Karolis Klikna

Netrukus susirasti kad ir tolimų giminaičių kapus bus lengviau. Vis daugiau savivaldybių skaitmenizuoja savo kapinių duomenis. Jeigu turite išmanųjį telefoną, užmirštą ar apleistą kapą galėsite surasti vos per kelias minutes. Anot sistemos autorių, ši paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė, ja per metus bent kartą pasinaudoja dešimtys tūkstančių šalies gyventojų. Pagal velionio vardą, pavardę, mirties ar gimimo datą išmaniajame telefone rasite konkrečią kapo vietą.

Nuo šiandien kompensuojamų vaistų sąraše nebeliko ketvirtadalio vaistų – 500-ų įvairiausių preparatų. Ligonių kasa ir sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad naujas kainynas leis gyventojams sutaupyti 7 milijonus eurų. Tačiau žmonės vaistinėse jau pirmą dieną skundžiasi, kad turi atsisakyti savo pamėgtų, jiems labiausiai patinkančių medikamentų.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Jei karštą vasaros dieną nusprendėte atsigaivinti miesto fontane, rizikuojate pasigauti infekciją. Anot fontanų prižiūrėtojų, Lietuvoje tinkamai šiais grožio statiniais rūpinasi tik keletas savivaldybių. Esą daugumoje fontanų vandens užterštumas du-tris kartus viršija saugią normą. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija tokios statistikos nesureikšmina. Esą dekoratyviniai fontanai nėra maudyklos, todėl kelti ten kojos nėra tikslo.

Kelių ereliams Lietuvos policija ir Vidaus reikalų ministerija ruošia staigmeną. Ruošiamasi baudas už greičio viršijimą patikėti kompiuteriams, jas išrašinėti automatiškai bei siuntinėti elektroniniu paštu. Vyriausybės atstovai ir policija aiškina, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neišvengiami. Esą kiekvienais metais šalies keliuose daugėja greičio matuoklių, dėl to pareigūnams sunku fiziškai apdoroti visus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nesantuokinio vaiko sulaukęs 59-erių metų parlamentaras Petras Gražulis užsimanė pats auginti vaiką ir jo motinai SMS žinutėse aiškina, kad su tėvystės iššūkiais jam padėtų susitvarkyti vyresnė jo dukra. Tačiau Seimo nario vaikelio mama aiškina, kad savo kūdikio parlamentarui neatiduos. Esą P. Gražulis elgiasi neadekvačiai. Nors Gargždų apygardoje paskutiniuosius Seimo rinkimus jis pralaimėjo, čia parlamentaras vis dar populiarus.

Naujas Seimo nario Petro Gražulio veidas: po judviejų romano vaiko susilaukusiai perpus jaunesnei palangiškei – reikalavimai darytis abortą. Susipažinkite su palangiške Birute Navickaite. Nors 31-erių moteris neseniai tapo mama – džiaugsmu ji netrykšta, mat dukrytės tėvas, anot jos, parlamentaras Petras Gražulis, ją gerokai šokiravęs. Perpus už Seimo narį jaunesnė Birutė su būsimu savo vaiko tėvu susipažino Palangoje, Basanavičiaus gatvėje.

Valdžia rimtai užsimojo prieš lauko tualetus ir gyventojus prie nuotekų tinklų mėgins jungti piniginėmis baudomis. Jei jūsų namai yra vietovėje, kur gyvena bent 2 000 gyventojų, Aplinkos ministerija kartu su savivaldybe mėgins jus priversti prisijungti prie centralizuotos kanalizacijos, net jei namuose neturite tualeto ar vonios. Mat, jei nepavyks daugumos namų prijungti prie nuotekų tinklų, Lietuvai teks mokėti milijonines baudas Europos Sąjungai.

Prastos žinios rūkaliams. Dyzelino akcizus nusprendusi pakelti valdžia nusitaikė branginti ir tabako gaminius. Visos cigaretės, cigarilės ir cigarai - brangs, taip valdžia biudžetą papildys keliolika milijonų eurų. Kol valdžia teisinasi, kad taip siekia sumažinti rūkančiųjų skaičių, rinkos analitikai aiškina, kad politikai eina lengviausiu keliu ir kelia tuos mokesčius, kurie gyventojus piktina mažiausiai. Marius sostinės parduotuvėje perka cigaretes.

