Mindaugas Vasiliauskas

Lietuva Jungtinėse Tautose sulaukė ir kritikos dėl to, kas vyksta šalies viduje ir pamokymų, ką reikėtų keisti ir kaip gyventi. O tą darė ne tik Vakarų valstybės, bet ir tokios tolimos šalys, kaip Afganistanas, Iranas, Sirija, ar net Šiaurės Korėja. Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams.

Lietuvos įmonių gigantai skaičiuoja, kiek jiems kainuos Lukašenkos sankcijos. Skaičiuoja ir valdžia, kaip tai palies mūsų ekonomiką, bet skaičių neviešina. Ekonomistai kalba, kad poveikis nebus didelis, bet Lukašenka savo arsenale turi ir rimtesnių ginklų, skirtų ekonominiam karui, todėl prezidentas Gitanas Nausėda perspėja verslininkus, kad baltarusių veiksmai – lengvai prognozuojami, tad namų darbus derėtų atlikti ir tiems, kurie su problemomis kol kas nesusidūrė.

Lukašenkos grasinimus reikia vertinti rimtai, jam išmonės netrūksta – taip sako Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis po to, kai Baltarusijos diktatorius pagrasino neįsileisti traukinių iš Lietuvos. Tai esą kerštas Lietuvai už sustabdytą trąšų tranzitą. Klaipėdos uosto krovos įmonės dabar nežinomybėje – sako, jei Lukašenka tikrai neįsileis traukinių, uosto gali laukti labai liūdnas likimas.

Karu Ukrainai grasinančių rusų ir baltarusių propagandos mašina pasiekė absurdišką lygį. Jau rengia reportažus, kuriuose už gryną pinigą bando parduoti fantazijas, neva amerikiečiai Ukrainoje kuria mirtinus virusus ir juos testuoja ant Ukrainos karių. Propagandos ekspertai sako, kad tokie Lukašenkos ir Putino režimų smegenų plovimo metodai jau seniai nestebina.

Lietuvai šiąnakt sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Lukašenkos režimas pranešė, kaip keršys mūsų šaliai. Baltarusijos premjeras sako pateikęs Lietuvai savo siūlymą, o jei atsakymo nebus, po poros dienų neįsileis traukinių iš Lietuvos. Nežinia, ar dėl išgąsčio, tačiau tylos siena po tokių Lukašenkos tarnų pareiškimų atsitvėrė tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek ir Susisiekimo ministerija. Vis tik Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas svarsto, kad Lukašenka gal tik blefuoja.

Po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske, tarptautinė civilinės aviacijos organizacija pateikė savo tyrimo išvadas. Jose detaliai aprašomi įvykiai, tačiau konstatuojama, kad įrodymų, jog viską specialiai suplanavo konkretus žmogus, ar valstybė — nėra. Vis tik ataskaitoje akis bado prierašai, jog Lukašenkos režimas nesuteikė prašomos informacijos, todėl, anot Lietuvos ekspertų ir politikų, tai yra įrodymas, kad režimas bando slėpti savo veiksmus.

Išaugusi karinė įtampa prie Ukrainos, jau neša ekonominius nuostolius. Rusijos akcijų rinka susitraukė penktadaliu, Ukrainos prezidentas guodžiasi, kad grivinos kursui palaikyti išleido jau 800 milijonų dolerių. Turtingiausi rusų milijardieriai dėl akcijų svyravimų prarado net 28 milijardus dolerių.

Lietuva konflikte su Kinija pagaliau sulaukė konkretaus Briuselio žingsnio. Europos sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Pekino neoficialių sankcijų Lietuvai. Lietuvos politikai ir dalis verslininkų tokį žingsnį sveikina, nors pripažįsta, kad nagrinėjimas gali trukti ne vienerius metus. Kai kurie verslo atstovai apskritai sako, kad rezultato tikėtis neverta, mat Kinijos įtaka organizacijoje milžiniška.

Nerimsta aistros dėl taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo. Užsienio žiniasklaida remiasi šaltiniais ir sako, kad Lietuva jau svarsto keisti Kiniją įsiutinusį atstovybės pavadinimą, bet Landsbergis viską neigia. Tiesa, užsimenama apie pavadinimo keitimą mandarinų kalba, nes būtent šie hieroglifai nusako, kad atstovybė yra Taivano, o ne taivaniečių.

Seimo kontrolierė baisisi sąlygomis, kuriomis nelegalūs migrantai laikomi Kybartuose. Sako, kad jiems tenka per mažai ploto, neleidžiama palikti teritorijos, trūksta net televizorių ir stalo žaidimų. Konstatuoja, kad sąlygos yra nežmoniškos. Ataskaitoje rašoma, kad pareigūnai klausinėdami, ar nelegalai apsisprendė pasirinkti tūkstančio eurų išmoką ir lėktuvo bilietus į gimtinę, naudoja psichologinį spaudimą.

Kaistanti atmosfera prie Ukrainos sienų, įtampą jau kelia ir Lietuvoje. Kai kuriuose kariuomenės daliniuose paskelbta aukščiausio lygio parengtis. Rusija pajėgas telkia ir Baltarusijoje – 3-4 kartus didesnes, nei per „Zapad“ pratybas. Papildomus naikintuvus į Lietuvą siunčia danai, dėl papildomų karių atsiuntimo mums į pagalbą svarsto ir Amerika. Bet kariuomenės vadas ir politikai žmones ramina – panikuoti nereikia, pirkti maisto atsargų taip pat.

Lietuvai pavyko atremti Lukašenkos ataką pasiuntus nelegalius migrantus, tačiau tai Lietuva padarė neteisėtai – tą penktadienį Vilniuje pareiškė Europos komisarė, atsakinga už vidaus reikalus. Tokius priekaištus girdinti Lietuva su dar kai kuriomis bendrijos narėmis bando įtikinti europiečius, kad migracijos taisykles būtina keisti, įteisinti atstūmimus, o spygliuotų tvorų statybas finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva išgyvena ir tarpusavio pasitikėjimo krizę. Visuomenėje susiskaldymas matyti ir tarp eilinių piliečių, ir tarp elito atstovų – visuomenės veikėjų, verslininkų, kultūrininkų, politikų ir net valstybės vadovų. Neretai savo požiūrius jie dėsto ir įžeidžiančiais pasisakymais. Nurimus aistroms, sako, kad politikams vis tik derėtų negilinti visuomenės susiskaldymo, bet tas pavyksta ne visuomet.

Paaukoti dėl vertybinės politikos atpirkimo ožiai – taip šalies verslininkai apibūdino savo padėtį po diskusijos prezidentūroje, kur buvo sukviesti kalbėtis, kaip spręsti krizę dėl Kinijos. Verslo atstovai sako išgirdę, kad Lietuvos santykiai su Kinija nesikeis, o ir neaišku, ar mums padės Europos Sąjunga.

Pasivadinę nuteisto Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygius, pasivadinusius „Piliečių delegacija“, Minske priėmė Baltarusijos Užsienio reikalų ministras. Jis prieš propagandininkų kameras pareiškė, kad tarp kaimynų dialogas būtinas, o paleckinkų delegacija šlovino Lukašenką, socializmą ir keikė vakarus. Baltarusių propagandistams jie jau pripasakojo, neva Lietuva yra amerikiečių vasalė, o lietuviai su pavydu žiūri į tai, kaip tvarkosi Lukašenka.

Nušvilpus premjerę ir Seimo pirmininkę ir užtemdę Sausio 13-osios aukų atminimą prie Seimo, mitinguotojai jau planuoja naują akciją. Jie Vasario 16 d. ketina rinktis prie Signatarų namų, kur kasmet savo kalbą sako Vytautas Landsbergis. Visuomenininkai kviečia rinktis ir tokių protesto akcijų nepalaikančius žmones. Pats Landsbergis šiandien net pakvietė karius savanorius ginti Lietuvos garbę ir nuo užpuoliko, ir nuo blioviko. Kaip reikės užtikrinti saugumą, jau galvoja Vilniaus policija.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Nuo vasario Lukašenkos trąšų vagonai turi sustoti ir per Lietuvą nebevažiuoti. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Tiesa, Susisiekimo ministras sako, kad nors geležinkeliai sutartį nutrauks, garantijos, kad trąšos per Lietuvą neriedės nėra. Šiandien skandalo aplinkybes pradėjo aiškintis ir konservatorių vadovaujami komitetai Seime.

Pykčiai su kinais iš šalies stumia ir mūsų eksporto pažibą – lazerių industriją. Verslininkai sako planavę Lietuvoje investuoti dešimtis milijonų eurų, bet po Taivaniečių atstovybės atidarymo tenka pinigus nukreipti į kitas šalis. Ministrė Armonaitė dar antradienį situaciją pavadino „krizele“, kuri gali mums net padėti tapti konkurencingiausiais visoje Europos Sąjungoje. Bet patys valdantieji pripažįsta, kad į karą su Kinija išėjo tinkamai neįvertinę kinų įsiūčio.

Vilniuje 30-ąjį kartą surengtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti. 9 kilometrus per sostinės centrą šiemet įveikė maždaug puspenkto tūkstančio bėgikų. Sausio 13-oji šiemet bus ketvirtadienį, tad tradicinį, jau 30-ą kartą rengiamą bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ nuspręsta surengti šeštadienį.

Opoziciniai valstiečiai reikalauja Vyriausybės taisyti klaidą ir pakeisti taivaniečių atstovybės pavadinimą. To nori ir dalis konflikto paliestų verslininkų, kurie sako, kad niekas, išskyrus mus, savo noru nesirenka prarasti augančios Kinijos rinkos. Bet iš ekspertų skrieja ir perspėjimai – pulti atsiprašinėti ir gerintis kinams taip pat pavojinga, galime likti kvailio vietoje.

Gabrielius Landsbergis neigia vakar išsakytus prezidento žodžius, kad Taivano atstovybės pavadinimas nebuvo su juo derintas. Anot Užsienio reikalų ministro, su prezidentu viskas buvo aktyviai koordinuota. Lietuvos politikų nesusikalbėjimas jau sklinda ir per pasaulį. Kinija Nausėdos žodžius sveikina. Bet per pasaulį garsiai sklinda ir Taivano bandymai padėti Lietuvos verslininkams. Jie perka lietuviškas prekes, įstrigusias prie Kinijos, o taip pat žada investuoti mūsų šalyje šimtus milijonų.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad Lietuva padarė klaidą Taivaniečių atstovybę pavadindami Taivano vardu. Valdantieji sako, neva Nausėda vėl keičia savo nuomonę, mat anksčiau tam pritarė. Bet kai kurių politikų aktyvumas Taivano atžvilgiu jau kelia įtarimų. Nausėda taip pat išvadino Lietuvos užsienio politikos vykdytojus, kaip sėdinčius ant sėdmaišių ir garsiai šaukiančius apie vertybes, tačiau nematančius, kas vyksta aplink.

Pandemija, migracijos krizė, pasekmės pablogėjusių santykių su Kinija ir Baltarusija – visa tai 2021 m. gerokai paplonino Lietuvos, kaip valstybės, piniginę. Ministerijos skaičiuoja, kad dorojantis su šiais iššūkiais teko išleisti milijardus, bet ekonomistai įspėja, kad tai gali būti tik pradžia.

O kokie besibaigiantys metai buvo Lietuvos žmonėms? TV3 žinios paklausė gyventojų nuomonės kaip Lietuvai sekėsi šiemet, ko laukia iš ateinančių 2022-ųjų. Vieni džiaugiasi, kiti liūdi, daugelį gąsdaina siaučiantis koronavirusas, karantinas ar tryranti karo grėsmė. Kiti lieja apmaudą dėl tarptautinės politikos. Bet viltis ir optimizmas dėl ateinančiųjų metų neprarastas. Apklausa Vilniuje: „Puikūs metai.

Besibaigiant metams dovanų gavo Seimo darbuotojai. Jiems vadovybė išmokėjo nemažas premijas. Maždaug tūkstančiui kanceliarijos darbuotojų valdžia paskirstė virš milijono eurų. Tiesa, Seimo nariai priedų negavo ir sako nepavydi ir kanceliarijos darbuotojams – jų atlyginimai ir taip nedideli. O dauguma ministerijų, skirtingai nei parlamentas, savo darbuotojų šventiniu periodu nusprendė apskritai nepaskatinti.

Ar gali būti, jog gabendami Lukašenkos trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ patiria milijoninius nuostolius? Tokią informaciją viešina dar neseniai Gabrieliaus Landsbergio patarėju bandęs tapti, kadaise pilkuoju valstybės kardinolu pramintas signataras Albinas Januška. Anot jo, geležinkeliai baltarusiams nežinia už ką suteikė didžiules nuolaidas ir taip prisidėjo prie režimo finansavimo.

Valdantieji ir toliau neleidžia opozicijai suburti tyrimo komisijos, kad ši aiškintųsi, kas kaltas dėl kilusio trąšų skandalo. Neleido kurti nei tyrimo komisijos, nei perduoti klausimą spręsti konservatorių rūstybę užsitraukusiam Pavilioniui. Opozicija sako, kad dešiniųjų valdžia nuo visuomenės slepia skandalo aplinkybes, kurios gali būti gėdingos.

Aiškintis dėl konflikto su Kinija ir Lukašenkos trąšų skandalo į prezidentūrą iškviestas ministras Gabrielius Landsbergis. Konservatorių lyderis po susitikimo nebuvo kalbus, ypač apie jo viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ žmonėmis spalio viduryje Vilniuje. Opozicija įtaria, kad per juos valdininkas tarėsi, kaip toliau vežti Lukašenkos trąšas, ir galbūt net derėjosi dėl migrantų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atsitraukia ir Klaipėdos uosto vadovo galvos nebereikalauja – leidžia dirbti toliau. O kaip dirbti, jam pačiam ministrui pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lukašenkos trąšų skandale paaukojus Lietuvos geležinkelių vadovą, atėjo Klaipėdos uosto direktoriaus eilė. Kėdę išsaugojusiam susisiekimo ministrui išreiškus abejones, ar uosto vadovas toliau gali dirbti, šiandien uosto valdyba pareiškė turinti kitokią, nei ministras, nuomonę. Kaip ir geležinkelių atveju, valdyba konstatavo, kad direktorius dirba gerai, tačiau galėjo laiku informuoti apie tai, kad trąšos ir toliau bus kraunamos uoste. Valdyba priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti uosto vadovo.

Ingrida Šimonytė suteikė antrą šansą Skuodžiui ir Landsbergiui – netenkino jų prašymų trauktis iš ministrų kabinetų ir nurodė darbus, kuriuos šie turi padaryti. Valdantieji sako, kad toks sprendimas geriausias, bet prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą pavadino pralaimėjimu ir klausia, kodėl apie aukštus politinius standartus garsiai kalbėję dešinieji, dabar juos nuleido žemai.

Ingrida Šimonytė trąšų skandalą ir ministrų likimą aptarė su prezidentu, bet sprendimo kol kas dar neatskleidžia. Apie savo likimą nenoriai šneka ir šiandien oficialų atsistatydinimo raštą parašęs Susisiekimo ministras. Vis tik opozicija nuomonė vieninga – ministrų kalbos apie pasitraukimą yra viso labo blefas ir bandymas visuomenėje pasirodyti geresniais, nei iš tiesų yra.

Gitanas Nausėda pareiškė, kad apie pasitraukimą pasakę ministrai Landsbergis ir Skuodis turėtų ne vien apsiriboti žodžiais, o rašyti pareiškimus. Nausėda kritikuoja valdančiuosius, kad šie turėdami laiko nieko nedarė ir tik dabar paskubomis ieško būdų, kaip įveikti krizę. Po prezidento žodžių pareiškimą su prašymu atleisti oficialiai parašė Gabrielius Landsbergis.

Trečiadienis – diena, kai teoriškai turėtų sustoti baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvos geležinkeliais ir jų krova uoste. Tačiau tik teoriškai. Pasirodo, kad valdžiai garsiai šaukiant apie bausmės būtinybę Lukašenkos režimui valstybė nesugeba palaikyti amerikiečių sankcijų, kurios pritaikytos baltarusiškoms trąšoms.

Kinams iš muitinės sistemos išbraukus Lietuvą, mūsų verslininkai sako nustebę, nes nors ir ruošėsi problemoms su antra didžiausia pasaulio ekonomika, tokių sankcijų nesitikėjo. Nors galimus nuostolius dar sunku apskaičiuoti, vertybinę politiką pasirinkusi Vyriausybė sako, kad rizikas turėjo įvertinti patys verslininkai. Tiesa, Armonaitė sako, kad numatyta nukentėjusiems verslams paskolinti iki 5 milijonų eurų, nors patys verslininkai sako, kad poreikis gali siekti keliasdešimt kartų daugiau.

Europos Komisijos paviešintos jautrios kalbos rekomendacijos valdininkams nustebino daugelį – sveikinant su didžiosiomis metų šventėmis biurokratai siūlo vengti žodžio Kalėdos. Visa tai vardan tolerancijos kitoms religijoms. Lietuvos gyventojai gūžčioja pečiais, nesuprasdami kam to reikia, bet tolerantiško jaunimo atstovas aiškina, kad tarp mūsų gyvena įvairių žmonių ir atsižvelgdami į juos, rodysime pagarbą.

Pasieniečiai Varėnos miškuose surado 14 migrantų, kurie sningant laiką leido palapinėse. Su jais buvo ir 6 vaikai. Sergančius migrantus pasieniečiai atidavė medikams, o kitą dalį į užkardą. Savo ruožtu prezidentas Nausėda šiandien bandė įtikinti Prancūzijos vadovą, kad šis kartu su kitais Europos lyderiais palaikytų ne tik sankcijas Baltarusiai, bet ir Lietuvos siūlomą apsisaugojimo nuo migrantų planą.

Tyrimas dėl galimos korupcijos Vilniaus statybų sektoriuje stumiasi į priekį. Teisėsauga jau sulaukė naujų pranešimų apie galbūt korumpuotus valdininkus. Nors kai kurios statybų įmonės kalbėti šia tema viešai atsisako, bet atsirado statytojų, kurie pripažįsta, jog leidimų išdavimo procesas kėlė įtarimų jau senokai. Vakar teisėsaugai paskelbus, kad statytojai galimai mokėjo kyšius valdininkams, daugėja informacijos apie korupcines schemas.

Korupcijos skandalas statybų sektoriuje. Teisėsauga išaiškino korupcijos schemą statybos sektoriuje, kai valdininkai už įvairiausius su statybomis susijusius leidimus, projektų derinimą ėmė kyšius. Tyrime iš viso per 60 įtariamųjų, kurių trečdalis – valdininkai. Dėl kyšių teisėsauga įtaria iš viso 6 institucijų darbuotojus, tarp jų ir ne pirmą kartą teisėsaugos dėmesio sulaukianti Vilniaus savivaldybė.

Kinija ir toliau svaidosi žaibais dėl Lietuvos sprendimo atidaryti taivaniečių atstovybę Vilniuje. Kinijos ambasada surengė ir keistą spaudos konferenciją, kurioje uždraudė dalyvauti televizijų kameroms. Ambasados atstovas vis kartojo, kad Lietuvos valdžia padarė klaidą, pažeidė susitarimą su Kinija ir pajus to pasekmes. Nors diplomatinių santykių visai nutraukti nesiryžo – aiškina, kad taip paliko galimybę mūsų politikams ištaisyti klaidą ir pakeisti atstovybės pavadinimą.

Lietuvos kariuomenė mini 103-iąsias atkūrimo metines. Dalis karių šią sukaktį pasitinka šalies pasienyje, saugodami mūsų sieną su Baltarusija nuo nelegalų. Kariuomenės vadas sako, kad šiais laikais riba tarp karo ir taikos trinasi – kariams Lietuvos žmones tenka saugoti ne tik ginklu, bet ir iki šiol neįprastomis taktikomis. Dėl Aleksandro Lukašenkos atakos kariuomenė skubiai vykdo ir milijoninį technikos pirkimą.

Ukrainos karinė žvalgyba skelbia surinkusi pakankamai informacijos, kad Rusija ją ketina pulti jau kitų metų pirmaisiais mėnesiais. Kad Putinas planuoja naują karinę operaciją, skelbia ir didžiųjų vakarų valstybių žvalgybos – prie Ukrainos sienos šimtai tūkstančių karių, daugybė karinės technikos. Nors panašiai rusai elgėsi ir pavasarį, tačiau mūsų krašto apsaugos ministras viešai pareiškė, kad situacija – sudėtingiausia per daugelį metų.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Naktį į Lietuvą Baltarusijos pasieniečiai vėl bandė jėga įstumti migrantų grupę, bet mūsų pareigūnai ją sustabdė. Visą naktį migrantų grupė praleido tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių, vienam jų net įkando lietuvių kinologo šuo, tuo iš karto suskubo pasinaudoti Aleksandro Lukašenkos režimas, filmuotą vaizdą pateikęs kaip Lietuvos žiaurumo įrodymą. Mūsų pasieniečiai sako, kad pareigūnas buvo apakintas ir nematė miegmaišyje gulėjusio migranto.

Rytų Europoje situacija kaista ne tik dėl migrantų. Vakarų šalys rimtai perspėja, kad maždaug šimtą tūkstančių karių prie Ukrainos sienos sutelkęs Putinas gali pradėti didelio masto karinę operaciją. Apie tai kalba ir amerikiečiai, ir britai, pastarieji nusprendė 600 karių pasiųsti į Ukrainą. Baltijos šalių ministrai situaciją vadina sudėtingiausia per daugelį metų.

Prie Lietuvos sienos daugėja migrantų. Mūsų pasieniečiai sako turintys informacijos, kad šimtus žmonių Lukašenkos režimas autobusais veža ir iš Lenkijos pasienio, o šį rytą baltarusiai panaudojo jau kelis mėnesius nenaudotą taktiką – jėga migrantų grupę įstūmė į Lietuvos teritoriją. Pasieniečiai sako, kad dabar stebimos 4 migrantų grupės, kurios laiką leidžia prie mūsų valstybės, per kelis kilometrus nuo mūsų įkurtos ir saugomos migrantų stovyklavietės.

Seime – seniai regėtas sujudimas. Atšaukus kai kurių komandiruotes, o kai kurias sutrumpinus, į salę susirinko visi koalicijos nariai, o viskas tam, kad valdantieji atmestų prezidento veto ir nuo gruodžio neskiepyti darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Prezidentūra prabilo apie atsakomybę, kurią valdantieji dėl tokio sprendimo ir jo rizikų turės prisiimti.

Baltarusijos pareigūnai sunkvežimiais veža migrantus prie Lietuvos sienos – tokiais įtarimas dalijasi pasieniečių vadas. Pasieniečiai girdi sunkios technikos garsusi, gauna informacijos, ir kad prie mūsų sienos kuriasi migrantų kaimelis, bet jo kol kas nemato. Krašto apsaugos ministras sako, kad situacija įtempta ir mato ženklus, jog Lukašenkos režimas keičia migrantų stūmimo taktiką – tik ji mums nieko gero nežada.