Jūratė Važgauskaitė

Praėjusią savaitę prezidentė vetavo įstatymą, kuriuo norėta apriboti piliečių teises turėti ginklus kilus karui ar tuomet, jei būtų įvesta nepaprastoji padėtis. Seimo priimtame įstatyme buvo sakoma, kad ginklai iš žmonių turėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami šalyje kilus sumaiščiai. Tokiam įstatymui nepritarė prezidentė, o dabar į prezidentės pastabas kitaip ėmė žiūrėti ir parlamentas.

Rusijai uždraudus savo turistams keliauti į Gruziją (Sakartvelą) internete plinta siūlymai palaikyti Lietuvai draugišką šalį ir rinktis atostogas Sakartvelo kalnuose, pajūryje ar akį ir skrandį traukiančioje sostinėje. Raginimai keliauti į kalnuotą kraštą plinta plačiai, ne tik lietuviai, bet ir daugybė žmonių pasaulyje „Facebook“ tinkle skelbia, kodėl keliavo ir keliaus į Gruziją.

Tradicinis karas tampa per brangus, todėl valstybės griebiasi pigesnių alternatyvų: vietoje kulkų šaudo propagandinėmis salvėmis, perka „karo paslaugas“ ir papirkinėdamos pasiekia daugiau nei bombarduodamos. Tai, pasak akademiko ir Rusijos politinės sistemos tyrinėtojo Marko Galeotti, tampa šių dienų realybe ir hibridinio karo apibrėžimu, kuriame visos priemonės yra tinkamos.

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai.

Išgirdę žodį koncentracijos stovykla imame galvoti apie siaubo istorijas nacių koncentracijos stovyklose Vokietijoje ar Lenkijoje, bet retas žino, kad Lietuvoje taip pat egzistavo koncentracijos stovyklos. Tiesa, jos buvo suręstos daug anksčiau – tarpukariu ir nebuvo nė iš tolo panašios į tas, kurios vėliau nusėjo kraujuojančią Europą. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Sostinės Senamiesčio butą tvindantis vanduo ir jokios pagalbos iš avarinės tarnybos – su tokia situacija susidūrė vilnietis Dobilas, mėgindamas išsikviesti pagalbą. Avarinė tarnyba ir namą administruojanti įmonė veiksmų ėmėsi praėjus nemažai laiko po iškvietimų serijos, tad vanduo vyro bute liejosi pusę paros. Į portalą tv3.lt kreipėsi sostinės Daukšos gatvėje gyvenantis vilnietis, kuriam šiąnakt nutiko nelaimė. Buto sienoje trūko vandentiekio vamzdis, kuris tiekia vandenį visam namui.

„Energetiką, kaip strateginį ginklą, keis geležinkeliai, o transportas ir geležinkeliai Rusijai yra strateginis sektorius“, – sakė Vilniaus politikos ir analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, pristatydamas tyrimą apie Rusijos mėginimus daryti įtaką Lietuvos ir Baltijos šalių transporto sektoriuje. Pasak tyrimą atlikusio eksperto, Rusija itin rimtai žiūri į geležinkelius ir karo atveju būtent juos išnaudotų ekspansijai.

Jau ketvirtą mėnesį iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei iš jos išvyksta. Tai džiugina, bet tuo pačiu ir liūdina, nes tik vos daugiau nei pusė atvykusių į Lietuvą yra iš užsienio grįžę tautiečiai, kita dalis – trumpalaikiai darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Specialistai sako, kad atvykstantys žmonės yra gerai, bet tai nesprendžia ilgalaikių šalies ekonominių problemų, o ir gyvenimo šalyje negerina. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. sausio–gegužės mėn.

Mokyklą pradėjęs lankyti Justas pirmą klasę baigė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, bet prireikus kartoti kursą vietos toje pačioje mokykloje jam neatsirado. Vaiko mama įtaria, kad taip prestižinė gimnazija mėgina atsikratyti berniuko, kuriam būtina kartoti pirmos klasės kursą. Visgi gimnazijos atstovė neigia tokius svarstymus ir tikina, kad pirmokas tiesiog netilpo, klasės – perpildytos. Į tv3.lt kreipėsi pirmoko Justo (vardas pakeistas red.

