REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos prieš pora dešimtmečių buvusi viena neturtingiausių valstybių vienam renginiui tėškė per 200 milijardų. Tokią sumą Kataro šeichai lengva ranka nusprendė sumokėti, kad galėtų surengti pasaulio futbolo čempionatą. Kas nutiko, kad dabar šiai šaliai paklūsta galingiausia pasaulyje futbolo organizacija?

Vos prieš pora dešimtmečių buvusi viena neturtingiausių valstybių vienam renginiui tėškė per 200 milijardų. Tokią sumą Kataro šeichai lengva ranka nusprendė sumokėti, kad galėtų surengti pasaulio futbolo čempionatą. Kas nutiko, kad dabar šiai šaliai paklūsta galingiausia pasaulyje futbolo organizacija?

REKLAMA

Ši organizacija, užmerkusi akis į pačios nuolat deklaruojamą pagarbą homoseksualų teisėms, o su šeichų valdžia skaitosi net teroristinės organizacijos? Kokie tikrieji Kataro geopolitiniai užmojai, kuriuos pasiekti bando pasitelkęs futbolo čempionatą?

Pasaulio futbolo čempionatas, vienas didžiausių sporto renginių pasaulyje, pirmą kartą Viduriniuosiuose Rytuose, pirmą kartą tokioje mažoje valstybėje. Įvairių ekspertų skaičiavimais jis Katarui kainavo daugiau nei 200 milijardų eurų. Palyginimui, Lietuvos kitų metų biudžeto pajamos yra maždaug 15 su puse milijardo eurų.

Visą čempionatą lydi skandalai, įtarimai korupcija, kaltinimai Katarui dėl žmogaus teisių pažeidimų. Ir vis dėlto – Kataras užsispyręs šį čempionatą įgyvendino ir surengė. Tik klausimas – kam jam viso to reikėjo?

REKLAMA
REKLAMA

Ilgą laiką Kataras buvo tik eilinė, mažai žinoma Persijos įlankos išgaunanti išgaunanti nedaug naftos. Bet 90-aisiais investavo į dujų gavybą. Ir tai buvo lūžis, šalį pavertęs ir turtinga ir svarbia.

REKLAMA

Kataro milijardai plaukia iš gamtinių resursų, naftos ir dujų. Kataras yra vienas didžiausių dujų eksportuotojų visame pasaulyje. O šiais metais Europai netekus rusiškų dujų, atsigręžta būtent į šią valstybę. Taigi, europiečiai šildosi ir gamtinėmis dujomis iš Kataro. Gauti pinigai šiai šaliai leidžia ne tik investuoti į dangoraižius, kuriuose įsikuria valstybinės kompanijos ar institucijos, bet ir į vadinamosios minkštosios galios projektus, tokius, kaip visame pasaulyje žinomas žiniasklaidos gigantas „Al Jazeera“, ar pasaulio futbolo čempionatą. O atsiradus pinigams, atsirado ir kiti užmojai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kartu su geopolitika, atsirado noras turėti alternatyvas iškastiniam kurui, plėtoti vienas geriausių pasaulyje oro linijas, plėtoti turizmą, turėti ateitį pasibaigus gamtiniams resursams“, – teigia „Financial Times“ korespondentas Simeonas Kerras.

„Visos šios šalys stengiasi išvengti prakeiksmo būti tik naftos ar dujų gavėjomis ir nieko daugiau“, – tvirtina Viduriniųjų Rytų ekspertas Tarikas Yousefas.

Ir 2010-aisiais atėjo ta diena, kai Katarui buvo įteikta dovana, iškėlusi jį ant pjedestalo, matomo visame pasaulyje. Sprendimas, dėl kurio vėliau tuometis FIFA prezidentas pasigailėjo. Sprendimas, dėl kurio jis buvo apmėtytas netikrais doleriais ir tapo korupcijos futbole simboliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kataras pagal plotą yra maždaug 5 kartus mažesnis už Lietuvą. Dabar gyventojų skaičiumi su mumis susilyginęs, bet 2010-aisiais, kai gavo teisę rengti čempionatą, jame gyveno mažiau nei 2 milijonai žmonių. Šalis 2010-aisiais stadionus, viešbučius, metro ir kitą infrastruktūrą turėjęs tik brėžiniuose, bet ne realybėje. Nors Vakarai kaltina Katarą nusipirkus čempionatą, bet teismuose tai neįrodyta. Pats Kataras tokius kaltinimus, žinoma, atmeta.

„Mūsų pareiškimai, kuriuos visada sakėme, kad laikėmės aukščiausių etikos standartų yra nuoširdūs. Mes tuo tikime, mes esame pasitikintys ir pasitikime tuo, kaip mes elgiamės“, – tikina Pasaulio futbolo čempionato Katare vadovas Nasser Al Khater.

REKLAMA

Bet akivaizdu – pagal jo taisykles turi žaisti visi, net ir toks gigantas, kaip FIFA. Čempionatas pirmą kartą surengtas žiemą, FIFA funkcionieriai pamiršo kalbas apie LGBT teises ir net pakluso draudimui pardavinėti alų stadionuose ar šalia jų, nors pagrindinis rėmėjas už tokią teisę FIFA sumokėjo net 75 milijonus dolerių.

