Lukas Juozapaitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei tikinant, jog pensijos kitąmet tikrai didės, o tam gali būti panaudotos ir „Sodros“ rezervo viršplaninės pajamos, finansų ministras sako, kad jos turi būti didinamos išlaikant valstybės finansų tvarumą. Kristupo Vaitiekūno teigimu, pastaraisiais metais vykęs spartus pensijų ir atlyginimų augimas nėra duotybė. „Tikrai turėtumėme kelti pensijas atsižvelgiant į visą finansų tvarumą.

Seimui balandžio viduryje panaikinus gynybos obligacijų 2 proc. metų palūkanų ribą taip siekiant padidinti jų patrauklumą ir efektyviau finansuoti gynybos projektus, Finansų ministerija skelbia, kad jau galima įsigyti šių vertybinių popierių su didesnėmis palūkanomis, be to, išleidžiamos ir dvejų bei trejų metų trukmės emisijos. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pusmečio bei metų trukmės obligacijų palūkanos sieks po 2,4 proc., dvejų metų – 2,5 proc., o trejų metų – 2,6 proc.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla planuoja didinti gamybos apimtis bei plėstis – įmonė ruošiasi antros šovinių gamybos linijos statybai, į kurią investuos apie 26 mln. eurų. „Tai yra 2022–2023 metais patvirtinta įmonės plėtra, kuri apima antros linijos instaliavimą ir mūsų mažo kalibro šovinių gamybos ir asortimento praplėtimą bei kiekybinį praplėtimą.

PrezidentasGitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Kelių įstatymo pataisas, numatančias, kad valstybinės reikšmės keliai galės būti perduodami laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti. Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad pataisomis sudaroma galimybė įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ne tik naujoje kelių infrastruktūroje, bet ir jau esamoje.

Europos lyderiams diskutuojant apie 2028–2034 metų ES biudžetą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad be tradicinių išlaidų eilučių naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje bus svarbu finansuoti ir krašto apsaugą, Ukrainą bei Bendrijos konkurencingumą. Pasak šalies vadovo, palyginti su dabartiniu ES biudžetu, šios išlaidos turės būti didinamos. „Be tradicinių politikų atsiranda nauji prioritetai, pirmiausia gynyba ir saugumas, mūsų parama Ukrainai.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė prognozuoja „sudėtingą rudenį“ bei sako, kad tuomet reikės naujų priemonių, kaip sumažinti šio karo poveikį gyventojams. Ministrė pirmininkė tikina, jog Vyriausybė neapsiribos iki šiol priimtais instrumentais, pavyzdžiui, sumažintu dyzelino akcizu, perpus atpigintais traukinių bilietais. „Artėja sudėtingas ruduo, (...) Vakarų valstybės jau prognozuoja perpus mažesnį BVP augimą, tai pajausime ir mes.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad būdai, kaip toliau tobulinti kaupimo pensijai sistemą, gali būti svarstomi tik 2028 metais, kai užsidarys dviejų metų langas, per kurį gyventojai gali atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus. Ji pabrėžia, kad tuomet bus galima daryti galutines išvadas apie nuo metų pradžios įsigaliojusią antrosios pakopos reformą.

Panaikinus reikalavimą žmonėms įsigyti pensijų anuitetus, antros pakopos nebebūtų galima laikyti kaupimo senatvei įrankiu, ji niekuo nesiskirtų nuo įprasto taupymo, sako premjerė Inga Ruginienė. „Jei kalbam apie anuitetų nebuvimą, tai reikštų, kad tiek antra, tiek trečia pakopa jau netampa pensijų sistemos dalimis. Anuitetas ir yra tas veiksnys, kuris paprastą taupymą paverčia normalia pensine sistema“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Labai didelės vertės kriptovaliutos įrangos įgijimu sukčiaujant kaltinamas Vilhelmas Germanas sako, kad nustatydamos, kaip įtariama, pasisavintų įrenginių vertę, teisėsaugos institucijos ydingai rėmėsi tik juos patiekusios Kinijos bendrovės dokumentais. Šie dokumentai, anot V. Germano, negali būti laikomi patikimais. „Buvo vadovautasi nustatant įrangos vertę tik Kinijos įmonės pateiktais dokumentais, kurie yra labai chaotiški.

Daugiau nei 0,5 mln., arba beveik 40 proc. antros pakopos pensijų fondų dalyvių pasitraukus ir atsiėmus visas lėšas sistema nesugrius, kadangi prie jos prisijungia naujų dalyvių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Jos teigimu, į fondus ateina ir naujų dalyvių, o pokyčiai turėtų didinti sistemos patrauklumą. „Skaičiai rodo, kad balandį naujai pasirašiusių antrosios pakopos (sutartis – BNS) yra 3822 žmonės.

