Lukas Juozapaitis

Vilniaus merui pareiškus, kad nacionalinės koncertų salės, arba Tautos namų statybai iš šiems metams Kultūros ministerijos pažadėtų 20 mln. eurų kol kas numatyta tik pusė, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, jog papildomų 10 mln. eurų šiuo metu ieškoma.  „Visi kalbamės ir ieškome galimybių, kaip per perskirstymą biudžeto šiais metais dar papildyti šio pastato darbams reikalingais 10 mln. eurų“– žurnalistams Tautos namų statybvietėje ketvirtadienį sakė V. Aleknavičienė.

 Lietuva kalbasi su Latvija ir Estija dėl bendrų kritinių elektros įrangos atsargų, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, reikalingas ilgai gaminamų elektros transformatorių ir šuntinių reaktorių bei kitų įrenginių rezervas, kuriuo Baltijos šalys galėtų dalintis, jei dabartinė infrastruktūra nustotų veikti, pavyzdžiui, dėl techninių nesklandumų, sabotažo.

Piliečių energetikos bendrijos Lietuvoje kuriasi lėtai dėl itin sudėtingo jų veikimo modelio – jis turėtų būti atlaisvintas, mano Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). VERT pirmininko pavaduotoja Jelena Dilienė sako, kad kelios tokios bendrijos vis tik pradėjo gaminti elektrą, tačiau žmonėms patogiau įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės. „Dabar egzistuojantis atsinaujinančių energetikos bendrijų modelis yra labai kompleksiškas ir sudėtingas.

Vyriausybei ruošiantis keliuose nuo kitų metų įvesti sunkiojo transporto elektroninę kelių rinkliavos sistemą, arba vadinamąjį e. tollingą, ieškoma tarptautinio tarpininko, kuris pasiūlytų patogesnį mokėjimą vežėjams, teigia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Bendrovės Strategijos ir vystymo grupės vadovė Rima Valentukevičienė sako, kad vadinamiesiems Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) tiekėjams birželio 19 dieną bus paskelbtas kvietimas ateiti į Lietuvą.

Finansinių technologijų grupės „Paysera“ įmonė Lietuvoje „Paysera LT“ 2024 metais uždirbo 8,55 mln. eurų grynojo pelno – 82,7 proc. daugiau nei 2023-aisiais (4,68 mln. eurų), rodo su metų pavėlavimu Registrų centrui pateikta įmonės 2024-ųjų ataskaita. Įmonės pardavimo pajamos užpernai beveik nekito ir siekė 7,9 mln. eurų (8 mln.

Socialdemokratams kviečiant Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ prisijungti prie valdančiosios koalicijos, pastarosios partijos lyderis Virginijus Sinkevičius neatmeta, jog galėtų europarlamentaro kėdę keisti į ministro. „Neatmeskime nieko, kol kas manau, kad tai yra atviras klausimas. Kokie bus prioritetai, Vyriausybės perkrova, viskas priklausys nuo to“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Sinkevičius, paklaustas, ar sutiktų pradėti darbą Ministrų kabinete.

Seimui atmetus Vyriausybės teiktą muitinės reformą, pagal kurią būtų atsisakyta muitininkų rotacijos, finansų viceministras sako, kad toks pareigūnų kaitos panaikinimas nebūtinai reikštų staigų korupcijos augimą. Jis kartoja, kad tokia reforma norėta pagerinti muitininkių darbo sąlygas.   Pasak Luko Jakubonio, rotacija nėra „kažkokia panacėja“ užkardant korupcijos rizikas, įskaitant bendradarbiavimą su kontrabandininkais.

Lietuvoje tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statanti restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ pralaimėjo ginčą dėl skolos su dar viena subrangove. Vilniaus apygardos teismas gegužės 28 dieną įpareigojo „Rizzani de Eccher“ atlyginti 213 tūkst. eurų Vilniaus siurblių ir pumpavimo sistemų nuomos įmonei „Renta pumps“ už jos Italijos įmonei išnuomotą įrangą.

Lietuva iš savų atsinaujinančių energijos išteklių šiemet visiškai apsirūpino elektra 45 dienas, sako perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas. Pasak Andriaus Šemeškevičiaus, per šiuos metus bus „tikrai pasiektas“ pernykščių metų rekordas. „Šiemet jau 45 dienos, kai Lietuva pati apsirūpino elektra“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė A. Šemeškevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) mano, kad prieiga prie nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų turėtų būti ribojama parlamentarams, Ministrų kabineto nariams, viceministrams, kancleriams ir daliai kitų politiškai pažeidžiamų asmenų bei jų šeimų nariams, taip pat įmonėms, kuriose jie yra naudos gavėjai.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad Registrų centras maždaug dešimtmetį yra įgaliotas informuoti apie duomenų incidentus, o delsimą viešinti informaciją apie pavogtą Registrų centro informaciją vadina pasirinkta taktika dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo. „Apie informacijos suteikimą, atrodo, apie 10 metų visus įgaliojimus turi Registrų centras.

