Ambicingas LTG planas: iki 2050-ųjų traukiniai pasiektų šiuos 2 Lietuvos miestus

Laikinojo LTG vadovo Arūno Rumsko teigimu, iki 2050 metų reikėtų investuoti 25–28 mlrd. eurų, daugiausiai – į Kauno ir Klaipėdos europinę vėžę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Suskaičiavo, kiek valstybei kainavo perpus pigesni traukinių bilietai

Kelionės traukiniais Lietuvoje pabrango 3 kartus? Paaiškino, kas nutiko bilietų kainoms

Gedimas geležinkelyje: vėluoja traukinys į Vilnių, keleiviams – krūva pranešimų apie prailgsiantį laukimą

+1

„Pagrindinės žinutės – viso tinklo modernizavimas, o naujos investicijos – nuo Kauno į Klaipėdą tiesioginė europinė vėžė (...), studijoje yra prijungimas ir Klaipėdos prie („Rail Baltica“ – BNS) vėžės. Studijoje yra dar dvi vėžės: Klaipėda–Palanga (...) ir regioninis dalykas – prijungimas Kauno su Alytumi ir Druskininkais“, – žurnalistams ketvirtadienį pristatydamas viziją sakė A. Rumskas.

Dabartinio tinklo išlaikymas

„25–28 mlrd. eurų reikalingi iki 2050 metų. Dabartinio tinklo išlaikymui – nedidelė dalis tos sumos. Didžiausia dalis – strategiškai, politiškai ir ekonomiškai labai svarbus sprendimas (...) – Kaunas–Klaipėda jungtis greitojo geležinkelio. Šitie bėgiai būtų didelė dalis tos investicijos“, – kalbėjo jis.

Bus papildyta.