Kristina Ragauskienė

Radviliškio rajone pražydo tūkstančiai saulėgrąžų. Šiais metais smalsuolių akis traukia ne tik iš tolo geltonuojantys, bet ir balti, oranžiniai ar net juodos spalvos saulėgrąžų žiedai. Saulėgrąžų veislių šeimininkai suskaičiuoja daugiau nei 70. Nuo keliasdešimties centimetrų iki įspūdingų, net kelis metrus siekiančių saulėgrąžų. Greta iš Šiaulių į saulėgrąžų lauką sugrįžo lygiai po metų.

Lietuvoje jau prasidėjo vienų vėlyviausių vasaros uogų – gervuogių – sezonas. Šios uogos vadinamos tikromis vitaminų bombomis. Tiesa, uogų augintoja iš Kėdainių rajono sako, kad kol kas Lietuvos gyventojai tik pratinasi prie gervuogių. Ūkininkės teigimu, tai kone brangiausios uogos, gal todėl žmonės jų perka tik paskanauti. Kilogramas gervuogių kainuoja 6–7 eurus. Ir panaši kaina išsilaiko bene visą sezoną. Vitas rodo nuo gervuogių svyrančias šakas. Tačiau ne visos dar prinokusios.

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorei pareikšti įtarimai dėl kyšio. Ilgametė vadovė nušalinta nuo pareigų. Įtariama, kad įstaigos direktorė savo kabinete paėmė ne mažesnį nei 100 eurų kyšį iš paciento artimųjų už medicinos paslaugas, kurios ir taip žmogui priklausė nemokamai. Įtarimų dėl papirkimo sulaukė ir du galimai kyšį davę asmenys. Pasvalietis Petras kasdien lanko Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gulinčią žmoną.

Daržininkės iš Panevėžio rajono kolekcijoje – virš 200 veislių pomidorų. Šiltnamiuose svyra įvairiausių formų, spalvų ir skonių pomidorų kekės. Moteris sako, kad jai įdomu kasmet atrasti ir užauginti vis naujų veislių. Tiesa, šiemet, anot daržininkės, metai buvo ypač sunkūs. Pomidorai ir augo, ir noksta vangiau. O kainos muša rekordus. Kai kurie pomidorai miežiškietės šiltnamyje dar noksta, kiti jau tinkami skinti. Ūkininkė dėlioja jau prinokusius pomidorus. Įvairiausių spalvų ir skonių.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje nuo ankstaus ryto aidėjo šūviai. Ginkluoti teroristai įkaitais paėmė būrį gimnazistų, keliasdešimt jų sužeidė. Tiesa, tai tik Panevėžyje vykstančių Lietuvos kariuomenės pratybų scenarijaus dalis. Kariai, policijos pareigūnai, greitosios medikai mokėsi reaguoti į galimus ginkluotus teroro išpuolius mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose, kokie dažnai vyksta už Atlanto. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 9 valanda ryto.

Rokiškis dabinasi naujomis langinėmis – tai bene vienintelis miestas Lietuvoje, kur langinės visada madingos ir atgimsta vis iš naujo. Kartą per metus menininkai iš įvairių kraštų susirenka savaitei į Rokiškį ir tapo langines. Beje, menas neatsilieka ir nuo aktualijų – ant naujausių langinių ir Eurovizijos nugalėtojai, ir garsusis „Bayraktar“. Seržas teptuku dailina kiekvieną detalę. Dailininkas sako, kad tapyti ant langinių jam tenka pirmą kartą.

Šalies sodininkai skina pirmuosius naujojo sezono obuolius. Vasarinių obuolių augintojų Lietuvoje mažai, tad ir šių obuolių kiekiai menki. O dalį obuolių sodininkai net palieka laukuose pūti, nes dėl išaugusių dujų kainų perdirbėjai neskuba atidaryti gamyklų. Dar vienas smūgis obuolių augintojų laukia rudenį, kai į saugyklas suvažiuos visas derlius. Esą išaugusios elektros kainos kai kuriems bus nebepakeliamos. Tai neabejotinai pajus ir pirkėjai – lietuviški obuoliai tikrai brangs.

