Karolis Klikna

Pirmasis Lietuvoje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pagamintas vokiškas „Leopard 2“ tankas iš gamyklos išvažiuos 2028-aisiais. Tokią žinią skelbia Krašto apsaugos ministerija, nes bedradarbiavimo sutartis pasirašė vokiečiai ir lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tokios kovos mašinos kaip „Leopard 2 A8“ tankai bus gaminamos, dalinai surenkamos Lietuvoje.

Vyriausybė kitų metų biudžete surado papildomus 117 milijonų eurų. Liūto dalį šio papildomo finansavimo pasidalins pedagogai, mokslininkai ir pareigūnai. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, labiausiai didėja finansavimas Krašto apsaugai, tačiau Seimo opozicija baiminasi, kad už šiuo pinigus valdžia ne pirks ginkluotę, o ties kelius ir klos trinkeles. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ne tik kontrabandininkų balionai, bet ir ankstyvos kalėdinės dovanos stabdo Vilniaus oro uosto darbą. Savaitgalį pareigūnai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie draudžiamose zonose pakėlė kelis šimtus eurų kainuojančius dronus. Abu vyrai teisinosi, kad norėjo išbandyti naujus pirkinius. Dėl vieno iš šių incidentų teko stabdyti Vilniaus oro uosto darbą.

Už politinę korupciją nuteistas ir su 106 tūkst. eurų, rastų degtinės dėžutėje, sučiuptas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis jau beveik laisvėje. Lygtinio paleidimo komisija mano, kad buvęs parlamentaras, prižiūrimas Probacijos tarnybos, gali džiaugtis daline laisve ir išeiti iš kalėjimo. Šį nutarimą dar turės patvirtinti teismas. Prokurorai Lygtinio paleidimo komisijos sprendimui nepritaria – jų teigimu, E. Masiulis turėtų toliau atlikti bausmę.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Klaipėdos uosto dugną tvarkė ir aplink Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalą plušo su Rusijos žvalgyba susijusi įmonė. Tokią informaciją surinko tarptautinė komanda: Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos žurnalistai. Pasak tyrimo autorių ir saugumo ekspertų, į Rusijos rankas galėjo patekti svarbūs duomenys apie uostą, o šią informaciją Rusija galės panaudoti karo metu, pavyzdžiui, stabdant sąjungininkų iš Vakarų paramą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Sukčiai iš naivių ir patiklių Lietuvos gyventojų kasmet išvilioja dešimtis milijonų eurų. Vien per devynis šių metų mėnesius sukčiai išviliojo 16 milijonų. Nusikaltėliai sėkmingai seka pasakas – apsimetinėja institucijomis ir net valstybių vadovais, ragina investuoti netikrose platformose ar leisti pinigus netikruose azartiniuose žaidimuose.

Seimas kuria naują draudimą – nori uždrausti nepilnamečiams įsigyti nealkoholinio alaus, sidro, romo ir kitų panašių gėrimų. Parlamentarai palaikė idėją leisti pirkti tokius gėrimus tik sulaukus pilnametystės. Esą nealkoholinis alus ar sidras kuria įpročius ir skatina paauglius sulaukus 18-os pradėti vartoti alkoholį. Seimas nusitaikė į nealkoholinį alų, sidrą ir kitus panašius gėrimus. Jei parlamentarų idėjos virs realybe, šios kategorijos produktus būtų galima įsigyti tik nuo 18 metų.

Lietuvių pamėgtuose automobiliuose pilna trūkumų – skelbia naujausias tyrimas. Dažniausiai gyventojai į techninę apžiūrą atvažiuoja su 9–11 metų senumo dyzeline transporto priemone. Tokiame automobilyje tikimybė aptikti gedimą žibintų sistemoje siekia beveik 20 procentų. O 7 iš 100 tipinių pamėgtų automobilių turi problemų su stabdžiais. Lietuvis dažniau nei Vakarų europietis pirks senesnį prabangesnį automobilį, nors už tą pačią kainą išeitų kuklesnis, bet naujesnis.

