolį Paleckio bendražygiai surengti žada jau šį savaitgalį. Negana to, žeria grasinimus ir Vilniaus valdžiai, kuri uždengė sovietų karių garbei kapinėse pastatytas skulptūras.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pagrasino užmušiantis rinkėjus, kurie balsuos už Sauliaus Skvernelio partiją. Garso įrašas su jo žodžiais iš susitikimo su gyventojais nutekėjo į viešumą, Žemaitaitis sako, kad juokavo – norėjo paaiškinti, kad Skvernelio politinė jėga balsuoja už valdančiųjų projektus. Pats S. Skvernelis juokauja, kad už save nebalsuos, todėl jaučiasi saugiai, bet sako, kad dažnai besikeikiantis ir kitus įžeidžiantis R. Žemaitaitis jau ne pirmą kartą peržengia ribą.

Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, anot kai kurių apklausų, gali būti rimtas kandidatas į prezidentus. Nors politikos užkulisiuose jau senokai puse lūpų kalbama, kad Vėgėlė jau kuria save, kaip politiką, jis pats aiškina, kad vis dar svarsto. Bet esą žmonių palaikymas apklausose skatina jį galvoti apie politiką.  Politikos apžvalgininkai sako, kad visuomenė ieško naujų lyderių, kurie nepriklausytų partijoms.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10-ies gyventojų. Sociologai ir politologai sako: aišku, kodėl – siaučia net kelios krizės, ji nesugeba parodyti atjautos ir rūpesčio žmonėmis, sako viską tiesiai šviesiai. Tame pačiame reitingų dugne ir liberalų partijos. Laisviečiai apskritai stumdosi viename lygyje su Tomaševskio lenkų rinkimų akcija.

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Specialus TV3 Žinių reportažas iš Ukrainos Charkivo miesto. Pradėdamas invaziją, Putinas tikėjosi, kad jis pirmasis kris iš didžiųjų miestų, mat iki šiol charkiviečiai buvo laikomi prorusiškais. Tačiau miestas atsilaikė ir tapo pavyzdžiu Vilniui. Atstumas nuo Charkivo iki Rusijos sienos kone toks pat, kaip nuo Vilniaus iki Baltarusijos – keliasdešimt kilometrų.

„TV3 žinios“ apsilankė Ukrainos kariuomenės iš rusų okupacijos atkovotame Iziumo mieste. Vaizdai gniaužiantys kvapą, o ten pasilikusių žmonių gyvenimo sąlygos sunkiai suvokiamos. Tikėtina, kad miestas vėl netrukus atsidurs pasaulio dėmesio centre – ukrainiečiai atskleIdžia, kad aptiko dar dvi masines kapavietes su nužudytų ir kankintų gyventojų kūnais. Rytų Ukrainoje esantį Iziumo miestą su maždaug 50 tūkst. gyventojų rusai okupavo balandžio pradžioje.

Futbolo federacijos ir konservatorių kare po pirmo kėlinio laimi politikai – šiandien federacijos vadovai Seimo komitete kapituliavo. Anksčiau aiškinę, kad keisti nieko nesiruošia ir politikams nenusileis, šiandien FIFA ir UEFA pasiuntinių akivaizdoje pažadėjo persitvarkyti ir atsikratyti nusikaltimus padariusių asmenų, tačiau prašo tam duoti laiko.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Ketvirtadienį į ligoninę paguldytos Almos Adamkienės būklė sudėtinga. Tą TV3 žinioms atskleidė prezidentas Valdas Adamkus. Jis pasakojo, kad buvusi pirmoji šalies ponia Santaros klinikose, jai skirta intensyvi priežiūra, o gydytojai gerų žinių kol kas neturi. A. Adamkienė į Vilniaus Santaros klinikas atvežta dar ketvirtadienį. Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jos būklė – sudėtinga.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Seimas po pateikimo pritarė, kad valstybė įsikištų į futbolo federacijos veiklą ir išvaikytų dabartinę jos vadovybę. Nors tai dar negalutinis mūšis dėl šalies futbolo, bet ryžtingą politikų nusiteikimą parodė Teisės ir teisėtvarkos komitete vykęs balsavimas. Politikai numojo ranka į Seimo teisininkų pastabas, kad sprendimas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai toliau dirba Rusijos propagandai – anksčiau važiavę į Minską ir Maskvą, šį kartą pranešė išvykę į Rusijos okupuotą Donbasą Ukrainoje. Ten jie neva atliks stebėtojų vaidmenį pseudoreferendumuose, kuriuose bus sufalsifikuotas balsavimas dėl Donbaso prijungimo prie Rusijos. O vėliau žada tapti ir karo žurnalistais – neva parodys žmonėms visą tiesą apie tai, kas vyksta kare. Tik žinoma, iš rusiškosios pusės.

Vilniuje paminėtos 90-osios Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinės. Buvę bendražygiai dėjo gėles prie jo kapo, iš Seimo tribūnos liejosi ugningos pagarbos kalbos, o pagarbą išreiškė net ir pasirodęs Vytautas Landsbergis. „Jis visą laiką tvirtas, kaip uola, už jo jaučiausi, kaip už mūro“, – sako socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors paminėti 90-ąsias gimimo metines prie Brazausko kapo atėjo tik būrelis buvusių jo bendražygių. „Žodžio žmogus. Sutarei – bus padaryta.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Opozicija interpeliacijų ministrams karuselę bando įsukti dar stipriau. Socialdemokratai nori ją surengti ir Laisvės partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Esą ji nesugeba normaliai pasirūpinti pagalba įmonėms, kurios energetinės krizės akivaizdoje susidūrė su sunkumais.

Baltijos šalys ir Lenkija nuo vidurnakčio nebeįsileidžia rusų turistų. Mūsų šalies pasieniečiai jau apsuko keliolika tokių rusų. Vidaus reikalų ministrė sako, kad vyksta pokalbiai ir dėl turistų iš Baltarusijos neįleidimo. Lavoriškių pasienio punkte šiandien sutikti rusai ir baltarusiai nusivylę – kartoja, kad eiliniai žmonės yra nekalti dėl vykstančio karo, todėl sankcijų jiems taikyti ir nereikia.

Seime nebeliko valgyklos, bet nuo šiol parlamentarai turi naują sporto salę. Jos pageidavo darbietis Andrius Mazuronis, bet pamatęs, kokia salė įrengta, pripažino, kad galėtų būti geriau. TV3 žinios pasivaikščiojo po parlamentą ir jo viešbutį bei apžiūrėjo, kokių dar su darbu nesusijusių patalpų įrengta politikams. Seime veikia ir kirpykla, ir medicinos punktas ir net maldos kambarys. O Seimo viešbutyje galima rasti ne tik sporto salę, bet ir pirtį su baseinu.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad energetikos krizės akivaizdoje konservatorių populiarumas auga, o opozicinių partijų krenta. Nors šiek tiek sumažėjo Vyriausybės populiarumas, bet Šimonytė esą išlieka kaip geriausia premjero postui šiuo metu. Nors kitos kompanijos apklausa rodo, kad premjerė yra vos 14-a populiariausiųjų reitinge. Patys politikai juokiasi – visuomenės apklausos tokios skirtingos, kad dalis jų jau apskritai nei pasitiki, nei žvalgosi į jas.