Žurnalistams išsiaiškinus, kad dalis Seimo narių laiko šimtatūkstantines pinigų sumas grynaisiais, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina „pasirinkimo reikalu“ – su sąlyga, kad lėšų kilmė yra aiški. Prezidento teigimu, politikams negebant jos įrodyti, reikėtų aiškintis šių grynųjų įgijimo aplinkybes. „Jeigu šitų pinigų kilmė yra įrodoma, pagrįsta, deklaruota, nematau tame problemos.

Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ pateikė daugiau nei 12 mln. eurų pretenziją valstybės valdomos grupės „Epso-G“ energetikos infrastruktūros bendrovei „Tetas“ – ji buvo vokiečių subrangovė ypatingos strateginės svarbos Lietuvos projekte – įrengiant elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarais būtinus kompensatorius trijose pastotėse. Įmonės bando ginčą spręsti taikiai – neteisminės mediacijos būdu.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje auganti infliacija ir vangus ekonomikos augimas kelia susirūpinimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą ekonominę įtampą reikėtų malšinti laikinomis ir tikslinėmis priemonėmis. „Esu susirūpinęs – Lietuvoje balandį infliacija siekė apie 5 proc., didesnė nei tikėjomės iki konflikto. Konfliktas tiek skatina infliaciją, tiek slopina ekonomikos augimą.

Vyriausybė siūlys Seimui įtvirtinti konkrečią šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą – nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu tiekėjai privalėtų būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta. Dėl šildymo sezono pradžios pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose ar institucijose toliau spręstų savivaldybės.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad Vilnius ir Varšuva ketina pradėti derybas dėl tokios  pramoninės teritorijos steigimo. Pasirašyti tam skirtą susitarimą, anot Pauliaus Petrausko, tikimasi dar šį pusmetį.

Radviliškio rajone kartu su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ statomos kelių šimtų milijonų eurų vertės artilerijos šaudmenų gamyklos statybos kiek atsilieka nuo idealaus grafiko, sako projekto dalininkės, valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas. Anot Mindaugo Keizerio, nuo oficialios statybų pradžios pernai lapkritį iki šiol jau atlikta apie penktadalį visų darbų, jie kiek vėluoja dėl užsitęsusios žiemos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad investuotojų susidomėjimas Lietuvos gynybos pramone juntamas. Be kita ko, jis tikisi kuo greičiau pradėti bendrą karinę gamybą su Ukraina. „Esame pasirengę ir labai suinteresuoti naudotis naujausiomis Ukrainos technologijomis ir plėtoti bendrą gamybą su jais“, – gynybos pramonės konferencijoje „Daimex Baltic 2026“ Vilniuje antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant iki 2027 metų pradžios atidėti prievolę visiems darbdaviams teikti duomenis „Sodrai“ bei viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad prievolę atidėjus pusmečiui darbdaviai turėtų laiko pasiruošti direktyvos taikymui. „(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų.

Lenkija patiria gerokai daugiau iššūkių įgyvendinant bendrą su Lietuva komercinės elektros jungties „Harmony Link“ projektą – Lietuvai siekiant jį baigti jau 2030 metais, šalies elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bando padėti kaimynei spartinti darbus, sako projekto vystytojos vadovas Andrius Šemeškevičius. „Litgrid“ vadovas interviu BNS teigia, kad Lenkijoje projekto darbų – triskart daugiau, jie sudėtingesni. Vis dėlto, jo teigimu, abi šalys palaiko konstruktyvų dialogą.

Aiškėjant praėjusios savaitės pabaigoje įvykusių dviejų krovininių traukinių avarijų aplinkybėms, „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) darbuotojams uždraudė komentuoti incidentus žiniasklaidai bei apie juos skelbti socialiniuose tinkluose.  „Darbuotojai gavo žinutes, kad nebendradarbiautų su žiniasklaida, kad jokios informacijos neteiktų žiniasklaidai. Ten dar parašyta, kad jeigu kurie nors teiks informaciją, gali būti padaryta žala įmonei, kuri gali būti išieškoma vos ne per teismus.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Praėjusią savaitę per dvi paras Lietuvoje įvykus dviem traukinių avarijoms, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas sako, kad įmonei trūksta finansavimo geriau pasirūpinti eismo saugumu. Anot Vyčio Žalimo, Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos. „Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, žmonėms traukiantis iš kaupimo antrojoje pakopoje jis tampa vis mažiau efektyvus, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis neatmeta, kad privalomi pensijų anuitetai gali skatinti antros pakopos sistemos dalyvius trauktis iš jos toliau. „Kadangi šiuo metu 40 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais šaies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai. „Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Yra didelė tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidins bazines palūkanų normas, sako ECB valdybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, kitą mėnesį ECB turės daugiau duomenų apie karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai ir infliacijai, o sprendimas dėl palūkanų normų priklausys būtent nuo konflikto eigos. Tikėtiniausias sprendimas „Manau, kad labiausiai tikėtinas sprendimas, palūkanų normų kryptis yra pakankamai akivaizdi.

Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nerengs beveik kasmetinių eitynių Vilniuje – vietoj to kitą penktadienį ji organizuoja tarptautinę konferenciją. Kitos profesinės sąjungos organizuos mažesnius renginius Vilniuje ir Kaune. LPSK atstovė Jūratė Čilinskaitė sako, kad Tarptautinė darbo diena nebūtinai turi būti minima eitynėmis.

Lietuvos bankui skaičiuojant, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – darbuotojų atstovas sako matantis galimybę MMA kelti pagal spartesnį centrinio banko scenarijų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Ričardo Garuolio teigimu, galima diskutuoti ir apie nuosaikesnį MMA didinimą kartu keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau dėl to profsąjungos sutarimo dar neturi.

Žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo ekstradicijos Lietuvai byla Prancūzijos kasaciniame teisme bus nagrinėjama gegužės 13-ąją. Tai BNS patvirtino aukščiausios instancijos Prancūzijos teismas, kuriam V. Antonovas apskundė Reno miesto apeliacinio teismo sprendimą išduoti jį Lietuvai. „Byla bus nagrinėjama Baudžiamųjų bylų skyriaus posėdyje trečiadienį, gegužės 13 dieną“, – komentare BNS nurodė Prancūzijos kasacinis teismas.

Prezidentūrai kritikuojant Vyriausybę, kad ši maždaug aštuonis mėnesius nepateikia išvados dėl Gitano Nausėdos siūlymo pensijų indeksavimui panaudoti didesnę dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Ministrų kabinetas pensijoms didinti pasirinko taiklesnes priemones. „Prezidento siūlymai yra svarbūs, bet tai vienas iš būdų, kaip pasiekti tikslą, kad pensijos būtų indeksuojamos sparčiau ir augtų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei tikinant, jog pensijos kitąmet tikrai didės, o tam gali būti panaudotos ir „Sodros“ rezervo viršplaninės pajamos, finansų ministras sako, kad jos turi būti didinamos išlaikant valstybės finansų tvarumą. Kristupo Vaitiekūno teigimu, pastaraisiais metais vykęs spartus pensijų ir atlyginimų augimas nėra duotybė. „Tikrai turėtumėme kelti pensijas atsižvelgiant į visą finansų tvarumą.

Seimui balandžio viduryje panaikinus gynybos obligacijų 2 proc. metų palūkanų ribą taip siekiant padidinti jų patrauklumą ir efektyviau finansuoti gynybos projektus, Finansų ministerija skelbia, kad jau galima įsigyti šių vertybinių popierių su didesnėmis palūkanomis, be to, išleidžiamos ir dvejų bei trejų metų trukmės emisijos. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pusmečio bei metų trukmės obligacijų palūkanos sieks po 2,4 proc., dvejų metų – 2,5 proc., o trejų metų – 2,6 proc.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla planuoja didinti gamybos apimtis bei plėstis – įmonė ruošiasi antros šovinių gamybos linijos statybai, į kurią investuos apie 26 mln. eurų. „Tai yra 2022–2023 metais patvirtinta įmonės plėtra, kuri apima antros linijos instaliavimą ir mūsų mažo kalibro šovinių gamybos ir asortimento praplėtimą bei kiekybinį praplėtimą.

PrezidentasGitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Kelių įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybinės reikšmės keliai galės būti perduodami laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti. Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad pataisomis sudaroma galimybė įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ne tik naujoje kelių infrastruktūroje, bet ir jau esamoje.

