Karolis Klikna

Apsipirkimo karštinės nepavyko išvengti ir per pačias šventes. Nors pirmą Kalėdų dieną didieji prekybos tinklai nedirbo, tai nesutrukdė žmonėms šturmuoti parduotuvių. Mėsą, pyragus bei alkoholį tautiečiai į namus tempė iš mažų parduotuvėlių. Šių šeimininkai džiaugiasi rekordiniais pardavimais. Žmonės stumdėsi vežimėliais, laisvos vietos rasti sunku. O štai toks vaizdas parduotuvėse jau po švenčių. Žmonių yra, tačiau vaikščiodami tarp lentynų dažniau sutiksite salės darbuotojus nei pirkėjus.

Norite emigruoti į užsienį – susimokėkite. Tokį pasiūlymą Seimo „tvarkiečiai“ pateikė valstybės finansuojamiems studentams. Esą Lietuvai per brangu ruošti specialistus, kurie pasiėmę diplomus karjerą pradeda kitose valstybėse. Seimo nariai nori, kad kiekvienas valstybės finansuojamas studentas, baigęs mokslus, bent trejus metus padirbtų Lietuvoje, o jei nesutinka, privalėtų susimokėti už mokslą.

Lietuvoje ruošiamasi dar vIenai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia. Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis.

Prasideda paskutinė visuotinė prieškalėdinė apgultis. Prekybos centruose, žuvies skyriuose žmonės stumdosi vežimėliais, šluoja nuo lentynų alkoholį, vaistus virškinimui, grumiasi dėl laisvų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Antri gi svaoja pasiekti bent jas, nes valandų valandas stovi spūstyse keliuose. Neįprastas šventėms išsiruošusių tautiečių judėjimas ir oro uoste. Nors dar tik vidurdienis, prekybos centruose laisvos vietos jau trūksta.

22-i dienos Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tiek laiko keliasdešimt streikuojančių mokytojų skyrė savo protesto akcijai. Jie šiandien paliko Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas. Tiesa, nakvynės namais ministeriją pavertusiems pedagogams visų užduočių įvykdyti nepavyko. Nors etatinio atlyginimo sistema tobulinama, papildomų milijonų eurų mokytojų reikalavimams valdžia neskyrė. Baigiasi tris savaites trukusi mokytojų nakvynė Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Biudžete streikuojančių mokytojų reikalavimams įgyvendinti neskiriama nė cento, laikinasis švietimo ir mokslo ministras Rokas Masiulis mėgina derėtis su ministerijoje gyvenančiais mokytojais. Mokytojų streikas tęsiasi. „Reikia suprasti, kad daugelyje vietų konfliktai buvo betiksliai, daugiau nesusipratimo, nesusikalbėjimo pagrindu, šituos dalykus reikia eliminuoti“, – teigė R. Masiulis.

Apie 5000-6000 tūkstančius žmonių suvienijusi, streikuojančius mokytojus palaikanti protesto akcija Vilniaus širdyje Premjerui Sauliui Skverneliui įspūdžio nepadarė. Skvernelis nekeičia pozicijos, profsąjungų reikalavimams įgyvendinti reikalingų milijonų ieškoma nebus, biudžeto tvirtinimas nestabdomas. Tuo metu streikuojantys mokytojai nenusileidžia, nenutraukia nei streiko, nei protesto akcijos.

Streikuojantys mokytojai ir toliau negrįžta į mokyklas. Premjeras Saulius Skvernelis aiškina, kad papildomų 300 milijonų eurų profsąjungų reikalavimams įgyvendinti valstybė neturi. Kol mokytojai Švietimo ir mokslo ministerijoje žada nakvoti iki Kalėdų, Skvernelis ragina savivaldybes ieškoti naujų, nestreikuojančių mokytojų. Švietimo ir mokslo ministerijoje tęsiasi streikuojančių pedagogų protesto akcija. Mokytojai šiose patalpose nakvoja nuo trečiadienio.

Pasaulyje pingant naftai, Lietuvos vairuotojai pradėjo dairytis pigesnių degalų. Tačiau jiems tenka nusvilti, anot ekonomistų, dyzelinas bei benzinas pinga lėčiau nei nafta. Kol specialistai ragina vairuotojus apsišarvuoti kantrybe, degalinių savininkai aiškina, kad valdžia galėtų pati mažinti degalų kainas. Esą mokesčiai už benziną ar dyzeliną šiuo metu sudaro pusę degalų vertės. Laisvai samdoma menininkė Iveta, degalinėje lankosi retai. Per mėnesį degalams išleidžia apie keliasdešimt eurų.

