Lukas Juozapaitis

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Ukrainai oro gynybos raketų įrenginius siekusiai perduoti Vilniaus elektros dalių ir įrangos bendrovei „Altimus-Tech“ nepavyko panaikinti Policijos departamento išvados, kuria remiantis buvęs įmonės vadovas buvo nubaustas 15 eurų bauda.

Vyriausybė siūlys Seimui imtis veiksmų, kad rinką pasiektų saugūs gaminiai, o gamintojai ar tiekėjai būtų atsakingi už netinkamų produktų žalą vartotojams. Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinę teisę perkelti ES direktyvą, įteisinančią atsakomybę už gaminius su trūkumais. Jos pavasario sesijoje bus teikiamos parlamentui.

Vežėjams ieškant būdų, kaip teisėtai atsiskaityti su ES sankcionuojama Baltarusijos sulaikytų vilkikų saugojimo aikštelių savininke, užsienio reikalų ministras sako, kad kai kurių įmonių sėkmė juos susigrąžinant rodo, jog būdų susimokėti ir atgauti transporto priemones yra.

Susisiekimo ministerijai ir bendrovei „Kelių priežiūra“ trečiadienį ketinant pristatyti kritinių pažeidimų šalinimo krašto keliuose programą, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad šie keliai bus sutvarkyti šiais ir kitais, tuo metu siauresni rajoniniai keliai bus taisomi vėliau. Vis dėlto ministras keliams, kuriuose dėl siauro pločio prasilenkti sunku, taip pat žada dėmesį.

Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai sako, kad karas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas paspartino kainų šuolį, o tolesnė infliacijos dinamika priklausys nuo to, kiek konfliktas tęsis. Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad kol kas infliaciją veikia pirminiai karo efektai – kylančios degalų kainos, bet ilgainiui kils ir trąšų kainos, kas gali paskatinti maisto žaliavų krizę.

Užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose ir dėl to pradėjus kilti komunalinių paslaugų kainoms, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad kompensacijų pažeidžiamiems gyventojams bus numatyta tiek, kiek reikės.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija artimiausiu metu organizuos koalicinės tarybos posėdį, kuriame aiškinsis, kodėl dalis „aušriečių“ ir „valstiečių“ pateikimo stadijoje nepalaikė Kapčiamiesčio poligono projekto.

Lietuvai siekiant pradėti pokalbius su Baltijos šalimis apie galimybes statyti bendrą elektrinę, naujasis „Litgrid“ generalinis direktorius Andrius Šemeškevičius sako, kad diskutuojama apie dvi iniciatyvas – mažuosius branduolinius reaktorius bei lanksčius elektros gamybos įrenginius. „Yra dvi iniciatyvos. Viena, mažasis branduolinis reaktorius.

Lietuvoje atrinkta apie 100 laisvų sklypų, kuriuos būtų galima pasiūlyti potencialiems investuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas. Anot jo, šie žemės plotai identifikuoti „inventorizavus Lietuvą“ – dabar sprendžiama, kaip juos patraukliai pristatyti investuotojams. Viceministras: „Inventorizavome Lietuvą“ „Inventorizavome Lietuvą – nusiuntėm kiekvienai savivaldybei raštą, kad pateiktų laisvus sklypus, ar valstybės valdomus, ar privačius.

Siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, ruošiasi pasiūlyti laikinai sumažinti dyzelino akcizą, biudžeto pajamų netekimą kompensuojant surenkamomis papildomomis lėšomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak ministro, ketinama koreguoti tik dyzelino akcizą, kadangi jis pabrangęs gerokai labiau nei benzinas, yra naudojamas plačiau, įskaitant ir valstybės poreikius.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka uždegė žalią šviesą Lietuvos krovininių transporto priemonių išvykimui iš Baltarusijos. Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka, išnagrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi, priėmė sprendimą dėl galimybės leisti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti.

Vienai pagrindinių JAV gynybos sektoriaus užsakymų vykdytojų „Lockheed Martin“ įsteigus savo filialą Lietuvoje, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ketvirtadienį aiškinsis amerikiečių bendrovės planus. Anot ministro, jis ir „Lockheed Martin“ atstovai ketvirtadienį dalyvaus Amerikos–Lietuvos verslo tarybos plenariniame susitikime. „Kaip tik šiandien susitinku su visa amerikiečių delegacija, tarp jų bus ir „Lockheed Martin“ atstovai.

