Ekspertų teigimu, į rinką įsiliejus antrosios pensijų pakopos pinigams ir toliau brangstant maistui, metinis kainų augimas gali įsibėgėti ir viršyti 5 procentus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Santaros klinikose užpildytos beveik visos lovos – dažnas kitur vykti nenori: „Tinkamai neištiria“

Žinomų lietuvių susirašinėjimai su Epsteinu: Lietuvą vadino „kaimu“, prašė pagalbos

Kojala sukritikavo Kubiliaus pasiūlymą: „Ko labiausiai trūksta Europai, tai padarytų namų darbų“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Draugai Karolis ir Kamilė į Panevėžį atvyko iš Vilniaus. Studentai pasakojo, kad jaunas žmogus Lietuvoje gali išgyventi, tačiau laisvų pinigų brangesnėms prekėms ar daiktams lieka mažai.

„Nėra, kad trūksta tų pinigų, bet jei nori patogiai gyventi, kad normaliai uždirbti, kad ir skaniai pavalgyti, ir gražiai apsirengti, yra brangoka. Patogu, bet brangu“, – sakė studentė Kamilė.

+2

Jaunuoliai vis pasvajoja apie nuosavą butą, namą, tačiau ir kainos neguodžia.

„Kai dabar ieškome, tai nuomos tikrai aukštos. Algos nėra labai didelės. Plius, jeigu esi studentas, tai iš viso neįmanoma rasti“, – kalbėjo studentas Karolis.

„Kur pigiau, reikėtų tos apdailos gražesnės, kur brangiau, ten viskas gražu, bet, vėlgi, pinigai“, – pridūrė Kamilė. 

Gyventojai kylančias kainas pastebėjo ir patys

Valstybės duomenų agentūros gruodžio mėnesio statistika rodo, kad prekės ir paslaugos per metus vidutiniškai pabrango trimis ir keturiomis dešimtosiomis procento.

„Mokesčius susimoki, vaistams, kas 3 mėnesiai po 100, nes esu po kardiologinės operacijos ir kas lieka, maistui. Šildymas beprotiškai pabrango. Visą laiką tokiu laiku mokėdavai 36, šį mėnesį buvo 69“, – pasakojo panevėžietė.

„Nereikia stipriai skaičiuoti, bet ne taip gerai, kaip... Pavyzdys, ne nuosavame name gyvename. Visada gali būti geriau. Mes jaučiamės labiau prie skandinavų, bet atlyginimai nelabai prie skandinavų“, – juokavo vyras.

„Esu pratusi gyventi nebrangiai, tai užtenka“, – kalbėjo senjorė.

„Mes nesame tie, kurie labai daug mėgsta vartoti, bet perkame tai, ką reikia, ir nusiperkame“, – sakė marijampolietė.

„Gaunant menką pensiją, išdirbus labai daug metų, gal sunkoka, bet gyventi galima“, – aiškino moteris.

„Užtenka, nelabai dideli norai, tai užtenka“, – minėjo senjorė

„Bilietai į koncertus, į teatrą labai pabrangę. Iš pensijos tai nelabai ir lieka, o norėtųsi“, – pastebėjo gyventoja.

„Kadangi vyras viską moka, aš tik gyvenu gerai. Aš galiu pasakyti, kad man tik maisto produktai pabrangę“, – sakė marijampolietė.

Ekonomistai įspėja, kad kainų šuoliui įtakos turi ir pensijų fondų pinigai

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, kad šiemet kaip ir pernai metinė prekių ir paslaugų infliacija svyruos tarp 3–4 procentų.

„Infliacija buvo 3,4 procento pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, šiais metais galvojame, kad bus labai panašu 3,3 procento“, – pasakojo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Lietuvoje yra specifinių veiksnių, dėl mokestinių pakeitimų, dėl padidėjusių akcizų, PVM lengvatų panaikinimo, jau tai prideda prie infliacijos šiemet daugiau nei 1 procentinį punktą. Spartus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, vienkartinės pinigų injekcijos iš pensijų fondų irgi pakels infliaciją. Tikėtina, kad infliacija šiemet Lietuvoje išliks viena didžiausių regione ir panašiai kaip praėjusiais metais, apie 3,5 procento“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tiesa, ekonomistai dabartines prognozes pateikė itin atsargiai, nes visų rinkos ekspertų žvilgsniai krypsta į antrą pensijų pakopą, kai dalis žmonių pasiims pinigus ir pradės juos aktyviai leisti. Tada ir paaiškės, ar prekės ir paslaugos gali brangti greičiau nei rodo prognozės.

„Suprantame tą riziką, kas yra, kai žmonės kuo daugiau šneka apie tai, kad kainos gali augti, atsiranda intencijos tas kainas didinti. Dėl to tą baimę matome, tą riziką matome. Taip, kainų augimas, jis gali būti didesnis“, – minėjo T. Povilauskas.

Pasak Tado Povilausko, infliaciją turėtų stabdyti maisto kainos, kurios esą šiemet neturėtų įsibėgėti.

„Tai, kas dedasi su žemės ūkio kultūrų kainomis, kas matosi pieno produktų rinkoje, kol kas nemažmeninėje, labiau didmeninėje, Europinėje rinkoje, kad yra nemažas sumažėjimas pieno kainų. Matome kiaulienos kainos sumažėjusios. Vėlgi smunkančios kakavos pupelių kainos“, – sakė T. Povilauskas.

„Pardavėjai, paslaugų tiekėjai mato, kad žmonės vis dar pakankamai plačiai atveria pinigines ir naudojasi ta situacija“, – kalbėjo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Infliacija Lietuvoje gali pasiekti net 5 procentus

Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad maisto kainos sparčiai didės ir šiemet. Dėl to bendra prekių ir paslaugų infliacija kils sparčiau.

„Maisto kainų dinamiką Lietuvoje lemia ne tiek energetinių kainų ar žaliavų kainų dinamika, kiek noras gyventojų atverti savo pinigines. Kitaip tariant, vartotojai vartos, kainos kils. Visiškai realu, kad ta infliacija gali perkopti ir 4 procentų ribą, galbūt netgi nušuoliuoti į 5 procentus“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistai sutaria, kad iš antros pensijų pakopos pasišalinusių žmonių pinigai turėtų nugulti specifiniuose verslo sektoriuose, kuriuose pardavėjai gali kilstelti kainas.

„Automobilių pardavėjai trina rankomis, buitinės technikos pardavėjai trina rankomis, paslaugų tiekėjai trina rankomis, laukia tų pinigų ir manau, kad bus didelė pagunda ir kainas šiek tiek kilstelėti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Prekių ir paslaugų metinės infliacijos vidurkis Europos Sąjungoje šiemet gali nesiekti ir 2 procentų. Kainų augimą savo viduje sukels pati Lietuva.

„Gal kažkur bus, ką aplenksime, bet neabejoju, kad ta infliacija bus viena didesnių Europos Sąjungoje“, – sakė T. Povilauskas.

Dalis Lietuvos gyventojų skuba pirkti nekilnojamąjį turtą, nes mano, kad jo kainos smarkiai pakils, kai žmonių sąskaitose atsidurs antros pensijų pakopos pinigai. Tiesa, pasak ekonomistų, naudos iš to mažai, nes kainas pardavėjai jau padidino iš anksto.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.