Karolis Klikna

Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo reikalavo Gintauto Palucko atsakyti, kas finansavo prieš dešimtmetį vystytą nesėkmingą žvejybos žemėlapių verslą bei kaip premjeras įsigijo butą sostinėje. Protestuotojams užkliuvo ir Gitanas Nausėda. Susirinkusiuosius įžeidė Frederiko Jansono žodžiai, kuriais buvo pasijuokta iš mitingo dalyvių reikalavimų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Mitingo metu žmonės ne tik rinkosi prie Seimo, bet ir žygiavo nuo parlamento link Vyriausybės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priešinasi krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei – siūlo į pareigas grąžinti nušalintą karinės žvalgybos vadą pulkininką Elegijų Paulavičių. Tačiau ministrė nusprendė nepaisyti kolegų iš Seimo rekomendacijos ir aiškina, kad kol vyksta tyrimas, veiksmų imtis ji negali.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į 200 tūkstančių eurų nurašytų paskolų skandalą įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas kontratakuoja – po teisėsaugos tyrimų išvadų neatmeta galimybės kreiptis į teismą. G. Paluckas tvirtina, kad taip bandytų ginti savo garbę ir orumą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero praeities verslo ryšių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo Antikorupcijos komisijoje tyrimas dėl Gintauto Palucko sužlugo nė neprasidėjęs. Valdantieji gina savo premjerą, aiškina, kad nėra prasmės Seime pradėti dar vieno tyrimo, kol savo verdikto nepasakė teisėsauga. Komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipiasi į generalinę prokuratūrą su klausimu, kas nesėkmingam G. Palucko žemėlapių verslui suteikė ir nurašė paskolų už porą šimtų tūkstančių eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Karinės žvalgybos vadą Dovilė Šakalienė atleido neadekvačiai, taip į kilusį skandalą reaguoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kurių nuomone, ministrė sukėlė teisinį jovalą. Po neeilinio slapto posėdžio, kuriame dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė, ir nušalintas vadas Elegijus Paulavičius, parlamentarai bandys ieškoti tiesos, tačiau jau dabar negaili kritikos D. Šakalienei dėl galimų teisinių pažeidimų bei neregistruotų darbuotojų skundų.

Seime aistras kelia premjero praeities šešėliai – paskolos, susijusios su Gintauto Palucko verslu, plėtotu prieš daugiau nei dešimtmetį. Po paskelbto „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimo, konservatoriai beda pirštu į porą šimtų tūkstančių negrąžintų eurų, kuriuos praeityje iššvaistė nesėkmingas G. Palucko žvejybos žemėlapių verslas. Neaišku, kas investavo į premjero buvusį verslą.

Skandalas Krašto apsaugos ministerijoje. Dovilė Šakalienė atleido karinės žvalgybos vadą, antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbusį Elegijų Paulavičių. Ši netikėta žinia Seimo narius šokiravo. Parlamentarams užkliuvo, kodėl be Seimo žinios atleidžiamas vienos svarbiausių šalies institucijų vadovas. Pasak ministrės D. Šakalienės, E. Paulavičius nušalintas, nes Krašto apsaugos ministerija aiškinasi dėl gautų darbuotojų skundų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Priešiškai nusiteikusios pajėgos pagrobė Elektrėnų merą. Toks scenarijus buvo vaizduojamas Šaulių sąjungos organizuojamose pratybose „Elektrėnų skydas“, kuriose skirtingos institucijos pasitikrino, kaip Lietuvoje galima atremti terorizmo grėsmes ir apsaugoti vietos bendruomenes ekstremalios situacijos atveju. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl išaugusių benzino ir dyzelino akcizų Lietuvos degalinės teigia šiemet netekusios 111-os milijonų eurų pajamų. Mat tiek gyventojai, tiek verslai Lietuvos degalines aplenkia ir važiuoja pigesnio dyzelino piltis į kaimyninę Lenkiją. Tiesa, Finansų ministerija verslininkų nuogąstąvimų nesureikšmina, situaciją vertina ir konkrečių sprendimų priimti neskuba, mat per pirmus keturis metų mėnesius valdžia surinko 8-iais milijonais daugiau pajamų iš akcizų nei pernai.

