Mindaugas Vasiliauskas

Seimas pratęsė nepaprastąją padėti pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Tuo pačiu įstatymu uždraudė ir rusų turistams atvykti į mūsų šalį. Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstys lygiai taip pat neįsileisti ir turistų iš Baltarusijos. O pasieniečiai šiandien paviešino, kas vyksta būtent pasienio ruože su Baltarusija – nufilmuoti Lukašenkos pasieniečiai karpantys mūsų tvorą, kad per ją į Europą galėtų patekti nelegalūs migrantai. Sekmadienis, pasienis su Baltarusija Vilniaus rajone.

Politikų ir futbolo federacijos kare naujas kėlinys – Seimo nariai jau parengė įstatymo projektą dėl tiesioginio valdymo futbolo federacijoje. Sako registruos jau artimiausiomis dienomis, o kol jis bus priimtas, federacija dar gali sutikti su Seimo narių ultimatumu ir išvengti nemalonumų. Vis tik pati futbolo federacija sako taip pat nenusileisianti ir net neabejojanti, kad viso to pasekmė bus mūsų šalies futbolo suspendavimas nuo tarptautinių turnyrų.

Prisiminimais apie Karalienę, tiek jos vizito Lietuvoje metu, tiek ir susitikimuose Jungtinėje Karalystėje, dalijasi ir Lietuvos politikai. Su ja akis į akį bendravo ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis parodė ne tik gautas dovanas iš Elžbietos II-osios, bet ir leidžiasi į prisiminimus apie tai, ko Anglijos Karalienė jo klausinėjo apie Lietuvą.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Baltijos šalys jau kitą savaitę paskelbs, kaip neįsileis rusų norinčių Europoje turistauti. Tačiau panašu, kad tokias sankcijas rusų turistams pirmieji pasiūlę suomiai, dabar jau jungia atbulinę pavarą. Kaune lankęsis Suomijos užsienio reikalų ministras jau nekalbėjo apie jo šalies prisijungimą prie regioninio draudimo ir aiškina, kad dar nori sulaukti paaiškinimų iš Briuselio. Kyla rizika, jog rusų turistams pakaks tiesiog apvažiuoti Baltijos šalis ir į Europą jie vis tiek pateks.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Mįslinga katastrofa Baltijos jūroje pasibaigė dar mįslingesnis lėktuvo skrydis per visą Europą. Prie Ventspilio vakar į jūrą nukrito privatus lėktuvas su 4 žmonėmis. Žmonės turėjo skristi iš Ispanijos į Vokietiją, bet jau virš Prancūzijos ryšys lėktuvu buvo prarastas, o jis pasuko link mūsų pakrantės. Į dangų pakilę NATO naikintuvai išvydo nepilotuojamą lėktuvą, jo viduje nieko nematė. Nors jį lydėjo kelių šalių naikintuvai, kariai nieko negalėjo padaryti.

Kiek Lietuvai ir kiekvienam lietuviui jau kainavo Putino karas Ukrainoje? Kiek permokėjome už elektrą, dujas ir degalus? Kainoms pašokus iki nematytų aukštumų dabar kiekvieną mėnesį kiekvienas lietuvis ir kiekvienas verslas sumoka šimtais milijonų eurų daugiau už tuos pačius eneregetinius išteklius nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.

Milžiniškos elektros sąskaitos jau smogė didiesiems prekybos centrams – vieni didžiausių – Vilniaus „Akropolis“ ir „Ozas“ trumpina darbo laiką. O kitas prekybos tinklas sako jau mąstantis stabdyti atlyginimų darbuotojams kėlimą. Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.

Dvylika milijonų rusų turi ilgalaikes Europos Sąjungos vizas ir gali laisvai patekti į Europos Sąjungą – čia poilsiauti, keliauti ir pramogauti. Vien nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuvos sieną rusai kirto 130 tūkstančių kartų. Tiesa, Europos lyderiai taip ir nesugebėjo sutarti siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos turistų atvykimui. Tiesa, leido mūsų regionui imtis papildomų draudimų – visgi kokie jie bus ir ar apskritai bus – neaišku.