Lietuva niekaip negali išrauti įsišaknijusio nepritekliaus – ties skurdo riba gyvena kas penktas šalies gyventojas, daugiausia pensininkų ir vaikų.  Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių ekspertai piktinasi, kad situacija šalyje praktiškai nesikeičia, ir aiškina, kad valdžiai reikia ir didinti socialines išmokas, ir pradėti kovoti su skurdo priežastimis.

Rusų propaganda sugalvojo, kaip išnaudoti vakarykštę avariją, į kurią pakliuvo ir susižalojo šarvuočiais „Stryker“ į pratybas vykę amerikiečių kariai. Žaidžiama jautria žuvusio vaiko korta - pasauliui pradėtas skleisti melas, neva kariškiai pražudė 12-metį lietuvį vaiką. Įspūdžiui pagyvinti į avarijos nuotraukas fotošopu įpieštas vaikiškas dviratis, o toks melas jau platinamas Rusijos ir pasaulio žiniasklaidoje.

Vaiką prižiūrinčioms mamos ar tėčiams siūloma leisti dirbti papildomai. Jei Seimas palaimins tokias konservatorių siūlomas įstatymų pataisas – pirmus metus vaikus prižiūrintys ir išmokas gaunantys tėvai galės papildomai, savo noru dirbti 20 valandų per savaitę. Dauguma kalbintų tėvų palaiko šią naujovę, tačiau dalis parlamentarų įsitikinę, kad tokia naujovė kvepia dalies šeimų diskriminacija.

Apie Lietuvą drebinančius seksualinio priekabiavimo skandalus prabilo ir studentai. Naujausi jų tyrimai atskleidžia, kad 1 iš 20 studentų šalyje kenčia nuo seksualinio smurto. Priekabiauja ne tik dėstytojai, bet ir patys jaunuoliai. Esą lietuvaičiai per daug toleruoja seksualinį priekabiavimą, o valdžia bei universitetai tuo praktiškai nesirūpina. Pirmaisiais metų mėnesiais vienas po kito lietuvius šiurpino seksualinio priekabiavimo skandalai. Beveik visos istorijos liečia aukštąsias mokyklas.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti bausmes už vadinamosios žolės rūkymą. Esą priklausomybių turinčius lietuvius reikia gydyti ir mokyti, o ne sodinti už grotų. Tam Aurelijus Veryga paruošė milžinišką dešimtis milijonų eurų kainuosiantį prevencinį planą, kuriuo jis tikisi sumažinti visų pavojingų medžiagų vartojimą. Beveik prieš mėnesį kanapių kultūros diena buvo sostinėje. Šimtai marihuanos mėgėjų, šalia Seimo prašo valdžios keisti požiūrį į svaiginimąsi.

Lietuvoje minima tarptautinė darbo diena. Iškilmes, kuriose dalyvauja šimtai žmonių, sostinėje tradiciškai ruošia šalies profsąjungos, kurios šiemet valdžios reikalauja europietiškų – didesnių algų. Nors prie šventės organizavimo šiemet po pertraukos tradiciškai prisidėjo ir socialdemokratų partija, naują partiją subūrę Gedimino Kirkilo vedami socdarbiečiai liko už borto. Jie čia nebuvo kviesti.

Tūkstančiai lietuvių kenčia nuo azartinių žaidimų priklausomybės. Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugiau nei 12 tūkst. lietuvių turi priklausomybę nuo lošimų. Nors pagal žaidžiančiųjų skaičių Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, specialistai perspėja, kad priklausomybės dažnai gimsta dar mokykloje ir ragina valdžią, bei tėvus atkreipti dėmesį, ką mokyklose laisvu laiku daro vaikai.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Internete siaučia dar viena iššūkių psichozė. Socialiniuose tinkluose, įskaitant ir lietuvių mėgiamame feisbuke ar „Youtube“ sparčiai pradėjo plisti prezervatyvų iššūkis. Vaikai, paaugliai ir studentai nupirktus prezervatyvus kišasi į nosį, juos įkvepia ir stengiasi ištraukti per burną. Medikai pasibaisėję – toks kvailas iššūkis gali baigtis mirtimi, tačiau jaunimėlis gydytojų patarimų nemato arba į juos numoja ranka ir toliau beprasmiškai rizikuoja savo sveikata.