Įsigaliojus laikinai sumažintam dyzelino akcizui bei šiam kurui šiek tiek atpigus, verslas abejoja, ar tai turės įtakos kainoms bei tokį valdžios sprendimą vadina labiau kosmetiniu. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, kad kainų grįžimo į prieš karą Artimuosiuose Rytuose buvusį lygį tikėtis kol kas sunku.

Europos auditoriams abejojant, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ bus nutiesta iki 2030 metų, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva, Latvija ir Estija privalo demonstruoti aiškią politinę valią tai padaryti numatytu laiku.   „Rail Baltica“ išlieka vienu svarbiausių mūsų strateginių prioritetų, apimančių ne tik transportą, bet ir saugumą. Tai stiprins susisiekimą, įgalins karinį mobilumą bei sustiprins Europos atsparumą.

Vilniaus savivaldybė turės dar kartą stabdyti didelės apimties keleivių vežimo autobusais konkursą, kol bus išspręstas jos ir bendrovės „Kautra“ ginčas dėl atmesto pastarosios pasiūlymo, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas balandžio 14 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė savivaldybės skelbtą konkursą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atskleidus didelio masto fiktyvių jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad finansavimo šiai žemdirbių grupei skyrimo griežtinimas nesąžiningų veiksmų neapribotų, tačiau apsunkintų veiklą dirbantiems skaidriai. Jo teigimu, pareigūnų atskleista ES lėšų pasisavinimo schema yra žinoma.

Antros pakopos pensijų fondams pastarąją savaitę išmokėjus gyventojams beveik 3 mlrd. eurų, o prekybininkams praėjusį savaitgalį fiksavus pardavimų šuolį, premjerė sako paprašiusi institucijų išanalizuoti, kaip žmonės elgiasi su pensijai kauptais pinigais. Pasak jos, analizės rezultatai paaiškės gegužę. „Eskaluojami klausimai dėl pirkimų skaičiaus išaugimo. Užsiprašėme gilesnės analizės, tą gausime iš „Sodros“ ir kitų institucijų gegužę.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų būti atnaujinti juose išsaugant istorinę atmintį, o pastate galėtų vykti tik kultūriniai renginiai, siūlo Prezidentūra. Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, šalies vadovas siūlo pastatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o pastarajai ir valstybei bendrai dalintis rekonstrukcijos finansine našta. „Pastatas išlieka.

Lietuvoje gausėjant elektromobilių, rinkos dalyviai augantį susidomėjimą jais sieja ne tik su smarkiai pakilusiomis degalų kainomis, bet ir finansiniu patrauklumu, be to, juos aktyviai perka ir viešasis sektorius. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skaičiuoja, kad elektromobilių skaičius šalyje artėja prie 50 tūkst., o pirmąjį metų ketvirtį kas penkta įsigyta mašina buvo varoma elektra.

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Ukrainai oro gynybos raketų įrenginius siekusiai perduoti Vilniaus elektros dalių ir įrangos bendrovei „Altimus-Tech“ nepavyko panaikinti Policijos departamento išvados, kuria remiantis buvęs įmonės vadovas buvo nubaustas 15 eurų bauda.

Vyriausybė siūlys Seimui imtis veiksmų, kad rinką pasiektų saugūs gaminiai, o gamintojai ar tiekėjai būtų atsakingi už netinkamų produktų žalą vartotojams. Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvą, įteisinančią atsakomybę už gaminius su trūkumais. Jos pavasario sesijoje bus teikiamos parlamentui.

Vežėjams ieškant būdų, kaip teisėtai atsiskaityti su ES sankcionuojama Baltarusijos sulaikytų vilkikų saugojimo aikštelių savininke, užsienio reikalų ministras sako, kad kai kurių įmonių sėkmė juos susigrąžinant rodo, jog būdų susimokėti ir atgauti transporto priemones yra.

Susisiekimo ministerijai ir bendrovei „Kelių priežiūra“ trečiadienį ketinant pristatyti kritinių pažeidimų šalinimo krašto keliuose programą, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad šie keliai bus sutvarkyti šiais ir kitais, tuo metu siauresni rajoniniai keliai bus taisomi vėliau. Vis dėlto ministras keliams, kuriuose dėl siauro pločio prasilenkti sunku, taip pat žada dėmesį.

Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas paspartino kainų šuolį, o tolesnė infliacijos dinamika priklausys nuo to, kiek konfliktas tęsis. Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas infliaciją veikia pirminiai karo efektai – kylančios degalų kainos, bet ilgainiui kils ir trąšų kainos, kas gali paskatinti maisto žaliavų krizę.

Užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to pradėjus kilti komunalinių paslaugų kainoms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad kompensacijų pažeidžiamiems gyventojams bus numatyta tiek, kiek reikės.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija artimiausiu metu organizuos koalicinės tarybos posėdį, kuriame aiškinsis, kodėl dalis „aušriečių“ ir „valstiečių“ pateikimo stadijoje nepalaikė Kapčiamiesčio poligono projekto.

Lietuvai siekiant pradėti pokalbius su Baltijos šalimis apie galimybes statyti bendrą elektrinę, naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius Andrius Šemeškevičius sako, kad diskutuojama apie dvi iniciatyvas – mažuosius branduolinius reaktorius bei lanksčius elektros gamybos įrenginius. „Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius.

Lietuvoje atrinkta apie 100 laisvų sklypų, kuriuos būtų galima pasiūlyti potencialiems investuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas. Anot jo, šie žemės plotai identifikuoti „inventorizavus Lietuvą“ – dabar sprendžiama, kaip juos patraukliai pristatyti investuotojams. Viceministras: „Inventorizavome Lietuvą“ „Inventorizavome Lietuvą – nusiuntėm kiekvienai savivaldybei raštą, kad pateiktų laisvus sklypus, ar valstybės valdomus, ar privačius.

Siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, ruošiasi pasiūlyti laikinai sumažinti dyzelino akcizą, biudžeto pajamų netekimą kompensuojant surenkamomis papildomomis lėšomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak ministro, ketinama koreguoti tik dyzelino akcizą, kadangi jis pabrangęs gerokai labiau nei benzinas, yra naudojamas plačiau, įskaitant ir valstybės poreikius.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka uždegė žalią šviesą Lietuvos krovininių transporto priemonių išvykimui iš Baltarusijos. Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka, išnagrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi, priėmė sprendimą dėl galimybės leisti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti.

Vienai pagrindinių JAV gynybos sektoriaus užsakymų vykdytojų „Lockheed Martin“ įsteigus savo filialą Lietuvoje, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ketvirtadienį aiškinsis amerikiečių bendrovės planus. Anot ministro, jis ir „Lockheed Martin“ atstovai ketvirtadienį dalyvaus Amerikos–Lietuvos verslo tarybos plenariniame susitikime. „Kaip tik šiandien susitinku su visa amerikiečių delegacija, tarp jų bus ir „Lockheed Martin“ atstovai.

Karinę operaciją prieš Iraną pradėjusios JAV ir Izraelis iki galo neįvertino energetinių išteklių eksportui itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio uždarymo pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, dėl Irano sprendimo blokuoti su JAV ir jos sąjungininkėmis susijusių laivų eismą šia kritiškai svarbia logistikos arterija ilgainiui gali rimtai nukentėti pasaulio ekonomika, todėl Vašingtonas ir Europos partneriai turėtų išspręsti nesutarimus.

Karui Artimuosiuose Rytuose bei jo sukeltoms įtampoms energijos išteklių rinkose užsitęsus, geriausia svarstyti jau pasiteisinusią tikslinę paramą, o ne akcizų mažinimą, subsidijas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kai kalbame apie tikslinę paramą tam tikroms verslo, gyventojų grupėms, šita priemonė yra pasiteisinusi.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,6 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad augimas sieks 3,4 procento. Tuo metu 2027 metų ekonomikos augimo prognozę banko analitikai blogina nuo 2,6 iki 2,4 procento. Banko teigimu, šiemet šalies ekonomiką „užkaitins iki raudonumo“ augantis vidaus vartojimas, ją pasieksiantys pinigai iš antrosios pensijų pakopos, rekordinės ES investicijos.

Siekiant suvaldyti degalų brangimą, kilusį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigia savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina. „Ji (Belgijos formulė – BNS) nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis. Jo teigimu, būdų, kaip panaudoti nacionalines atsargas siekiant sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, bus ieškoma antradienį, susitikime su rinkos dalyviais.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dar anksti kalbėti apie konkrečius kuro kainų švelninimo būdus, šioms itin išaugus dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Kai kurioms valstybėms jau įvedus degalų kainų lubas, Lietuvos ministras siūlo kol kas stebėti tendencijas rinkoje. „Kol kas apie konkrečias priemones turbūt kalbėti iš tiesų yra anksti, nes žiūrim, ką ir kitos šalys daro.

Premjerė Inga Ruginienė ieškos būdų, kaip suvaldyti įtampą pieno rinkoje, užtikrinti geresnį nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą ūkininkams. I. Ruginienė pažadėjo svarstyti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) siūlymą prašyti Europos Komisijos leidimo teikti tikslinę paramą iš krizių rezervo pieno ūkiams ir mažinti jiems administracinę naštą, po ministrės pirmininkės susitikimo su LŪS penktadienį pranešė Vyriausybė. „Sprendžiant šią problemą lyderystės turi imtis Žemės ūkio ministerija.

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) leidus šalims-narėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažintų kuro kainas. „Dėliojame skaičius, bet iš esmės kalbame apie 80 tūkst.

Laisvės partiją netrukus turėtų papildyti buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, sako kandidatas į partijos pirmininkus Vytautas Mitalas. Pasak V. Mitalo, prie į Seimą neprasibrovusių „laisviečių“ artimiausiu metu turėtų prisijungti ir daugiau narių. „Turime mūsų gretose ir buvusį vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, kuris, manau, papildys mūsų partijos gretas greitu metu. Apie kitus žmones taip pat galėsiu papasakoti, bet kiek vėliau“, – BNS trečiadienį sakė V. Mitalas.

Lietuvai trečiadienį mininti nepriklausomybės atkūrimo 36-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina būti kantresniems ir pasirengusiems išklausyti kitokią nuomonę. Prezidento teigimu, nepaisant skirtingų nuomonių, tiek šalies pareigūnams, tiek gyventojams rūpi valstybės ateitis, todėl įsiklausius vieniems į kitus, vienybės Lietuvoje bus daugiau.

Lietuvai minint 36-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, valstybė gyvena taip gerai, kad geriau ne tik kad neįmanoma, tačiau ir pavojinga, sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Vis dėlto, pirmasis atkurtos valstybės vadovas mano, kad Lietuvos visuomenė „kažkur blūdija“, svarstydama, ar gyvenimas šalyje gerėja. „Man atrodo, jau taip gerai gyvenam, kad geriau neįmanoma.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose itin pabrangus naftai, o dėl to – ir degalams, premjerė Inga Ruginienė žada ieškoti būdų, kaip švelninti kuro kainų šuolio įtaką gyventojams. Anot jos, kai kurių Europos šalių jau pritaikytos degalų kainos lubos – viena iš svarstytinų priemonių.

Baltarusijos režimui vis dar iš šalies neišleidžiant Lietuvos krovininių transporto priemonių, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad Vilnius svarsto atsakomąsias priemones Minsko režimui. Pasak jo, dabar svarbiausia prašyti Europos Komisijos leidimo vežėjams kompensuoti nuostolius. „Yra dar keli scenarijai, kuriuos bandome įgyvendinti, aktyviai dirba ir Užsienio reikalų ministerija, ir Vyriausybė, premjerė, kitos suinteresuotos institucijos.

Konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis bei dėl to sparčiai brangstant svarbiausiems energetiniams ištekliams, Lietuvos pramonė laukia praėjusią savaitę pažadėtų skubių valstybės pagalbos sprendimų, kurie padėtų išsaugoti konkurencingumą.

Opoziciniams konservatoriams raginant iš pareigų pašalinti klausimų dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo sulaukusį Kastytį Žuromską, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmiausia reikia sulaukti teisėsaugos išvadų.

Opoziciniams konservatoriams raginant iš pareigų pašalinti klausimų dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo sulaukusį aplinkos ministrą Kastytį Žuromską, premjerė Inga Ruginienė nekomentuoja, ar pasitiki Vyriausybės nariu bei ragina sulaukti teisėsaugos tyrimo išvadų. „Kiekvienas turime daryti savo darbą. Teisėsaugos institucijos, visiškai jomis pasitikiu. Leiskime joms atlikti savo darbą.

Iškilus rizikai, jog verslas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių, valstybė parengs pagalbos priemones, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.  Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų. „Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų. „Kol kas tokio prašymo neturime, ir žinoma, jeigu gautume tokį prašymą, kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.

Sostinės šilumos tiekėjos „Miesto gijos“ statoma 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla jau rudenį pradės gaminti švarų kurą sostinės viešajam transportui, sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Vilnius netrukus pradės gaminti žaliąjį vandenilį, jį naudosime viešojo transporto sistemai. Tai leis tą ciklinį veikimą, kuris bus gamtai visiškai draugiškas, praktiškai be CO2 emisijų“, – penktadienį būsimos vandenilio gamyklos simbolinės kapsulės įkasimo renginyje sakė V. Benkunskas.