Pakiršinio kaimas Radviliškio rajone tapo tikra šaltibarščių sostine. Ten ne tik atidaryta vienintelė Lietuvoje šaltibarščių alėja. Ten praūžė trečiasis šaltibarščių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos kvietė skanauti šaltibarščių su kumpiu, alyvuogėmis ar net graikiniais riešutais ir kepta duona. Komisija rinko ir pačius skaniausius bei originaliausius.

Prieš kelis dešimtmečius bazilikus įsimylėjusi ūkininkė iš Kėdainių rajono stebina ypatingais gaminiais iš šių kvapnių augalų. Moteris savo šeimai verda bazilikų uogienę, kompotą, gamina actą ir įvairiausius pagardus. Ūkininkę pažįstami jau praminė bazilikų karaliene, o vyras juokauja, kad ir gatvę reikėtų pervadinti į bazilikų. Šiuo metu moters šiltnamyje auga per 40 rūšių bazilikų – kvepiančių rožėmis ar karameliniais saldainiais.

Po avarijos „Ekrano“ marių užtvankoje Panevėžio miesto savivaldybė skaičiuoja patirtus nuostolius, aplinkosaugininkai – gamtai padarytą žalą. Jau dabar aišku, kad lūžusiai užtvankai sutvarkyti prireiks milijonų. „Ekrano“ užtvanka atskleidė ir visos Lietuvos problemą. Užtvankų Lietuvoje virš 1000 ir kone pusė jų apgailėtinos būklės ir bet kada gali sugriūti. Aplinkos ministerija aiškina, kad didžioji dalis jų turėtų būti nugriauta.

Neeilinis incidentas Panevėžyje – lūžus „Ekrano“ marių užtvankai, Nevėžis ėmė lietis iš krantų. Grėsmingai pakilo vandens lygis upėje. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai sudarė žvalgybines grupes, seka upės pakilimą ir yra pasiruošę, jei prireiks, gelbėti žmones iš apsemtų teritorijų. O gyventojai piktinasi, kad panašaus incidento reikėjo tikėtis, mat užtvanka neprižiūrėta, surūdijusi. Dėl avarijos Panevėžio savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.

Panevėžio miesto parko terasa ant Nevėžio upės kranto tapo tikra šokių aikštele. Ten kartą per savaitę į Lotynų Amerikos šokių – salsos ar bačiatos – sūkurį įsisuka poros ar pavieniai praeiviai. Ir tokių entuziastų kaskart daugėja – didėja ir šokančiųjų ratas. Kaip sako šokėjai, jie tiesiog mėgaujasi muzika ir šokio ritmu. O prisijungti gali visi norintys – žingsneliai nesudėtingi, o pats šokis teikiantis daug džiaugsmo.

Lietuvoje smarkiai pabrango naujojo derliaus daržovės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino kainas praėjusią liepos savaitę su lygiai tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose kone visos daržovės brangesnės maždaug 20–30 procentų. Ypač pabrango šiųmečiai baltagūžiai kopūstai – kaina išaugusi kone 50 procentų, lyginant su pernai.

Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas kišenes tuštins dar labiau nei praėjęs – į rekordines aukštumas toliau šoka ir malkų kaina. Malkų pardavėjai skaičiuoja, kad jau dabar malkinė mediena pabrango kone dvigubai, mat malkas šluoja ir kainą kelia be rusiškų dujų žiemą liksiantys europiečiai. Neatmetama, kad artėjant šildymo sezonui malkos gali dar brangti. Valentinas iš Panevėžio rajono krauna jau pradžiuvusias malkas. Jos pirktos dar pernai.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Gėlininko iš Panevėžio rajono sode pražydo dešimtys egzotiškųjų jukų. Vyras juokauja, kad dykumų augalas vis dažniau vietą randa lietuviškuose gėlynuose. Tiesa, dėl vėsių orų žiedai šiemet skleidžiasi vėliau ir vangiau. Neskuba savo grožio skleisti ir šimtai hortenzijų žiedų panevėžiečių įkurtame parke. Jukos pražydo panevėžiečio gėlių selekcininko Algirdo Gražio sode. Jų ten per du šimtus, tačiau žiedais pasidabino dar ne visos.

Mirtina automobilių avarija rytą kilo „Via Baltica“ kelyje netoli Panevėžio. Mikroautobusas susidūrė su pakrautu betonvežiu ir nuo smūgio kone plyšo pusiau. Su šešiamete dukra važiavęs mikroautobuso vairuotojas žuvo iš karto. Mergytė patyrė daugybinius sužalojimus – ji gydoma reanimacijoje. Tyrėjai dar aiškinasi kraupios avarijos aplinkybes. Liudininkų teigimu, dvi transporto priemonės susidūrė kone tuščiame kelyje. Matomumas buvo geras, oro sąlygos taip pat.

