Lukas Juozapaitis

Anksčiau teisto stambaus cigarečių kontrabandininko Jevgenijaus Disko nelegaliai gautomis lėšomis namą Vilniuje pasistačiusi motina valstybei turės grąžinti 155,4 tūkst. eurų, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). LAT lapkričio 5 dieną galutinai pripažino, kad namas pastatytas už neteisėtai įgytus pinigus. „Byloje teismai nustatė priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto (gyvenamojo namo dalies) ir atsakovo neteisėtos veiklos.

Seimui pradėjus svarstyti Vyriausybės siūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) prašyti teismo laikinai apriboti mokestinius pažeidimus darančių įmonių veiklą, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus sako, jog ši šešėlio mažinimui skirta priemonė būtų taikoma tik turint konkrečių duomenų apie nemokamus mokesčius ir žalą biudžetui. „Kalbame apie atvejus, kai yra pagrįstų duomenų apie galimus mokestinius pažeidimus ir realią žalos biudžetui riziką.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) Vokietijos kapitalo prekybos tinklą „Lidl“ valdančią bendrovę „Lidl Lietuva“ pagrįstai nubaudė 100 tūkst. eurų bauda už klaidinančią reklamą, galutinai paskelbė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 28 dieną neskundžiama nutartimi atmetė „Lidl Lietuvos“ skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo sprendimą, pripažinusį, jog 2023 metais VVTAT pritaikyta bauda buvo teisėta. Teismas: 100 tūkst.

Baltijos šalys europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui iš 2028–2034 metų ES biudžeto norėtų dar 10 mlrd. eurų paramos, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, tokia lėšų suma reikalinga projekto tęstinumui. „Rail Baltica“ yra finansuojamas projektas „Connecting Europe Facility“ programa. Lietuva kartu su Baltijos šalimis nori užsitikrinti tam tikrą finansavimą, šiuo atveju 10 mlrd.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui, valdančioji koalicija sutaria didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį. „Šitos dvi sritys visuotinai priimtinos kaip tos, kuriomis galėtume papildyti valstybės biudžetą“, – po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį sakė M. Sinkevičius. Pasak jo, sutariama, kad didesni mokesčiai įsigaliotų nuo liepos.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad vadinamojo „audrų paketo“ priemonėms – pavyzdžiui, elektros oro linijų pakeitimui kabeliais, elektros kaupikliams ir valstybiniam generatorių rezervui – vien kitąmet reikėtų 150-200 mln. eurų. Jo teigimu, toks papildomas finansavimas užtikrintų investicijas į tinklo atsparumą nedidinant elektros tarifo vartotojams. „150–200 mln.

Susisiekimo ministerijai siūlant Vyriausybei į nacionaliniam saugumui svarbaus turto bei įrenginių sąrašą įtraukti Registrų centro ir Lietuvos radijo ir televizijos centro valdomus duomenų centrus bei kai kuriuos kitus objektus, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tinkama duomenų centrų apsauga yra svarbi ir reikalinga. „Duomenų centrų poreikis atsiranda (...) iš Telecentro poreikių, dar net ir Krašto apsaugos ministerija apie tokį duomenų centrą svarsto.

Visi elektros vartotojai netrukus mokės labiau pagrįstą kainą dėl saulės elektrinių savininkų sukuriamų nuostolių nepriklausomiems elektros tiekėjams, jų atžvilgiu taikant dvipusės apskaitos (net-metering) modelį.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad su kitų metų valstybės biudžeto projektu siūlomas 3,8 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas yra pagrįstas, o iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc. ribos reikės grįžti 2029 metais. „Tai (3,8 proc. BVP deficitas 2027 metais – BNS) yra pagrįsta, nes turime realias grėsmes ir turime investuoti į saugumą.

Gedimino Balnio valdomai restoranų grupei „Amber Food“ nepavyko įrodyti, kad maitinimo patalpų Vilniaus oro uoste nuomos konkursą laimėjusi tarptautinė bendrovė „Select Service Partner“ sukėlė finansinių nuostolių bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU). Apeliacinis teismas spalio 13 dieną atmetė „Amber Food“ prašymą panaikinti LTOU pernai pavasarį su „Select Service Partners“ pasirašytą nuomos sutartį.