Europos lyderiams diskutuojant apie 2028–2034 metų ES biudžetą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad be tradicinių išlaidų eilučių naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje bus svarbu finansuoti ir krašto apsaugą, Ukrainą bei Bendrijos konkurencingumą. Pasak šalies vadovo, palyginti su dabartiniu ES biudžetu, šios išlaidos turės būti didinamos. „Be tradicinių politikų atsiranda nauji prioritetai, pirmiausia gynyba ir saugumas, mūsų parama Ukrainai.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė prognozuoja „sudėtingą rudenį“ bei sako, kad tuomet reikės naujų priemonių, kaip sumažinti šio karo poveikį gyventojams. Ministrė pirmininkė tikina, jog Vyriausybė neapsiribos iki šiol priimtais instrumentais, pavyzdžiui, sumažintu dyzelino akcizu, perpus atpigintais traukinių bilietais. „Artėja sudėtingas ruduo, (...) Vakarų valstybės jau prognozuoja perpus mažesnį BVP augimą, tai pajausime ir mes.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad būdai, kaip toliau tobulinti kaupimo pensijai sistemą, gali būti svarstomi tik 2028 metais, kai užsidarys dviejų metų langas, per kurį gyventojai gali atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus. Ji pabrėžia, kad tuomet bus galima daryti galutines išvadas apie nuo metų pradžios įsigaliojusią antrosios pakopos reformą.

Panaikinus reikalavimą žmonėms įsigyti pensijų anuitetus, antros pakopos nebebūtų galima laikyti kaupimo senatvei įrankiu, ji niekuo nesiskirtų nuo įprasto taupymo, sako premjerė Inga Ruginienė. „Jei kalbam apie anuitetų nebuvimą, tai reikštų, kad tiek antra, tiek trečia pakopa jau netampa pensijų sistemos dalimis. Anuitetas ir yra tas veiksnys, kuris paprastą taupymą paverčia normalia pensine sistema“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Labai didelės vertės kriptovaliutos įrangos įgijimu sukčiaujant kaltinamas Vilhelmas Germanas sako, kad nustatydamos, kaip įtariama, pasisavintų įrenginių vertę, teisėsaugos institucijos ydingai rėmėsi tik juos patiekusios Kinijos bendrovės dokumentais. Šie dokumentai, anot V. Germano, negali būti laikomi patikimais. „Buvo vadovautasi nustatant įrangos vertę tik Kinijos įmonės pateiktais dokumentais, kurie yra labai chaotiški.

Daugiau nei 0,5 mln., arba beveik 40 proc. antros pakopos pensijų fondų dalyvių pasitraukus ir atsiėmus visas lėšas sistema nesugrius, kadangi prie jos prisijungia naujų dalyvių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Jos teigimu, į fondus ateina ir naujų dalyvių, o pokyčiai turėtų didinti sistemos patrauklumą. „Skaičiai rodo, kad balandį naujai pasirašiusių antrosios pakopos (sutartis – BNS) yra 3822 žmonės.

Įsigaliojus laikinai sumažintam dyzelino akcizui bei šiam kurui šiek tiek atpigus, verslas abejoja, ar tai turės įtakos kainoms bei tokį valdžios sprendimą vadina labiau kosmetiniu. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, kad kainų grįžimo į prieš karą Artimuosiuose Rytuose buvusį lygį tikėtis kol kas sunku.

Europos auditoriams abejojant, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ bus nutiesta iki 2030 metų, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija privalo demonstruoti aiškią politinę valią tai padaryti numatytu laiku.   „Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, apimančių ne tik transportą, bet ir saugumą. Tai stiprins susisiekimą, įgalins karinį mobilumą bei sustiprins Europos atsparumą.

Vilniaus savivaldybė turės dar kartą stabdyti didelės apimties keleivių vežimo autobusais konkursą, kol bus išspręstas jos ir bendrovės „Kautra“ ginčas dėl atmesto pastarosios pasiūlymo, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas balandžio 14 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė savivaldybės skelbtą konkursą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atskleidus didelio masto fiktyvių jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad finansavimo šiai žemdirbių grupei skyrimo griežtinimas nesąžiningų veiksmų neapribotų, tačiau apsunkintų veiklą dirbantiems skaidriai. Jo teigimu, pareigūnų atskleista ES lėšų pasisavinimo schema yra žinoma.

Antros pakopos pensijų fondams pastarąją savaitę išmokėjus gyventojams beveik 3 mlrd. eurų, o prekybininkams praėjusį savaitgalį fiksavus pardavimų šuolį, premjerė sako paprašiusi institucijų išanalizuoti, kaip žmonės elgiasi su pensijai kauptais pinigais. Pasak jos, analizės rezultatai paaiškės gegužę. „Eskaluojami klausimai dėl pirkimų skaičiaus išaugimo. Užsiprašėme gilesnės analizės, tą gausime iš „Sodros“ ir kitų institucijų gegužę.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų būti atnaujinti juose išsaugant istorinę atmintį, o pastate galėtų vykti tik kultūriniai renginiai, siūlo Prezidentūra. Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, šalies vadovas siūlo pastatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o pastarajai ir valstybei bendrai dalintis rekonstrukcijos finansine našta. „Pastatas išlieka.