Prieš Rugsėjo 1-ąją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia skųsti jai mokyklas, diskriminuojančias vaikus dėl lyties tapatybės. Ji paskelbė, kad mokyklinių uniformų skirstymas į mergaitiškas ir berniukiškas yra diskriminacinis, o berniukams turėtų būti leista į mokyklą eiti su sijonais. Reakcijos įvairios – liberalioji Vilniaus valdžia, kurios mokyklos formaliai vaikus iki šiol taip diskriminavo, sako taisykles keisianti.

Po didžiulio gaisro Kaune, atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“, gaisravietė vis dar tvarkoma, tačiau liepsnos, pasirodo, pasiekė ir pavojingas atliekas. Nors tyrimai dėl žalos gamtai dar atlikti ne visi, bet jau dabar aišku, kad užterštas vanduo subėgo į upelį, o iš jo į Nemuną ir Kauno marias. Liepsnų pašvaistė praėjusią savaitę nušvietė dalį naktinio Kauno dangaus – bendrovės „Žalvaris“ teritorijoje ugnis įsiplieskė dviejuose sandėliuose.

Prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją. Anot prokurorų, Kremliaus propagandai dirbantys paleckininkai kenkia valstybei, propaguoja smurtą, karą, totalitarinį režimą. O kol tyrimas vyksta, Paleckio gerbėjai verbuoja naujus žmones tiesiog gatvėje, tiesa, nesėkmingai.

Vilniaus pašonėje oficialiai duotas startas naujo karinio miestelio statybai. Jis bus didžiausias Lietuvoje. Nauji kariniai miesteliai suplanuoti ir Šiauliuose bei Šilalės rajone, kad užtektų vietos tiek mūsų, tiek ir sąjungininkų kariams. Krašto apsaugos ministerija sako, kad viskas kainuos apie 169 milijonus, bet tiek verslininkai, tiek ir pats ministras pripažįsta – suma augs. Keliolika kilometrų nuo Vilniaus centro, ten sukinėjasi ekskavatoriai, savivarčiai ir kita technika.

Ko tikėtis ir laukti valdantiesiems, besimurkdant nesibaigiančiose krizėse ir neregėtais tempais brangstant mokesčiams už energijos išteklius? Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad situacija kaista ir darosi pavojinga – ne vienas mano, kad jau rudenį žmonės gali išeiti į gatves tūkstantiniuose protestuose. Tiesa, nuošalyje likti negali ir opozicija, mat jos indėlio sprendžiant problemas žmonės taip pat pasigenda.

Mada, pelningas verslas, ar pagalba žmonėms? Lietuvoje išpopuliarėjo įvairiausi mokymai, kaip gyventi, tapti laimingam, turtingam ir išlaisvinti save. Pastaruoju metu padaugėjo žmonių, mokančių šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų už abejotinus internetinius kursus, vasaros stovyklas, kuriose verteivos žada patirti pažintį su savimi, ekstazę ir net mistiškai skambančią visatos gausą.

Nelaimė Kazlų Rūdoje – traukiniui pervažoje susidūrus su lengvuoju automobiliu, žuvo 2 žmonės. Nors avarijos aplinkybės dar tikslinamos, miesto bendruomenė sako, kad jau daugybę metų prašo įrengti saugesnę pervažą per geležinkelį. Bet gyventojai iki šiol lieka neišgirsti. Štai taip atrodo nelaimės vieta Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskrityje. Į „Audi“ automobilį įsirėžęs traukinys pražudė 2 mašinoje buvusius žmones. Automobilis buvo visiškai sumaitotas. „Vietos, taip, vietos gyventojai.

