Mindaugas Vasiliauskas

Incidentas prie Seimo – su automobiliu prie parlamento privažiavęs vyras kiaušiniais apmėtė pastatą. Pataikė į ne vieno politiko kabinetų langus. Pareigūnams ir žurnalistams paaiškino, kad yra nepatenkintas Lietuvos valdžia. Gali būti, kad tokį protestą jis surengė apsvaigęs nuo narkotikų, o įvykį matęs Seimo narys pasakojo matęs ne tik daugybę kiaušinių dėžučių automobilyje, bet ir išklausė šūksnius, kad čia dar ne pabaiga.

Ilgai ir garsiai kalbėjusi, kad valstybė turi apsaugoti homoseksualių porų santykius, LGBT bendruomenė sulaukusi tokio projekto Seime, vis tiek nepatenkinta. Tomas Vytautas Raskevičius sako esantis nusivylęs nes nors ir sprendžiamos praktinės problemos, nėra svarbių simbolinių teisių. Opozicija sako nesistebinti – tai esą tik dar kartą įrodo, jog garsiu rėkimu apie neužtikrintas teises slypi siekis įteisinti homoseksualų santuokas ir įsivaikinimą.

Kostiumuoti apsauginiai, panašu, išvargino valstybės vadoves moteris. Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ingrida Šimonytė nori būti nesaugomos laisvalaikiu. Dabar jas apsauga lydi ištisą parą, tačiau tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė siūlo šias pareigas einančius asmenis saugoti tik darbo, oficialių vizitų metu – laisvalaikį nori leisti be palydos. Sako, kad nebūtina, o ir europinė praktika kitokia.

Vieną kartą nepavykus, valdantieji vėl ieško būdų, kaip įteisinti partnerystę ir tarp vienos lyties asmenų. Šiandien jie registravo naują civilinės sąjungos projektą. Kad mažiau audrintų priešininkus, autoriai visai išbraukė žodį „partnerystė“, nepaliko galimybės susirašyti civilinės metrikacijos skyriuose, tad santykius įteisinti tektų tiesiog notaro biure, nelieka ir bendros pavardės.

Kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę kilo didžiulis skandalas su Kinija. Pernai kinams pradėjus blokuoti lietuviškas prekes mūsų valdantieji ramino ir sakė, kad netrukus nauda verslui iš taivaniečių bus akivaizdi – Lietuvoje jie investuos milijonus, suteiks daugybę paskolų, o ir atvers plačią savo rinką. Tačiau kol kas nieko žadėto neįvyko. Opozicija sako, kad valdantieji prižadėjo tai, ko neturi ir taip tiesiog bandė pateisinti skandalą sukėlusį sprendimą.

Lietuvos propagandistai ir vėl sulaukė asmeninio Aliaksandro Lukašenkos dėmesio. Pirmadienį parade Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygė dėkojo Lukašenkai lietuvių tautos vardu, o pats Minsko diktatorius siūlė atvežti neva skurstantiems lietuviams maisto. Paleckininkai transliuoja, kad atgimsta fašizmas ir kaip blogai, kad palikome SSRS. Dėl to politikai nori keisti įstatymus – kad propagandistus būtų galima nubausti.

Kaip nubausti Rusiją už nusikaltimus, kuriuos ji vykdo Ukrainoje? Vakarų šalys sako, kad Kremliaus režimas turi būti teisiamas už genocidą ir dar krūvą karo nusikaltimų. Turi būti naujas Niurnbergo procesas, visai kaip naciams po antrojo pasaulinio karo. O Vytautas Landsbergis siūlo kurti ir naujas Jungtines Tautas, nes dabar Rusija ciniškai iškreipia tarptautinį teisingumą.  „Ruskij mir“ – vadinamasis „rusiškasis pasaulis“. Tankai atakuojantys civilių gyventojų namus.

Pernai partnerystės projektui Seime neįveikus net pirmojo barjero, Raskevičius vėl bandys iš naujo. Sako tai darys jau netrukus. Dėl to dažniau apie jį pradėjo kalbėti ir žmonės, kuriems jis reikalingas – bando įtikinti priešininkus, kad šie įstatymą palaikytų. Bet partnerystės oponentai stebisi įtikinėjimo taktika – kompromisų autoriai neieško ir praktiškai nesikalba. Be to, naudojamasi ir karu Ukrainoje – homoseksualai aiškina, kad tie kas nepalaiko partnerystės, yra Putino pusėje.