Aukštaitijos miškuose aplink Panevėžį grybautojai jau džiūgauja radę baravykų. Tiesa, kol kas, sako, jų dar nėra daug, o dalis ir sukirmiję. Tačiau, kaip tvirtina užkietėję grybautojai, gera pradžia pusė darbo. Panevėžietis miškelyje netoli namų džiaugiasi radęs dvigalvį ir dvikojį milžiną, virš 800 gramų sveriantį baravyką. Laimikį miškelyje netoli namų rado panevėžietis Davidas. „Dvigalvis, dvikojis ir svoris virš 800 gramų gražuolis, tikrai gražus.

Lietuvoje po penkerių ar dešimties metų gali nelikti, kas vairuos autobusus. Jau šiuo metu, Keleivių vežimo asociacijos duomenimis, trūksta maždaug tūkstančio autobusų ir troleibusų vairuotojų. Be to, didžioji dalis turinčių teisę vairuoti autobusus ir troleibusus yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni. Vairuotojai atkerta, kad jauni žmonės nenori sėsti prie autobuso vairo dėl menko atlygio už atsakingą darbą. Prie vairo Egidijui šiandien teks praleisti 8 valandas. Pusvalandį turės atokvėpio.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Nustekenti pavasarinių šalnų, vėliau užpilti liūčių kai kurie obuolių augintojai išsigandę, kad neturės ką skinti soduose. Sodininkai prašo šalies valdžios pagalbos išsikapstyti iš finansinės duobės. Ir jau dabar neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių obuolių auginimo kaštų, lietuviškus obuolius valgysime brangesnius. Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.

Anykštėnės pensininkės gėlyne pražydo šiltųjų kraštų augalas juka. Vien žiedo aukštis – gerokai virš metro. Moteris gėlę augina daugiau nei 10-metį, tačiau pažydo ji pirmą kartą. Ir dar ypatingą dieną – per anykštėnės gimtadienį. Anykštėnė neatsidžiaugia įspūdingai pražydusia juka. Gėlyne moters puoselėjamas augalas savo dydžiu pralenkė šeimininkę: „Mano metras septyniasdešimt kažkeli, tai 1,80 bus, daugiau gal. Ir plotis gi jos didelis čia. Kiek čia cm aš net nematavau.

Panevėžio krašto žolininkės sukvietė žmones į liepų žydėjimo šventę. Tiesa, medumi kvepiančių liepžiedžių arbatos pavyko tik paragauti. Mat dėl šalto pavasario liepų žydėjimas vėluoja. Tad juos skinti žolininkės patarė kiek vėliau. Kaimo moterys priminė, kad įpusėjusi vasara dosni ir kitų įvairiausių vaistinių žolynų. „Šiuo metu tai dar tik viena kita pražydusi, seniau būdavo jau prieš Jonines, per Jonines būtinai turėdavom nuskinti.

Lietuvoje populiarėja laukinių gyvūnų ūkiai. Gamtos sergėtojai pastebi, kad besikuriantys kaimiškose vietovėse, vis dažniau laisvus plotus užleidžia laukinei gyvūnijai. Pavyzdžiui, ir tauriuosius Elnius galima pamatyti besiganančius visai šalia sodybų ar judrių kelių. O juos žmonės šalia namų įkurdina ne tik dėl naudos. Bembis nepraleidžia progos pasmalsauti, ar sulauks kokio skanėsto šįkart. Lietuvos taurusis elnias Bembis – vėliausiai prisijungęs prie elnių būrio ūkininko aptvare.

Panevėžiečio kalvio kolekcijoje – kelios dešimtys senovinių dviračių. Seniausi skaičiuoja jau beveik šimtmetį. Beje, kolekcininkas pats senutėlius, surūdijusius dviračius restauruoja, prikelia juos naujam gyvenimui. Vyras pamena ir brangiausiai pirktą senieną – už išleistą sumą anuomet, anot kalvio, buvo galima įsigyti ir automobilį. Kažkieno išmestą ratą vyras dirbtuvėse namo rūsyje kruopščiai valo, šveičia.