Partizanai Lietuvoje ne tik kovojo, bet ir gyveno, mylėjo ir mylėjosi. Merginos ir meilės romanai jauniems miškuose karo įkalintiems jaunuoliams praskaidrindavo niūrias mintis, suteikdavo vilties gyventi. Istorikai tikina, kad mes nežinome, o gal ir nenorime žinoti, kad Lietuvos laisvę gynę kovotojai visų pirma buvo žmonės – su savo norais, poreikiais ir ydomis. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Vasara – vestuvių metas ir vestuvių planuotojai pluša pasiraitoję rankoves. Pasak šventes organizuojančių žmonių, geri vestuvių fotografai ir renginių vedėjai būna išgraibstomi dar prieš metus, o pavėlavę į vestuvių traukinį grumiasi gerų specialistų „aukcionuose“ ir švaisto pinigus. Vestuvės, kuriose dalyvauja pusšimtis žmonių – nepigi pramoga, bet įsimylėjėliai negaili pinigų savo šventei.

Jau visą savaitę kaitra kankina Lietuvą, karštis darosi nepakeliamas, todėl žmonės šluoja parduotuves ir perka kondicionierius, vėsintuvus ir ventiliatorius. Pavėlavusių nusipirkti vėsintuvą prekybininkai neguodžia – šiandien daugelyje vietų jų jau nėra, o likusieji išgraibstomi greičiau nei šviežios bandelės.

Kaitra kankina Lietuvą jau visą savaitę, bet šiandien, manoma, bus pati karščiausia savaitės diena. Termometro stulpelis gali kilti net iki 36 laipsnių šilumos, o jutiminė temperatūra bus dar didesnė. Meteorologai praneša, kad šiandien sulauksime ne tik kaitros, bet ir audros, kurią lydės žaibai ir perkūnija. Birželio 14-ą daug kur žadami trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija.

Vos prieš savaitę susikūrusi programėlė „HumansApp" jau susilaukė aštrių vertinimų. Po padidinamuoju stiklu pirmiausia atsidūrė parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Aušra Maldeikienė, už pinigus siūlantys pokalbį ar šuns pavedžiojimą. Dėl šių Seimo narių veiklos net kreiptasi į Seimo etikos sargus siekiant išsiaiškinti, ar parlamentarai gali gauti finansinės naudos už tam tikrą savo veiklą.

Vos prieš savaitę pasirodžiusi programėlė „HumansApp“, skatinanti keistis žiniomis ir bendrauti, jau sulaukė ne vieno prieštaringo vertinimo. Po padidinamuoju stiklu pirmiausia atsidūrė parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Aušra Maldeikienė, už pinigus siūlantys pokalbį ar šuns pavedžiojimą, o vėliau imta kalbėti apie abejotiną duomenų rinkimą ir tai, kad pamažu tampame visuomene, kurioje užmegzti pokalbį galima tik už pinigus.

Vasara ne tik karščių ir vestuvių, bet ir gėlių metas. Darželiai, gėlių parduotuvės ir močiučių pintinės turguose džiugina akį ir rečiau, piniginę, o tam tikras gėlės perkame dažniau nei kitas. Pasak gėlėmis prekiaujančių žmonių ir floristų, gėlių, kaip ir rūbų, mados egzistuoja, o jas diktuoja ne gėlių aukcionai, bet socialinė medija. Floristas Antanas Mažonas sako, kad gėlių madas pirmiausia galime pastebėti „Instagram“ ar „Pinterest“ platformose ir tik vėliau gėlių parduotuvėse.

Ingridai Šimonytei pralaimėjus prezidento rinkimus imta kalbėti apie „konservatorių lubas“ ir balsavimą ne už vieną ar kitą kandidatą, bet prieš konservatorių deleguotą žmogų. Dalis tautos konservatorių partijai vis dar negali atleisti senų skriaudų, kaltina juos arogancija ir kenkimu žmonėms bei dievagojasi niekada už juos nebalsuosiantys.