Seimas apsisprendė, per kiek laiko šalies gyventojai galėtų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Kaupiantieji galėtų priimti sprendimą ne per vienerius, o per dvejus metus. Nors fondai tokiems pokyčiams priešinasi, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, ilgesnis laikotarpis leis užtikrinti, kad pinigai iš fondų nebūtų atsiimami visi iš karto, o pamažu. Seimas po svarstymo nusprendė, kaip reikėtų pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.

Priešiškai nusiteikusios pajėgos pagrobė Elektrėnų merą. Toks scenarijus buvo vaizduojamas, Šaulių sąjungos organizuojamose pratybose „Elektrėnų skydas“, kuriose skirtingos institucijos pasitikrino, kaip Lietuvoje galima atremti terorizmo grėsmes ir apsaugoti vietos bendruomenes ekstremalios situacijos atveju. Tikslas: imituoti grėsmę vietos savivaldai ir įvertinti, kaip Lietuvos institucijos reaguoja į grėsmes pavojaus atveju.

Parduotuvių savitarnos kasose pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas. „Iki“ prekybos tinklas pristatė, kaip veiks ir atrodys atnaujintos kasos šalies parduotuvėse. Dirbtinis intelektas esą padės sutaupyti pirkėjams laiko – nereikės laukti, kol prie savitarnos kasų atėjusi parduotuvės darbuotoja patvirtins kliento amžių, pavyzdžiui, įsigijus alkoholio, cigarečių ar energinių gėrimų.  Parduotuvių savitarnos kasos bus dar išmanesnės nei dabar.

Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dienos Seime paminėtos su nerimu. Gitanas Nausėda akcentuoja dėl Izraelio ir Irano konflikto išaugusią naftos kainą, kuri palanki Rusijos karo mašinai. Pasak Prezidento, Europai būtina susitarti dėl papildomų griežtų sankcijų Putino režimui. Lietuva šiuo metu Izraelyje įstrigusiems savo piliečiams organizuoja evakuaciją, kuria nori pasinaudoti daugiau nei pusšimtis žmonių.

Blogos žinios Lietuvos valgytojams – maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą. Vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais. Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų. Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.

Skandalas Latvijos parlamente – nepatenkintas parlamentaras žarstėsi nepadoriais gestais ir iš tribūnos prabilo rusiškai. Taip reiškė pasipiktinimą politikai, kuria prioritetas skiriamas latvių kalbai. Dėl nepadorių gestų politikas išvarytas iš salės.   „Jūs bandote mums nurodyti, kuo tikėti, kas yra Dievas, kas yra Kalėdos, kas yra Naujieji metai, apie ką galima kalbėti, apie ką negalima kalbėti. Prisiminkite vieną dalyką – mūsų daugiau.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Brangią jautieną įpirkti darosi vis sunkiau. Per metus šios galvijų mėsos kainos Lietuvoje dėl jaučiamo trūkumo Europoje šoktelėjo trečdaliu: dėl to perdirbėjai jau antras mėnuo iš eilės kreipiasi į prekybininkus su prašymu branginti jautienos produktus. Balandį perdirbėjai norėjo kelti kainas iki penktadalio.  Šiauliuose įsikūrusio populiaraus gastrobaro virtuvėje gimsta gardus jautienos mėsainis.

Beveik 9 milijonai eurų. Tiek pinigų, pasak policijos, šiemet jau spėjo prarasti Lietuvos gyventojai, užkibę už internetinių, telefoninių ar kitokių sukčių kabliuko. Naivumui ribų nėra – žmonės Lietuvoje kartais parduoda butus, tiesiog atiduoda pinigus pasaugoti nusikaltėliams, nes juos sukčiai įtikino, kad banke laikyti neva nesaugu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnams valandą tenka įtikinėti gyventojus, kad jie bendrauja su nusikaltėliais.

Kelmėje plėšikai susprogdino bankomatą ir pasikėsino į jame buvusias dėžes su pinigais. O tai jau trečias nusikaltėlių ugnim, sprogmenimis ar kitomis priemonėmis apgadintas bankomatas per šį pavasarį. Tiesa, kol nesibaigė ikiteisminiai tyrimai, policija negali atsakyti, ar į bankomatus kėsinasi konkreti gauja ar skirtingi vandalai.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Saulius Skvernelis nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija dar vienam Seimo nariui – tai „Nemuno aušros“ narys Dainoras Bradauskas. Seimo Pirmininkas pasikliovė Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacija, kurioje, pasak Sauliaus Skvernelio, kalbama apie D. Bradausko praeities šešėlius – jis būdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku su Raimondu Kurlianskiu aptarinėjo mokesčių vengimo schemas.

Diskusijos dėl mokesčių reformos nesibaigia. Prezidentą Gitaną Nausėdą aplankiusios senjorus vienijančios organizacijos prašė neapmokestinti pirmojo būsto, verslas ragina reformą išviso atidėti. O valdantieji nekilnojamojo turto (NT) mokestį derina iki paskutinės akimirkos: pirmadienį Finansų ministerijos paskelbtą pakoreguotą mokesčio variantą politikai keičia toliau.

Nelaimingai pasibaigusi savaitgalio kelionė: išnuomotu automobiliu vairuotojas Lietuvos pasienyje taip rėžėsi į apsauginę tvorą, kad važiavimą užbaigė jau Baltarusijos pusėje, kur jį sulaikė vietos pareigūnai. Pasak Lietuvos pasieniečių, sulaikymo metu vairuotojas svirduliavo. Baltarusijos pareigūnai pranešė, kad tvorą taranavo Lietuvos pilietis.

Lietuvoje beveik dviem trečdaliais, arba 65-iais tūkstančiais, padaugėjo žmonių gyvenančių absoliučiame skurde: nuo 102 iki 167 tūkstančių. O skurdo rizikoje 2024-aisiais gyveno 620 tūkstančių, arba maždaug penktadalis Lietuvos, tarp jų daugiausia pensininkų, mažų miestelių ir kaimų gyventojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irutė jau 13 metų Panevėžyje dirba valytoja. Uždirba kiek daugiau nei 800 eurų į rankas.

Lietuvoje ir Latvijoje pensijas iš Rusijos gaunantys asmenys pradėjo negauti pinigų. Pasak „Sodros“, šias pensijas už ketvirtį gyventojai turėjo gauti balandžio pradžioje ar viduryje, tačiau iki šiol pinigai dar nepasiekė sąskaitų. Ekspertai kelia dvi versijas: arba Rusija specialiai nemoka pinigų ir taip bando supykdyti vietos gyventojus, arba Kremlius patiria finansinių sunkumų, dėl to ir negali pervesti pensijų.

200 tūkstančių šalies gyventojų dar neatsiskaitė su mokesčių inspekcija: nepateikė metinių pajamų deklaracijų. Jei mokesčių inspekcijai jie nepateiks duomenų laiku, gali tekti mokėti delspinigius.  Sostinės mokesčių inspekcijos skyriuje pats darbymetis. Gegužės 2 d. yra paskutinė diena, kai žmonės gali pateikti metinę pajamų deklaraciją.

Dar vieno gaisro nepavyko išvengti Šilutės rajone, Minijos kaime, kur užsiliepsnojo „Mingės egzotikos“ viešbučio pastatas. Vienam gyventojui prireikė medikų pagalbos. Štai kas liko iš vieno pastato „Mingės egzotikos“ kaimo turizmo sodyboje, Šilutės rajone, Minijos kaime. Pareigūnai apie degantį viešbutį pranešimo sulaukė šeštadienį apie 15-ą valandą. Į įvykio vietą išsiųsti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai ir greitosios pagalbos medikai.

Vilniuje beveik 5-i tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Sostinės Katedros aikštėje žmonės peikė valdžią, aiškino, kad nepasitiki visa mokesčių reforma. Protesto organizatoriai renginio metu taip pat rinko parašus, žada patys inicijuoti pataisas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio. 15-ą valandą sostinės Katedros aikštėje sunku rasti laisvos vietos.

Šimtai žmonių prie Seimo protestavo prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių: parlamento apylinkes apstatė istoriniais automobiliais. Mat Seime sėkmingai kelią skinasi socialdemokrato Antano Nedzinsko projektas, kuriuo istorinės vertės transporto priemonėmis būtų laikomi automobiliai, sulaukę 40 metų, o ne 30-ies kaip yra dabar. Seimo prieigos laikinai virto senų, istorinių automobilių parodos podiumu, kur galima išvysti ir gerai žinomus, ir retus automobilius.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis nori pašalinti Remigijų Žemaitaitį iš delegacijos NATO. Žvalgybai rekomendavus aušriečių lyderiui Remigijui Žemaitaičiui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Skvernelis žada inicijuoti parlamentaro pašalinimą iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. „VSD aiškiai nurodė, kad Remigijui Žemaitaičiui leidimas dirbti su slapta informacija negali būti išduotas, tai aš ir neišduosiu“, – sakė Seimo pirmininkas.

Internete dėmesio susilaukė vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip 6 policijos pareigūnai apipurškia agresyvų gyventoją dujomis ir spyriu patiesia jį ant gatvės grindinio. Daliai lietuvių užkliuvo, kodėl prieš vyrą buvo panaudota perteklinė fizinė jėga. Pareigūnai ir apsaugos darbuotojai pasakoja, kad agresyvus vyras su savimi turėjo peilį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Saldžius gėrimus gaminantis verslas ir mitybos specialistai planuojamą cukraus mokestį vadina nelogišku. Esą yra daugybė kitų maisto produktų, pavyzdžiui, saldainių, kepinių, pieno kokteilių, jogurtų, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiau cukraus nei gerdami saldžius, gazuotus gėrimus.

Mokesčių reformoje – nauji gyventojų pajamų mokesčio tarifai: daugiau turėtų mokėti tie, kurie per mėnesį uždirba apie 4000 eurų į rankas. Skaičiuojama, kad nauji tarifai palies daugiau nei 180 tūkst. gyventojų. Valdžia taip pat nori atsisakyti PVM lengvatos šildymui, dėl to sąskaitos gyventojams už centrinį šildymą ūgteltų maždaug dešimtadaliu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Saldusis šv. Velykų stalas šiemet bus brangesnis nei pernai. Daugiau mokėsime ir už šakočius, ir už kitus gardėsius, nes per metus pastebimai pabrango pagrindiniai skanumynų ingredientai – aliejus išbrango net 40 procentų, įkandin didėjo ir sviesto bei kiaušinių kaina. Tiesa, ekonomistai mano, kad maisto brangimas Lietuvoje jau išsikvėpė, nes apklausos rodo mažėjantį vartotojų pasitikėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Parduotuvėse įsibėgėja priešvelykinis apsipirkimas. Šiltą savaitgalį gyventojai praleis ne tik namuose prie stalo, bet ir lauke: keps marinuotą mėsą, šašlykus. Pasak prekybininkų, šiemet žmonės tiek noriai perka jau paruoštą maistą, tiek planuoja gaminti patys. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Vienas iš prekybos tinklų demonstruoja, kokius patiekalus siūlo įsigyti savo klientams.

Tūkstančiai lietuvių prarado dalį kauptų pinigų antrojoje pensijų pakopoje. Aiškėja, kad dėl Donaldo Trumpo sukelto chaoso JAV, Lietuvos antrosios pakopos fondai neteko dešimtadalio savo vertės – maždaug milijardo eurų. Tokį rezultatą iki tarifų atidėjimo fiksavo fondų atstovai, kurie aiškina, kad tokie svyravimai esą įprastas dalykas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl neapibrėžtumo nukentėjusios rinkos turėtų atsistatyti maždaug per 3 mėnesius.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos auga dar sparčiau nei anksčiau. Kovą metinė infliacija perkopė 4-is procentus. Pasak ekonomistų, gyventojai vis dar jaučia padidėjusių akcizų, pakilusios minimalios algos padarinius. Pabrango ir pigiausi maisto produktai. Vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per metus pabrango dešimčia eurų. Ekonomistams šiuo metu sunku pasakyti, kaip keisis infliacija ateityje, nes visas prognozes gadina Jungtinių Valstijų tarifų sukelti prekybos karai.

Lietuvos verslas skundžiasi valdžiai ir įnirtingai bado pirštais į pigesnį dyzeliną Lenkijoje bei kitose Europos šalyse. Mat gyventojai ir verslas masiškai degalus pilasi užsienyje, o dėl to valstybė surenka mažiau akcizų, nei buvo suplanavusi. Tiesa, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius, tiek premjeras Gintautas Paluckas situacijos nedramatizuoja ir ramina, esą mokesčiai surenkami pagal planą.  Lietuvių gausa pasienyje Lenkija nesiskundžia.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka daugiau kaip 140 kilogramų maisto atliekų – tai išmestas maistas kavinėse, namuose ir parduotuvėse. Tad mūsų šalyje vienam gyventojui per metus tenka 10 kilogramų daugiau maisto atliekų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Didžiąją dalį maisto išmeta patys gyventojai. Tiesa, maistą švaisto ne vien žmonės, „Maisto bankas“ ieško būdų, kaip priversti verslininkus daugiau maisto ne išmesti, o perduoti labdarai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.