Lukas Juozapaitis

Vidutinei dyzelino kainai Lietuvoje siekiant 2 eurus už litrą, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija kuro rinkose dar nėra tokia dramatiška, kad reikėtų skubiai imtis priemonių dėl degalų kainų. Jis kartoja, jog jų poreikis atsirastų, jei kelias dienas iš eilės naftos kaina laikytųsi aukštesniame nei 100 JAV dolerių už barelį lygyje. Antradienį „Brent“ naftos kaina rinkoje siekė 79,36 JAV dolerio už barelį. „Jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę.

Maždaug 10 mln. eurų vertės Radviliškio riedmenų depo modernizavimo projekte baigiamas pirmasis etapas, o galutinė visų darbų pabaiga suplanuota iki 2029 metų pabaigos, teigia „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“. Anot bendrovės, baigus beveik 70 metų senumo pastato atnaujinimą, vagonų remonto pajėgumai galėtų išaugti apie 35 proc. – nuo dabar planuojamų 2,8 tūkst. iki 4,3 tūkst. vagonų kasmet.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įpareigojus naują Inovacijų agentūros vadovę ir valdybą efektyvinti veiklą, įstaigos šiemet laukia pertvarka, kuri turėtų paliesti ir apie penktadalį jos darbuotojų. Viceministro Pauliaus Petrausko teigimu, pokyčiai ruošiami vadovaujantis nauja agentūros veiklos strategija.

Didžiausia mokesčių mokėtoja pirmąjį metų pusmetį išliko naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, valstybei pervedusi 236,1 mln. eurų – 18,8 proc. daugiau nei 2025-ųjų sausį–birželį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtas 500 daugiausia mokesčių sumokėjusių įmonių sąrašas. Skaičiuojant be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), lyderis buvo iš šeštos vietos pakilęs Jungtinės Karalystės kapitalo bankas „Revolut Bank“, sumokėjęs 60 mln.

Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi. Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.

Naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis pirmąja iš keturių pagrindinių savo veiklos krypčių vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą – jis žada kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves. „Pirma kryptis – mažinti šešėlinę ekonomiką. VMI pagrindinis uždavinys yra (...) surinkti mokesčius į biudžetą. Keli prioritetai – tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose.

Vyraujant abejonėms dėl „Ignitis grupės“ pradėto plėtoti 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio jūros vėjo parko projekto likimo, naujasis energetikos ministras Lukas Savickas sako pavedęs ministerijai išanalizuoti bendrovės ataskaitą dėl šio projekto. Jo teigimu, dėl jo ateities reikia apsispręsti skubiai, todėl sprendimas – mėnesių klausimas.

Finansų ministerija ketina siūlyti keisti lengvatas gyventojų pajamoms iš investicijų, įskaitant ir kai kurių panaikinimą. Viceministras Lukas Jakubonis sako, kad dalis lengvatų nedera tarpusavyje, todėl būtina jas peržiūrėti. Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.

Lietuvai derantis su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl maždaug 400 mln. eurų vertės 155 mm artilerijos sviedinių užtaisų kompetencijų centro statybų siekiama išsiderėti ekonomiškai naudingas sąlygas šaliai, sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Pasak Elijaus Čivilio, derybos vyksta sunkiai, nes su Vokietijos koncernu norima susitarti, kad projektas atlieptų valstybės interesus.  „Konkretikos pateikti negaliu, bet derybos ir toliau vyksta.

Koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako nematantis problemų pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kas, pasak jo, padėtų per kelis mėnesius atkurti santykius su Kinija. „Pavadinimą keisti tikrai nematau jokios problemos, juolab, kad tai yra pagrindinė Kinijos keliama sąlyga.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ turės atlyginti apie 0,31 mln. eurų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“) už per mažą perkrauto metalo laužo kiekį, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 18 dieną pripažino, jog „Klasco“ teisėtai pritaikė tokias netesybas, nes „Tolmeta“ neįvykdė įsipareigojimo 2024 metais perkrauti beveik 336 tūkst. tonų metalo laužo.

„Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) nutraukus sutartį su „Rail Baltica“ tilto per Nerį Jonavos rajone generaline rangove, Italijos bendrove „Rizzani de Echer“, o šiai žadant bylinėtis dėl žalos atlyginimo, laikinasis LTG vadovas sako, kad šiemet tilto statybos iš esmės buvo sustojusios. Arūnas Rumskas teigia manantis, jog LTG teismuose apgins savo sprendimą, tačiau pripažįsta, kad naujo rangovo paieška gali užtrukti iki devynių mėnesių, per tą laiką projektas nebus įgyvendinamas.