Pardavėjai skaičiuoja, kad atėjus karščiams žmonės bando vėsintis ledais – šluoja jų net dvigubai daugiau nei įprastą vasaros dieną. Tiesa, šiemet mėgaujantis vasaros desertu tenka labiau paploninti piniginę – ledų kaina šoktelėjo maždaug penktadaliu. O gamintojai atskleidžia, ir kokius ledus tautiečiai mėgsta labiausiai ir už kuriuos negaili pinigų. 25 tonas per parą – tiek per patį sezono įkarštį ledų pagamina viena didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje.

Jaunas kupiškėnas iš medžio išdrožė vaikų mėgiamiausius animacinių filmų personažus. Ąžuolinės skulptūros įspūdingo dydžio – kelių metrų aukščio Žmogus Voras, Šrekas, Kempiniukas su bičiuliu ir kiti. Kupiškėnas atskleidžia, kad prie skulptūrų palinkęs buvo daugiau nei pusmetį. Ne mažesnis iššūkis buvo jas atgabenti ir įkurdinti netoli Biržų. Ne tik kelių vyrų, bet ir specialios technikos prireikė pastatyti kone 2 tonas sveriančią ilgakaklę ir ilgakoję medinę žirafą.

Miškuose, vėluodamos kone 2 savaites, jau pasirodė pirmosios mėlynės. O už jų litrą uogautojai prašo ir 10-ies eurų. Kai, pavyzdžiui, pernai litrą mėlynių tokiu laiku buvo galima nusipirkti ir už 3 eurus. Uogautojai aiškina, kad kol kas uogų mažai, tad ir kaina aukšta. Jei užteks drėgmės ir netrūks šilumos, miško uogų, pasak uogautojų, turėtų būti gausu. O kai mėlynės ims sirpti gausiau ir kaina turėtų kristi.

Žiaurią egzekuciją anykštėnui surengusi penkių vyrų kompanija sulaukė teismo atpildo. Siekdami esą „išmušti“ skolą sėbrai pagrobė auką, įgrūdo į ankštą medinę dėžę, kurią dar beveik 2 paras laikė metalinėje cisternoje. Vėliau auką viduržiemį basą, įvyniotą į polietileną, išmetė pakelėje. 4 kaltinamuosius Panevėžio apygardos teismas pasiuntė už grotų, vienas realios bausmės išvengė.

Statybininką iš Panevėžio medikai vadina laimės kūdikiu, nuo šiol švęsiančiu du gimtadienius. Statybvietėje iš kone ketvirto aukšto nukritęs pusamžis vyras, anot gydytojų, patyrė praktiškai su gyvybe nesuderinamus sužalojimus. Tačiau Panevėžio medikams pavyko ne tik jį išplėšti iš mirties nagų, bet ir grąžinti į pilnavertį gyvenimą. Šį atvejį Panevėžio medikai vadina unikaliu. Mažais žingsneliais panevėžietis Antanas iš naujo mokosi gyventi.

Panevėžyje vyrai turi išskirtinę tradiciją – kartą per mėnesį renkasi dainuoti. O traukia vyrai ne bet kokias dainas, o tas kurias dainuodavo protėviai. Po darbų susibėgę, kaip ir anuomet, apdainuoja ir džiaugsmus, ir karo siaubą. Dainuojančių vyrų gretos vis pildosi, tėvai atsiveda savo vaikus arba atvirkščiai, vaikai pasikviečia tėvus. Panevėžietis Tomas su būriu bendraminčių traukia dainas po dienos darbų.

Panevėžiečio automobilių meistro kieme – išskirtiniai eksponatai. Automobiliai, kokių pasaulyje buvo pagaminta vos po kelis. Maža to, jie ne tik meistro rankomis restauruoti, bet ir puikiausiai rieda Lietuvos keliais. Vyras juokauja, kad užsikrėtęs senovinių automobilių liga ligi šiol negali pasveikti. Vienvietis triratis automobilis – panevėžiečio automobilių meistro naujausias pirkinys.