Žmonės, kurie dirba pusę paros ir visą savaitę be poilsio dienų – taip skelbimuose pristatomi darbuotojai iš Ukrainos. Verslininkai viliojami pigiais ir efektyviais darbuotojais, o tokius skelbimus dedantis žmogus nemato nieko blogo, esą jauni ukrainiečiai nori užsidirbti ir gali dirbti daug.

Darbo partijos būstinės vadovas Viktoras Fiodorovas tv3.lt patvirtino, kad gavo, dabar jau buvusios partietės iš Jurbarko, kurios sūnui pareikšti sunkūs įtarimai sumušus ir mėginus išprievartauti paauglę, prašymą išbraukti iš partijos sąrašų. Moteris nebuvo eilinė partijos narė, ji priklausė Darbo partijos tarybai, bet jos nuotrauka iš partijos internetinio puslapio skubiai dingo, vos ėmė plisti informacija, kad moteris priklauso šiai partijai.

Būsimų pirmokų ir vyresnių mokinių tėvai turi suskubti, nes liko tik kelios dienos pateikti prašymus lankyti pasirinktas mokyklas. Prašymai turi būti pateikti iki gegužės 31 dienos arba iki šio penktadienio. Savivaldybės atstovai skelbia, kad prašymo priėmimo laikas neturės įtakos pirmumui, todėl tėvai raginami atidžiai įvertinti mokyklas į kurias norėtų leisti savo vaikus.

Valdantiesiems, kurie blaškėsi tarp noro tapti opozicine partija ir noro praplėsti valdančiąją koaliciją, už akių užbėgo mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socdarbiečiai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovai, kurie stabdo valdančiosios koalicijos susitarimą.  „Valdančiosios koalicijos šiuo metu nėra. Turime pradėti derybas. Viską pradėsime nuo balto popieriaus lapo.

Gegužės 26 d. Lietuva renka naująjį šalies vadovą. Rinkėjų aktyvumas Lietuvos respublikos prezidento rinkimuose nuo pat pirmųjų rinkimų 1993 metais svyravo, du kartus prezidento rinkimuose neprireikė antrojo turo, o kitais atvejais antrasis turas būdavo arba populiaresnis už pirmąjį, arba ne toks gausiai lankomas. Specialistai tikina, kad antrasis turas 2019 metų prezidento rinkimuose aktyvumu greičiausiai nusileis pirmajam.

Kinija ir Rusija lėtai, bet užtikrintai didina savo įtaką pasaulyje ir tam, pasak specialistų, tinka visos priemonės. Šantažas, pagrobimai, papirkinėjimai ir šnipinėjimas yra kasdieniai metodai, kuriuos naudoja šios valstybės, bet yra ir kitų – labiau rafinuotų būdų patraukti kitaminčius į savo pusę ir tai, pasak „The Economist“ apžvalgininko Edwardo Lucaso, turėtų itin neraminti.

Prezidento rinkimų pirmasis turas lėmė, kad antrame rate kovos du kandidatai, kurių politinės pažiūros ir rėmėjų ratas – panašūs. Politikos ekspertai teigia, kad ateinančios savaitės bus sunkios, o pergalę lems ne tik rinkėjų parama, aktyvumas balsuojant, bet ir svetimi apokaliptiniai scenarijai. Politikos ekspertai žada aštrią kovą dėl prezidento posto ir piešia įvairius scenarijus.

Pirmajame prezidento rinkimų ture į priekį išsiveržusi Ingrida Šimonytė TV3 eteryje kalbėjo apie tai, kokios paramos tikisi iš savo ir kitų rėmėjų, kodėl nesvarsto apie galimą vadovavimą vyriausybei ir kada norėtų moteris „šaukti į kariuomenę“. I.Šimonytė tikino įsivaizduojanti socialdemokratų rinkėjus balsuojančius už ją, nes ir ji pati, jei reiktų – balsuotų už socialdemokratą. Ji sako, kad už ją turėtų balsuoti žmonės, kuriems rūpi šalies ateitis ir socialinė gerovė.