Elektros kainoms kylant iki kartais net absurdiškų aukštumų ir vykstant chaotiškam liberalizavimui, vis daugiau žmonių svarsto, ar Lietuva gali prikelti senąją atominę elektrinę ir ar gali pasistatyti naują? Anot ministro Dainiaus Kreivio, mūsų ateitis – naujos kartos, nedideli branduoliniai reaktoriai. Ekspertai jam pritaria, bet sako, kol jie taps prienami, teks laukti bent dešimtmetį.

Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja.

Į Lietuvą vien šiemet rusai atvyko beveik trečdalį milijono kartų. Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Užsienio reikalų ministerija skelbia vizas išduodanti retam rusui. Nors Lietuva sako esanti už tai, kad eiliniai rusai negalėtų turistauti po Europą, bet, priešingai nei estai, nenaikina ir jau anksčiau išduotų vizų. Apie būtinybę bausti rusus jų neįsileidžiant jau kalba ir įtakingi konservatorių politikai, pritaria ir opozicija.

Seime kuriami grandioziniai šalies gynybos planai – aiškėja, kaip turi atrodyti karo komendantūros savivaldybėse, kaip ir kurie civiliai gyventojai bus įtraukiami į Lietuvos gynybos planus, ką jiems reikės daryti. Stebint karą Ukrainoje, užsimota ir fortifikuoti pasienį – įrengti įvairias kliūtis, kurios stabdytų priešo įsiveržimą, arba nukreiptų juos ten, kur būtų pasiruošę gintis mūsų kariai. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į viršų kylant kainoms, su baime rugsėjo pirmosios laukia verslininkai, ruošiantys maistą pradinukams. Jie sako, kad Švietimo ministerijos patvirtinti įkainiai tokie žemi, kad gali tekti rinktis – vaikams tiekti prastesnį maistą, arba apskritai nutraukti kontraktus. Ir kviečia ministrę Šiugždinienę kartu apsilankyti parduotuvėje, kad ji pati pamatytų kokios maisto kainos.

Vyriausybė kuria naują planą, kaip iš gatvių pašalinti senas mašinas. Taikiklyje atsidūrė Euro 4, ar dar senesnio standarto automobiliai – aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad po 5 metų jų neturi net matytis šalies gatvėse. Tiesa, opozicija tokį planą kritikuoja – sako, kad valdantieji pirmiausia turi suteikti patogias alternatyvas gyventojams, bet to padaryti nesugeba. Vytautas iš Linkuvos 22-ejų metų amžiaus volkswagenu patenkintas – pasitvarko ir važiuoja.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įteisino transseksualų gydymą už valstybės pinigus. Savo įsakymu nustatė tvarką, kaip galima pasikeisti lytį. Translyčiai sako, kad žinia džiugi, tačiau esą reikia dar daugiau padaryti, kad ši bendruomenė jaustųsi geriau. Vis dėlto, ministro įsakymas papiktino Seimo opoziciją – Širinskienė sako, kad tai turi būti reglamentuota įstatymu, o ne ministro sprendimu.

Visi trys Lietuvoje beždžionių raupais sergantys vyrai neseniai grįžo iš Vokietijos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, sąlytį su jais iš viso turėjo 7 žmonės. Visuomenei patariama nepanikuoti, o pastebėjus ligos simptomus – bėrimus ir ant žaizdelių susidarančius šašus, kreiptis į medikus. Nors mūsų specialistai to nesako, bet Pasaulio sveikatos organizacija siunčia perspėjimą gėjų bendruomenei – prašo riboti lytInių partnerių skaičių, mat raupai esą plinta praktiškai tik tarp jų.

Lietuvos politikai svarsto, kaip priversti šalies verslininkus nustoti dirbti Rusijoje. Institucijos sako, kad iš viso per šimtą milijonų eurų ten investavusios bent 70 Lietuvos įmonių. Anot politikų, negalime leisti verslui susisaistyti su nusikalstamais režimais taip, kad dėl to nenukentėtų mūsų vertybinė užsienio politika. Bet tuo pačiu ieškoma ir išimčių – Vyriausybė tikisi, kad bankai sutiks priimti rusų pinigus už Kaliningrado tranzitą per Lietuvą.

Lygiai prieš metus vidaus reikalų ministrė įsakė pasieniečiams neleisti į mūsų šalį patekti nelegaliems migrantams. Ministrė sako, kad tai buvo esminis sprendimas, padėjęs suvaldyti migrantų krizę ir šią praktiką nori paversti įstatymu. Vis tik nevyriausybininkai valdžią kritikuoja – sako negalima miške palikti tų, kuriems pagalba reikalinga ir būtent dėl to Lietuva pralaimėjo Putinui su Lukašenka.

Verslininkų planas Vilniaus Vingio parko pašonėje statyti didžiulį prekybos centrą ir namus įvarė nerimo gamtininkams. Jie išsigando, kad dėl miesto plėtros tarp parko ir Neries upės nukentės migruojančios varlės. Šimtus milijonų eurų į projektą investuosiantys verslininkai sako, kad dar neaišku, ar iš tiesų jų statybos pakenks varliagyviams, ir žada tai aiškintis su ekspertais, o jei reiks, investuoti ir į varlių gerbūvį.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Nuo pirmadienio iš Rusijos į Europos Sąjungą nepraleidžiant kur kas daugiau sankcionuojamų prekių, turėjo paplušėti mūsų muitininkai. Juos apgauti ir į Lietuvą įvažiuoti bandė krūva vilkikų, vežusių draudžiamus krovinius. Parodyti kelią atgal į Rusiją teko ir pėstiesiems, kurie į mūsų šalį bandė atsinešti stipriųjų alkoholinių gėrimų. O gyventojai Kaliningrade jau mato ir augančias kainas.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.

Dviračiu per artilerijos apšaudymą – taip atrodo savanorės iš Charkivo gyvenimas per karą. Alpinistė iš Rytų Ukrainos prasidėjus karui evakuotis ar sėdėti rankų sudėjusi negalėjo, todėl nusprendė išnaudoti savo ekstremalaus išgyvenimo įgūdžius ir padėti žmonėms, likusiems mieste. Vis dėlto kartą moteris, važiuodama dviračiu per Charkivą, pakliuvo į rusų okupantų surengtą įnirtingą apšaudymą.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kritikos valdantiesiems šalies vadovas pažėrė ir dėl įsisenėjusių sisteminių problemų, ir dėl konkrečių ministrų darbo rezultatų. Aštriai kliuvo dėl koronaviruso pandemijos valdymo, neįvykstančios mokesčių reformos, vangios kovos su rekordiškai įsisiautėjusia infliacija. Valdantieji, kaip ir įprasta visoms Vyriausybėms, prezidento kritikos nesureikšmina, nors opozicija Nausėdos pasisakymus giria.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Telšiuose, Masčio ežere, įvykęs Baltijos motorlaivių čempionatas purslais taško aplinkos ministrą, liberalą Simoną Gentvilą. Jis paskutinėmis dienomis prieš pat varžybas skubiai pakeitė tvarką, pagal kurią leido Masčio ežere plaukioti galingiems motorlaiviams. Ir nepaisė dar išvakarėse aplinkosaugininkų perspėjimo, kad toks sprendimas gamtai padarys žalos. Opozicija tai vadina skandalu, ministrą kritikuoja ir bendražygiai koalicijoje.

Po to, kai Lietuvos žmonės surinko pinigus Ukrainai skirtam turkiškam „Bayraktar“ dronui, apie tai, kad galbūt jų reikėtų ir mūsų kariams, garsiai prabilo krašto apsaugos ministras. Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva ketina įsigyti bairaktarą ir mūsų šaliai, jau netrukus į Turkiją vyks mūsų ekspertų grupė, kuri aiškinsis, kuri šių bepiločių sistemos komplektacija mums yra tinkamiausia.