Į nemokamas vaikų vasaros stovyklas pakliūva tik greičiausi – vietų jose nelieka akimirksniu. Stovyklų organizatoriai pastebi, kad neretai ir dirbantys tėvai nebeišgali vaikų išleisti į mokamas stovyklas, tad kaip įmanydami ieško vietų, kur atostogaujančios atžalos galėtų praleisti bent dalį atostogų dykai ar už simbolinį mokestį. Tyrėja vaikams rodo, kaip reikia ieškoti nusikaltėlio pirštų atspaudų. Detektyvais tapę vaikai smalsiai tyrinėja, kas ryškėja baltame popieriaus lape.

78-erių metų senolė Panevėžyje teisiama už kaimynės nužudymą. Bylos duomenimis, garbingo amžiaus pensininkė po vidurnakčio iškūlė bendraamžės kaimynės langus ir įsibrovusi į namus moterį pasmaugė. Kaltinamoji tvirtino, kad ją suerzino iki vėlumos kaimynės kieme pjaunama žolė. Moteris skundėsi, kad itin jautri triukšmui tapo gydytojams pakeitus geriamus vaistus. Lydima artimųjų 78-erių metų Pasvalio rajono gyventoja ateina į pirmąjį posėdį Panevėžio apygardos teisme.

Miškuose ir prekyvietėse pasirodė pirmosios miško žemuogės. O už jų litrą, pavyzdžiui, sostinėje, įžūlesnį prekeiviai prašo net 35 eurų. Uogautojai sako, kad pirmosios uogos visada brangiausios. Juolab kad šiais metais dėl šaltų ir lietingų orų žemuogės neskuba rausti ir nežinia, ar nesiliaujantys lietūs jų nesupūdys. Pirmosios vasaros miško uogos jau raudonuoja ir prekyvietėse. Už litrą Karolinos rinktų uogų sostinės Benedikto turguje tektų pakloti 35 eurus.

Dalį Lietuvos ilgai merkiantis lietus skandina žmonių daržus ir derlių. Pastarąją parą kai kuriuose Aukštaitijos regionuose iškrito pavojingam priskiriamas kritulių kiekis. Daržuose telkšo balos, vandenyje mirksta daržovės, uogos. Daržovių augintojai nerimauja, kad ko nenuskandins lietus, numarins ligos. Po maždaug pusę paros pliaupusio lietaus daržuose telkšo vanduo. Skęsta svogūnai, česnakai, braškės, bulvės. Į daržus tenka bristi ir Naujamiesčio gyventojams.

Šaltas pavasaris pakoregavo pirmąjį šiųmetį medaus derlių. Jį ragausime ne tik vėliau, bet ir brangesnį. Pasak bitininkų, kol buvo vėsu ir lietinga, bitės mažiau lankė žydinčias pievas ir laukus, tad ir medaus bus prisukta mažiau. Medaus kainą didina ir išaugusios sąnaudos – pakavimo stiklainiai, etiketės.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Kol sostinės gyventojai raginami įprasti prie vešlios, kelius siekiančios žolės, panevėžiečiams grūmojama baudomis už sklypų nepriežiūrą. Savivaldybės specialistai vykdo patikras ir pasitelkę liniuotę matuoja išsistiebusią žolę privačiose valdose. Jei ši aukštesnė nei 25 centimetrai, gresia ne tik baudos, bet ir kone 10 kartų didesnis žemės mokestis. Pensininkė Ona stengiasi aplenkti apleistą, žolėmis apaugusį sklypą netoli namų.

Prasidėjus vasarai – santuokų bumas. Vestuvių organizatoriai tikina, kad laisvų savaitgalių vasaros mėnesiais praktiškai nelikę. O ir geriausi laikai civilinės metrikacijos skyriuose išgraibstomi akimirksniu. Pavyzdžiui, pirmasis vasaros savaitgalis Panevėžyje muša rekordus – poros tuokiamos kas 15 minučių. Panevėžiečiai Aušra ir Edmundas įteisinti santykius nusprendė po šešerių metų draugystės.

Lietuvos braškių augintojai pradeda skinti pirmąsias uogas laukuose. Braškės, anot ūkininkų, dėl šalto pavasario vėluoja kone dviem savaitėm. Ir nors dairantis po lysves uogų derlius prognozuojamas geras, augintojai nerimauja dėl galimų gamtos išdaigų. Pavyzdžiui, jei tokia kruša kaip vakar užkluptų per patį braškių nokimą, laukuose, anot ūkininkų, neliktų ką skinti. Panevėžio rajono braškių augintojas Jonas Zaborskis šįvakar skins pačias pirmąsias lauko braškes.

Grybautojai džiūgauja – miškuose jau randa raudonikių, lepšių. Kai kas puikuojasi ir vienu kitu baravyku. Žinovai sako, kad kol kas šių grybų galima rasti tik paskanavimui. Jei šilumos ir drėgmės nestigs, didesnio jų dygimo reikia laukti maždaug po gero mėnesio. Panevėžietis grybautojas Vytautas  nuo ankstaus ryto patikrinęs savo vietas Žaliosios girioje ryto laimikiu skuba pasidžiaugti turguje. Grybautojui pavyko rasti keletą raudonikių, lepšių.

Panevėžyje tėvų pasipiktinimo banga dėl darželinukų ugdymo vasarą. Nors savivaldybė skelbia, kad šią vasarą dirbs visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, jas lankyti galės tik dirbančių tėvų ir socialinės rizikos šeimų vaikai. Tėvai piktinasi, kad darželiai jau dabar reikalauja pateikti tai įrodančius dokumentus. Savivaldybės atstovai tikina, kad taip siekia užkirsti kelią tėvų piktnaudžiavimui. Esą pasitaiko atvejų, kai tėvai reikalauja vietos darželyje vasarą, o paskui vaikų neatveda.

Visagino ligoninės medikei – nemalonumai dėl psichotropinių vaistų. Moteris kaltinama dėl labai didelio kiekio psichotropinių vaistų laikymo ir platinimo. Aiškėja, kad vyriausioji slaugytoja dirbusi moteris pati išrašydavo psichotropinių vaistų receptus, juos nupirkdavo ir parduodavo pažįstamiems. Į teisiamųjų suolą sėdusiai medikai gresia iki 15 metų nelaisvės.

Pievoms pasidabinus geltonais pienių žiedais panevėžietis skuba rinkti jų žiedų. Vyras ne tik gamina medų, girą, bet ir atradęs putojančio vyno receptą. Be to, atskleidė, kur galima panaudoti dar neprasiskleidusius arba jau nužydėjusius žiedus. „Galima virti medų, gaminti midų, pasidaryti girą.

Aukštaičiai jau traukia į miškus pavasarinių grybų – avižėlių. Patyrę grybautojai sako, kad dėl šalto pavasario pirmieji grybai vėluoja. O už jų kilogramą turguje prašo 10 eurų. Prasidėjus grybavimo sezonui medikai įspėja nepiktnaudžiauti miško gėrybėmis, nes sveikata gali sušlubuoti prisivalgius ir gerų grybų. Po geros valandos pasivaikščiojimo miške avižėlių grybautojas atvežė į Panevėžio turgų.

Panevėžyje sumaištį sukėlė po įmonių teritoriją besiblaškanti avis. Paaiškėjo, kad pasimetusiam gyvūnui nėra paprasta padėti. Kone pusdienį gyvūnų gerove besirūpinanti veterinarijos gydytoja ieškojo, kas gali pagauti besiblaškančią avį. Galiausiai specialistei pavyko prisikviesti šungaudžius. Ir šiuos avis pavaikė kaip reikiant. „Aš va dabar tik pamačiau užpakalį prabėgant. Galvojau, kad šuo“, – sako vyras.

Ilgapirščiai atidarė vasaros sezoną – iš privačių kiemų neša ne tik kepsnines, paspirtukus, bet ir lauko baldus. Per naktį nukentėjo ir vienos ramios gatvelės Panevėžio rajone gyventojai. Nuostolius skaičiuojantys žmonės sako, kad vagys pasitaikė buki. Tempė vos pakeliamas kelių metų senumo kėdes, o daug vertingesnius paspirtukus paliko. Policijos pareigūnai įspėja, kad atšilus orams tokių vagysčių tik daugės.

Tūkstančiai tulpių žiedų pražydo Radviliškio rajone Sidabravo miestelyje. Jas auginanti gėlininkė sako, kad dėl šalto pavasario žydėjimas vėlavo, tačiau vėsūs orai leidžia ilgiau džiaugtis žiedais. O ten jų net keli šimtai veislių. Žmonės stabteli ne tik pasižvalgyti po margaspalvius gėlynus, bet sutarus su šeimininkais vietoje gali ir prisiskinti. Kiekvieną pavasarį Sidabravo miestelio gėlių gatvė pražįsta margaspalviais žiedais.