Iki 2050 metų Kauną ir Klaipėdą turėtų sujungti greitojo geležinkelio vėžė, traukiniais bus galima pasiekti Palangą, Alytų bei Druskininkus, rodo valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) vizija, kaip šalies geležinkeliai keisis per artimiausius 24 metus. Laikinojo LTG vadovo Arūno Rumsko teigimu, iki 2050 metų reikėtų investuoti 25–28 mlrd. eurų, daugiausiai – į Kauno ir Klaipėdos europinę vėžę.

Gegužę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) itin greitai išdalinus visą milijoninę paramą būstui, ministrė sako, kad svarstoma šią finansinę pagalbą vėl skirstyti pagal eilę. „Ko gero, kalbėsime apie eilių grąžinimą, kad žmogus aiškiai žinotų, kas jo laukia, kada. Bus aiškus eiliškumas ir tada teisėti lūkesčiai bus patenkinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Verslas teigiamai vertina ketvirtadienį planuojamą pasirašyti naujos koalicijos sutartį dėl joje numatytų paskatų įmonėms reinvestuoti į atsinaujinimą ir darbo našumo didinimą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Mums labai svarbūs pokyčiai, kurie įtraukti į koalicijos sutartį – reinvestavimo galimybės, kad kuo daugiau vietinis verslas investuotų į naujus našius įrengimus ir keltų našumą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Janulevičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad praėjusią savaitę bazines palūkanų normas padidinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) jas pakėlė nepakankamai, kad būtų pasiektas 2 proc. euro zonos infliacijos tikslas.  Jo teigimu, tikėtina, kad ECB palūkanų normas padidins dar kartą. „Prieš savaitę palūkanų normos buvo padidintos 25 baziniais punktais.

Seime skinasi kelią idėja apriboti nepriklausomų elektros tiekėjų abonentinį mokestį klientams įvedant dviejų eurų lubas. Tiekėjai tokį pasiūlymą vadina tiesioginiu bandymu reguliuoti laisvoje rinkoje veikiančio verslo kainodarą bei tikina, kad mokestis yra reikalingas. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas praėjusią savaitę svarstydamas Elektros energetikos įstatymo pataisas pasiūlė nustatyti, kad nepriklausomi tiekėjai negalėtų taikyti didesnio nei dviejų eurų mokesčio.

Vilniaus merui pareiškus, kad nacionalinės koncertų salės, arba Tautos namų statybai iš šiems metams Kultūros ministerijos pažadėtų 20 mln. eurų kol kas numatyta tik pusė, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, jog papildomų 10 mln. eurų šiuo metu ieškoma.  „Visi kalbamės ir ieškome galimybių, kaip per perskirstymą biudžeto šiais metais dar papildyti šio pastato darbams reikalingais 10 mln. eurų“– žurnalistams Tautos namų statybvietėje ketvirtadienį sakė V. Aleknavičienė.

 Lietuva kalbasi su Latvija ir Estija dėl bendrų kritinių elektros įrangos atsargų, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, reikalingas ilgai gaminamų elektros transformatorių ir šuntinių reaktorių bei kitų įrenginių rezervas, kuriuo Baltijos šalys galėtų dalintis, jei dabartinė infrastruktūra nustotų veikti, pavyzdžiui, dėl techninių nesklandumų, sabotažo.

Piliečių energetikos bendrijos Lietuvoje kuriasi lėtai dėl itin sudėtingo jų veikimo modelio – jis turėtų būti atlaisvintas, mano Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). VERT pirmininko pavaduotoja Jelena Dilienė sako, kad kelios tokios bendrijos vis tik pradėjo gaminti elektrą, tačiau žmonėms patogiau įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės. „Dabar egzistuojantis atsinaujinančių energetikos bendrijų modelis yra labai kompleksiškas ir sudėtingas.

Vyriausybei ruošiantis keliuose nuo kitų metų įvesti sunkiojo transporto elektroninę kelių rinkliavos sistemą, arba vadinamąjį e. tollingą, ieškoma tarptautinio tarpininko, kuris pasiūlytų patogesnį mokėjimą vežėjams, teigia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Bendrovės Strategijos ir vystymo grupės vadovė Rima Valentukevičienė sako, kad vadinamiesiems Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) tiekėjams birželio 19 dieną bus paskelbtas kvietimas ateiti į Lietuvą.

Finansinių technologijų grupės „Paysera“ įmonė Lietuvoje „Paysera LT“ 2024 metais uždirbo 8,55 mln. eurų grynojo pelno – 82,7 proc. daugiau nei 2023-aisiais (4,68 mln. eurų), rodo su metų pavėlavimu Registrų centrui pateikta įmonės 2024-ųjų ataskaita. Įmonės pardavimo pajamos užpernai beveik nekito ir siekė 7,9 mln. eurų (8 mln.

Socialdemokratams kviečiant Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ prisijungti prie valdančiosios koalicijos, pastarosios partijos lyderis Virginijus Sinkevičius neatmeta, jog galėtų europarlamentaro kėdę keisti į ministro. „Neatmeskime nieko, kol kas manau, kad tai yra atviras klausimas. Kokie bus prioritetai, Vyriausybės perkrova, viskas priklausys nuo to“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Sinkevičius, paklaustas, ar sutiktų pradėti darbą Ministrų kabinete.

Seimui atmetus Vyriausybės teiktą muitinės reformą, pagal kurią būtų atsisakyta muitininkų rotacijos, finansų viceministras sako, kad toks pareigūnų kaitos panaikinimas nebūtinai reikštų staigų korupcijos augimą. Jis kartoja, kad tokia reforma norėta pagerinti muitininkių darbo sąlygas.   Pasak Luko Jakubonio, rotacija nėra „kažkokia panacėja“ užkardant korupcijos rizikas, įskaitant bendradarbiavimą su kontrabandininkais.

Lietuvoje tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statanti restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ pralaimėjo ginčą dėl skolos su dar viena subrangove. Vilniaus apygardos teismas gegužės 28 dieną įpareigojo „Rizzani de Eccher“ atlyginti 213 tūkst. eurų Vilniaus siurblių ir pumpavimo sistemų nuomos įmonei „Renta pumps“ už jos Italijos įmonei išnuomotą įrangą.

Lietuva iš savų atsinaujinančių energijos išteklių šiemet visiškai apsirūpino elektra 45 dienas, sako perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas. Pasak Andriaus Šemeškevičiaus, per šiuos metus bus „tikrai pasiektas“ pernykščių metų rekordas. „Šiemet jau 45 dienos, kai Lietuva pati apsirūpino elektra“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė A. Šemeškevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) mano, kad prieiga prie nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų turėtų būti ribojama parlamentarams, Ministrų kabineto nariams, viceministrams, kancleriams ir daliai kitų politiškai pažeidžiamų asmenų bei jų šeimų nariams, taip pat įmonėms, kuriose jie yra naudos gavėjai.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad Registrų centras maždaug dešimtmetį yra įgaliotas informuoti apie duomenų incidentus, o delsimą viešinti informaciją apie pavogtą Registrų centro informaciją vadina pasirinkta taktika dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo. „Apie informacijos suteikimą, atrodo, apie 10 metų visus įgaliojimus turi Registrų centras.

Žurnalistams išsiaiškinus, kad dalis Seimo narių laiko šimtatūkstantines pinigų sumas grynaisiais, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina „pasirinkimo reikalu“ – su sąlyga, kad lėšų kilmė yra aiški. Prezidento teigimu, politikams negebant jos įrodyti, reikėtų aiškintis šių grynųjų įgijimo aplinkybes. „Jeigu šitų pinigų kilmė yra įrodoma, pagrįsta, deklaruota, nematau tame problemos.

Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ pateikė daugiau nei 12 mln. eurų pretenziją valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovei „Tetas“ – ji buvo vokiečių subrangovė ypatingos strateginės svarbos Lietuvos projekte – įrengiant elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarais būtinus kompensatorius trijose pastotėse. Įmonės bando ginčą spręsti taikiai – neteisminės mediacijos būdu.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje auganti infliacija ir vangus ekonomikos augimas kelia susirūpinimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą ekonominę įtampą reikėtų malšinti laikinomis ir tikslinėmis priemonėmis. „Esu susirūpinęs – Lietuvoje balandį infliacija siekė apie 5 proc., didesnė nei tikėjomės iki konflikto. Konfliktas tiek skatina infliaciją, tiek slopina ekonomikos augimą.