Vos po poros savaičių Lietuva išsirinks naują prezidentą, kuris privalės dirbti ir sutarti su dabartiniu Seimu ir vyriausybe. Tiesa, pralaimėjęs rinkimus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad atsistatydins iš premjero posto, nors abu kandidatai į prezidentus aiškina galintys dirbti su S. Skverneliu. Kaip atrodys vyriausybė ir kokios jos norėtų abu kandidatai į prezidentus netrukus pamatysime.

Vos užsidarius rinkiminėms apylinkėms kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis štabe Karolinos viešbutyje būriui savo rėmėjų tarė padėkos žodį ir pasiūlė laukti rezultatų, nes dabar „jau nieko negalime pakeisti“. Jis patikino, kad jei nelaimės – atsistatydins. Bėgant vakarui nuotaika S. Skvernelio štabe ėmė blogėti.

2019 m. gegužės 12 d. drauge su prezidento rinkimų pirmuoju ratu Lietuvoje vyksta du referendumai dėl dvigubos pilietybės bei dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Portalas tv3.lt pateikia visą informaciją, kurią turite žinoti prieš eidami į balsavimo apylinkes. Norint, kad referendumai įvyktų, reikia, kad kiekviename iš jų dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Šiuo metu tai 1 229 165 žmonės.

Sekmadienį prasidėjo prezidento rinkimai, tai – septintieji prezidento rinkimai Lietuvoje nuo 1990 metų. Kartu su prezidento rinkimais šiuo metu vyksta ir du referendumai: dėl dvigubos pilietybės, taip pat dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Abu šie referendumai yra privalomi ir jei rinkėjai nutars teigiamai, Lietuvoje bus sumažintas Seimo narių skaičius ir įteisinta dviguba pilietybė piliečiams gyvenantiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse.

Prezidento rinkimams artėjant prie finišo tiesiosios sociologai ir politologai nesutaria, ar reitingai, kuriuos skelbia žiniasklaida ir apklausų agentūros, išties atspindi gyventojų norus. Buvimas reitingų lyderiu nereiškia pergalės rinkimuose, neilgoje Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje buvo tokių pavyzdžių.  2002 metais tuometis prezidentas Valdas Adamkus kovojo dėl antrosios prezidento kadencijos, o jo priešininkas Rolandas Paksas neatrodė itin grėsmingai.

Nenumaldomai artėjant dienai, kai Lietuva referendume spręs dvigubos pilietybės suteikimo savo piliečiams klausimą, buvęs šalies vadovas, prezidentas Valdas Adamkus sako, kad neleidimas žmonėms turėti dvigubą pilietybę yra bausmė už tai, kad jie išvyko, o tai – nesąžininga. Prezidentas V. Adamkus, viešai pasisakantis už dvigubos pilietybės suteikimą, tikina, kad tai padėtų tautiečiams išlaikyti ryšį su tėvyne, sutvirtinti norą priklausyti tautai.

Rinkimams pasiekus finišo tiesiąją viešoje erdvėje galima stebėti ir nešvarių rinkiminių žaidimų, netikrų žinių ir nuotraukų. Viena tokių nuotraukų žaibo greičiu plinta socialiniame tinkle „Facebook“. Joje nufotografuota kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė su marškinėliais ant kurių parašyta melaginga žinutė. Nuotrauka padirbta, bet, pasak specialistų, gali pridaryti žalos.

Prezidento rinkimams artėjant prie finišo tiesiosios kova vyksta ne tik debatų arenose, bet ir reitingų lentelėse. Kandidatai į prezidentus jautriai reaguoja į naujų reitingų pasirodymą, konkurentų pozicijas apklausų lentelėse ir savo galimybes laimėti rinkimus. Specialistai nesutaria, ar reitingai išties daro įtaką rinkėjų pasirinkimui. Pasak sociologų, reitingai nelemia žmonių nuotaikų, bet viešųjų ryšių specialistai tikina, kad rinkėjai balsuoja emocingai, todėl kitų nuomonė turi įtakos.