Prieš 231 metus Lietuva ir Lenkija priėmė pirmą Europoje rašytinę Konstituciją. Kai kurie istorikai ją vertina skeptiškai, bet prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad turime ja didžiuotis ir net švęsti, kaip tai daro lenkai. Anot jo – tai modernios teisėkūros dokumentas, net pralenkęs laiką. Ir iš tiesų, kai kurios Konstitucijos nuostatos galioja iki šiol, pavyzdžiui, piliečių pareiga ginti savo valstybę. Bet tai kelia nuostabą šių dienų jaunimui.

Grupė politikų siūlo naikinti laisvadienį gegužės 1-ąją – tarptautinę darbo dieną. Ir vietoje jos švęsti gegužės trečią – Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną. Siūlymo autoriai sako, kad dabar šiai reikšmingai datai tauta skiria per mažai dėmesio, o darbo dienos šventės tradicija taip ir nesusiformavo. Vis tik tam nepritaria profesinės sąjungos, o ir ne visi gyventojai supranta apie kokią Abiejų Tautų Respubliką kalba politikai.

Ukrainos gyvenimas nesustoja. Toliau nuo fronto esančiuose miestuose žmonės bando gyventi įprastu ritmu, nors pavyksta ne visiems. Jų pašonėje stūkso barikados, o kai kur ir tiesioginiai priminimai apie dabar jau išprašytus nekviestus svečius – pakelėse palikta sunaikinta rusų okupantų technika. Važiuojant per miestelius matyti ir sugriauti pastatai, sušaudyti civilių automobiliai.

TV3 žinios lankosi Pietų Ukrainoje esančiame Mykolajivo mieste. Vos už 20-ies kilometrų nuo fronto linijos žmonės gyvena be vandens, jo ieško įvairiausiuose telkiniuose – šaltiniuose, upėse. Vaikų ligoninės palatos įrengtos rūsyje, o miesto meras visur vaikšto su „Kalašnikovo“ automatu ir pasakoja apie mirtį sėjančias rusų raketas. Mieste netrūksta sugriautų pastatų, o tolumoje griaudinčios artilerijos garsai praktiškai nenutyla. Mykolajivo miestas Pietų Ukrainoje.

Specialus TV3 žinių reportažas iš Ukrainos pasididžiavimo Odesos. Rusų raketų atakuojamame ir ištuštėjusiame milijoniniame mieste pasilikę žmonės sako, kad dabar stipriausia emocija, kurią jie jaučia, yra pyktis. Rusijai grasinant, kad bandys užimti visą Pietų Ukrainą, Odesos gyventojai tuo netiki – sako tai tik blefas, nes okupantai neturi tokių pajėgų, kad galėtų tai paversti realybe. Ir daro išvadą, kad tą suprasdami patys rusai ir leidžia raketas į gyvenamuosius namus.

Karas Ukrainoje pravėrė akis ir Lietuvos politikams. Nors iki jo valdžia dažniausiai aiškino, kad Lietuvoje nereikia slėptuvių, dabar jau vis dažniau pripažįstama, kad jos būtinos, karo atveju norint apsaugoti civilius. Tačiau slėptuvių tinklas buvo neišsaugotas, todėl dabar bus bandoma jį atkurti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad galbūt statant naujus pastatus bus privaloma įrengti ir slėptuves.

Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentui atsiskaitė už praėjusių metų Vyriausybės darbus. Savęs nekritikavo, bet pabrėžė, kad teko dorotis su keliomis krizėmis iš karto – pandemija ir Lukašenkos pasiųstais nelegalais. Vis tik premjerės Šimonytės atsiskaitymas ir saviems. ir opozicijai antradienį atrodė, kaip niekam neįdomus formalumas – opozicija nuo aršios kritikos susilaikė, o kai kuriais klausimais įvarčius į ministrų vartus bandė įmušti patys valdančiųjų atstovai.

Laisvojo pasaulio lyderis, demokratijos gynėjas ir didvyris – tokiais ir panašiais epitetais Vakaruose dabar vadinamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos vadovas nepalieka karo siaubiamos šalies ir kartoja, kad ginsis kartu su visa tauta iki pergalės, didvyriškai ginasi nuo Rusijos puolimo.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. O jie ten žudo, prievartauja, plėšikauja.  Patys kunigai stebisi – stačiatikių bažnyčios vadovas Lietuvoje iš pradžių juos suprato, leidosi į kompromisus, tačiau staiga nuomonę pakeitė. Kunigai įtaria, kad galėjo įsikišti ir Maskva.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš Ukrainos grįžo su naujais pagalbos prašymais: ukrainiečiams reikia ir raketų rusų laivams skandinti, ir statybinės technikos atkovotiems, bet sugriautiems miestams valyti. Šalies vadovas Rusijos grasinimus dėl branduolinio ginklo pavadino tuščiu šūviu į orą ir užsiminė, kad vakaruose dar girdisi vilčių turėti su Rusija normalius santykius.