Vyriausybė siūlys Seimui įtvirtinti konkrečią šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą – nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalėtų būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Dėl šildymo sezono pradžios pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose ar institucijose toliau spręstų savivaldybės.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad Vilnius ir Varšuva ketina pradėti derybas dėl tokios  pramoninės teritorijos steigimo. Pasirašyti tam skirtą susitarimą, anot Pauliaus Petrausko, tikimasi dar šį pusmetį.

Radviliškio rajone kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ statomos kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos šaudmenų gamyklos statybos kiek atsilieka nuo idealaus grafiko, sako projekto dalininkės, valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas. Anot Mindaugo Keizerio, nuo oficialios statybų pradžios pernai lapkritį iki šiol jau atlikta apie penktadalį visų darbų, jie kiek vėluoja dėl užsitęsusios žiemos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad investuotojų susidomėjimas Lietuvos gynybos pramone juntamas. Be kita ko, jis tikisi kuo greičiau pradėti bendrą karinę gamybą su Ukraina. „Esame pasirengę ir labai suinteresuoti naudotis naujausiomis Ukrainos technologijomis ir plėtoti bendrą gamybą su jais“, – gynybos pramonės konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ Vilniuje antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Lenkija patiria gerokai daugiau iššūkių įgyvendinant bendrą su Lietuva komercinės elektros jungties „Harmony Link“ projektą – Lietuvai siekiant jį baigti jau 2030 metais, šalies elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bando padėti kaimynei spartinti darbus, sako projekto vystytojos vadovas Andrius Šemeškevičius. „Litgrid“ vadovas interviu BNS teigia, kad Lenkijoje projekto darbų – triskart daugiau, jie sudėtingesni. Vis dėlto, jo teigimu, abi šalys palaiko konstruktyvų dialogą.

Aiškėjant praėjusios savaitės pabaigoje įvykusių dviejų krovininių traukinių avarijų aplinkybėms, „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) darbuotojams uždraudė komentuoti incidentus žiniasklaidai bei apie juos skelbti socialiniuose tinkluose.  „Darbuotojai gavo žinutes, kad nebendradarbiautų su žiniasklaida, kad jokios informacijos neteiktų žiniasklaidai. Ten dar parašyta, kad jeigu kurie nors teiks informaciją, gali būti padaryta žala įmonei, kuri gali būti išieškoma vos ne per teismus.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Praėjusią savaitę per dvi paras Lietuvoje įvykus dviem traukinių avarijoms, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas sako, kad įmonei trūksta finansavimo geriau pasirūpinti eismo saugumu. Anot Vyčio Žalimo, Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos. „Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, žmonėms traukiantis iš kaupimo antrojoje pakopoje jis tampa vis mažiau efektyvus, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis neatmeta, kad privalomi pensijų anuitetai gali skatinti antros pakopos sistemos dalyvius trauktis iš jos toliau. „Kadangi šiuo metu 40 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais šaies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai. „Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Yra didelė tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidins bazines palūkanų normas, sako ECB valdybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, kitą mėnesį ECB turės daugiau duomenų apie karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai ir infliacijai, o sprendimas dėl palūkanų normų priklausys būtent nuo konflikto eigos. Tikėtiniausias sprendimas „Manau, kad labiausiai tikėtinas sprendimas, palūkanų normų kryptis yra pakankamai akivaizdi.

Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nerengs beveik kasmetinių eitynių Vilniuje – vietoj to kitą penktadienį ji organizuoja tarptautinę konferenciją. Kitos profesinės sąjungos organizuos mažesnius renginius Vilniuje ir Kaune. LPSK atstovė Jūratė Čilinskaitė sako, kad Tarptautinė darbo diena nebūtinai turi būti minima eitynėmis.

Lietuvos bankui skaičiuojant, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – darbuotojų atstovas sako matantis galimybę MMA kelti pagal spartesnį centrinio banko scenarijų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Ričardo Garuolio teigimu, galima diskutuoti ir apie nuosaikesnį MMA didinimą kartu keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau dėl to profsąjungos sutarimo dar neturi.

Žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo ekstradicijos Lietuvai byla Prancūzijos kasaciniame teisme bus nagrinėjama gegužės 13-ąją. Tai BNS patvirtino aukščiausios instancijos Prancūzijos teismas, kuriam V. Antonovas apskundė Reno miesto apeliacinio teismo sprendimą išduoti jį Lietuvai. „Byla bus nagrinėjama Baudžiamųjų bylų skyriaus posėdyje trečiadienį, gegužės 13 dieną“, – komentare BNS nurodė Prancūzijos kasacinis teismas.