Automobilių vagys Lietuvoje tampa vis išrankesni. Draudikų ir policijos duomenimis, transporto priemonių vagysčių šalyje mažėja, mat ilgapirščiai vis labiau taikosi į naujesnių automobilių brangesnes detales. Kokios mašinų dalys vagiamos dažniausiai ir kokiu klaidingu stereotipu vadovaujasi automobilių savininkai? Vairai, multimedijos, valdymo pultai – pagrindiniai ilgapirščių taikiniai. Policijos duomenimis, pačių automobilių vagysčių šiemet mažiau nei pernai.

Streikuojantys mokytojai tęsia karą su Švietimo ir mokslo ministerija. Vieną kartą nesulaukę ministrės Jurgitos Petrauskienės dėmesio ir ministeriją pavertė nakvynės namais, pedagogai jau planuoja ir antrąją naktį praleisti ministerijos patalpose. Derybos gali šiandien ir nesibaigti. Apie 200 mokinių nuo Seimo pajudėjo link Švietimo ir mokslo ministerijos, ten jaunuoliai išreikš palaikymą mokytojams ir mėgins išsikviesti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Pyktis dėl vaikų atiminėjo perauga į smurtą. Pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl smurto prieš du specialistus, lankiusius šeimą su vaikais Anykščių rajone. Tiesioginė transliacija feisbuke prieš beveik porą savaičių sukaustė tūkstančių žiūrovų dėmesį. Drama vyksta Kauno rajone Pabalių kaime. Po anoniminio pranešimo, kad namuose yra galimai girta moteris su nepilnamečiais vaikais, atvyko pareigūnai. Moteris atsisakė tikrintis blaivumą, dėl to iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai.

Alytuje kilus gaisrui daugiau nei 600 vaikų evakuoti iš Dzūkijos pagrindinės mokyklos. Degė netoli sporto salės esančios durys. Pareigūnai negali iš karto atsakyti, dėl ko kilo gaisras. Tačiau neatmeta galimybės, kad durys buvo padegtos tyčia. „Dėl pačių vaikų saugumo aš siūlyčiau galbūt pamokų netęsti, arba jeigu yra galimybė, šitam korpuse netęsti“, – pataria pareigūnas. Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje neeilinis sujudimas.

Iš šeimų paimamų vaikų istorijų išjudinti lietuviai netyla. Šimtai žmonių po Seimo langais, Nepriklausomybės aikštėje šiandien protestavo dėl vaiko apsaugos reformos. Tiesa, šią akciją palaiko ne visi. Maža grupelė aktyvistų toje pačioje vietoje surengė dar vieną protesto akciją, bandė įrodinėti, kad reforma reikalinga. Esą jei įstatymai nebūtų buvę pakeisti Lietuvoje ir toliau būtų mušami vaikai.

Juodoji penktadienio karštligė užplūdo Lietuvą. Žmonės nuo ankstaus ryto ėmė šturmuoti prekybos centrus, ten medžioja nuolaidas. Pasak prekybininkų, masinių išpardavimų metu žmonių srautai parduotuvėse padvigubėja. Tiesa, psichologai, kainų tyrėjai bei nevyriausybinės organizacijos ragina nepasiduoti masinei apsipirkinėjimo manijai. Juodasis penktadienis – garsiausia išpardavimų diena pasaulyje, minima pirmą penktadienį po padėkos dienos, lapkričio pabaigoje.

Nuo kitų Lietuvoje brangs ne tik elektra, bet ir dujos. Dujų tiekėjai ir ekonomistai prognozuoja, kad gamtinės dujos vartotojams brangs ženkliai – penktadaliu. Anot ekspertų, kainų šuolis jaučiamas visoje Europoje, labiausiai dėl kylančios naftos kainos. Energijos skirstymo operatoriaus darbuotojams rudenį veiklos netrūksta. Vien sostinėje kiekvieną dieną jie prie dujų tinklo prijungia keliasdešimt naujų vartotojų.