Penkiolikai kalinių Lietuva turės išmokėti daugiau nei 100 000 eurų. Tokį verdiktą Lietuvai pateikė Europos žmogaus teisių teismas už kalinių laikymą prastomis sąlygomis. Tačiau, anot teisininkų, ši suma tik ledkalnio viršūnė. Šimtai nuteistųjų kasmet kreipiasi tiek į Lietuvos, tiek į tarptautinius teismus, o bendra kompensacijų suma siekia milijonus eurų. Ir politikai aiškina, kad kurį laiką kompensacijas kaliniams mokėti teks.

Sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas negali susitaikyti su savo likimu. Pagrindinė šalies mokytojų kalvė greitai bus prijungta prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune, ir mokytojų Vilniuje neberengs. Tuo pasipiktinę Edukologijos universiteto absolventai, buvę ir esami dėstytojai surengė protesto akciją ir pasiūlė ministrei pačiai išsikraustyti į laikinąją sostinę.

300 vaikų iš Lietuvos ir užsienio susirungė tradicinėje mintinio skaičiavimo olimpiadoje, kurioje jie demonstravo neeilinius greičio, atminties ir koncentracijos gebėjimus. Kol vaikai finale varžėsi, kas tiksliau per pusė minutės sudės arba atims 60 skaičių, tėveliai kraipė galvas ir juokėsi, kas jiems tokios užduotys neįveikiamos. „Vienas jie skaičiuoja lapuose mintinai, kita rungtis yra jie skaičiuoja ekrane besikeičiančių skaičių seką.

Ir jubiliejinę – šimtąją –Vasario 16-ąją darbe praleidę prekybos centrų darbuotojai reikalauja pagaliau leisti valstybines šventes švęsti ir jiems. Esą Lietuvai pagaliau reikia įstatymų, kurie uždraustų dirbti per valstybines šventes. Tačiau tam nepritaria verslininkai, esą jų darbuotojų trumpesnės darbo valandos pakenktų ekonomikai ir net supykdytų tautą. Vasario 16-ąją veikė prekybos centrų parduotuvės.

 Sugriežtėjus alkoholinių gėrimų kontrolei – alaus, degtinės ir kitų svaigiųjų gėrimų upės pradėjo lietis internete. Pirmą kartą sučiuptas feisbuke alkoholiniais gėrimais spekuliavęs jaunuolis. Anot policijos tokių įžūlių pardavėjų internete daugėja. Jie esą pasirodo kiekvieną dieną alkoholio prekybos laikui artėjant prie pabaigos. Nuo Sausio pirmosios sugriežtėjus įstatymams, feisbuko grupėse ir puslapiuose pasipylė pasiūlymai įsigyti alaus, degtinės, kitų gėrimų nuotoliniu būdu.

Lietuvos verslininkai vėl traukia argumentus prieš alkoholio ribojimus. Anot jų tyrimo, Lietuvoje daugiausiai svaigiųjų gėrimų išgeria ne paprasti nuo draudimų kenčiantys žmonės, o pigų vyną ar „bambalinį“ alų kasdien lakantys alkoholikai, kuriuos valdžia esą visiškai užmiršo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokius pareiškimus vadina veidmainyste.

Vilniečiai skundžiasi, kad augančiame mikrorajone daugiabučius statantys verslininkai galvoja tik apie pinigus, stengiasi iškepti kuo daugiau naujų pastatų ir bando apeiti reikalavimus. Perkūnkiemyje esą trūksta mokyklų, darželių, stovėjimo vietų, žaliųjų zonų, o vaikų žaidimų aikštelėse išmetamosiomis automobilių dujomis nuodijami vaikai. Ramunė gyvena sostinėje Perkūnkiemio mikrorajone.

Lietuva, pasirodo, - Europos Sąjungos čempionė pagal pernai augusias kainas. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje, infliacija pernai šoko ir Estijoje. Kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje prekės ir paslaugos pernai brango mažiau nei mums tėvynėje. Dalis ekonomistų aiškina, kad didžiausio Europos Sąjungoje brangimo nuopelnus turi prisiimti lengviausio kelio ieškantys mūsų verslininkai ir dėl akcizo stipriai brangęs alkoholis.