Centro partijos pirmininkui Nagliui Puteikiui pareiškus, kad jis svarsto galimybę atšaukti savo kandidatūrą iš prezidento rinkimų, pasigirdo dvejonių, ar tokiu pat keliu nepasuks ir Mindaugas Puidokas bei Valentinas Mazuronis. Tiesa, abu kandidatai neigia tokią galimybę ir tikina, kad šis žingsnis būtų rinkėjų išdavystė. Kalbama ir apie tai, kad N. Puteikis pardavė savo rinkėjus, esą taip jis siekia užsitikrinti vietą Europos Parlamente. Pats N. Puteikis tokias kalbas vadina šmeižtu.

Kandidatas į prezidentus Valdemaras Tomaševskis norėtų itin glaudžių santykių su Baltarusija ir pirmojo vizito vyktų į Minską, taip pat švelnintų „karinę“ retoriką su Rusija, o kovai su narkotikų platintojais suburtų greito reagavimo būrį, kuris vos per metus susidorotų su narkotikų problema Lietuvoje. Politikas, tapęs prezidentu, daugiau dėmesio skirtų sveikatos apsaugai, o pensininkai galėtų ramiai nusipirkti vaistų – šie jiems būtų nemokami.

Nuo vaikystės, prabėgusios Marijampolės daugiabučio kieme, iki neblėstančio pomėgio Remarko knygoms, SEL dainų, mėginimo tapti fiziku ir jau turimo plano B. Tai tik kelios detalės iš kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio gyvenimo.  Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus, šį kartą pokalbis su S. Skverneliu.   Gimėte Kaune, augote – Marijampolėje.

Vaikystė, praleista bėgiojant po Vilniaus Lazdynų mikrorajoną ir skaitant Aleksandro Diuma romanus, būsima žmona, kurią įsimylėjo ravėdamas burokus kolūkyje ir du metai karinės tarnybos gilioje šiaurėje, tai tik keli fragmentai iš prezidento posto siekiančio Valdemaro Tomaševskio gyvenimo.  Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus, šį kartą pokalbis su V. Tomaševskiu.

Apie dvigubą pilietybę, tokių piliečių teises ir pareigas sklando ne vienas mitas, o sprendimo šalininkai ir priešininkai tuos pačius dalykus pristato visiškai skirtingai. Pasak vienų, „papildomi“ piliečiai Lietuvai atneš naudą, na, o kiti tikina, kad 300 tūkst. dvigubą pilietybę turinčių žmonių privers keisti Konstituciją, balsuos ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms išrinks valdžią.

Prezidento rinkimuose dalyvaujantis Mindaugas Puidokas Lietuvą mato greta Lenkijos, norėtų, kad būtume panašesni į Vengriją, o prezidentu rinktų Arvydą Juozaitį, bet tik tada, jei juo negalėtų tapti pats. Politikas emigraciją stabdytų studentams garantuodamas nemokamą mokslą, o Dalios Grybauskaitės valdymą būtų sutrumpinęs perpus.  Portalas tv3.lt pristato pokalbį su kandidatu į prezidentus M. Puidoku, kuriame aptariamos pagrindinės jo nuostatos vidaus ir užsienio politikos temomis.

Kauno Vilijampolės rajone prabėgusi vaikystė, senelio bokso trenerio pamokos pravertusios Slabodke praminto rajono gatvėse, netikėtai užsitrenkusios išsvajoto universiteto durys ir tenisas, kuris suvedė su gyvenimo meile. Ir tai tik dalis gyvenimo įvykių su kuriais teko susidurti į prezidentus kandidatuojančiam Mindaugui Puidokui. Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus, šį kartą pokalbis su M. Puidoku.  Gimėte Kaune.

Kiaušinis yra kur kas sudėtingesnis maisto produktas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak Kauno Technologijos universiteto, Maisto, mokslo ir technologijų kompetencijų centro docentės Mildos Keršienės, dažnai apie kiaušinius mes žinome itin mažai, o tai, ką žinome, neretai yra močiučių pasakojimai arba gandai. Kaip atpažinti seną kiaušinį ir kada kambario temperatūroje laikytų margučių geriau nebevalgyti, pataria mokslininkė.