Mokslininkai suskaičiavo, kiek milijonų Lietuva praranda dėl suvartojamų svaigiųjų gėrimų. Esą su alkoholizmu susijusios ligos, mirtys, nelaimingi atsitikimai, eismo įvykiai kasmet pridaro Lietuviai nuostolių už šimtus milijonų eurų. Alkoholio suvartojimas Lietuvai skaudi tema – nors tarptautinių ir vietinių tyrimų rezultatai skiriasi, lietuviai viena iš daugiausiai geriančių valstybių Europoje. Mokslininkai skaičiuoja ne tik kiek litrų išgeriame per metus, bet ir žalą kurią patiria valstybė.

Lietuvą užvaldo psichozė dėl atimamų vaikų. Kol vieni gyventojai buriasi į protesto akcijas, kiti tiesiog grasina Seimo nariams. 19-a parlamentarų kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą, kad ši pradėtų tirti nerimą keliančią situaciją. Mat vaiko teisių reformos rengėjai parlamentarei Dovilei Šakalienei plūsta žinutės, kuriose lietuviai grasina su ja susidoroti.

Aršios ekonomistų ir rinkos analitikų kritikos susilaukusi maisto kuponų idėja palaikymo neranda net ir pačioje vyriausybėje. Iš Žemės ūkio ministerijos nutekėjo informacija, kurioje už kuponų sistemos kūrimą atsakingi valdininkai dėsto, kad maisto kuponai ne tik nesumažins kainų, bet priešingai – jas dar labiau iškels. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek žemės ūkio ministras Giedrius Surplys puola gesinti gaisrą, aiškindami, kad nutekėjusi informacija nėra galutinė.

Seime atmosferą toliau kaitina ginčai dėl laikinųjų komisijų. Tik šį kartą įtampa kyla ne tarp valdančiųjų ir opozicijos, o pačių „valstiečių“ gretose.

Į Lietuvą grįžta maisto talonai arba kuponai. Valstybė kuria naują, maisto kuponų, vadinamųjų „vaučerių“ sistemą. Jei šis planas būtų įgyvendintas – lietuviai galėtų su nuolaida pirkti talonus, už kuriuos mažose parduotuvėse būtų galima įsigyti būtiniausių maisto produktų. Ekonomistai sako, kad tai kainų nesumažins ir mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams nepadės.

Kibernetiniai nusikaltėliai puola Seimą. Visų Šventųjų dieną parlamentarai sulaukė staigmenos, elektroninėse pašto dėžutėse rado tūkstančius šlamštlaiškių. Kol Seimo nariai piktinasi ir incidentą vadina kibernetine ataka, informacinių technologijų specialistai aiškina, kad parlamentarai tapo internetinio chuliganizmo aukomis. Konservatorius, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas elektroninio pašto dėžutę tikrina reguliariai.

Lietuvoje prasidėjo kapinių apgultis. Gyventojai pradėjo masiškai lankyti artimųjų kapus. Kol vieni šalia kapinių apsišarvavo kantrybe ir laukė spūstyse, kiti nusprendė pažeidinėti kelių eismo taisykles. Policijai teko kovoti su kantrybės stokojančiais lietuviais. Visų Šventųjų dieną nusigauti iki šalia sostinės įsikūrusių Karveliškių kapinių – sudėtinga užduotis, šimtai automobilių stovi kelių kilometrų ilgio spūstyse.

Lietuvoje gali brangti ir suskystintos dujos balionuose. Nuo lapkričio bus draudžiama pilstyti dujas į per senus, daugiau nei 40 metų atitarnavusius balionus, dvigubai dažniau juos reikės tikrinti. Energetikos inspektoriai aiškina, kad per seni, sovietmečiu pagaminti dujų balionai nusidėvėjo, tapo pavojingi ir gali sprogti net ir nuo menkiausio smūgio. Nuo sovietmečio naudojami suskystintų dujų balionai greitai taps praeitimi.

Lietuvoje tęsiasi adatų detektyvas. Dar viena pirkėja parduotuvėje įsigijo bananą su pavojingu svetimkūniu. Adata banane vos nesužalojo mergaitės. Policija tiria, kas kaišioja adatas į bananus. Ne visi prekybos centre sutikti lietuviai kreipia dėmesį į pranešimus apie bananuose ir kituose vaisiuose aptiktas adatas. Tačiau ši pavojinga tendencija neslopsta. Ukmergėje gyvenanti Dainora feisbuke pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuotas prieš 2 dienas Ukmergėje pirktas bananas.