Pusės milijardo, reikalingo integruotai oro gynybos sistemai, Lietuva bandys ieškoti jau numatytose krašto apsaugos sistemos lėšose. Pasak Valstybės gynimo tarybos, reikalinga suma bus išleidžiama per trejus metus, tačiau opozicija mano, kad darbus būtų galima padaryti greičiau, jei valdantieji persidėliotų prioritetus valstybės biudžete.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuolatos skundžiantis medikams ir pacientams valdžia suka galvas, kaip reanimuoti merdinčią, dešimtmečiais nepagydomą E. sveikatos sistemą. Valdžia siūlo investuoti 15 milijonų eurų į naujos institucijos kūrimą, o sistemą prižiūrintis Registrų centras planuoja išleisti dar 25 milijonus eurų senos sistemos padalinimui.

Beveik 80-imt milijonų eurų iš valstybės biudžeto šiemet gaunančiai LRT trūksta skaidrumo. Nacionalinį transliuotoją auditavusi Valstybės kontrolė skelbia – LRT programų viešieji pirkimai kertasi su galiojančiais teisės aktais, dešimtadalis veiklos rodiklių nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, o ir darbuotojams natūra suteiktos pajamos, asmeninių elektromobilių įkrovimas apskaitytas netinkamai. Po paskutinio nacionalinio transliuotojo veikos audito praėjo apie 15 metų.

Surasti gerą meistrą, kuris pasirūpintų namų apdaila ar atliktų kitus panašius darbus, taps dar sunkiau. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojams pradėjus atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, žmonės daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą, todėl brangs ir su juo susijusios paslaugos. Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.

Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje amžinojo poilsio atgulė scenos legenda Kostas Smoriginas. Paskutinės kelionės metu velionį lydėjo šeima, bendražygiai, bei draugai. Smorigino urna iš Jaunimo teatro išlydėta aplodismentais, o kapinėse susirinkusieji aktoriui sugiedojo Juozo Naujalio „Lietuva brangi.“ Paskutinioji legendinio kino ir teatro aktoriaus, režisieriaus bei muzikanto Kosto Smorigino kelionė prasidėjo sostinės Jaunimo teatre, kur velionį palydėjo artimieji, kolegos bei draugai.

Popierinius pinigus papildys nauji virtualūs. Į išmanųjį telefoną, ar kitą įrenginį, kuris virs pinigine, atkeliaus skaitmeniniai eurai. O jais bus galima naudotis ir be interneto ryšio. Dalis rinkos ekspertų džiaugiasi tokia naujove, kuri ne tik leis dar labiau supaprastinti atsiskaitymus, bet ir atribos Europą nuo amerikietiškų paslaugų. Kiti mano, kad Europos Centrinis Bankas vėjais paleis milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Visuotinė kapinių apgultis. Lietuviai mini visų šventųjų dieną ir, kaip patysako puoselėja tradicijas. važinėja nuo vienų kapinių iki kitų, susitinka su artimaisiais, džiaugiasi, kad šiek tiek pasitaisę orai netrukdo mirusių artimųjų kapų tvarkymui. Dalis žmonių pasakoja, kad stengiasi išvengti nepatogumų, šiandien kapinėse pasirodė simboliškai, o kapus esą sutvarko anksčiau.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrą pensijų pakopą jau žvejoja patiklius Lietuvos gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos, organizuoja vaizdo konferencijas, ragina investuoti lėšas į netikras platformas, jau dabar ir kitąmet, vos atsiradus galimybei pasiimti pinigus, visus juos atiduoti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Miškus Lietuvoje saugantis „Girių spiečius“ iš premjerės sulaukė pažado neperduoti Valstybinių miškų urėdijos Žemės ūkio ministerijai. Aplinkosaugos organizacijos baiminasi, kad perdavus urėdijas gali išaugti kirtimų apimtys. Su šiuo teiginiu nesutinka miškų savininkai, pabrėžiantys, jog miškingumo situacija Lietuvoje gera – miškų esą daugėja, o ne mažėja. Susirūpinimą Lietuvos miškais reiškia aplinkosaugos organizacija „Girių spiečius“, kurios atstovai susitiko su ministre pirmininke.

Du su puse ar trys eurai už litrą dyzelino ar benzino. Tokia kaina, panašu, taps neišvengiama Europos Sąjungos realybė, nes nuo 2027-ųjų senajame žemyne pradės veikti atnaujinta taršos leidimų prekybos sistema. Pagal naują tvarką taršos leidimus degalų pardavėjai privalės įsigyti, jei norės toliau dirbti. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. O pinigus taupantys gyventojai turės ieškoti alternatyvų: naudosis viešuoju transportu, o gal net persės į kinišką elektromobilį.

Net 7 iš 10 filmų Lietuvoje žiūrimi nelegaliai. Tokią statistiką pateikia rinkos ekspertai, pasak kurių, kasmet verslai dėl piratinių puslapių veiklos negauna šimtų milijonų eurų pajamų. Nukenčia ir valstybė, kuriems nelegalios platformos nesumoka mokesčių. Pasak verslo, kovoti su piratiniais puslapiais, sudėtinga. Tiesa, vienos tokios platformos valdytoją nubausti pavyko, teismas jį įpareigojo sumokėti 55 tūkst. eurų kompensaciją.

Lietuviai galimai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori priversti gyventojus išdirbti bent 12 mėnesių tam, kad jie galėtų pakartotinai gauti nedarbo išmokas. Dalis politikų taip pat palaiko siūlymą atidėti nedarbo išmoką mėnesiui, jei žmogus iš darbo išeina be rimtos priežasties. Tiesa, tokio pasiūlymo nepalaiko ministrė pirmininkė Inga Rugieninė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pasaulinė aukso karštligė: šio tauriojo metalo kainos pakilo į rekordines aukštumas, viršijo 4 tūkst. dolerių (4644,4 euro) už unciją (31,1 gramo) kainą. Dalis rinkos ekspertų prognozuoja, kad viena uncija ateityje gali kainuoti ir beveik 5 t8kst. dolerių (5805,5 euro). O dėl visko esą kaltos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurias veikia Donaldo Trumpo muitų politika, neapibrėžtumas dėl ateities. Žiedai, apyrankės ir kiti papuošalai.

Sostinėje pristatytas skraidantis automobilis, kuriuo ateityje bus galima skrieti miestuose virš gatvių, tiesa, tikriausiai ne Lietuvoje. Pasak automobilių rinkos ekspertų, Europos Sąjungos biurokratija naujoves įsisavina per lėtai, dėl to gali tekti laukti ilgiau nei dešimtmetį, kol toks automobilis taps legalus senajame žemyne.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Skraidantys automobiliai buvo vaizduojami Holivudo kino filmuose jau prieš 40 metų.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Aplinkosaugininkai siūlo Lietuvą ginti pasienyje su Baltarusija atkuriant pelkes. Idėją pozityviai vertina ir Lietuvos kariuomenės vadas: esą tokia „vandens siena“ kartu su kitomis priemonėmis galėtų stabdyti priešo kariuomenę kilus konfliktui. Lietuva tokia nevienintelė – kaip išnaudoti gamtą gynybai galvoja ir kitos Europos valstybės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje per metus vidutinė alga padidėjo 110 eurų ir pasiekė 1460 eurų į rankas. Prognozes atnaujinę ekonomistai aiškina, kad panašaus augimo galima tikėtis ir kitąmet. Rinkos ekspertai taip pat bado pirštais į papildomą milijardą eurų, kurį kitąmet turėtų išleisti antros pensijų pakopos atsisakę lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos turgavietėse gerokai pabrango maisto produktai – ypatingai daržovės. Štai vidutinė lietuviškų pomidorų kaina per metus turguje pakilo beveik 50 procentų, agurkų maždaug trečdaliu. Lietuviški obuoliai per metus pabrango 80 procentų.  Ūkininkai turi paprastą paaiškinimą – kito tokio prasto sezono, kurį lydėjo šalnos ir liūtys, neprisimena. Pasak ekonomistų, šiemet lietuviškos daržovės bus brangesnės nei importuotos.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Oro erdvės saugumas sustiprintas po dviejų incidentų liepą, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido rusų kariniai dronai. Paskutinį sykį rusiškas dronas, „Gerbera“, gabenęs sprogmenį, įskrido į Vilnių, perskrido pusę Lietuvos ir nukrito Gaižiūnų poligone. Artėjant pratyboms, Lietuva daro namų darbus pasienyje su Baltarusija.