Ukrainiečiai sekmadienį gausiai ėjo prie balsadėžių ir rinko prezidentą. Šie rinkimai Ukrainoje unikalūs, nes pirmą kartą prezidentu gali tapti žmogus, visiškai neturintis politinės patirties. Apklausų rezultatai rodo, kad prezidento kėdę netrukus matuosis aktorius iki šiol prezidentą vaidinęs tik televizijoje.

Tymų protrūkiui pasiekus neregėtas aukštumas Lietuvoje ima stigti vakcinos. Baimės susirgti prispirti tautiečiai ima dairytis į užsienį ir skiepytis traukia į Latviją, svarsto ir apie Lenkijos klinikas. Vilnietė dviejų mažų vaikų mama Ieva pasakoja, kad neradusi, kur Lietuvoje pasiskiepyti nutarė pamėginti laimę Latvijos sostinėje Rygoje, paaiškėjo, kad tokių, kaip ji – daugybė. „Esu neskiepyta nuo tymų vaikystėje, bet dabar turime bilietus į Ukrainą.

Artėjančios gražiausios pavasario šventės daug kam kelia ne tik džiugias nuotaikas, bet ir pavydą. Daugelis lietuvaičių pavydi kaimynams, nes šiems šiandien, tai yra, Didįjį penktadienį, nereikia eiti į darbą. Šią dieną krikščionys visame pasaulyje laikosi rimties, lanko bažnyčias, ruošiasi Velykų šventimui. Visgi Lietuvoje Didysis penktadienis yra tokia pati darbo diena kaip ir visos kitos.

JAV karinių analitikų korporacija „Rand“ prieš kelias dienas išleido ataskaitą, kurioje kalbama apie Baltijos šalis ir jų galimybės atgrasyti potencialius priešus. Vienas iš rekomenduojamų būdų – prisiminti pilietinio pasipriešinimo laikus, atgaivinti partizanų patirtį ir burti teritorinio pasipriešinimo būrius. Ataskaitoje svarstoma, kad apie 15 tūkst. žmonių turėtų priklausyti šiems būriams, pasak „Rand“ analitikų, tai kainuotų apie 125 milijonus dolerių.

Iki prezidento rinkimų likus vos kelioms savaitėms devyni kandidatai į prezidentus debatuose pateikė savo užsienio politikos vizijas. Kalbėdami apie tai, ką pasakytų JAV prezidentui, jei jį sutiktų, ką mano apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymus Europos Sąjungai ar tai, kaip Lietuva turėtų padėti Ukrainai, kandidatai į prezidentus negailėjo kritikos prezidentei, Briuseliui bei ragino gerinti santykius su Rusija.

Tymų protrūkiui sklendžiant per Europą Lietuva nelieka nuošalyje, daugėja susirgusiųjų, tų, kurie kontaktavo su sergančiaisiais, ir žmonių, kurie neserga, bet bijo pasigauti bjaurią užkrečiamą ligą. Visi, norintys pasiskiepyti nuo tymų, šiuo metu sostinėje tai gali padaryti vos keliose vietose ir turės plačiai praverti pinigines. Skiepų kainos, jei jų yra, svyruoja nuo 29 iki 130 eurų.

Sąmokslo teorijos yra vienų suaugusiųjų pasakos kitiems. Šios pasakos pasakojamos tada, kai visuomenę krečia neramumai, sako Vilniaus universiteto doktorantas ir sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko. Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos – itin senas reiškinys, kutenantis žmonių fantaziją ir mintantis jų baimėmis nuo neatmenamų laikų.

Šiandien premjeras pristato savo užsienio politikos viziją, Rytų Europos studijų centre paklausyti Sauliaus Skvernelio atėjo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Premjeras savo pristatymą pradėjo aiškinimu, kad užsienio politikos šerdis yra nacionalinis interesas ir reikalinga ne personalinė, o nacionalinio konsensuso politika. Taip pat jis pareiškė, kad jei taps prezidentu, svarstytų Lietuvos ambasados perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę.