Lukas Juozapaitis

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų ir kai kurioms institucijoms tai kritikuojant, ministras sako, kad tam tikrų rizikų yra, tačiau tai nebūtų lemiamas veiksnys kovoje su šešėliu. „Girdėjome įvairių institucijų pasisakymus. Jie iš tiesų mato rizikas tam tikras. Turbūt turėtume sutikti, kad tam tikros rizikos egzistuoja. Iš kitos pusės žiūrint, tos ribos dydis, ar tai būtų 5 tūkst., ar trys, ar 10 tūkst.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacija žinių apie tokį dvišalį ekonominį projektą semsis Singapūre, kur kitą savaitę vyks viceministras Paulius Petrauskas. Ši turtinga Pietų Azijos valstybė ir jos kaimynė Malaizija turi bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.

 Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nepakeitė 2026 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir toliau mano, kad ekonomika šiemet augs 3,2 procento. 2027 metų BVP augimo prognozė taip pat nekeičiama – 2,1 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Naujoji Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė sako, kad migracijos politika Lietuvoje turėtų būti griežtinama taip, kad į šalį atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti bei klastoti dokumentus. Jos teigimu, Lietuva nesiekia mažinti migrantų skaičiaus šalyje, tačiau norima užtikrinti geresnę imigracijos proceso kontrolę.

Lietuvoje pernai gerokai sumažėjus tiesioginių užsienio investicijų „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, jog tai dar nereiškia, kad realios investicijos krenta – anot jo, projektai stambėja ir sukuria tokį efektą. Ekonomikos ir inovacijų ministras rezultatus taip pat vertina gerai.  „2024-aisiais buvo didžiulis „Rheinmetall“ projektas, kuris ir sukūrė tą esminį skirtumą. Kausimas, kas čia atsitiko, (...) ar čia dabar tos investicijos krito. Tai nėra diagnozė, kad investicijos yra kritusios.

Procesui užtrukus ilgiau nei planuota netrukus ruošiamasi pakeisti aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ puslaidininkių gamyklos statybai reikalingo sklypo „Teltonika High-Tech Hill“ aukštųjų technologijų parke Liepkalnyje paskirtį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti Vilniaus savivaldybės bendrąjį planą pakeičiant „Teltonikai“ būtinų sklypų Svylos gatvėje paskirtį iš visuomeninės į pramonės ir sandėliavimo.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.  Sausis  1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc.

Lietuvai susitarus su Rusija dėl jos dujų tranzito į Kaliningrado sritį daugiau nei dukart aukštesne kaina nei pastarąjį dešimtmetį, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad Vilniui pavyko susiderėti palankesnes sutarties sąlygas. Jo teigimu, tranzitas Maskvai turi kainuoti daugiau, nes jis svarbus tik jai – Lietuva rusiškos energijos nebenaudoja jau kelerius metus.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,5 proc. – 0,2 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugsėjį. 2026 ir 2027 metais ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,2 ir 2,3 proc.– tiek pat, kaip prognozuota anksčiau.

Ryšių reguliavimo tarybai (RRT) ruošiantis skelbti trijų mobiliajam ryšiui naudojamų radijo dažnių aukcioną, tarybos atstovas sako, kad jį įgyvendinus sustiprės Lietuvos galimybės užtikrinti ryšį kritiniais atvejais. Anot RRT pirmininkės pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, valstybė yra rezervavusi pakankamai dažnių kritiniam tinklui. Tuo metu RRT pirmininkė Jūratė Šovienė tikina, kad nerengti aukciono būtų strateginė klaida.

Dėl blogų oro sąlygų šeštadienį buvo sutrikusi Vilniaus oro uosto veikla. Vyraujant prastam matomumui ir nepalankiai vėjo krypčiai po vieną orlaivį iš Vilniaus buvo nukreipta į Kauno, Helsinkio ir Rygos oro uostus, vienas skrydis buvo pavėlintas, o penki atšaukti. Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė Ieva Mikoliūnaitė BNS nurodė, kad šeštadienio pavakarę oro uostas vėl veikia įprastai. Jos teigimu, nepatogumai iš viso paveikė apie 1,52 tūkst. keleivių.

Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimo dirbti su slapta informacija pernai negavusią  bendrovę „Fegda“ paskelbus Rūdninkų karinio miestelio statybos konkurso vienos dalies laimėtoja, premjerė Inga Ruginienė sako, kad reikia griežtinti viešųjų pirkimų tvarką, kad panašūs atvejai nepasikartotų. „Dar kartą reikia sėsti ir kalbėti apie konkursines sąlygas.

Seimas įteisino palankesnes prijungimo sąlygas prie elektros perdavimo tinklų įmonėms, kurios įgyvendina didelius projektus, bei leido lanksčiau pirkti kurą šilumos gamintojams. Parlamentas antradienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio, Energijos išteklių rinkos, Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teikdamas pataisas lapkritį sakė, kad pakeitimai mažins administracinę naštą energetikos įmonėms, skatins jų konkurenciją.

Be opozicijos posėdžiaujantis Seimas antradienį nepriėmė siūlymo, kad įmonės ar organizacijos, gaunančios ir teikiančios labdarą būtų atleistos nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitas apie paramą. Parlamentas priimti tokias Vyriausybės teiktas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas mėgino dukart, bet balsavo per mažai Seimo narių. „Lauksime kolegų, kol susirinks ir galėtume priimti įstatymą“, – posėdyje sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Seimas priėmė naujus dalies kuro akcizus bei nusprendė nuo 2026-ųjų nedidinti kintamos akcizo dalies, vadinamosios CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams bei suskystintoms naftos dujoms (SND). Parlamentas 70 jo narių balsais už bei vienam paprieštaravus, priėmė Vyriausybės teiktas, tačiau Seime pakoreguotas Akcizo įstatymo pataisas, kurios litrą dyzelino kitąmet atpigins 4 centais.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad Lietuvai pavyko rasti „labai gerą kontaktą“ su JAV, kurios praėjusį savaitgalį atšaukė sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Parlamento vadovas tai sieja su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniui Johnui Coal'ui duotu pažadu sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš savo šalies į Lietuvą.

 JAV ketinant panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, ateityje dėl to teks diskutuoti ir Europos Sąjungai bei Lietuvai, sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis. Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais teigimu, amerikiečiai gali spausti Briuselį ir Vilnių  atlaisvinti apribojimus baltarusiškų trąšų eksportui, tačiau kol kas tokių ženklų nėra. „Spaudimas (...) gali būti, bet tiesioginio spaudimo iš JAV neturime, galiu patvirtinti.

Seimui šią savaitę pristatyta idėja apriboti gyventojų skolinimąsi per tarpusavio skolinimo platformas taip apsaugant žmones nuo per didelės finansinės rizikos. Jos autorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo įvesti skolinimo per tokias platformas limitą – fiziniai asmenys vienam gavėjui per metus nuo pirmos paskolos suteikimo galėtų paskolinti iki 1 tūkst. eurų.

Seimui priėmus 2026-ųjų valstybės biudžetą, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad premjerė Inga Ruginienė, nepalaikydama pasiūlymų skirti daugiau lėšų pareigūnų atlyginimams, atsuko nugarą žmonėms, kuriems anksčiau pati atstovavo. „Taip, kaip buvo pasielgta su profsąjungomis – pareigūnų, aplinkosaugininkų ir kitų sričių atstovais tai yra tikrai ne buvusios profsąjungietės požiūris.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. Kitų metų viešųjų finansų planas priimtas 80 Seimo narių balsavus už, 39 balsavus prieš ir septyniems – susilaikius, opozicijai liejus daug kritikos dėl paskutinę minutę skirtų 15 mln. eurų melioracijai.

Valdančiųjų „aušriečių“ siūlymu Vyriausybei kitąmet numačius skirti papildomai 15 mln. eurų žemės ūkiui, opozicijos atstovė konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad tokia biudžeto korekcija turi korupcijos apraiškų.