Karinę operaciją prieš Iraną pradėjusios JAV ir Izraelis iki galo neįvertino energetinių išteklių eksportui itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio uždarymo pasekmių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, dėl Irano sprendimo blokuoti su JAV ir jos sąjungininkėmis susijusių laivų eismą šia kritiškai svarbia logistikos arterija ilgainiui gali rimtai nukentėti pasaulio ekonomika, todėl Vašingtonas ir Europos partneriai turėtų išspręsti nesutarimus.

Karui Artimuosiuose Rytuose bei jo sukeltoms įtampoms energijos išteklių rinkose užsitęsus, geriausia svarstyti jau pasiteisinusią tikslinę paramą, o ne akcizų mažinimą, subsidijas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kai kalbame apie tikslinę paramą tam tikroms verslo, gyventojų grupėms, šita priemonė yra pasiteisinusi.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų šalies ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,6 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad augimas sieks 3,4 procento. Tuo metu 2027 metų ekonomikos augimo prognozę banko analitikai blogina nuo 2,6 iki 2,4 procento. Banko teigimu, šiemet šalies ekonomiką „užkaitins iki raudonumo“ augantis vidaus vartojimas, ją pasieksiantys pinigai iš antrosios pensijų pakopos, rekordinės ES investicijos.

Siekiant suvaldyti degalų brangimą, kilusį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigia savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina. „Ji (Belgijos formulė – BNS) nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis. Jo teigimu, būdų, kaip panaudoti nacionalines atsargas siekiant sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, bus ieškoma antradienį, susitikime su rinkos dalyviais.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dar anksti kalbėti apie konkrečius kuro kainų švelninimo būdus, šioms itin išaugus dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Kai kurioms valstybėms jau įvedus degalų kainų lubas, Lietuvos ministras siūlo kol kas stebėti tendencijas rinkoje. „Kol kas apie konkrečias priemones turbūt kalbėti iš tiesų yra anksti, nes žiūrim, ką ir kitos šalys daro.

Premjerė Inga Ruginienė ieškos būdų, kaip suvaldyti įtampą pieno rinkoje, užtikrinti geresnį nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą ūkininkams. I. Ruginienė pažadėjo svarstyti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) siūlymą prašyti Europos Komisijos leidimo teikti tikslinę paramą iš krizių rezervo pieno ūkiams ir mažinti jiems administracinę naštą, po ministrės pirmininkės susitikimo su LŪS penktadienį pranešė Vyriausybė. „Sprendžiant šią problemą lyderystės turi imtis Žemės ūkio ministerija.

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) leidus šalims-narėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažintų kuro kainas. „Dėliojame skaičius, bet iš esmės kalbame apie 80 tūkst.

Laisvės partiją netrukus turėtų papildyti buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, sako kandidatas į partijos pirmininkus Vytautas Mitalas. Pasak V. Mitalo, prie į Seimą neprasibrovusių „laisviečių“ artimiausiu metu turėtų prisijungti ir daugiau narių. „Turime mūsų gretose ir buvusį vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, kuris, manau, papildys mūsų partijos gretas greitu metu. Apie kitus žmones taip pat galėsiu papasakoti, bet kiek vėliau“, – BNS trečiadienį sakė V. Mitalas.

Lietuvai trečiadienį mininti nepriklausomybės atkūrimo 36-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina būti kantresniems ir pasirengusiems išklausyti kitokią nuomonę. Prezidento teigimu, nepaisant skirtingų nuomonių, tiek šalies pareigūnams, tiek gyventojams rūpi valstybės ateitis, todėl įsiklausius vieniems į kitus, vienybės Lietuvoje bus daugiau.

Lietuvai minint 36-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, valstybė gyvena taip gerai, kad geriau ne tik kad neįmanoma, tačiau ir pavojinga, sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Vis dėlto, pirmasis atkurtos valstybės vadovas mano, kad Lietuvos visuomenė „kažkur blūdija“, svarstydama, ar gyvenimas šalyje gerėja. „Man atrodo, jau taip gerai gyvenam, kad geriau neįmanoma.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose itin pabrangus naftai, o dėl to – ir degalams, premjerė Inga Ruginienė žada ieškoti būdų, kaip švelninti kuro kainų šuolio įtaką gyventojams. Anot jos, kai kurių Europos šalių jau pritaikytos degalų kainos lubos – viena iš svarstytinų priemonių.

Baltarusijos režimui vis dar iš šalies neišleidžiant Lietuvos krovininių transporto priemonių, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad Vilnius svarsto atsakomąsias priemones Minsko režimui. Pasak jo, dabar svarbiausia prašyti Europos Komisijos leidimo vežėjams kompensuoti nuostolius. „Yra dar keli scenarijai, kuriuos bandome įgyvendinti, aktyviai dirba ir Užsienio reikalų ministerija, ir Vyriausybė, premjerė, kitos suinteresuotos institucijos.

Konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis bei dėl to sparčiai brangstant svarbiausiems energetiniams ištekliams, Lietuvos pramonė laukia praėjusią savaitę pažadėtų skubių valstybės pagalbos sprendimų, kurie padėtų išsaugoti konkurencingumą.

Opoziciniams konservatoriams raginant iš pareigų pašalinti klausimų dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo sulaukusį Kastytį Žuromską, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmiausia reikia sulaukti teisėsaugos išvadų.

Opoziciniams konservatoriams raginant iš pareigų pašalinti klausimų dėl galbūt neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo sulaukusį aplinkos ministrą Kastytį Žuromską, premjerė Inga Ruginienė nekomentuoja, ar pasitiki Vyriausybės nariu bei ragina sulaukti teisėsaugos tyrimo išvadų. „Kiekvienas turime daryti savo darbą. Teisėsaugos institucijos, visiškai jomis pasitikiu. Leiskime joms atlikti savo darbą.

Iškilus rizikai, jog verslas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių, valstybė parengs pagalbos priemones, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.  Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų. „Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų. „Kol kas tokio prašymo neturime, ir žinoma, jeigu gautume tokį prašymą, kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė. Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.

Sostinės šilumos tiekėjos „Miesto gijos“ statoma 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla jau rudenį pradės gaminti švarų kurą sostinės viešajam transportui, sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Vilnius netrukus pradės gaminti žaliąjį vandenilį, jį naudosime viešojo transporto sistemai. Tai leis tą ciklinį veikimą, kuris bus gamtai visiškai draugiškas, praktiškai be CO2 emisijų“, – penktadienį būsimos vandenilio gamyklos simbolinės kapsulės įkasimo renginyje sakė V. Benkunskas.

Prie Nemuno ir Neries esančioms savivaldybėms ruošiantis galimam potvyniui, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad draudimo bendrovės nepadengia žalos gyventojams ten, kur stichija prognozuojama ir dažna, pavyzdžiui, pamaryje. Vis tik Andrius Romanovskis pabrėžia, kad potvynis yra draudžiamasis įvykis, todėl žala atlyginama ten, kur jo nesitikima.

Lietuvos verslas nori, kad šalyje pagaminama žaliavinė mediena pirmiausia būtų skirta vietos  pramonės poreikiams, o ne eksportuojama į užsienio šalis. Tokį lūkestį pramonininkai išsakė antradienį susitikę su aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku, sako juos vienijančios konfederacijos vadovas.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiltą per Neries upę Jonavos rajone statančiai Italijos bendrovei „Rizzani de Eccher“ patiriant finansinių problemų, tilto užsakovės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas sako, kad jei „Rizzani“ nesugebės tęsti Lietuvai svarbaus objekto, teks ieškoti naujo rangovo.  „Mums tai ypatingos jautros projektas ir jeigu nematysime galimybių jiems išsikrapštyti, turėsime nutraukti sutartį ir skelbti pirkimą.

Valdžiai žadant suvienodinti sąlygas užsienio ir vietos investuotojams, planuojama valstybės paskatas teikti ir Lietuvos verslui, ypač investuosiančiam regionuose, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas. Jo teigimu, paskatų schemą dar reikia suderinti su Europos Komisija. „Esam susidėlioję strateginius planus ne tik užsienio investuotojams taikant valstybės paskatas, bet ir vietos investuotojams.

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad kariniam mobilumui ypač svarbioms Lietuvos susisiekimo jungtims išvystyti reikia apie 1 mlrd. eurų. Pasak jo, kariniam mobilumui šalyje reikėtų iš viso apie 4 mlrd. eurų, lėšų bus siekiama gauti iš ES, NATO instrumentų. „Mūsų poreikiai siekia 4 mlrd. eurų, o kritinei (susisiekimo infrastruktūrai – BNS) – apie 1 mlrd. eurų. Suprantame, kokios apimties ir masto tai projektai.

Rokiškio valdžia nori sudaryti geresnes galimybes žmonėms lankyti Juodonių, Alksnių ir Kalnočių piliakalnius. Savivaldybės administracija siūlo rajono tarybai parengti piliakalnių pritaikymo lankymui projektą bei jam prašyti ES finansavimo. Vietovių parengimui iš viso planuojama skirti 0,47 mln. eurų, iš kurių 0,39 mln. eurų sudarytų europinės lėšos, o likusią dalį padengtų Rokiškio savivaldybė.