Fotografai, grafikai ir tapytojai protesto akcijoje parodijavo valstiečių Seimo narius bei Vyriausybę. Savo pasirodymą menininkai pakrikštijo pavadinimu „prieš cenzūrą ir valdžios bukumą.“ Tiesa, politikai tokio protesto prasmės nesupranta. Esą niekas mene alkoholio reklamos neieškojo ir pradėti ieškoti nežada. Taip atrodo sostinės menininkų sukurta valdžios parodija.

Internetą drebina nauja vaizdo iššūkių psichozė, tačiau šįkart ji pavojinga sveikatai. Paaugliai filmuojasi, kaip rizikuoja gyvybe kramsnodami pavojingus chemikalus. Jaunimas perka skalbimo kapsules, deda jas į burną ir stengiasi perkąsti nenurydami pavojingo turinio. Kol apsinuodijusias aukas gydytojai skaičiuoja dešimtimis, šokiruojančius vaizdelius internete be jokių trukdžių stebi tūkstančiai lietuvių vaikų. Štai taip amerikiečiai prieš metus juokavo apie skalbimo kapsulių valgymą.

Netradicinės Naujųjų metų sutiktuvės Lietuvoje. Vaikinai ir merginos visą naktį piktinosi, kad dalis jų jaunesnių draugų nuo 12 valandos negalėjo legaliai nusipirkti alkoholinių gėrimų. Negana to, problemų sukėlė ir petardos, mažiausiai 10 žmonių Lietuvoje nukentėjo nuo pirotechnikos, vienam iš nelaimėlių Santaros klinikų chirurgai visą naktį gelbėjo plaštakos pirštus. Sostinė, Naujųjų naktis šalia Trijų kryžių kalno. Fejerverkų šou čia stebi šimtai vilniečių.

Už kelių valandų Lietuva pradės švęsti Naujuosius metus, tačiau tai turės daryti atsakingiau nei pernai. 18, 19 metų amžiaus merginos ir vaikinai iki vidurnakčio galės laisvai mėgautis alkoholiniais gėrimais, tačiau laikrodžiams mušant dvyliktą valandą, sproginėjančių fejerverkų apsuptyje įsigalios nauji alkoholio pardavinėjimą ir vartojimą reglamentuojantys įstatymai. Degtinę, brendį, viskį, alų ir kitus svaigiuosius gėrimus bus galima gerti tik nuo 20-ies.

Kol vieni pensininkai savaitgalį leidžia namuose ant sofutės nieko neveikdami, kiti senjorai smaginasi sostinės klubuose. Tiesa, čia jie šiuolaikinės popmuzikos nesiklauso, o muša afrikietiškus būgnus. Tokio vaizdelio jaunimo pamėgtuose sostinės klubuose ir koncertų salėse kasdien neišvysime. Pusantro šimto senolių sekmadienį, likus porai savaičių iki švenčių, linksminasi ir mokosi groti afrikietiškais būgnais. Renginį vedantys muzikantai juokiasi, kad senoliai imlesni už savo anūkus.

Ar žinote, kokia žuvis labiausiai tinka Kūčių stalui? Nors prekybininkai pasakoja, kad lietuviai neįsivaizduoja švenčių be silkės pataluose, tiek virtuvės šefai, tiek dietologai rekomenduoja paragauti kitų žuvų. Esą taip ne tik galima patobulinti Kūčių stalo tradicijas, bet ir gauti daugiau vitaminų bei kitų naudingų medžiagų, kurios saugo kiekvieno žmogaus organizmą nuo klastingų ligų. Sostinėje, Užupyje įsikūrusio restorano savininkas Česlovas Žemaitis savo virtuvėje ruošia vėgėlės troškinį.

Įžiebtos Lietuvos miestų pagrindinės eglės davė startą masinei žaliaskarių manijai. Prekybos centruose, parduotuvėse ir stovėjimo aikštelėse tūkstančiai kalėdinių eglių jau laukia savo naujų šeimininkų. Nors pirmosiomis gruodžio savaitėmis žaliaskares perka mažoji dalis lietuvių, prekybininkai jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Sostinėje Žirmūnų mikrorajone egles pardavinėjantis Artūras sako, kad pirmąsias egles pardavė dar nespėjęs visų išrikiuoti.

Iš vyriausybės didesnių algų reikalauja ne tik medikai. Skurstantys šalies mokslininkai taip pat piktinasi mažais, kartais net 500 eurų į rankas nesiekiančiais atlyginimais. Emigracija vilioja ne tik jaunus rezidentus, bet ir ką tik iškeptus mokslų daktarus, kurie tam, kad išgyventų turi rinktis tarp užsienio ir papildomo, nekvalifikuoto statybininko ar vairuotojo darbo Lietuvoje.

Jei išsiuntėte ar žadate siųsti kalėdinę dovaną paštu – vertėtų sunerimti. Gyventojai masiškai pradėjo skųstis Lietuvos pašto paslaugomis. Feisbukas lūžta nuo komentarų apie dingusias siuntas ir apie beprasmiškus bandymus jas susigrąžinti. Kol Lietuvos paštas ginasi, kad tai reti atvejai, istorijų autoriai spėlioja, neva jų siuntas galbūt vagia patys pašto darbuotojai. Robertas Kalinkinas apie Lietuvos paštą atsiliepia ne pačiais maloniausiais žodžiais.

Jaunimas prašo valdžios tesėti senus pažadus ir didinti stipendijas. Esą jų neužtenka nei kiekvieną centą skaičiuojantiems pirmakursiams, nei ką tik doktorantūros studijas pradėjusiems ir šeimas kuriantiems jauniems mokslininkams. Kol iš stipendijų neišgyvenantys studentai neturi pasirinkimo ir dirba nekvalifikuotus darbus, valdžia nėra garantuota, ar biudžete suras stipendijų didinimui reikalingus papildomus 5 milijonus eurų. Vilius dar tik pirmakursis.

Girtuokliais išvadinti ugniagesiai ginasi nuo kaimo gyventojų šmeižto. Po to, kai sostinės rajono, Pakovarniškių kaimo, gyventojai savaitgalį kilus gaisrui viešai pareiškė, kad liepsnose žuvo moteris, nes į iškvietimą pareigūnai atvyko pavėlavę, be vandens ir vartoję alkoholio, ugniagesiai gelbėtojai pateikė savo įvykių versiją. Gaisrininkai aiškina, prie degančio namo greičiau atvykti nebuvo įmanoma, o juos ten pasitikę kaimo gyventojai patys buvo neblaivūs ir trukdė pareigūnams.

Ar žinote, kad Visų šventųjų dieną į automobilių avarijas papuola pusantro karto daugiau žmonių nei įprastai. Šiandien šalia kapų nusidriekė didžiulės automobilių eilės, vairuotojai grumiasi dėl kiekvienos laisvos vietos mašinai pastatyti. Policija perspėja – eismo srautai Visų šventųjų dieną išauga tris kartus, ir primena, kad nuo lapkričio pirmosios Lietuvoje įsigalioja dar ir naujos kelių eismo taisyklės. Privažiuoti prie kapų jau dabar nelengva.

Kiekvienam Lietuvos pensininkui Kalėdų proga po 100 eurų. Seime keli parlamentarai registravo siūlymą kiekvienam Lietuvos senjorui išmokėti po tokį priedą prie pensijos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokios dovanos valstybei kainuotų apie 50 milijonų eurų, tad idėjos autoriai siūlo pinigus surinkti verslą apkrovus naujais mokesčiais. Nors dovanotam arkliui, anot liaudies išminties, į dantis nežiūrima, net ir tokie siūlymai kai kuriems senjorams neįtinka.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Vilniaus valdžia kuria planą, kaip gelbėti gyventojus nuo spūsčių. Ir gali būti, kad jie bus mažinami ir patogesniu viešuoju transportu, ir... nauja rinkliava. Tiesa, dalis specialistų abejoja, ar tai padės. Esą Vilniaus savivaldybei per daug rūpi europinių milijonų įsisavinimas ir per mažai dėmesio skiriama veikiantiems problemų sprendimams. Transporto spūstys Vilnių smaugia kasmet vis labiau. Jau dabar vairuotojai sostinėje per metus kamščiuose vidutiniškai praleidžia penkias su puse paros.

Teisėsaugos dėmesio centre neteisėtas praturtėjimas. Su korupcija kovojančios institucijos kartu su Prezidentūra žada, kad sužlugusių neteisėto praturtėjimo tyrimų ateityje bus mažiau ir ketina didinti jiems pinigines baudas. Tiesa, korupciją tiriančios organizacijos abejoja, ar šių priemonių teisėsaugai pakaks. Esą vien baudos šešėlyje judančių nelegalių milijonų nesustabdys. Buvęs KGB darbuotojas, advokatas Juzefas Kazubovskis prieš porą metų mynė teismų slenksčius.

Privalomąjį pradinį įnašą - 15-a procentų visos paskolos valdžia siūlo jums dovanoti, tačiau su svarbia sąlyga. Tokius pinigus jums dovanotų, jei namą ir butą pirktumėte mažame miestelyje. Valdžia taip tikisi ne tik padėti jaunoms šeimoms, bet ir apsaugoti mažesnius Lietuvos regionus nuo išnykimo. Tačiau tiek jaunimas, tiek nekilnojamojo turto ekspertai aiškina, kad gyventojų didesnė bėda - ne būsto paskolos, o menki atlyginimai.

Jei norite nemokamo skiepo nuo žudančio meningokoko, eikite tarnauti į kariuomenę. Mirtini infekcijos atvejai tarp šauktinių privertė Krašto apsaugos ministeriją pradėti kovą su liga. Už arti milijono eurų nemokamai bus skiepijami visi šauktiniai. Kol kariuomenė imasi iniciatyvos, kitiems Lietuvos gyventojams Sveikatos apsaugos ministerija vakcinų nuo meningokoko pirkti neskuba. Nors ši infekcija mirtina, esą pirmiau reikia įvertinti, ar skiepyti iš viso verta.

Lietuvos paštas fiksuoja kone rekordinius siuntų kiekius. Tiesa, gyventojai prekes siunčiasi ne tik iš vietinių parduotuvių, bet ir iš tokių šalių kaip Kinija, Olandija ar Singapūras. Mūsų žurnalistai domisi, kaip į tokį padidėjusį apsipirkimą internetu reaguos verslininkai, laukiantys klientų pačiose parduotuvėse. Ar dėl to mažės lentynose esančių prekių kainos, atsakymai siužete. Vilnietis Liudgardas Lietuvos pašto centriniame skyriuje atsiima prekes iš Kinijos.

Mat svarais ir kronomis Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse atlyginimus gaunantys lietuviai dėl pasikeitusių įstatymų kreditus gali matyti kaip savo ausis. Kol norintys grįžti emigrantai piktinasi, kad negali Lietuvoje gauti paskolos būstui, Lietuvos bankas neslepia, kad griežtesnis kreditų davimas emigrantams gali atpiginti būstą Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ateityje žada grįžti į Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pakėlė grupės „Žas“ nario Lino Zarecko, kitaip žinomo kaip „Choro“ mestą pirštinę. Zareckas „feisbuke“ išliejo savo pasipiktinimą dėl alkoholio ir numatomų cukraus apribojimų ir pakvietė ministrą į sportinę bėgimo dvikovą. Veryga iššūkį priėmė. Tiesa, ministras sutinka su nevisomis dvikovos taisyklėmis. Veryga atsisako lenktyniauti ir vietoj lenktynių siūlo 5 kilometrų lėtą bėgimą.

Iš didelio debesio - mažai lietaus. Sinoptikų prognozuota, daugeliui lietuvių siaubą variusi milžiniška audra Lietuvą aplenkė. Nors specialiosios tarnybos iš vakaro gąsdino lietuvius apie artėjančią gamtos stichiją, audrai pasiruošę gyventojai nuostolių nepatyrė. Dabar sinoptikai tiesinasi, kad spėlioti orus sudėtinga, pareigūnai aiškina, kad neteisingos prognozės gali būti ir mirtinos. Sinoptikai, specialiosios tarnybos ir išgąsdinti tautiečiai šiandien tikėjosi blogiausio.