Vyriausybei pasiūlius keliams ir tiltams kitąmet skirti 66 mln. eurų mažesnį finansavimą nei šiemet, savivalda ir rinkos dalyviai tai vadina šokiruojančia žinia bei ragina atstatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, sumažintą pernai, kai pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Beveik 13 proc. didesnį nei šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2027 metų biudžeto projektą registravusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), be kita ko, siūlo nuo kitų metų apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, apmokama ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Jas siūloma apmokestinti 6,98 proc. PSD įmokos tarifu bei iš to papildomai į PSDF biudžetą surinkti 8 mln.

Valdantiesiems ketvirtadienį renkantis aptarti priemonių dėl degalų kainų suvaldymo, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dalis jų gali būti įvestos dar šiemet, tačiau dauguma – nuo kitų metų. Konkrečių priemonių premjeras kol kas nekomentuoja.  „Tam tikros priemonės įvyks dar šiais metais, bet didesnė dalis ir politiniai pokalbiai turi vykti labiau orientuojantis į kitus metus.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad vienintelis kelias greitai suvaldyti kuro kainų brangimą yra laikinas akcizo sumažinimas.  „Kitų stebuklingų metodų nei akcizas, tiesą sakant, nematau.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad beveik trijų kilometrų ilgio Šiaurinė gatvė, sujungsianti Vakarinį aplinkkelį su Gelvonų gatve Šeškinėje, turėtų būti pradėta tiesti 2028 metų antroje pusėje. Pasak mero, tai bus pirmoji gatvė Vilniuje su atskira eismo juosta viduryje viešajam transportui paliekant galimybę ateityje joje įrengti naują susisiekimo priemonę, pavyzdžiui, bėginę. „Tai būtų pirmoji gatvė Vilniuje su viešojo transporto atskira zona per eismo juostų vidurį.

Prezidentūra ragina Vyriausybę iki pateikiant kitų metų biudžeto projektą parlamentui parengti ir priemonių, kurios sušvelnintų brangstančių degalų įtaką, paketą. „Netrukus turėtų būti (2027 metų biudžeto projektas – BNS) pateikiamas Seimui. Su biudžeto pateikimu Seimui priemonės (dėl kuro kainų – BNS) turėtų būti pateiktos“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.

Lietuvoje per antradienio vidurdienį vykusį gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos testavimą buvo sutrikęs telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšys. Kiti du didieji operatoriai nurodė ryšio sutrikimų nefiksavę. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovės Astos Buitkutės teigimu, 15 minučių trukę sutrikimai paveikė iki 5 proc. įmonės klientų, o trikdžius greičiausiai lėmė klaidos Suomijos tiekėjos „Nokia“ duomenų perdavimo sistemose.

Pensininkui Rimantui žinia apie Lietuvos dronų gamintojos „RSI Europe“ planuojamą gamyklą pusšimčio gyventojų nesiekiančiame kaime Panevėžio rajone – ne tik abstraktus milijonų eurų vertės gynybos pramonės projektas. Gamykla Upytės kaime iškils netoli jo žemės sklypo, kurį įmonė ketina iš jo nuomotis. „Tegu daro, bus darbo vietų žmonėms“, – prieš pat įžengdamas į vietinę kaimo parduotuvę BNS sakė senjoras.

Artėjant naujam šildymo sezonui pagrindinio šiluminių elektrinių kuro – biokuro kainos laikosi aukštos, tiekėjai kol kas vengia aktyviau pirkti šią pagrindinę šilumos gamybos žaliavą, teigia rinkos dalyviai.  Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad centralizuotas šildymas brangs bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi.

Seimas imasi idėjos stiprinti triukšmo kontrolės prevenciją, ypač kovojant su trumpam nuomojamuose butuose triukšmaujančiais žmonėmis. Parlamentas šią savaitę ėmėsi svarstyti socialdemokratų parlamentarės Vilijos Targamadzės pataisas, kurios įpareigotų nekilnojamojo turto (NT) savininkus imtis priemonių, kad jų patalpose nebūtų perteklinio triukšmo. „Idėją padiktavo realios situacijos ir gyventojų kreipimaisi.