Putiną šlovinančių rusų atlikėjų Lietuva įsileidžia per daug. Tuo įsitikinę du Seimo nariai, konservatoriai Laurynas Kaščiūnas ir Audronius Ažubalis. Jie kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši prailgintų į Lietuvą neįleidžiamų asmenų sąrašą. Užsienio reikalų ministras sako, kad su dar didesniais draudimais Lietuva taptų panaši į Šiaurės Korėją.

Seime įsibėgėja skandalas dėl neteisėto poveikio darymo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis grąsina pradėti apkaltą parlamentarui Povilui Urbšiui, ugnies neišvengė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Esą šie Seimo nariai galimai kišosi į Etikos komisijos veiklą, darė neteisėtą poveikį ir sprendė komisijos darbuotojų atleidinėjimo iš darbo klausimus. Istorija prasidėjo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.

Lietuvoje daugėja žmonių, gyvenančių po vieną. Anot naujausių tyrimų, tokias tendencijas lemia ne tik nuolat senstanti visuomenė, bet ir jaunuoliai, kurie neskuba kurti šeimų, galvoja apie karjerą ir ilgai gyvena vieni. Penktadieniais sostinės Santuokų rūmuose porų netrūksta. Ką tik žiedus sumainę jaunavedžiai, 29-erių metų Laimonas ir 24-verių Gražina pasakoja, kad kurti šeimą nusprendė po dvejų metų draugystės, tik tada kai turėjo tvirtą finansinę pagalvę.

Taromatai gali atvažiuoti ir į bet kurį kaimą. Bent tokius ketinimus svarsto valdžia, ketindama dar labiau plėsti taromatų paslaugą. Svarstoma pradėti supirkinėti įvairesnę tarą ir pačius taromatus diegti mažuose miesteliuose, net sukurti mobilaus taromato paslaugą. Tiesa, verslas į šias naujoves žvelgia skeptiškai. Esą dabartinė taros supirkimo sistema veikia toli gražu neidealiai, mažoms parduotuvėms neša tik nuostolius.

Iki popiežiaus atvykimo likus keliolikai valandų sostinė ruošiasi užrakinti miestą. Vilniaus senamiestis parai taps nepravažiuojamas. Visi, kas ne vietoje paliks automobilius, rizikuoja juos rasti nutemptus. Tai pykdo dalį vairuotojų, kurie nesugeba įsisavinti naujų taisyklių ir net dabar puola ardyti, ką tik nutiesus apsauginius atitvarus. Sostinėje Vokiečių gatvės prieigose pastatytų automobilių niekada netrūksta.

Iki popiežiaus vizito likus dviem dienomis, dvasininkai duoda žmonėms paskutines instrukcijas, kaip elgtis renginių metu. Gyventojai raginami melstis už gerą orą, būti drąsūs, įsiamžinti su popiežiumi asmenukėse bei nebijoti nešti dovanų. Tiesa, pareigūnai aiškina, kad persistengti nereikėtų, įspėja, kad žmonės nesineštų draudžiamų daiktų, bei primena, kad pastebėjus destruktyvų, fanatišką elgesį reikia pranešti policijai. Vos už poros dienų popiežius Pranciškus jau vaikštinės Lietuvos žeme.

Lietuviai vis intensyviau ruošiasi popiežiaus vizitui. Ne tik statomos scenos bei tvarkomos miestų gatvės. Tūkstančiai žmonių repetuoja giesmes, tikėjimo liudijimus, kuria šokius, kiti ruošiasi specialius apdarus akistatai su Pontifiku. Šiam įvykiui išleistas specialus pašto ženklas, į Katedros aikštę bus atgabentas ir pasaulyje garsus Dievo gailestingumo paveikslas.

Lietuvoje prasideda karštligė dėl popiežiaus Pranciškaus. Į renginius išdalinta daugiau nei 120 tūkst. kvietimų. Tvarkomos, ruošiamos, tvoromis tveriamos susitikimų vietos. Vizito organizatoriai ir kunigai atskleidžia, kokį maistą Lietuvoje valgys popiežius, kur ir kaip jis gyvens, kokių netikėtų staigmenų galima sulaukti iš Pranciškaus. Iki popiežiaus vizito likus mažiau nei savaitei, sostinės centre veiksmo netrūksta. Darbininkai intensyviai tvarko aplinką.