Lietuviai šiemet negaili pinigų atostogoms. Pirmus 2 vasaros mėnesius – birželį ir liepą – plačiai atvėrė pinigines. Ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos pagrindinėse šalyse – Italijoje, Ispanijoje, kur dažniausiai atostogauja lietuviai – didėjo daugiau nei dešimtadaliu. O kryptis, kurios tampa mažiau populiarios, keičia kelionės į kitus žemynus – Ameriką ir Aziją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Konservatoriai kartu su karybos ekspertais siūlo Lietuvos gynybai kurti pusę milijardo eurų kainuosiančią „dronų sieną“, kurti specializuotus kariuomenės batalionus, kuriuose kartu veikia oro gynybos sistemos, dirbtinis intelektas, žvalgybos, vidutinio ir ilgojo nuotolio, sunkieji, jūriniai dronai ir kitų ršių bepilotės sistemos. Konservatoriai kritikuoja Krašto apsaugos ministeriją – neva šiuo metu dronų technologijos Lietuvos kariuomenėje integruojamos netinkamai.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuviai šluoja prabangius būstus – butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų – dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų. Netrūksta ženklų, kad būsto rinka gali ir perkaisti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų.

Kinija smogė Lietuvos bankams – įvedė sankcijas „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“, taip atsakydami Europos Sąjungai, kuri pati anksčiau įvedė sankcijas kinų finansinėms įstaigoms. Lietuvą kinai, pasak ekspertų, tikriausiai pasirinko neatsitiktinai. Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių senajame žemyne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Vilniuje įsikūręs „Urbo bankas“ tapo Kinijos taikiniu. Finansinė įstaiga sulaukė sankcijų.

Maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, kai vieno šeimos nario pajamos svyruoja tarp 500 ir 700 eurų į rankas. Tiesa, pasak ekonomistų, didmiesčiuose reikia uždirbti kur kas daugiau. Esą Vilniuje į viduriniąją klasę galima prasibrauti tik tada, kai žmogaus pajamos siekia 2000 eurų į rankas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valgyti ar nevalgyti kaklaraištį, o tiksliau tesėti ar netesėti duotą pažadą. Tokia dilema iškilo Seimo nariui Giedriui Drukteiniui. Prapylęs lažybas socialdemokratas aiškina, kad jo pažadas buvo tik metafora, siekiant parodyti savo poziciją ginant buvusį premjerą Gintautą Palucką. Dar politikas aiškina, kad kol kas plano valgyti kaklaraištį neišsižadėjo. Pasak komunikacijos specialistų, tokie juokeliais virtę pažadai ir kenkia, ir padeda politikams.

Krata atsistatydinusio premjero Gintauto Palucko brolio ir brolienės bute. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ankstų rytą aplankė Dano Palucko ir Virginijos Paluckienės namus Palangoje. Pareigūnų Paluckai pradžioje neįsileido, tad į laiptinę atvyko ugniagesiai, kurie buvo pasiruošę laužti duris. Viskas, dėl G. Palucko brolienės valdomos įmonės „Dankora“, kuri, gavusi šimtatūkstantinę europinę paramą, ketino iš G. Palucko įmonės pirkti baterijų sistemas.

Liūtis skalbia Lietuvą ir užtvindė dalį šalies rajonų, o kai kur lietaus vandens tiek daug, kad viršytas stichinis lygis. Štai Varėnos rajone prilijo apie 80 milimetrų. Vietos valdžia skelbia, kad priartėjo prie katastrofiškos situacijos.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Panevėžyje, Tinklų gatvėje, dėl smarkaus lietaus susidarė milžiniška bala.

Lietuvos kariuomenė vis dar ieško iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusio ir prapuolusio bepiločio orlaivio. Kariuomenės vadas ryte viešai užsiminė, kad tiriamos visos įvykių versijos, tarp kurių ir tai, kad drono Lietuvoje iš viso nebuvo. Tiesa, kiek vėliau kariuomenė paaiškino, kad drono paieškos dėl mažo jo dydžio sudėtingos. Kariuomenė bando siaurinti bepiločio orlaivio paieškas į šiaurę nuo Kauno.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiauliuose 68-erių metų vyras pneumatiniu šautuvu sužeidė policininką. Incidentas kilo po to kai pareigūnai atvyko į iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje: vyras grasino žmonai ginklu. Po to, kai vyras šovė į pareigūną, pataikė jam į ranką, Šiaulių policija į pagalbą pasitelkė „Aro“ pareigūnus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pusę šešių ryte policija gavo pranešimą, kad šioje Šiaulių Jovaro gatvėje 68-erų metų vyras grasina žmonai ginklu.

Gintauto Palucko skandale – naujos aplinkybės. Jo brolio žmonai priklausanti įmonė „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra ir atsisakanti beveik 200 tūkstančių europinės paramos. Pasak verslo, įmonei svarbiau artimųjų ramybė nei pinigai. O Seimo opozicija skelbia, kad parašus neeilinei sesijai, kuri vyks po Žolinės, pradės rinkti kitą savaitę. „Jeigu mes kalbam apie atostogas, atostogos jau seniai buvo suplanuotos.

Socialdemokratai jau garsiai svarsto, kas vietoje premjero Gintauto Palucko galėtų vadovauti Vyriausybei. Socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad būtų pasirengęs dirbti premjeru, jeigu tik prireiktų keisti G. Palucką. Kiti socdemai, nors neabejoja Oleko gebėjimais, aiškina, kad diskutuoti dėl galimų kandidatų dar ankstoka. O susivienijusi Seimo opozicija pagaliau nusprendė rinkti parašus neeilinei Seimo sesijai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nesusipratimas skaičiuojant statistiką visoje Estijoje pakėlė prekių ir paslaugų kainas. Tokią išvadą padarė vietos valdžia kartu su ekonomistais. Estija suklydo skaičiuodama energetikos kainas ir bendra šalies metinė infliacija, spėjama, padidėjo iki 4 procentų. Dėl to per greitai augo kasmet indeksuojamos pensijos, per sparčiai didėjo kasmet peržiūrimos patalpų nuomos kainos ir atlyginimai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Premjero Gintauto Palucko praeities verslų ir nekilnojamojo turto pirkimų istorijoje – naujas įtartinas epizodas. G. Paluckas jau buvo sulaukęs teisėsaugos dėmesio, nes bandė įsigyti žemės sklypą presitižinė Laurų gatvėje, tačiau prokurorai tam užkirto kelią, dėl sklype buvusio valstybinio miško. Prezidentas Gitanas Nausėda stebisi naujomis istorijomis ir kritikuoja tarnybas, kurios tikrino G. Palucką prieš šiam tampant premjeru.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl Premjero Gintauto Palucko skolos valstybei – skandalas. Premjeras tik šių metų liepą baigė mokėti dar 2012 metais priteistą žalą – iš viso 16,5 tūkstančio eurų. Jei ne žurnalistinis tyrimas, neaišku, ar G. Paluckas išvis šią skolą būtų sumokėjęs. Esą savivaldybė šiuos pinigus tiesiog užmiršo – nesikreipė į antstolius dėl jų išieškojimo. O prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad G. Palucku pasitiki ir dėl susiklosčiusios situacijos labiau kaltina Vilniaus miesto savivaldybę.

Lietuvoje kainų augimas nesustoja ir maždaug pusmetį laikosi aukštame lygyje. Metinė prekių ir paslaugų infliacija – ties 4 procentų riba. Ekonomistai beda pirštu į aukštas maisto produktų bei paslaugų kainas. Šios per metus vidutiniškai pabrango 6 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Maisto kainos Lietuvoje gerokai paaugo. Per paskutiniuosius metus – 5 procentais, per 3 metus – 19, o per 5 metus – 55 procentais.

Internetiniai sukčiai toliau naudojasi įžymių Lietuvos žmonių veidais. Pavyzdžiui, pasinaudoję ekonomisto Nerijaus Mačiulio veidu, bando įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. Žala milžiniška – pasak policijos, šiemet sukčiai iš patiklių šalies gyventojų spėjo išvilioti beveik 6 milijonus eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio balsu ir atvaizdu pasinaudojo internetiniai sukčiai.

Interneto žvaigždę, paauglių garbinamą „IShowSpeed“ Lietuvoje pasitiko tūkstančiai gerbėjų, kurie kelias valandas savo dievaitį persekiojo nuo pat sostinės oro uosto iki Vilniaus centro. Apie 30 tūkstančių eurų Lietuvai kainavusi amerikiečių žvaigždė ne tik paragavo šaltibarščių, bet ir lankėsi Valdovų rūmuose, mėtė diską su Mykolu Alekna, į sostinę žvelgė nuo televizijos bokšto.  Lietuva vėl suskilo į dvi dalis.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

Lietuvoje auga nepasitikėjimas valdžia. Dar nė metų premjero poste neišbuvusio Gintauto Palucko reitingai jau ritasi žemyn – per mėnesį maždaug 4 procentais – o konservatoriai reitinge sugebėjo aplenkti socialdemokratus. Ir nors žmonės vis mažiau pasitiki premjeru aiškėjant jo verslo ryšių skandalui, prezidento pastabos jam, anot politologų, pernelyg švelnios.