Lietuvos kariuomenė oficialiai atidarė naująjį Rūdninkų poligoną. Tiesa, kol jis pradės veikti pilnu pajėgumu, praeis dar 5-eri metai ir reikės skirti ketvirtį milijardo eurų. Tačiau netrukus net ir jo gali būti per mažai. Lietuvai prašant NATO sąjungininkų savo karių skaičių mūsų šalyje padidinti kelis kartus, prireiks ir naujų karinių miestelių ir dar vieno poligono. Sklando idėja, kad galbūt jį pavyks įsirengti kartu su latviais – poligonas driektųsi per abi valstybes.

Valdantieji vėl imasi narkotikų dekriminalizavimo. Tiesa, šį kartą siūlo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti tik tuos, kurie rūko kanapes, kitaip tariant, žolę. Praėjusį kartą Laisvės partija bandė dekriminalizuoti visus narkotikus naudojamus mažais kiekiais, bet Seimas tam nepritarė. Laisviečiai dabar pasirinko tą pačią taktiką, kaip ir su partneryste – daug kas išbraukta, o narkotikų politikos vėliavnešė Morgana Danielė viešai kritikuoja projektą.

Lietuva gerins kelius, geležinkelio ruožus, uostus, tiltus ir viadukus, kad sąjungininkų ir mūsų pačių karinė technika po Lietuvą galėtų judėti greičiau ir patogiau. Tam bus skirta pusė milijardo eurų. Su europiniais pinigais norima greičiau sutvarkyti „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, greičiau sutvarkyti Kaune esantį Miškinio tiltą per Nerį. Naujų kelių sulauks ir pietryčių Lietuvos bei Jonavos gyventojai. Kurpiami planai plėsti ir oro bei jūrų uostus.

Policija į areštinę uždarė Užsienio reikalų ministerijos valdininką. Jis, kaip manoma, girtas, sumušė savo motiną. Pagalbos į policiją kreipėsi pati moteris. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamoje ministerijoje dirbantis valdininkas nesutiko net pūsti į policininkų alkotesterį, nors buvo akivaizdžiai girtas. Ministerija apie įvykį visuomenei paaiškinti nelinkusi, neaišku, ar mamą primušęs vyras dirba toliau.

Šimtai politikų ir politikos ekspertų šiomis dienomis Vilniuje ir jo apylinkėse diskutuoja apie Europos ir regiono ateitį. Į tradicinį forumą atvykęs vienas garsiausių Rusijos opozicionierių Michailas Chodorkovskis sako, kad Putinas liepto galą prieis jau greitai, ir piešia savo Rusijos ateities viziją – sako, kad joje turi nelikti prezidento posto, tik parlamentas ir Rusija turi tapti realiai federacinė valstybė.

Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.

Seime – aistros dėl premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugos laisvalaikiu. Šimonytei stojus į parlamento tribūną, diskusija vėl virto chaosu. Valstietis Gaižauskas idėją aiškino valstybės vadovių noru mergaitiškai pakalbėti, rėžė, kad apsauga prižiūri, jog Šimonytė ir Čmilytė-Nielsen neimtų kyšių ir nerūkytų žolės, o konservatorių moterys neva visai prarado moteriškumą. Po tokių kalbų valdantieji kaltina politiką seksizmu ir net svarsto kreiptis į Seimo etikos sargus.

Seimo krikdemų flangas kartu su opozicija žengia dar vieną taktinį žingsnį mūšyje dėl homoseksualų partnerystės – registravo įstatymo projektą dėl artimojo ryšio. Esmė paprasta – jį sujungus su senu, komitete įstrigusiu Širinskienės projektu, gautųsi alternatyva valdančiųjų siūlymui įteisinti civilinę sąjungą. Laisviečiai ir liberalai gudrybę supranta ir sako, kad tai tik bandymas stabdyti jų įstatymą.