Daliai visuomenės piktinantis pavojingu elektrinių transporto priemonių judėjimu, ypač nepilnamečių, važiavimu viešose erdvėse ar keliuose, susisiekimo ministras Juras Taminskas žada spalį pristatyti naujus saugumo reikalavimus. „Dirbame ties mikrojudumo priemonių klausimu dėl saugumo ir spalį turėtume turėti atitinkamus projektus ir sprendinius, kaip pradėti valdyti tą nevaldomą situaciją dėl mikrojudumo priemonių“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetui šią savaitę sakė J. Taminskas.

Vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo iniciatoriams ir vėl nepavyko pasiūlymo pateikti Seimui. Liberalų frakcijos prašymu parlamentas tai numatančių pataisų pateikimą nukėlė į kitą antradienį. Liberalas Andrius Bagdonas pertraukos iki kito posėdžio paprašė norėdamas daugiau laiko įsigilinti į projektą. „Susipažinę su visais argumentais gal kai kurie Seimo nariai pakeis nuomonę“, – Seimo posėdyje sakė A. Bagdonas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Finansų ministerijos iniciatyva mažinti mokestį loterijų organizatoriams likusią jo dalį skiriant paramai neturi perspektyvos. „Nereikėtų grįžti laiku atgal, į tuos laikus, kada tai buvo daroma. Manau, kad nebus politinės eigos šiam pasiūlymui“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė M. Sinkevičius.

Prezidento siūlymas dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o tų metų pensijų papildomam indeksavimui – galimas saugiklis ateičiai, jei būsimos valdžios nuspręstų pristabdyti pensijų didinimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ingos Ruginienės teigimu, nors ši Gitano Nausėdos iniciatyva yra reikalinga, ji neturės jokios įtakos šios Vyriausybės planams kelti pensijas. „Ji būtų kaip saugos garantas, kad ir toliau pensijos nuosekliai didės.

Saudo Arabijai sumažinus tiekimą Europos klientams, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ yra apsirūpinusi žaliavine nafta. „Saudo Arabijos įvykiai paveikė spalio mėnesio krovą, tačiau, mūsų žiniomis, „Orlen Lietuva“ jau yra apsirūpinusi tiekimu didžiajai daliai savo maksimalios gamybos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Agnė Bagočiutė. Anot jos, bendrovei žaliava tiekiama iš Norvegijos ir Alžyro.

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paraginus Bendriją imtis papildomų saugumo priemonių dėl Rusijos grėsmės, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog vieningesnis ES požiūris gynybos klausimais leistų Lietuvai tikėtis papildomo finansavimo oro gynybos stiprinimui.

Bankas „Luminor“ blogina šių metų ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,2 proc. Kovą bankas prognozavo, jog šalies ūkis šiemet augs 3,6 procento. Banko vertinimu, ekonomiką pirmyn stumia stiprus vartojimas bei kol kas nedidelis prekių kainų augimas, o neigiamą įtaką toliau daro dėl krizės Artimuosiuose Rytuose nulemtų aukštų energijos kainų kylanti infliacija.

Konservatorius Mindaugas Lingė teigia sulaukęs asmeninės finansų ministro Taurimo Valio žinutės, kurioje parlamentaro reikalaujama ištrinti įrašą feisbuke apie ministerijos planus keisti loterijų apmokestinimą, antraip bus paduotas į teismą. „Ištrink tą šmeižikišką nesąmonę“, – M. Lingei teigia T. Valys vienoje iš šeštadienio vakarą konservatoriaus paviešintų feisbuko žinučių. „Nes paduosiu į teismą“, – teigiama kitoje.

Kaune šeštadienį prasidėjo „Kaunas Pride“ eitynės, kuriose siekiama palaikyti saviraiškos laisvę ir pasipriešinti neapykantai bei diskriminacijai. Dalyviai žygiuoja nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios per Laisvės alėją. Perėję ją jie apsisukę sugrįš atgal prie Soboro, kur bendruomenės atstovai sakys kalbas. Renginio vietoje esančio BNS žurnalisto skaičiavimu, eitynėse dalyvauja apie 500 žmonių.