Sunkumų vystant pirmąjį maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinio vėjo jėgainių parką patirianti „Ignitis grupė“ vėliausiai iki liepos turi atsiskaityti, kaip jai sekasi įgyvendinti Valstybės kontrolės pastabas bei įrodyti, kad projektas nebus nuostolingas, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Galutinis terminas yra birželio pabaigoje. (...) Bendrovė turi pateikti planą, kaip projektas galėtų būti vystomas rinkos sąlygomis nerizikuojant – kad nepatirtų nuostolių.

Ilgamečiam Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovui Geniui Lukošiui paliekant pareigas, iš įstaigos traukiasi ir likusi vadovybė – abu pavaduotojai ir kanclerė. Tai BNS patvirtino G. Lukošius. „Kiekvienas žmogus turi savo asmenines priežastis. Taip, išeinam keturiese“, – teigė G. Lukošius. Jis taip pat patvirtino, kad iš LTSA pranešė besitraukianti ir Paslaugų departamento vadovė, tačiau tai, anot G. Lukošiaus, nesusiję su vadovybės pasitraukimu.

Europos Sąjunga (ES) turėtų plėsti laisvos prekybos susitarimų geografiją bei labiau rūpintis žemyno konkurencingumu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Labai svarbu kalbėti apie laisvos prekybos režimų plėtrą, plėsti sąrašą šalių, su kuriomis ES turi laisvos prekybos susitarimus“, – Europos Vadovų Tarybos susitikime Belgijoje žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda. Šalies vadovas „labai gerais sprendimais“ pavadino susitarimą su MERCOSUR šalimis ir Indija.

Siekiant suvaldyti perkrautų vilkikų daromą žalą keliams, valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ iki 2028 metų įdiegs 18 sunkiojo transporto svarstyklių, bus stiprinami Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pajėgumai, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „Bus kompleksinis sprendimas, kuris jau vyksta. Pirmiausia, bus diegiamos svarstyklės pagrindiniuose taškuose – per trejus metus „Via Lietuva“ planuoja įdiegti 18 svėrimo vietų.

Su viceministrą atleidusiu aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku trečiadienį pasikalbėjusi premjerė Inga Ruginienė sako, kad vieno pokalbio nepakako, todėl apie miškų politiką su juo bus kalbama toliau. „Šios dienos pokalbio neužteks, su ministru esame sutarę platesniu formatu aptarti visas detales. Esu žmogus, linkęs ieškoti kompromisų. Man atrodo, kad mūsų sprendimai, kurie išeina iš Vyriausybės, turi būti nukreipti į viešąjį interesą.

Europos Komisijai (EK) skyrus Lietuvai 22 mln. eurų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tam lėšų reikės daugiau, o jų bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete. Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų. „Tai (22 mln.

Šiemet baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko kadencijai, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigia norintis tęsti darbus poste. „Esu pasiryžęs tęsti darbus“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus, paklaustas, ar ruošiasi kandidatuoti į LB vadovo pareigas antrajai kadencijai. „Šiuo metu esu susifokusavęs į darbus, daryti tai, ką reikia ir ką reikia Lietuvos bankui.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Mažeikiai per trejus metus siekia į vientisą tinklą sujungti miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, už 6,64 mln. eurų nutiesiant apie 7 kilometrus naujų takų. Savivaldybės administracija tarybai siūlo uždegti žalią šviesą projektui, kuris būtų įgyvendintas iki 2029-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigos, rodo registruotas sprendimo projektas. Anot jo, taip norima skatinti miesto gyventojus vietoje automobilių kelionėms rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas.

Šiauliuose už maždaug 0,48 mln. eurų planuojama sukurti žaliąsias miesto buveines – eksperimentinius želdynus su sumedėjusia ir žoline pievų augmenija. Miesto savivaldybės administracija taip siūlo mažinti taršą ir didinti biologinę įvairovę, rodo registruotas sprendimo projektas. „Siekiama didinti biologinę įvairovę ir mažinti dirvožemio taršą miestų teritorijose, taikant gyvųjų laboratorijų metodą ir integruojant geriausią Europos patirtį.

Sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e.tollingą už 16,2 mln. eurų (su PVM) Lietuvoje įdiegs Austrijos kelių apmokestinimo ir eismo kontrolės sistemų bendrovė „Kapsch TrafficCom“. Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ penktadienį su tarptautinio sistemos nuomos konkurso laimėtoja pasirašė tai numatančią sutartį. Sistema bus nuomojama penkeriems metams.