Nuo rugsėjo vaikų darželiuose ir mokyklose sveikesni valgiaraščiai toliau kaitina aistras. Nors tėvai pritaria, kad jų atžalos turi maitintis sveikiau, dalis tėvų mano, kad ribos atsisakant saldumynų, druskos, rūkytos mėsos ir kitų nesveikų maisto produktų buvo peržengtos. Esą sveiko maistas vaikams neskanus. Jie pirštu beda į Seimo narius, kurie vaikams įbrukę daržoves, patys Parlamento restoranuose šlamščia riebų ir nesveiką, tačiau daug kam skanų maistą.

Prisidurti papildomų pajamų po miestą vežiojant žmones Lietuvoje gali tapti sunkiau. Mat Seimo taikiklyje atsidūrė pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės. Anot konservatoriaus Jurgio Razmos, dėl nevienodų reikalavimų šiuo metu taksi verslas nepajėgia konkuruoti su pavėžėjais. Razma siūlo pavėžėjams nustatyti minimalų vairavimo stažą, neleisti dirbti su grynaisiais pinigais bei vairuoti svetimus automobilius. Apsaugos sistemų programuotojas Gytis sostinėje dirba pavėžėju.

Jau ryt kalendorinė naujųjų mokslo metų pradžia. Ir mokslo metai šalyje prasidės su visu būriu pokyčių. Paaugliai mokysis ilgiau, keičiasi egzaminų tvarka. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad darbai vyksta sklandžiai, dalis mokytojų sako, kad ateinanti rugsėjo pirmoji bus neramiausia per visą dešimtmetį. Sostinėje dirbanti fizikos mokytoja Edita Dijokienė pasakoja, kad pedagogus labiausiai slegia nežinia. „Niekas neaišku.

Tautos išrinktiesiems girtis anglų kalbos žiniomis lengviau nei kalbėti angliškai. Valstietis parlamentaras Dainius Gaižauskas į tarptautinę komandiruotę NATO asamblėją – važiuoja su anglų kalbos vertėja. Konservatorių atstovė Rasa Juknevičienė stebisi, dėl ko Gaižauskas taip švaisto lėšas. Seimo skaitykloje literatūros anglų kalba pilna, tačiau ne visi parlamentarai geba ją skaityti. Kol vieniems Seimo nariams anglų kalba nesukelia problemų, kiti samdosi vertėjas.

Ekstremalėjantys Lietuvos orai šalyje pridaro vis daugiau nuostolių. Draudikai skelbia, kad ši vasara žala turtui sparčiai vejasi praėjusią. Jei tendencijos nepasikeis, nuostolių bus daugiau nei pernai. Esą vien per paskutines penkias savaites Lietuvoje registruotos 7 pavojingos nuostolių pridariusios stichijos. Anot klimatologų, malonias saulės vonias šiltuoju metu laiku lydi viską niokojančios audros ir liūtys, klimatas nuolat ekstremalėja. Ne išimtis ir ši vasara.

Valdžia smogia rūkoriams. Sveikatos apsaugos ministerija parengė šūsnį įstatymo nuostatų, kurios draus rūkyti ne tik bendruose daugiabučių balkonuose, bet ir stotelėse ir net lauko kavinėse. Ir tai dar ne viskas, taip pat siekiama suvienodinti visas cigarečių pakuotes. Visi rūkalai bus dedami į vienodus pakelius ir pardavinėjami iš po prekystalio.

Vyksta pirmieji savanorių mokymai, tvarkomos miestų gatvės bei tapomi Šventojo Tėvo paveikslai. Nors visi nemokami kvietimai į renginius jau išgraibstyti, susitikimų organizatoriai ir verslininkai pasakoja, kad vykti į Vilnių bei Kauną tikrai verta. Esą tiek viešbučiuose, tiek renginių prieigose laisvos vietos daug, todėl kiekvienas tIkintysis turi galimybė išvysti Šventąjį Tėvą savo akimis, o gal net ir gauti jo palaiminimą.

Lietuvoje nuolat daugėja ne tik užsienyje atostogaujančių lietuvių, bet ir ten apsinuodijančių maistu. Anot draudimo bendrovių, pusė susergančiųjų patiria virškinimo sutrikimus dažnai privalo nutraukti atostogas, nes rimtai apsinuodija maistu. Pasak jų, kalti ne tik egzotiniai gardumynai ar kenksmingi mikroorganizmai. Esą lietuviai atostogose mėgsta ryti maistą be saiko ir užmiršta elementariausias higienos normas.