„Mums išsakyta daug pamokymų iš europiečių, iš Vakarų pasaulio. Aš europietis. Iš tiesų, aš esu europietis, ne tik tokiu jaučiuosi. Manau, kad dėl to, ką mes, europiečiai, darėme 3 tūkstančius metų visame pasaulyje, turėtume atsiprašinėti sekančius 3 tūkstančius metų, prieš pradėdami kitiems dalinti moralines pamokas“, – sako FIFA prezidentas Gianni Infantino.

REKLAMA

Kataras savo reputacijos balinimui pasitelkė ir valstybinį žiniasklaidos gigantą „Al Jazeera“. Žiniasklaidos grupė, į kurią Kataro šeichai pumpuoja milijonus, tarnauja savo šeichų pozicijai transliuoti pasauliui: „Publikuotose straipsniuose ir reportažuose dominuoja kurstymas prieš Katarą, dėl finansinių interesų ir kraštutinės dešinės anti musulmoniškų tendencijų.“

O kritikos netrūksta – vien statant čempionatui reikalingą infrastruktūrą, anot tarptautinių organizacijų, žuvo 6,5 tūkstančio darbininkų. Jie buvo priversti dirbti vergiškomis sąlygomis. Bet Kataro šeichų vertybės ir požiūris gerokai skiriasi nuo vakariečių. Ypač turint omenyje ir tai, kad šalis apraizgyta ryšiais net ir su radikaliomis ar teroristinėmis grupuotėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Katare apsilankęs žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas pasakojo: „Mes dažnai girdime skambančią Vakarų kritiką Katarui dėl žmogaus teisių pažeidimų, tačiau mažai girdime ir ne visi tikrai žinome, jog būtent Katare savo vietą atranda ir įvairios organizacijos, kurios Vakaruose laikomos teroristinėmis. Pavyzdžiui, „Hamas“ ar „Al Qaeda“, net ir Talibanas, kuris vėl valdo Afganistano valstybę, čia suranda savo vietą ir, beje, įdomus dalykas, Kataras tarpininkauja Talibano ir tų pačių amerikiečių deryboms, tokios yra buvusios ne kartą būtent čia, Dohoje. Kataras atlieka svarbų vaidmenį.“

Kataras stengiasi įgyti kuo daugiau sąjungininkų. Ypač dėmesį kreipia Vakarams – pavyzdžiui, ten veikia didžiausia regione amerikiečių karinė bazė. Nori tapti svarbiu pasaulio žaidėju – ypatingai savo regione, Viduriniuosiuose Rytuose. Ir tai suprantama, nes santykiai su kaimyninėmis šalimis – ne patys lengviausi – skiriasi politika, o aštriausiai dėl santykių su teroristinėmis grupuotėmis.

REKLAMA

Kataro sėkmė ir auganti jo įtaka nepatinka jo kaimynėms, Saudo Arabijai, Jungtiniams arabų emyratams, Egiptui, Bahreinui – šios šalys 2017-aisiais įvedė Katarui blokadą – iškėlė tam tikrus reikalavimus. Vis dėlto, po 3,5 metų ši krizė buvo išspręsta Katarui neįgyvendinus tų reikalavimų, o pats Kataras išėjo iš šios krizės ir dar labiau sustiprėjęs, įtvirtinęs savo vaidmenį, kaip tilto, tarp Vakarų pasaulio ir Viduriniųjų Rytų.

Įtampa su kaimynais, anot ekspertų, gali būti ir viena priežasčių, kodėl Kataras panoro investuoti sunkiai suvokiamus pinigus. Nusipirktas pasaulio dėmesys keičia ir tarpvalstybinius santykius. Šalis tampa ne taip lengvai pastumiama.

REKLAMA

„Jie elgėsi panašiai, kaip futbolo komanda su labai turtingu savininku, kuris pasiruošęs išleisti daugybę pinigų elitiniam žaidėjui, tiksliai nežinant, kaip jam seksis, bet tikintis, kad tai padės brangiausiame pasaulio statyme futbolo turnyre“, – kalba „The Economist“ korespondentas Greggas Carlstromas.

Bet ar statymas bus laimingas – paaiškės ne po metų ir ne dviejų. Tik tada matysime, ar milžiniška ir brangi infrastruktūra neliks po čempionato nenaudojama. Ar Kataras taps turistų traukos centru, kurie leis ir uždirbti, ir išlikti matomu pasaulyje.

„Turime stebėti, kiek jie plėtos ekonomiką, kaip pavyks išplėtoti paslaugų ir turizmo sektorius, bet kas yra aišku, nepaisant to, jie gailėsis ar dievins pasaulio čempionatą, jie niekad negrįš į tas senas dienas, kai jie buvo žinomi, kaip maži naftos ir dujų išgavėjai“, – teigia „Financial Times“ korespondentas Simeonas Kerras.

Tik vėliau paaiškės, ar futbolo čempionato deimantas šeicho karūnoje tikras bei išlaikantis vertę, ar tik blizgus akmenukas, už kurį buvo gerokai permokėta. Juolab jau dabar girdimos ir ambicijos kada nors Katare surengti ir olimpines žaidynes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų