Karolis Klikna

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Alus didina vyrų vaisingumą – tokios išvados priėjo amerikiečių „Harvardo“ universiteto mokslininkai, analizuodami porų medicininius duomenis. Didžiausias nėštumų skaičius tarp tų porų, kurios gėrė mažiausiai kavos ir daugiausiai alaus. Tiesa, Lietuvos medikai aiškina, kad alkoholis vaisingumui nieko gero neduoda, priešingai – dideli jo kiekiai mažina tikimybę susilaukti vaikų.  Panevėžio rajone, draugai Povilas ir Petras neslepia, kad mėgsta kartu pasėdėti ir išlenkti bokalą alaus.

Seimo opozicija premjerui Gintautui Paluckui siūlo ne tik galvoti apie naujus gynybos finansavimui skirtus mokesčius, bet ir primygtinai pamąstyti apie taupymą. Esą milijonus valstybė gali susirinkti parduodama dalį nereikalingos žemės, nekilnojamąjį turtą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sostinės daugiafunkciame komplekse su nacionaliniu stadionu gyvybės nedaug – vien smėlio kalnai ir nei vieno darbininko.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Užsidarinėjančios kavinės ir restoranai prašo valdžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą. Pasak verslo, oficiali statistika neatspindi realybės: greito maisto tinklai plečiasi, o gerų restoranų likimas kabo ant plauko. Dalis valdančiųjų nori suteikti verslui lengvatą, tačiau Vyriausybė kol kas tam nemato reikalo.  Dalis Lietuvos restoranų, kavinių bei kitų maitinimo įstaigų susiduria su sunkumais.

Kiaušinių trūkumo krizę išgyvenanti Amerika kreipėsi ir į Lietuvos verslą. Teiraujasi, ar šie galėtų eksportuoti kiaušinius į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas šią idėją vertina palankiai, tačiau ekonomistai akcentuoja, kad prekybos karo kontekste europiečiams derėtų parodyti dantis ir gerai pagalvoti prieš aprūpinant amerikiečius kiaušiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Amerika prašo Lietuvos parduoti kiaušinių.

Seimas bando sušvelninti atsakomybę „čekiukų“ skandaluose įsivėlusiems politikams. Teikia pataisas, kuriomis nori keisti Baudžiamąjį kodeksą: sušvelninti bausmes, ne visais atvejais uždrausti politikams eiti viešas pareigas bei ne taip dažnai taikyti baudžiamąją atsakomybę.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sėkmingai tęsia savo darbus.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau sparčiai auga. Sostinėje dirbantieji gauna puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų ar Kalvarijos gyventojai. Pasak ekonomistų, šiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę, tuomet ir atlyginimai koptų į viršų. Tiesa, yra ir staigmenų – kauniečiai ėmė vytis vilniečius.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes – prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau nei anksčiau manė bankas, vidutinė metinė infliacija viršys 3 procentus. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko (LB), JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sulėtinti iki beveik pusantro procento BVP. Panevėžio rajone, Naujamiestyje, vietos parduotuvėje sutikti gyventojai pasakoja, kad dabartinės maisto produktų kainos didelės.

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normas: dėl to gyventojams sėkmingai toliau mažėja įmokos už būsto paskolas. Ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė mėnesinė įmoka už 100 tūkstančių eurų paskolą mažėja 35 eurais. Mažėjančios palūkanos taip pat išjudino būsto rinką, daugiau gyventojų šiemet ryžtasi įsigyti butą ar namą.

Lietuvoje parduotuvių vagys vis įžūlesni – į parduotuvę eina kaip į darbą. Ilgapirščiai vagia alkoholį bei išbrangusius maisto produktus: sūrį, sviestą, kavą. Pasak policijos, per metus vagysčių iš parduotuvių skaičius padidėjo 40-čia procentų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Apsaugos darbuotojai užfiksavo, kaip vagis parduotuvėje krovėsi savo grobį. Nusikaltėlis akivaizdžiai prisidėjo pilną maišą alkoholinių gėrimų ir spruko iš parduotuvės, tačiau ne visi vagys veikia taip akivaizdžiai.

Vilniaus miesto savivaldybė į dešinę ir į kairę taško mokesčių mokėtojų pinigus. Tokius priekaištus miesto valdžiai žeria sostinės tarybos opozicija ir  bado pirštais ne tik į įstrigusį nacionalinio stadiono projektą ar investicijas į Nerį, bet ir į sostinę reklamuojančią bei koncertus organizuojančią agentūrą „Go Vilnius.“  Daugiau nei 13 milijonų eurų šiemet iš savivaldybės gavusi įstaiga, pasak opozicijos, pinigus leidžia į orą.

Policijos generalinis komisaras prabilo apie nesėkmingą bandymą Šiauliuose įvykdyti teroristinį išpuolį, kai Ispanijos piliečiai mėgino sudeginti Ukrainai skirtas radijo lokacijos stoteles. Premjeras Gintautas Paluckas ramina visuomenę ir aiškina, kad tai ne pirmas atvejis, kai Lietuvos pareigūnams pavyksta sėkmingai užbėgti teroristiniams išpuoliams už akių.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Pavieniai valdančiųjų atstovai kalba, kaip keis nekilnojamojo turto mokestį, kad jį mokėtų daug daugiau gyventojų, nei moka dabar. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prekybininkai įspėja – jau greitai lentynose maisto kainos pastebimai padidės: ypatingai pieno produktų, dalies mėsos ir saldumynų. Perdirbėjai ir tiekėjai parduotuvėms siunčia informaciją apie kainų augimą. Pasak ekonomistų, priežasčių maistui brangti yra ne viena –  dėl didesnių mokesčių išbrango ir degalai, nuolat auga ir algos, o dalies maisto žaliavų kainos šiemet irgi didesnės nei prieš metus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Karo Ukrainoje metinių išvakarėse Vilniuje pasirodė Rusijos diktatoriaus maketai, juose Putinas, kaip ir dera: su kalinio rūbais bei antrankiais. Inciatyvos organizatoriai taip ragina tiek lietuvius, tiek užsienio šalių piliečius neužmiršti, kad Kremliaus diktatorius nusikaltėlis, kurio vieta – kalėjime. Metinių išvakarėse tūkstančiai vilniečių rinkosi sostinės centre, reiškė palaikymą Ukrainai.

Lietuvoje toliau bus keliama minimali mėnesinė alga. Tiesa, jos augimo tempas gali būti gerokai lėtesnis nei anksčiau. Tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek dalis rinkos ekspertų pabrėžia, kad per greitas minimalios algos augimas gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui. Esą jau dabar dalis įmonių dėl išaugusių kaštų ir suprastėjusio eksporto į Vokietiją susiduria su sunkumais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Darius gegužę švęs 43-iąjį gimtadienį.

Darbuotojų nerandantis verslas piktinasi, kad ilgalaikiai nuo išmokų priklausantys bedarbiai pas juos ateina tik formalaus parašo. O Laisvosios rinkos institutas priduria, kad jaunimas dažnai pasinaudoja proga nedirbti 3 mėnesius, nes gaunama nedarbo išmoka dažnai sudaro 80 procentų anksčiau gautos algos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina verslą mažiau skųstis ir pradėti Lietuvos gyventojams mokėti didesnes algas.

Lietuvos valdžia kalbasi su Europos Komisija, kad ši leistų valstybei skolintis daugiau nei leidžia tarptautinės taisyklės, jei pinigai būtų skiriami gynybai. Pinigų ieškoma ir valstybės viduje. Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad per porą savaičių koalicijos partneriams pateiks galimus finansavimo šaltinius, pakeitimus mokesčių sistemoje.  Puse lūpų valdantieji užsimena apie pokyčius gyventojų pajamų mokesčio taikyme, kitokį nekilnojamojo turto mokestį.

Seimas griebiasi naujų draudimų – nusitaikė į rūkančius jaunuolius. Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė įregistravo pataisas, kurios draustų ne tik rūkyti, bet net ir turėti cigarečių jaunesniems nei 21-erių. Siūlymą palaiko ne tik pavieniai opozicijos nariai, bet ir valdančiųjų atstovai.  Prie sostinės universitetų sutikti jaunuoliai draudimais netiki.

Lietuvos bankas siūlo gyventojams sutaupyti tūkstančius eurų ir refinansuoti savo būsto paskolas. Nuo vasario Lietuvoje startavo galimybė tai padaryti supaprastinta tvarka, kai išlaidas notarui ar turto vertintojui dengia ne pigesnės paskolos norintis gyventojas, o bankas, kuris teikia refinansavimo paslaugą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kaunietė Agnė su vyru prieš keletą metų ėmė būsto paskolą, kantriai moka įmokas ir apie paskolos refinansavimą kol kas negalvoja.

Lietuvos parduotuvėse jau galima įsigyti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamų vartoti, paženklintų užrašu „geriausia iki“ maisto produktų. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, šie produktai saugūs valgyti, bet gali būti be dalies kokybinių savybių – likę be ankstesnės formos, netekę dalies aromato ar spalvos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Už vieną litrą dyzelino Lietuvos gyventojams teks mokėti pustrečio euro. Tokią prognozę pateikia rinkos ekspertai 2030 metams. Esą mokesčių augimas Lietuvoje ir Europoje taip sudėliotas, kad tokios kainos žibės degalinių švieslentėse jau po penkerių metų. O brangesni degalai reiškia ir didelę infliaciją, sparčiai augančias prekių ir paslaugų kainas. Degalų kainos Lietuvoje per keletą mėnesių pastebimai pasikeitė.

Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas, 2024 m. pasaulį išvydo beveik 19 tūkstančių naujagimių – beveik dviem tūkstančiais mažiau nei 2023 m. Dėl natūralios kaitos mažėjantį gyventojų skaičių keičia migrantai, reemigruojantys, sugrįžtantys lietuviai bei užsieniečiai.  Regvita Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje susilaukė antrosios dukros. Neslepia, kad vardo paieškoms įtakos turėjo ir vienos žinomos dainininkės vardas.  „Ta dainininkė – gabi, tai kažkiek įtakos turėjo.

Lietuvoje užvirė mūšis tarp valdžios ir pensijų fondų, kurie kaltina valdančiuosius griaunant kelis dešimtmečius sėkmingai veikusią antrosios pensijų pakopos sistemą. Verslas prognozuoja, kad antrąją pakopą paliks šimtai tūkstančių jos dalyvių, kurių senatvės pensijos sumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dalis Lietuvos gyventojų laukia, kol galės pasiimti savo sukauptus pinigus iš antrosios pensijų pakopos: „Ar kaupiate antroje pensijų pakopoje? – Turbūt kaupiu.

Penktadalį Lietuvos gyventojų išlaidų sudaro maistas. Dėl to valdžia kyla į kovą su aukštomis maisto kainomis: subūrė specialią maisto tarybą, kuri ateityje teiks siūlymus, kaip būtų galima sumažinti gyventojų išlaidas produktams. Tiesa, rinkos ekspertai jau dabar abejoja, ar šis tikslas pasiekiamas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje iš sostinės parduotuvių sutiktas Darius maisto renkasi trims savaitėms į priekį. Vyras įsitikinęs, kad maisto produktai Lietuvoje nėra pigūs.

Pasaulyje aukso kaina pasiekė naują rekordą – 2800-us dolerių už vieną unciją. O tokį įspūdingą aukso vertės šuolį sukėlė Donaldo Trumpo kalbos apie muitus į JAV įvežamoms prekėms iš kitų užsienio valstybių. Mat pasaulio ekonomikose tvyro nežinomybė, kokią mokesčių politiką pasirinks Amerikos prezidentas ir dėl to investuotojai ieško, kur saugiau padėti pinigus – renkasi auksą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kilogramą aukso Lietuvos gyventojai perka retai.

Valdžios pakelti akcizai bei auganti minimali alga Lietuvoje kaip reikiant užsuko kainų augimo karuselę. Metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, šovė virš 3 procentų ribos. Nors kai kurie ekonomistai dar ką tik aiškino, kad tokios infliacijos sulauksime tik pavasarį. Pastebimai per metus išbrango pieno produktai ir vaisiai.

Lietuvoje mažėja dirbančių baltarusių – iš šalies vienas po kito išvažiuoja informacinių technologijų specialistai, per metus beveik pusė tūkstančio, kuriuos po neteisėtų rinkimų Baltarusioje valdžia visais įmanomais būdais kvietė kurtis ir su šeimomis atvykti į Lietuvą. TV3 žinių kalbinti baltarusiai labiausiai skundžiasi nežinomybe ir pasakoja, kad neramu dirbti nežinant, ar bus pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje per metus elektromobilių skaičius išaugo 50 procentų, bendras grynųjų elektromobilių ir vadinamųjų „Plug in“ transporto priemonių skaičius priartėjo prie 30 tūkstančių. Tačiau gyventojai vis dažniau žvalgosi į hibridinius elektromobilius, kurie naudoja ne tik elektrą, bet ir degalus.  Kaunietis Ignas „Volkswagen ID.5“ vairuoja nuo rugsėjo mėnesio. Tai ne pirmas vyro elektromobilis, prieš tai Ignas vairavo „Tesla“ automobilį.

Ekonomistai žeria lietuviams optimistinių prognozių. Lietuvių algos vidutiniškai turėtų augti sparčiau nei tikėtasi anksčiau, beveik dešimtadaliu per metus, o ir Europos centrinio banko palūkanos esą turėtų nusileisti itin sparčiai, per metus žemiau 2 procentų ribos, dėl ko mažės įmokos už būsto paskolas.   Tiesa, šiemet gyventojams nuotaiką gadins infliacija, kuri turėtų būti spartesnė nei pernai, sieks apie 3 procentus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Per beveik 3 metus Lietuvoje cepelinų porcija kavinėje pabrango 2 eurais, o pilstomo alaus bokalas – euru. Restoranų, valgyklų, barų paslaugų kainos padidėjo, tačiau verslai toliau kalba apie sunkius laikus: prašo valdžios grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.  Per metus viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos vidutiniškai brango beveik 9 procentais. Valstybės duomenų agentūra nuolat stebi populiariausių prekių ir paslaugų mažmenines kainas.

Artėjant Donaldo Trumpo inauguracijai, silpnėja euras. Kai Jungtinėse Amerikos Valstijose valdžią perims naujas prezidentas, euras gali susilyginti su doleriu, o tai reiškia, kad visos prekės, kurias Lietuva perka doleriais ir importuoja į šalį, pavyzdžiui, degalai, dar labiau išbrangs. Infliacija Lietuvoje turėtų didėti. Tiesa, viskas priklausys nuo to, ar Trumpas tęsės duotus pažadus ir įves griežtus tarifus prekėms iš Europos Sąjungos.

Po naujų metų Lietuvoje padidėjus akcizams, išbrangus degalams ir cigaretėms, pirkėjai parduotuvėse atkreipia dėmesį ir į gerokai išaugusias alkoholio kainas. Internautų dėmesį patraukė viskio butelis, kuris viename prekybos tinkle kainuoja keliolika eurų daugiau nei kitame. Verslas aiškina, kad sausį milžiniškus alkoholio kainų skirtumus lemia ir įsigalioję nauji akcizai, ir skirtingi antkainiai. O pirkėjai lieja pyktį ir kaltina verslininkus godumu.

Šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių sulaukė rusų kalba parašytų elektroninių laiškų, kuriuose – grasinimai susprogdinti įstaigas. Tiesa, mokyklų bendruomenės tokias atakas patiria ne pirmą kartą, dėl to žino, kaip reikia elgtis: nepanikavo, apžiūrėjo patalpas ir pamokų nenutraukė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybė žada kilti į kovą su aukštomis maisto kainomis: kurs specialią tarybą, kuri pirmiausia išanalizuos dabartines produktų kainas, o po to teiks siūlymus Vyriausybei ir Seimo nariams, kaip jas efektyviau sumažinti. Rinkos ekspertai sveikina tokį žingsnį: esą analizės niekada nebus per daug, tačiau pabrėžia, kad atpiginti maistą biurokratinei institucijai nebus lengva užduotis.

Lietuvos ir kitų Vakarų šalių verslininkai Rusijai tiekia kare, pavyzdžiui artilerijoje, naudojamas technologijas – taip skelbia ukrainiečių ir britų atliktas tarptautinis tyrimas. Lietuvos institucijos aiškina, kad gabenamos prekės gaminamos ne Lietuvoje ir bado pirštais į Lietuvos logistikos verslą, kuris naudojasi sankcijų spragomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ukrainą užpuolusios Rusijos artilerija negali šaudyti be perstojo.

Nors būsto rinkai 2024-ieji buvo įtempti ir lėti, prabangiame segmente veiksmo netrūko. Registrų centras pernai užfiksavo ne vieną milijonus eurų siekiantį sandorį. Patys brangiausi butai ir namai parduoti sostinėje: Vilniuje už 330 kvadratų namą prabangiame Laurų kvartale pirkėjai sumokėjo net 3,5 milijono eurų.  Prestižiniame sostinės Laurų kvartale stovi dešimtys prašmatnių būstų. Pastatai išsidėstyti ant Neries upės kranto, šalia ošia miškas.

Nauji metai, naujos kainos: per metus 6-iais procentais vidutiniškai pakilusios paslaugų kainos šiemet ir toliau stiebsis į viršų. Negana to, nuo naujų metų padidėjus degalų – benzino ir dyzelino akcizui, šiemet po truputį pradės brangti ir prekės. Ekonomistai prognozuoja, kad parduotuvių lentynose pastebimai padidės ir maisto produktų kainos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vieno daugiabučio gyventojai Druskininkuose netikėtai sulaukė siuntos: ant namo nusileido kontrabandininkų balionas su cigaretėmis. Iš viso praėjusią naktį pareigūnai užfiksavo 8 balionus, jais buvo bandyta pergabenti beveik 11 tūkstančių pakelių cigarečių.  Ant penkiaaukščio daugiabučio namo Čiurlionio gatvėje apie šeštą valandą vakaro nusileido baltas meteorologinis kontrabandininkų balionas, kuris per sieną nešė cigaretes. Įvykio vietoje pluša pareigūnai.

Lietuviai dar niekad taip gerai negyveno, kaip gyveno 2024 metais. Per kelis dešimtmečius tiek algos, tiek pensijos išaugo kartais. Pajamos didėjo daug sparčiau nei kainos, perkamoji galia išaugo, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų nei anksčiau. Finansinė padėtis geresnė lyginant ir su tarpukariu, nekalbant apie sovietmetį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Praėjus 24 metams nuo naujo tūkstantmečio pradžios, įdomu palyginti, kaip keitėsi lietuvių gyvenimo lygis.

Naujametinė parduotuvių ir degalinių apgultis. Gyventojai iš lentynų šluoja maistą, alkoholį, vis dar ieško, ką padėti ant naujametinio stalo ir tam išleidžia šimtus eurų. O besibaigiant metams – viena populiariausių prekių degalai, kurių žmonės suskubo įsigyti, mat žino, jog nuo kitų metų benzinas ir dyzelinas brangs dėl didėjančių akcizų. Šalia parduotuvių nelengva rasti vietos, kur pastatyti automobilį, mat visi ieško, ką padėti ant naujametinio stalo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tai, kas vyksta Lietuvos mokykloje, jau kelia nerimą. Ištyrus tai, kaip elgiasi ir ko jau yra ragavęs jaunimas, sunku patikėti rezultatais. Narkotikus Lietuvoje vartoja 13 procentų apklaustų mokinių, rodo naujausi tyrimai. Dažniausiai jaunimas dairosi į kanapes, po to į kokainą, bet pasitaiko ir LSD, amfetamino bei kitų medžiagų. Vis daugiau paauglių naudoja raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo. Tablečių vaikai dažniausiai gauna iš tėvų.

Dalyje Lietuvos parduotuvių iš akių jau išnyko visi tabako gaminiai. Nuo Naujųjų prekybos vietose verslas turės paslėpti cigaretes, kaitinamąjį tabaką, elektronines cigaretes. Pasak idėjos autorių, mažesnė rūkalų reklama reiškia mažesnį žalingų gaminių vartojimą. Apie tai, kad Lietuvos parduotuvėse turi nesimatyti tabako gaminių, aktyviai valdžia pradėjo kalbėti prieš penkmetį. Tiesa, panašu, kad ši idėja pasiekė finišo tiesiąją.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Prieššventinis maratonas jau prasidėjo – žmonės skuba į parduotuves, perka maisto produktus šventiniam stalui ir kai kurie plačiai atveria pinigines, žada dovanoms išleisti ir 1000 eurų. Ekonomistai pastebi, kad tai daro ne visi: esą dalis lietuvių pradėjo labiau taupyti, ieško, kur investuoti pinigus. Pasak prognozių, kitąmet gyventojų algos augs sparčiau nei kainos. Dovanų pirkimo bumas įsibėgėjo. Prekybos centruose pilna žmonių, kurie ruošiasi didžiosioms metų šventėms, leidžia pingus.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200 eurų, rodo naujausias tyrimas. Atlyginimai kyla sparčiau nei kainos, dėl to ekonomistai prognozuoja, kad dalis Lietuvos gyventojų prieš šventes taškysis pinigais. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daugėja žmonių, kurie prieš šventes perka ne dovanas, o nekilnojamąjį turtą, keliones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prieš šventes Lietuvoje kainų augimas spartėja. Kaip reikiant į viršų šovė paslaugų įkainiai – brango restoranai ir viešbučiai, gydymo įstaigų paslaugos. Grožio salonai taip pat nesnaudžia, šventiniu laikotarpiu kelia kainas. Pasak ekonomistų, toks brangymetis tęsis ir toliau. Dėl kylančių atlyginimų paslaugos ir toliau sparčiai brangs. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietė Edita vienoje iš miesto grožio studijų nusprendė pasilepinti.