Lietuviai į Ukrainą siunčia ne tik paramą įvairiais daiktais, ar pinigais, bet ir savo žinias. dar šią savaitę į Ukrainą išvyksta dvi grupės mūsų šalies medikų. Padėti kariaujančiai šaliai vyksta ir civiliai instruktoriai, kurie apmoko Ukrainos karius – padeda jiems perprasti naujausias technologijas. Vis tik Krašto apsaugos ministras perspėja – noras padėti gali baigtis ir liūdnai. Tokių atvejų jau buvo. Lietuvis Povilas rodo ukrainiečiui, kaip valdyti droną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Seimą ir lietuvių tautą. Jis dėkoja Lietuvai, kuri viena pirmųjų atėjo Ukrainai į pagalbą ir giria mūsų principingumą. Zelenskis pasakojo ir apie protu nesuvokiamą žiaurumą, kurį okupuotose srityse rodo rusų kariai. Bet sudvejojo Europos ryžtu stabdyti karo nusikaltimus – sako europinės vertybės galbūt jau tinkamos tik, kaip muziejaus eksponatas.

Matijošaičių valdoma „Vičiūnų grupė“, delsdama nutraukti verslą Rusijoje, sulaukė dalies gyventojų reakcijos. Kai kurie aktyvistai ragina žmones boikotuoti produkciją, kai kuriose parduotuvėse ant jos klijuojami lipdukai, skelbiantys, kad grupė atsakinga už pralietą ukrainiečių kraują. Bendrovės atstovai sako, kad akcija nelogiška ir neadekvati, nes Lietuvoje parduodama produkcija pagaminta mūsų šalyje, o parduoti fabrikus Rusijoje greitai neįmanoma.

Lietuva bando išmokti Ukrainos karo pamokas ir įtraukti civilius gyventojus į krašto gynybą. Tiesa, ministerija kol kas daugiau dėmesio skirti nori neginkluotam pasipriešinimui, o netrukus gali atsirasti ir specialios programos mokyklose. Tačiau dėmesio ir įtraukimo pasigenda ginklų savininkai: sako, nors dalis jų ir nėra kariai ar šauliai, bet taip pat norėtų ginklu pastoti kelią užpuolikams.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva jau įšaldė daugiau nei 20 milijonų eurų vertės turto, kuris priklauso rusų oligarchams. Dabar svarstoma ką su juo daryti, ir siūloma idėja – atiduoti jį nuo rusų okupantų besiginančiai Ukrainai. Vidaus reikalų ministerijoje jau rengiamas įstatymo pakeitimas. Lietuviai šią idėją bando prastumti ir visai Europos Sąjungai, kurioje oligarchų turto konfiskuota už milijardus eurų.

TV3 žinioms nuvykus į Vakarų Ukrainą, tiek paprasti ukrainiečiai, tiek ir ginklu kovojantys kariai dėkoja Lietuvai už siunčiamą paramą. Iš mūsų šalies nuolat į Ukrainą keliauja automobiliai, medicininės priemonės, maistas ir kiti daiktai, kurie padeda ne tik naikinti rusų okupantus, bet ir palengvina gyvenimą civiliams. „Ką jūs sakote rusams, kurie… — Jums šakės!“ – taip, trumpai ir aiškiai žinutę rusų okupantams siunčia vienas iš Charkivo gynėjų.

TV3 žinios nuvyko į Vakarų Ukrainą, į kurią plūsta nuo karo bėgantys ukrainiečiai iš visos šalies. Žmonių liudijimai sukrečia – jie iš arti matė krentančias bombas, skriejančias kulkas ir rusų okupantų judėjimą prie namų. Kone kiekvienas pabėgėlių pasakojimas baigiasi nesulaikomomis ašaromis. Šimtai tūkstančių žmonių įsikūrė Lvive ir jo regione. Nors čia rusų okupantų nėra, kasdien kaukia pavojaus sirenos ir perspėja, kad ore jau skrieja mirtį nešančios raketos.

Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbygnevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija. Buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis feisbuke aktyvus. Matyti, kad jis dalinasi ir Vladimiro Putino kalbomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo darbotvarkėje rado laiko susitikimui su komiku Olegu Šurajevu. Jis sekmadienį surengto protesto pasienyje metu reikalavo, kad Lietuva kuo greičiau uždraustų baltarusiškų ir rusiškų sunkvežimių judėjimą, su bendražygiais prieš tai net bandė blokuoti kelius. Tačiau po priėmimo pas premjerę, komikas apie kelių blokavimą jau nebekalbėjo. „Mes sukursime iniciatyvinę grupę, kuri susitiks kitą savaitę su Lietuvos premjere ir šį klausimą spręsim.

Internete jau sklando istorijos apie neva ukrainiečių pabėgėlių netinkamą elgesį Lietuvoje. Pasakojama, kad jie įžūlūs, kelia nepagrįstus reikalavimus, nedėkingi. O ukrainietės moterys neva vilioja vedusius lietuvių vyrus. Tačiau aiškėja, kad tokias istorijas viešina neegzistuojantys žmonės, jos kartojasi skirtingose šalyse – sukiršinti lietuvius su karo pabėgėliais greičiausiai bando Kremliaus propagandistai.

Ar dera prezidentas Gitanas Nausėda ir kario uniforma? Nors šalies vadovas ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, bet nėra kariškis. O ne kariškiams dėvėti kario uniformą draudžiama. Kariuomenė sako, kad prezidentui uniformą vilktis leidžia, nors įstatyme nenumatyta, ar gali šalies vadovas ją dėvėti. Nors atsargos generolai problemos nemato, į akis kliūva ir kitas dalykas – apsivilkęs kario uniformą, Nausėda galbūt pažeidžia svarbią jos dėvėjimo taisyklę.

Politikams prabilus, kad nedera nieko pirkti iš Rusijos režimo ir taip neprisidėti prie agresoriaus finansavimo, paaiškėjo, kad rusišką elektrą pirko Vyriausybė, eilė Krašto apsaugos sistemos institucijų, tarp kurių buvo net kontržvalgyba. Vyriausybės kanceliarija nutraukti sutartį su rusišku elektros tiekėju nusprendė tik kovo 1-ąją.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Lietuvoje suaktyvėjo Rusijos ir Baltarusijos šnipai. Tą konstatuoja Valstybės saugumo departamentas ir sako, kad net ir mūsų šalyje diktatorių režimų agentai seka ir persekioja čia besislapstančius opozicionierius. Tačiau Putino ir Lukašenkos šnipai domisi ne tik savo bendrapiliečiais – krašto apsaugos ministras sako, kad sulaikyti asmenys, fotografavę ir strateginius Lietuvos objektus.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

„Jei norime išvengti III pasaulinio karo – padėkime Ukrainai“, – tokius žodžius Gitanas Nausėda šiandien ištarė į Vilnių atvykusiam Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovui Antony Blinkenui. Suteikti ukrainiečiams to, ko prašo, amerikietį kolegą ragino ir Gabrielius Landsbergis. Bet pats Blinkenas ir toliau kartoja tai, ką Amerika jau sakė ne kartą, – NATO dėl Ukrainos su rusais nekariaus, padės kitomis priemonėmis.

Savaigalį praūžusi Kaziuko mugė leido šiek tiek atsikvėpti, prasiblaškyti ir atitrūkti nuo žinių apie vykstantį karą. Bet karo aidai atsirito ir Lietuvos. Žymūs žmonės virė ukrainietiškų barščių ir pardavinėjo juos mugės lankytojams, iš kurių visi gauti pinigai keliaus karo lauko ligoninei Lenkijos-Ukrainos pasienyje.

Neturinti analogų pasaulyje – tokiais žodžiais Rusijos valdžia ir kariškiai dažnai vadina savo ginkluotę. Bet gausybę kalbų apie rusų kariuomenės modernizaciją ir pažangiausią techniką gerokai apnuogino ukrainiečiai. Technika pasenusi, menanti dar sovietinius laikus, o atlikti atnaujinimai nepakankami – ji išlieka lengvai pažeidžiama. Ekspertams nuostabą kelia ir taktiniai rusų planai. Elgiamasi panašiai, kaip karo Čečėnijoje metu, karių gyvybės vis dar nebranginamos.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.

Ukrainos gyventojų pasipriešinimas įkvepia ir lietuvius – kovoti su ginklu prieš Rusijos armiją į Ukrainą pasiryžę vykti dešimtys ir šimtai mūsų piliečių, bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius. Dar daugiau, tūkstančiai lietuvių stoja į Šaulių sąjungą – mokysis įgūdžių, kurių prireiktų ginant Lietuvą nuo okupantų, susidomėjimas išaugęs ir savanorių pajėgomis. Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje emocijos tiek užkaito, kad valdžia jau prašo žmonių nepradėti raganų medžioklės – nepuldinėti eilinių rusų ir baltarusių. Kai kurios parduotuvės suskubo paskelbti, kad neaptarnaus Rusijos piliečių, o sunkvežimių vairuotojai pradėjo talžyti vieni kitus – kai kurie net atsidūrė ligoninėse. Teisėsauga primena, kad už visa tai gresia baudžiamoji atsakomybė – prokuratūra jau pradėjo tyrimą dėl atlikėjo Egidijaus Dragūno-Selo kalbų.

Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama. Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.

Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad Lietuva galėtų priimti ir pasirūpinti dešimtimis tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, bet savivaldybės mano kitaip – jos rastų vietos vos 6 tūkstančiams, vietų dar keliems tūkstančiams pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pabėgėliai būtų apgyvendinami ir buvusiuose globos namuose, ir mokyklų sporto salėse.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius turi savų patarimų, kaip Rusijos grėsmės akivaizdoje užtikrinti didesnį Lietuvos saugumą. Anot jo, būtina kuo skubiau priimti partnerystės įstatymą, ir taip sąjungininkams parodyti, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis. Konservatyvūs politikai sako, kad tokie siūlymai ne laiku ir ne vietoje, apie žmonių erzinimą kalba ir palaikantieji partnerystę.

Putinui nežinia ką sugalvojus, užsimanius pablefuoti, ar iš tiesų pakariauti, Lietuvos politikai sunerimo kiek toli gali siekti Kremliaus rankos. Jei karinė technika sutelkta prie Ukrainos, tai tiek mus, tiek kitas Europos šalis Rusija gali paveikti per energetiką – dujas ir elektrą. Šiuo metu padidėjusi ir kibernetinių išpuolių grėsmė. Politikai žmones ramina – Lietuva pasiruošusi atlaikyti tokias atakas. Į uždarą posėdį vienas po kito renkasi Seimo nariai, iškviestas ir Energetikos ministras.

Po vakarykštės Vasario 16-osios šventės – prieštaringi vertinimai dėl pareigūnų tikrintų žmonių atsineštų plakatų. Opozicija kaltina policiją politikavimų, užkliuvo noras išprašyti iš minėjimo žmogų su plakatu, o taip pat ir vykdyti „prevenciniai pokalbiai“, kaip sako pati policija, su protestuoti norėjusiais žmonėmis. Policijos atstovas kaltinimus atmeta ir sako, kad pareigūnai plakatų necenzūravo.

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje. Aprūpintas tik vienas batalionas, nors buvo planuota, kad tokių bus 2. Dabar kariuomenės vadai svarsto, kokią techniką Lietuvai reikėtų pirkti „Žemaitijos“ brigadai.

Į Seimą iškviestas susisiekimo ministras Marius Skuodis opozicijai ir profsąjungoms vėl priverstas aiškintis dėl Lietuvos geležinkelių ir iki 300 atleidžiamų darbuotojų. Tačiau ministrui didžiausią nerimą kelia ne būsimi atleidimai – jis sako, kad dar didesnė bėda, jog kasmet iš darbo savo noru išeina maždaug 700 darbuotojų. Profsąjungos vadovo ministro pasiūlyti sprendimai visai netenkina, jis aiškina, kad atleidus darbininkus, geležinkelių priežiūra gali gerokai suprastėti.

Graikijos teismas neišdavė Lietuvai Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus. Jo advokatas sako, kad Interpolas ir Graikijos prokuratūra padarė procedūrinių pažeidimų. Ukrainietis teismo salėje buvo paleistas į laisvę. Tanką per kruvinuosius sausio įvykius vairavęs Radkevičius Lietuvoje yra nuteistas 4-erių metų laisvės atėmimo bausme. Graikijos teismai nesutiko Lietuvai išduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus.

Radikalai, propagandistai ir tiesiog valdžia nepatenkinti žmonės toliau agituoja rinktis ir per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – nušvilpti kalbą sakysiantį profesorių Vytautą Landsbergį. Minėjimo organizatoriai sako, kad kalbos atšaukti nė nesvarsto, bet rūpinasi, kad įgarsinimas būtų toks, jog jo negalėtų perrėkti protestuotojai. Vis tik internete protestuoti besiruošiantieji jau pataria ir ką su savimi pasiimti, kad pavyktų sukelti kuo didesnį triukšmą.