Tęsiasi karas dėl vaikiško šampano ir alkoholinių gėrimų kontrolės. Iš visų Seimo siūlomų apribojimų ūkio ministerija pritaria tik draudimui pardavinėti degtinę jogurto indeliuose. Visos kitos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, bandymas iš parduotuvių lentynų išstumti vaikišką šampaną ar alų bambaliuose, anot ūkio ministerijos, neveiksmingos. Esą nauji draudimai nepamatuoti, dėl to apriboti laisvą prekių ribojimą nėra Lietuvoje nėra prasmės.

Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži atlyginimai ir pensijos. Specialistai kaltina ir pačius gyventojus. Jei neseniai į šipulius sudaužėte savo kiaulę taupyklę, nenusiminkite, jūs retas, kuris iš viso kokią taupyklę pinigams turite.

Tragedija sostinėje. Neryje penktadienį nuskendo įsūnį išgelbėjusi moteris. Pamotei pavyko iš vandens gniaužtų ištraukti skęstantį vaikiną, tačiau ją pačią pasiglemžė upės srovė. Nelaimės aplinkybes aiškinasi pareigūnai, o vietos gyventojų toks įvykis nestebina. Esą čia, šalia Neries, dažnai vaikai maudosi be priežiūros, o suaugusieji nevengia vartoti alkoholio. Nuo šeštadienio ryto sostinės gelbėtojai sonaru ieško Neryje nuskendusios moters kūno.

Valdžia planuoja dovaną kiekvienam iš mūsų – ir jaunam, ir senam po… elektroninį paštą. Į jį plauktų visų valstybės institucijų, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ laiškai bei pranešimai apie nesumokėtas baudas. Specialistai stebisi – esą tokio pašto atsiradimas gali sukelti daugybę problemų. Gyventojų pajamų deklaravimas – dažnam sudėtinga užduotis.

Kylant pasipiktinimo policijos darbu bangai, sostinės pareigūnai skelbia naujausią informaciją apie prieš savaitę ekvadorietį užpuolusius vilniečius. Sulaikyti 2 įtariamieji – abu gerai žinomi policijai. Pareigūnai taip pat teisinasi nevengiantys tirti neapykantos nusikaltimų ir aiškina, kad kiekvienas tyrimas reikalauja laiko, todėl piktintis jų darbu esą nėra prasmės. Tuo metu žmogaus teisių specialistai nuomonės nekeičia. Esą policijai neapykantos nusikaltimai prieš kitataučius neįdomūs.

Farmacininkai susipainiojo medikamentų pakuotėse, ir vietoj vienų nervų sistemą veikiančių vaistų supakavo kitus. Anot vaistininkų, sumaišytus vaistus galėjo įsigyti beveik 1000 lietuvių. Specialistai perspėja, kad padėtis yra kritinė. „Atropino, kuris yra atšaukiamas iš vaistinių šiuo metu vaistinėse buvo. Ir preliminariais duomenimis, jo buvo įsigyta apie 850 pakuočių. Tiek pacientų galėjo įsigyti vaistą, kuris buvo ne jiems skirtas.

Savaitgalį Lietuvos vandens telkiniuose paskendo 6 asmenys. Anot specialistų, šiemet šiltasis sezonas aukų skaičiumi gerokai lenkia praėjusius metus. Nerimą kelia ir tai, kad vanduo vis taikosi pasiglemžti vaikus. Tiesa, gelbėtojai kaltina ne vien dėl karštų orų anksti prasidėjusį maudynių sezoną, esą lietuviai neįvertina pavojų ir elgiasi neatsakingai, dažnai maudosi neblaivūs. Šiais metais, nuo sausio iki liepos mėnesio, paskendo 89 žmonės, tai yra 14 asmenų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Gaisro ir ugniagesių baudų tautiečiai nebijo. Mat nors prievolė turėti dūmų detektorius namuose įsigaliojo gegužę, juos iki šiol teturi vos trečdalis šalies gyventojų. Kol priešgaisrinės saugos specialistai aiškina, kad dūmų detektoriai gelbsti gyvybes, dalis gyventojų aiškina nematantys prasmės juos įsirengti. Sostinėje gyvenanti pensininkė Salomėja prisipažįsta, kad dūmų detektorių įsigijo vos prieš 2 savaites, tačiau jo pasikabinti dar nespėjo.