Seime atgimus idėjai uždrausti vienkartines elektronines cigaretes, o Vyriausybei tai padaryti užsibrėžus iki 2028-ųjų vidurio, sveikatos apsaugos viceministras sako, kad e. rūkalų kontrolės Lietuvoje trūksta. Pasak Igno Rubiko, dabar reguliavimas neskatina pardavėjų atsisakyti draudžiamos praktikos, pavyzdžiui, toliau pardavinėti uždraustas e. cigaretes su skoniais, o verslui taikomos baudos yra simbolinės. Viceministras pabrėžia, kad įstatymas turėtų leisti už pažeidimus atimti licencijas.

Finansų ministras Taurimas Valys paskutinį metų ketvirtį žada svarstyti, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų didinimą. „Šiandien to sprendimo nėra, bet ketvirtame ketvirtyje, kuomet jau bus aiškumas dėl biudžeto (2027 metų – BNS), pereisime prie šitų svarstymų“, – ketvirtadienį Seime parlamentarams sakė T. Valys. „Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimų didinimo lėtinimas.

Seimas supaprastino valstybinės žemės perdavimą dideliems investicijų projektams – ji bus suteikiama be viešo konkurso ar aukciono. Parlamentas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės teiktus Investicijų ir Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais valstybės ar valstybės įmonių valdoma žemė investuotojams būtų suteikiama greičiau ir paprasčiau. Investicijų įstatymo pataisos priimtos 98 Seimo narių balsavus už ir vienam prieš, Žemės įstatymo – pritarus visiems 101 balsavusiems parlamentarams.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybė pasiūlys ženkliai padidinti pirmojo būsto regionuose programą bei įvesti universalią vaiko pasiruošimo mokyklai išmoką, šiuo metu mokamą skurdžiau gyvenančioms šeimoms. Po susitikimo su valdančiosios koalicijos partneriais Seime M. Sinkevičius teigė, kad pirmojo būsto regionuose programos finansavimas bus didinamas iki 50 mln. eurų per metus.

Praėjus dviem savaitėms po šalį nusiaubusios didelės audros, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako turintis daug priekaištų bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), nesiėmusiai tinkamų priemonių po anksčiau buvusių audrų. „Turime daug priekaištų ESO, kadangi iš 2024 metų audros pasekmių ir jų likvidavimo išvados nebuvo reikiamos padarytos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas.

Lietuvos apeliaciniam teismui antradienį tęsiant žlugusio banko „Snoras“ buvusio akcininko Vladimiro Antonovo apklausą baudžiamojoje byloje dėl itin didelės vertės turto iššvaistymo, kaltinamasis teigia, kad banko lėšų naudojimo jam gelbėti schema turėjo būti laikina.

Buvusiai Ingos Ruginienės Vyriausybei siekus susitarimo su Lenkija, kad sausumos elektros jungtis „Harmony Link“ būtų nutiesta iki 2029-ųjų pabaigos, naujo Ministrų kabineto narys Lukas Savickas sako, kad daugiau nei 900 mln. eurų vertės liniją siekiama užbaigti iki 2031-ųjų. „Fiksuojamas tikslas – 2030-ųjų gruodžio 31-oji. Viskas, kas galėtų būti anksčiau, būtų didelis pasiekimas.

Lietuvos apeliaciniam teismui toliau nagrinėjant žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą, pirmadienį į posėdį atvesdintas V. Antonovas aiškina, kad banko lėšas leido siekdamas didinti jo kapitalą ir rezervus.

Finansų ministerijai skaičiuojant, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sieks apie 18 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad ieškoma alternatyvų, jog šie kaštai negultų ant vartotojų pečių. „Ieškome visų įmanomų alternatyvų.

Siekiant pagrindines šalies ligonines paruošti be trikdžių veikti įvairių ekstremalių situacijų metu iki 2030 metų į jų operacinių įrengimą po žeme planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, o Kauno klinikos, tikėtina, bus pirma tai įgyvendinanti ligoninė, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad sureguliuoti maisto kainas yra neįmanoma užduotis.   „Tikslas sureguliuoti maisto kainas turbūt neįmanomas dalykas, ką mes matome iš realybės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Mažeika. Nuo 2025-ųjų veikusią Gintauto Palucko Vyriausybės įkurtą Maisto tarybą neseniai panaikinęs ministras sako, kad ji nedavė jokio rezultato, o jos darbu buvo nusivylę ir patys tarybos nariai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad iki rugsėjo 11 dienos bus renkama informacija apie audringų orų ūkininkams padarytus nuostolius, o po to – prašoma ES paramos žalai kompensuoti. Pasak ministro, norima į Europos Komisiją (EK) kreiptis skubiai – iki spalio, kad lėšos būtų išmokėtos kitąmet. „Artimiausia galimybė, kai EK skirstys žalą nukentėjusiems dėl ekstremalių oro sąlygų, bus būtent po lapkričio.

Praėjus 11 dienų nuo rugpjūčio 22-ąją praūžusios audros elektros dar neturint apie 8 tūkst. vartotojų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, kad bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tik nedidele apimtimi įgyvendino prieš porą metų reguliuotojo pateiktą rekomendaciją susitarti su savivalda dėl bendro darbo šalinant stichijų padarinius. Anot Renato Pociaus, ESO susitarimus dėl bendradarbiavimo yra sudariusi su mažiau nei trečdaliu šalies savivaldybių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD), dar kartą vertinęs į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą paskirto, tačiau vėliau atšaukto Oleksandro Laneckio atitiktį nacionaliniam saugumui, nepakeitė savo vertinimo, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  „Pirminis vertinimas liko nepakitęs pagal VSD“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Taminskas.

Premjeras sako, kad valstybė didelį dėmesį šeimos skatinimo politikai ketina skirti ne tik kitais metais, bet ir iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2028-aisiais. Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, parengtas „ambicingas šeimos paketas“, kurį antradienį jam pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai nebūtų atsakinga investuoti į Latvijos nacionalinę oro vežėją „Air Baltic“, kol finansinių sunkumų patirianti įmonė neužtikrins pelningos veiklos. „Bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus tam, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų savo pajamingumą.

Kai kurioms europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos rangovėms bylinėjantis su „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrove „LTG Infra“, susisiekimo ministras Juras Taminskas tikina, kad projektas valdomas, o „LTG Infrai“ keliama užduotis nevilkinti ginčų. „Teisminis ginčas nebūtinai reiškia, kad „LTG Infra“ yra neteisi, nebūtinai reiškia, kad rangovas yra neteisus ar teisus.

Statybų bendrovės „Autokausta“ bei dar dviejų susijusių įmonių akcininkai negali atleisti jų direktoriaus, kol nebaigtas ginčas dėl jų akcijų perleidimo sandorių, nusprendė teismas. Kauno apylinkės teismas rupjgūčio 10 dieną tenkino „Autokaustos“, „Autokausta rangos“ ir „Nova Group“ direktoriaus ir vieno akcininkų Juozo Kriaučiūno prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti įmonių akcininkams spręsti dėl jo atleidimo.

Lietuvoje tiesiamos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Neries upę Jonavos rajone buvusi statytoja restruktūrizuojama Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ pralaimėjo dar vieną ginčą dėl skolos su subrangove. Kauno apygardos teismas liepos 29 dieną preliminariu sprendimu įpareigojo „Rizzani de Eccher“ atlyginti 192 tūkst. eurų skolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis Jurbarko rajono bendrovei „Stumda“ už jos Italijos įmonei išnuomotą sunkiąją techniką ir įrangą.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) sutarus su trimis įmonėmis dėl Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo, viena iš jų – „Ekonovus“ – atliekas rūšiuoja nuomojamoje teritorijoje Naujojoje Vilnioje, BNS patvirtino jos vadovas Romas Draskinis. Dėl to kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, tačiau Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad atliekos ten bus tvarkomos laikinai – jų turėtų nelikti per 5–8 savaites.